Lietuvių kalba

[index]

Speju dažniau ne iš pagarbos rašo, o galvoja, kad taip rekikia pagal taisykles.
Kodėl negalimnegalimas klausimas. Turbūt, nes tokios taisyklės rašybos.

Spėju, kad plintant tokiai rašybai ji ilgainiui gali tapti visuotinai priimta, o tada ir rašybos taisyklėmis. Spėju, kad rašymas mažąja susiformavo dėl to, kad taip buvo rašoma kažkurioje kitoje kalboje, su kuria lietuviai tuo metu daugiausia susidurdavo.

[mantasm]

Spėju, kad plintant tokiai rašybai ji ilgainiui gali tapti visuotinai priimta, o tada ir rašybos taisyklėmis. Spėju, kad rašymas mažąja susiformavo dėl to, kad taip buvo rašoma kažkurioje kitoje kalboje, su kuria lietuviai tuo metu daugiausia susidurdavo.

O ne dėl to, kad tautybė nėra tikrinis pavadinimas?

[PoDV]

Spėju, kad plintant tokiai rašybai ji ilgainiui gali tapti visuotinai priimta, o tada ir rašybos taisyklėmis. Spėju, kad rašymas mažąja susiformavo dėl to, kad taip buvo rašoma kažkurioje kitoje kalboje, su kuria lietuviai tuo metu daugiausia susidurdavo.

Dar įdomesni man atrodo lenkai, kurie pvz. regiono pavadinimus užrašo mažąja raide, nes būdvardis, gaunasi "vaivadija mazoviškoji" ir pan. Įtariu, pagrinde slavų įtaka suformavo "tikrinių" ir "bendrinių" daiktavardžių rašybą lietuvių kalboje, kad tam tikri žodžiai galėtų būti rašomi iš didžiosios, bet nerašomi.

[Gator]

Spėju, kad plintant tokiai rašybai ji ilgainiui gali tapti visuotinai priimta, o tada ir rašybos taisyklėmis. Spėju, kad rašymas mažąja susiformavo dėl to, kad taip buvo rašoma kažkurioje kitoje kalboje, su kuria lietuviai tuo metu daugiausia susidurdavo.

Dar reikia pasidomėti ar plinta, nes ir prieš 20m. buvo taip pat rasanciu, neaišku ar dabar daugiau.

[digital]

Esu matęs, kur Lietuvis rašo didžiąja.

Visi tie Lietuvis, Kaunietis, Rugsėjis yra dėl anglų kalbos įtakos.

[Čikupakas]

O gal tai tiesiog rašybos stilius? tam tikra saviraiškos forma?

[digital]

Na, kai žmogus rašo Sovietinis iš didžiosios, galėtum įtarti sovietofilą, bet kiek žinau, taip nėra

[Čikupakas]

Pavyzdžiui senais interneto laikais buvo madinga pakeisti ž į zh, š į sh, ū į oo ir pnš

[digital]

Ne mados tai dalykas buvo.

[Tomizmas]

Tai buvo dar geresnių madų - rašyti "fajnaj, fjorhumjookaz ljoodi, GrazhuoliukazZzZz69xXx, lb kwk?" ir panašiai.

Beje, kaip čia jau buvo pasakyta - tautybė nėra pavadinimas, todėl nerašom didžiąja. Vokiečių kalboje yra dar ne tokia įdomybė - rašyti didžiąja raide VISUS daiktavardžius

[MedinisStrazdas]

Šitas pavyzdys atėjo iš SMS'u trumpinimo nes ten kas x ženklų reikėjo mokėti kaip už papildomą SMS o lietuviai buvo biedni.

Čia gi interneto forumas. Dažniausiai jeigu neparašau didžiųjų raidžių tai yra tik todėl kad aš tingiu shift'ą spausti o ne todėl kad kažko negerbiu.

Šiaip esu pastebėjęs kad lietuviai po truputi pradeda perimti anglų Title Case. kur pavadinimuose visi žodžiai rašomi iš didžiųjų. Bent jau ekrano fontuose tai dažnai ir gražiau atrodo.

[mantasm]

... pavizdys ... didžiūjų ..

Bent šitoj temoj...

[MedinisStrazdas]

Bent šitoj temoj...

Ištaisiau. Taip, aš nedraugauju su lietuvių kalba.

[manometras]

Kas mane trikdo iš lietuvių kalbos naujųjų reiškinių, tai junginiai su žodžiu reikalauti: reikalauti Gražulio pakeisti nuomonę apie gėjus. Čia turėtų būti reikalauti iš Gražulio, nes reikalauti Gražulio reiškia visai ką kita, t. y., reikalauti, kad ateitų ir pasirodytų Gražulis.
Gal čia painiojama su žodžių prašyti ir maldauti vartojimu, pvz., prašyti, maldauti Gražulio?

Antras trikdantis dalykas, junginio vienas iš kokių ko, pvz., Vilnius yra vienas iš gražiausių Lietuvos miestų, nykimas ir virtimas į Vilnius yra vienas iš gražiausių Lietuvos miestas.

Na, ir ką pastebėjau tiek tarp lietuvių, tiek tarp rusų, ypač kai rašo: žmonės nebesugeba kaip buvo įprasta suderinti žodžių linksnių. Derina du gretimus žodžius, o ne tuos, kuriuos reikėtų, jeigu reikėtų suderinti nutolusius (čia dabar tingiu sugalvoti pavyzdį).

