Lietuvių kalba

[gerietis]

Nosinės, iš lenkų nužiūrėtos, raidės žymi LT kalboje nebeegzistuojančius garsus, taigi jas drąsiai galima mesti lauk iš abėcėlės ir rašybos - niekas tų kablių nepasigestų.
Ne šiaip net LT abėcėlė skamba "aa, aa nosinė, bė..." - t.y. reikia specialiai pabrėžti, kad tai "nosinė" raidė, nors gyvoje kalboje ji niekuo nesiskiria nuo paprastos "a".

Jei užsidaryti abėcėlės rėmuose, tai galima pusę raidžių išmesti. O ką daryti su pvz. "diena" - "dieną"? Kaip linksnį nurodyti?

[Tomas]

Ten kur neaišku iš konteksto - dedant kirčio ženklus (lygiai taip pat, kaip rimtojoje literatūroje daroma ir dabar).

[abruo]

Pradžioje tai reiktų bent jau sugrąžinti q, x ir w, o kai net to negalim padaryti, apie bet kokius kitus keitimus beviltiška šnekėti.

[dangoraižistas]

Pradžioje tai reiktų bent jau sugrąžinti q, x ir w, o kai net to negalim padaryti, apie bet kokius kitus keitimus beviltiška šnekėti.

Kam to reikia? Kad v dubliuotųsi su w? Kas tas "iks"? Ariks turimeiks daugiks žodžiuiks suiks? Kas tas kū? Kokia jo nauda, kad kū-kū galėtume mandriau užrašyti QQ?

[PoDV]

Dalis Seimo narių prieštarauja siūlymams „žmogų“ vadinti „žmoga“ – Kauno diena

Mano komentaras: jeigu jau nori lygybės, tai reikia eit iki galo: reikia visiškai neutralaus žodžio

Kas įdomu, kad tai beveik įmanoma. Net nereikia galvoti, reikia tik pasiimti senosios lietuvių kalbos žodį žmuo. Iš šito žodžio po kurio laiko atsirado žmogus ir žmona. -uo galūnė yra neutrali (akmuo, sesuo). Žmoga turėtų išskirtinai moterišką galūnę, todėl nesąmonė.

Sutinku, kad žmuo žymiai geriau nei "žmoga" (tiesą sakant, kažkoks wt*)

Tačiau galim ne tik su žmuo

Pavyzdžiui:
vairuotojas - vairuo
statybininkas - statybuo
dviratininkas - dviratuo
pėstysis - pėsčiuo
kelininkas - kelin(in)kuo
kinas (tautybė) - kinuo (?)

Atviras klausimas ar visiems daiktavardžiams pritaikyti neutralią formą ar tik žmonėms apibūdinti skirtiems daiktavardžiams.

[dangoraižistas]

Idiotizmas. Tik klausimas ar žmonIJĄ reikėtų panaikinti, ar pervarinti žmogijumi, vyrijusu? Gi "diskriminacija" (tik jau prieš vyrus).

Kariuomenė turbūt kariuomeniumi, karijusu?

Galima nestabdyt ir dar kvailesnių nesąmonių prigalvot.

[taccido]

Sutinku, kad žmuo žymiai geriau nei "žmoga" (tiesą sakant, kažkoks wt*)

Tačiau galim ne tik su žmuo

Pavyzdžiui:
vairuotojas - vairuo
statybininkas - statybuo
dviratininkas - dviratuo
pėstysis - pėsčiuo
kelininkas - kelin(in)kuo
kinas (tautybė) - kinuo (?)

Atviras klausimas ar visiems daiktavardžiams pritaikyti neutralią formą ar tik žmonėms apibūdinti skirtiems daiktavardžiams.

Žinoma, kad tik žmones apibūdinančius – kol gyvūnai nemoka šnekėti ir nepasipiktino dėl juos įvardijančio daiktavardžio lyties, galim būti ramūs
Profesijų pavadinimai išties inovatyvūs ir ekonomiški, ir netgi skamba esperantiškai, bet VLKK gali pasipiktint kamienų karpymu ir pareikalauti kažkur palikti priesagas Kadangi mokuo gali būti ir mokėtojas, mokytojas, ar mokinys, matyt kartais priesagas reikės išsaugoti.

Troleibusų vairenys veža kelenis (dažniausiai pensijenis), kuriuos tikrina kontrolierenys. Studentenys ir mokinenys eina į mokslus, kur klausys dėstenų ir mokytenų. Sporto varžybose dalyvaus ėjenys, bėgenys, dviratenys, krepšenys ir futbolenys. Visi žiūrenys susirinks į stadioną. Prie savivaldybės streikuos darbenys ir profsąjungų atstovenys. Ligonenys eis pas gydenis, ant kurių durų bus užrašyta gyduo-anesteziologuo arba ortopeduo traumatologuo.