[PoDV]

Galite iš manęs juoktis, bet man patiktų, kad žemaičių kalbos gramatika (kuri panašesnė į latvių) būtų lietuvių kalbos bendrinė, tik tartis būtų su labiau amerikoniška intonacija, ale suvalkietiška Lyginant su latvių kalba, tik tiek, kad ne visada reiktų kirčiuoti pirmą skiemenį ir nebūtų kažkokia nauja kalba

[Gator]

Kas mane trikdo iš lietuvių kalbos naujųjų reiškinių, tai junginiai su žodžiu reikalauti: reikalauti Gražulio pakeisti nuomonę apie gėjus. Čia turėtų būti reikalauti iš Gražulio, nes reikalauti Gražulio reiškia visai ką kita, t. y., reikalauti, kad ateitų ir pasirodytų Gražulis.
Gal čia painiojama su žodžių prašyti ir maldauti vartojimu, pvz., prašyti, maldauti Gražulio?

Čia jau reikia kalbininkų nuomonės, bet paspėlioti galima.
Reikalauti Gražulio.
Reikalauti Gražulio pakeisti nuomonę.

Abu gali būti teisingi, tiesiog sutampa, kad vienodai rašoma, bet žiūrima pagal kontekstą. Pirmu atveju reikalauti, kad ateitų jis, kitu atveju reikalauti, kad pakeistų nuomonę jis.

Kitas dalykas:
Maldauti Gražulio arba Prašyti Gražulio irgi gali nieko nesiskirti nuo reikalauti Gražulio.
Neaišku kodėl tik reikalauti Gražulio sakai gali būti, kad prašyti jo pasirodytmo. Man tie kiti du irgi gali skambėti kaip prašyti jo pasirodymo.

Antras trikdantis dalykas, junginio vienas iš kokių ko, pvz., Vilnius yra vienas iš gražiausių Lietuvos miestų, nykimas ir virtimas į Vilnius yra vienas iš gražiausių Lietuvos miestas.

Tikrai labai žioplas turi būti, kad tai sakytų, juk akivaizdus junginys "vienas iš miestų", o ne "vienas iš miestas"
Tai čia turbūt iš panašios serijos kur sakai, kad linksnių nesuderina.

[index]

Čia jau reikia kalbininkų nuomonės, bet paspėlioti galima.
Reikalauti Gražulio.
Reikalauti Gražulio pakeisti nuomonę.

Abu gali būti teisingi, tiesiog sutampa, kad vienodai rašoma, bet žiūrima pagal kontekstą. Pirmu atveju reikalauti, kad ateitų jis, kitu atveju reikalauti, kad pakeistų nuomonę jis.

Tiesiog lietuvių kalba yra sintetinė, o ne analitinė t.y. prasmė daugiausia ir priklauso nuo konteksto, skirtingų formų derinimo, o ne žodžių tvarkos ar net konkretaus vieno žodžio formos (lietuvių kalboje netgi beveik nesvarbi žodžių tvarka). Dėl to mes suprantame, kad "Reikalauti Gražulio" ir "Reikalauti Gražulio pakeisti nuomonę" reiškia skirtingus dalykus, o "Reikalauti Gražulio" išvis gali turėti skirtingas reikšmes priklausant nuo konteksto.

Tikrai labai žioplas turi būti, kad tai sakytų, juk akivaizdus junginys "vienas iš miestų", o ne "vienas iš miestas"
Tai čia turbūt iš panašios serijos kur sakai, kad linksnių nesuderina.

Čia vėlgi, žmogus, kurio gimtoji kalba lietuvių, supras abu variantus. Tik su nedideliais prasmės skirtumais. Jei sakai, "vienas iš gražiausių miestų", tai išskiri Vilnių iš kitų Lietuvos miestų aibės. Jei sakai "Vilnius yra vienas iš gražiausių Lietuvos miestas", tai atsakai į klausimą "koks?" - "vienas iš gražiausių" (ne išskiriant iš aibės, bet globaliai, iš visų įmanomų miestų).

[manometras]

Mano gimtoj8 kalba yra lietuvių ir aš suprantu, kas norėta pasakyti fraze reikalauja Šimonytės atsakyti arba fraze Vilnius yra vienas gražiausių miestas, bet aš žinau, kad čia yra kalbos keitimasis ir anksčiau buvo visų išsilavinusių lietuvių suvokiamos skirtingos reikšmės frazės reikalauti Šimonytės, reikalauti Šimonytės atsakymo, reikalauti iš Šimonytės atsakyti ir reikalauti atsakymo iš Šimonytės.
Be to, beveik niekas iš lietuvių nesakydavo Vilnius – vienas gražiausių miestas, nes visi suprato, kad Vilnius – vienas iš miestų ir vienas iš gražiausių miestų.

Gal jūs tokie jauni, kad per LRT ir šiaip visur nuolat girdėdavot tik tas mane trikdančias frazes?

[Gator]

Na kad priešingai, aš turbūt net negirdėjau sakant vienas iš gražiausių miestas. Gal kada ir girdėjau, bet jei sakai, kad jauni žmonės tik tai girdėjo, reiškia teigi, kad dabar viena taip sako. Tai tikrai ne.

Dėl tavo reikalauti pavyzdžių, tai mes irgi suprantama skirtingas tų pasakymų reikšmes kaip ir tie tavo minimi išsilavinę žmonės. Kur prieštaravimas?

[Tomizmas]

Tai kalba gi pastoviai kinta. Paskaičius Smetonos laikų tekstus, labai stipriai krenta į akis išnykusios gramatinės konstrukcijos, tokios kaip "rūbams plauti milteliai" ar žodžiai "tamysta, ministeris, sodnas" ir t. t.

Tai ir dabar atsiranda kitokių konstrukcijų. Pvz. prieš kokius 20 metų niekas nesakydavo "suprasti, kaip dalykai turi būti daromi" arba "jis geras žmogus ir tos kalbos nėra apie jį", bet dabar sako taip vis dažniau.