Šiaip ne taip su daiktavardžiais susitvarkėm, bet ką daryti su būdvardžiais, skaitvardžiais ir įvardžiais? Iš kur gauti niekatruosius būdvardžius?
Vienas žmuo, du žmenys? Pareigingi troleibusų vairenys. Penki stropūs mokenys.
Belieka nukąsti skaitvardžių ir būdvardžių „lytines“ galūnes: pareiging vairenys. Strop mokenys. Krepšinį žaidžia penk aukšt žaidenys. Klasėje sėdi dvidešimt septyn mokinenys

[Tomas]

Šiaulia - Panevėžia dialekts.

[PoDV]

Šiaulia - Panevėžia dialekts.

Tikruo lyč lygyb pa Šiaulia - Panevež regiuon

[Ångstrom]

Truputį nuo temos, bet įvardis irgi greitai bus asmens teisė. Abejoju, kad kartu su kitais progresyviais vėjais iš Vakarų, Lietuvą aplenks įvardžių klausimas. Tik va, kaip ten Lietuvoj bus su tais niekatrosios giminės įvardžiais, kaip kad pas anglosaksus su vienaskaitiniu „they“, tai nežinau. Gal vartosime „tai“? O gal atsiras teisė į įvardį kita kalba: prašys vadinti tuo pačiu „they“? Kaltinkit vėl „whataboutismu“, bet manau, kad čia ateityje bus gana realūs klausimai.

[Tomizmas]

Na matyt taip ir vadinsis.
"Aš esu tai - žmoga".
"Bendravau su Jonu, tai yra didelio gražumo ir protingumo žmoga".

[abruo]

Na matyt taip ir vadinsis.
"Aš esu tai - žmoga".
"Bendravau su Jonu, tai yra didelio gražumo ir protingumo žmoga".

Ir tame nėra jokios problemos.

[Gator]

Ir tame nėra jokios problemos.

Problema kalbosdarkymas dėl idiotiško wokizmo.
Awoman.

[MedinisStrazdas]

Ir tame nėra jokios problemos.

Problema tame kad reikės permokinti visus kurie mokėsi kad teisingai rašosi "žmogus". Tas būtų tvarkoje jeigu tai iš tikro būtų reikšminga klaida, bet šiuo atveju tai yra tiesiog išsidirbinėjimas.

[Tomas]

Ir tame nėra jokios problemos.

Problema yra tame, kad "žmoga" (mot. g.) nėra lyčiai neutralus terminas. Kiti siūlo naudoti "žmuo", bet tai vėlgi vyr. g. žodis.
Teisingiausia būtų atsisakyti lietuvių kalbos kaip nebeatitinkančios nūdienos iššūkių ir realijų ir pereiti prie kokios populiaresnės, gramatinių giminių neturinčios kalbos.

[Savitarnos kasa]

Problema yra tame, kad "žmoga" (mot. g.) nėra lyčiai neutralus terminas. Kiti siūlo naudoti "žmuo", bet tai vėlgi vyr. g. žodis.
Teisingiausia būtų atsisakyti lietuvių kalbos kaip nebeatitinkančios nūdienos iššūkių ir realijų ir pereiti prie kokios populiaresnės, gramatinių giminių neturinčios kalbos.

Man atrodo kad ir kokį naujadarą sugalvosi, niekas jo nevartos, arba tiesiog pereis prie kito panašios reikšmės žodžio, iš kurio dar nebuvo išsidirbinėta.

[Lucario]

Žmog- šaknį į šiukšlyną ir vartokite priimtiną, paprastą ir pažįstamą asmenį.

[Savitarnos kasa]

Žmog- šaknį į šiukšlyną ir vartokite priimtiną, paprastą ir pažįstamą asmenį.

Asmuo lygiai taip pat yra vyriškos giminės žodis. Visas beasmeniškumas baigiasi vos pradėjus žodį linksniuoti, kaip ir su visais lietuvių kalbos žodžiais.

[abruo]

Kokie visi jautrūs Ar tai tikrai tas dalykas, dėl kurio reikėtų jaudintis? Na, pataps daiktavardžiai kaitomi gimine, bus daugiau variantų. Vieni sakys žmoga, kiti sakys žmogus. Kur čia problema, nesuprantu.

[Lucario]

Asmuo lygiai taip pat yra vyriškos giminės žodis. Visas beasmeniškumas baigiasi vos pradėjus žodį linksniuoti, kaip ir su visais lietuvių kalbos žodžiais.

Taip, todėl nesuprantu, kodėl kažkokią problemą bandomą spręsti kiekvienam vyr. g. žodžiui teikiant mot g. ekvivalentus. Jei problema yra giminių sistema, pakeiskime sistemos pavadinimą ir viskas. Kad ir į matinius ir blizgančius daiktavardžius (ir kitas dalis iš paskos), ar smailius ir bukus. Gi iš esmės tai tėra daiktavardžių kategorijos, kurioms taikomos tos pačios derinimo ir kitos morfologinės taisyklės ir tereikės įsiminti, kad daiktavardžiai galūnėmis -uo, -as ir t.t yra matiniai ir linksniuojami vienaip, o -a, -ė, yra blizgūs ir linksniuojami kitaip.