Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Lettered]

ES visi taip daro. Ispanai ima "skurdžių regionų" paramas visokioms Extremadūroms, britai Cornwalliui ir neraudonuoja.

Ekstremadūra yra ne šiaip kokia ant popieriaus papaišyta teritorija, kad gauti paramą, o autonominis regionas, turintis savo prezidentą, kalbą, istoriją ir t.t. Taip pat kaip ir Katalonija ar Škotija.

[index]

Pasalpiniu valstybe Ir dar sukciai, pasirodo

ES visi taip daro. Ispanai ima "skurdžių regionų" paramas visokioms Extremadūroms, britai Cornwalliui ir neraudonuoja.

[Aleksio]

Emigrantai patys labai daug pinigų atsiunčia ir investuoja Lietuvoje, ypač į NT Vilniuje.

Nieko jie neatsiunčia (nebent nuperka savo tėvams bilietą iki Londono).

[andyour]

Emigrantai patys labai daug pinigų atsiunčia ir investuoja Lietuvoje, ypač į NT Vilniuje.

Kai būsi pensijoje jau nebebus kam investuoti į NT, nes nebus paklausos nuomai ir apskritai NT, nes nebeliks darbingų žmonių. Mūsų valstybė nyksta. Be to, tas investavimas labai spekuliatyvus, sukelia kainas.

[Lettered]

ES iš mūsų pasiima darbo jėgą, bei atima būsimų pensininkų pensijas. Manau, kad iš ES mes turime pinigus vežti vagonais ir investuoti į ateitį. Tegul dabar skatina pinigais mūsų gimstamumą.

Emigrantai patys labai daug pinigų atsiunčia ir investuoja Lietuvoje, ypač į NT Vilniuje.

[10.000]

Net planinės ekonomikos laikais nebuvo tokių nesąmonių. Kam tie regionai apskritai reikalingi? Europiniais mastais 2,8 mln. gyventojų teritorija jau yra vienas regionas.

Gal ir klystu, bet kiek pamenu, norint "išsikovoti" regiono vardą Europos sąjungoje, reikia turėti bent 800 000 gyventojų. Tai faktiškai būtų įmanoma 2,8mln. gyventojų Lietuvą suskirstyti į 3 regionus (atmetant Vilnių, tačiau paliekant jo priemiesčius), kurie savo BVP nesiektų 75% ES vidurkio ir dėl "besivystančiųjų" vardo, toliau sėkmingai gautų ES paramą.

[Aleksio]

Tam, kad ir po 2020 metų Lietuva gautų didesnę ES paramą. Tokiu atveju 75% ES BPV vidurkio viršys tik Vilnius, o likusi Lietuva gaus tokią pačią paramą kaip anksčiau.

Įdomu, ar tada Vilniuje bus paliekama 100% GPM ar ir toliau didžioji dalis keliaus į regionus?

[andyour]

Regionai yra reikalingi ir turi labai aiškią paskirtį, bet šioje šalyje nėra vietos senukams ir nėra prasmės regionams dumti akis, kad investuotojai statys fabrikus su gerai apmokamomis darbo vietomis, kurių pakaks visiems darbingiems ir jie tuomet iš tos laimės prigimdys daug vaikų ir teks nuimti spynas nuo kaimo mokyklų. Realybė tokia, kad esamai demografinei padėčiai regionuose gali būti tik stambūs ūkiai/ekoūkiai/vėjo jėgainės/rekreaciniai objektai

Tačiau, jei tie ūkiai bus labai išmėtyti, nesusidarys reikiamas žmonių kiekis, kad atsirastų paslaugos ir parduotuvės. Tuomet aplink tuos ūkius gyvens tik laikinai darbo dienomis, o savaitgaliais grįžinės į miestus. Nors man atrodo, kad tie stambūs ūkiai išsilaiko dėka pigios kaimo darbo jėgos. Nebeliks jos, nebeliks ir tų ūkių.

[index]

Net planinės ekonomikos laikais nebuvo tokių nesąmonių. Kam tie regionai apskritai reikalingi? Europiniais mastais 2,8 mln. gyventojų teritorija jau yra vienas regionas.

Spoiler alert.

Tam, kad ir po 2020 metų Lietuva gautų didesnę ES paramą. Tokiu atveju 75% ES BPV vidurkio viršys tik Vilnius, o likusi Lietuva gaus tokią pačią paramą kaip anksčiau.

O tam, kad Eurostatas nesakytų, kad jūs tuos regionus darot tik dėl to ir užsiimat manipuliacijomis matyt reikia sukurti kokią nors įdomesnę istoriją apie juos, nesvarbu, kad ir kvailoką.

[Lettered]

Net planinės ekonomikos laikais nebuvo tokių nesąmonių. Kam tie regionai apskritai reikalingi? Europiniais mastais 2,8 mln. gyventojų teritorija jau yra vienas regionas.

[tomtom]

Na bent kažkokią strategiją kurią, bet pirmiausia reiktų nusiimti rožinius akinius ir vertinti ne galimas investicijas, kurių dauguma regionų niekada ir nebesulauks, o esamą realią padėtį. Aš manau, jog pilnai pakaktų Lietuvą padalinti į tris administracinius vienetus su jų centrais didmiesčiuose.

Sostinė ir uostas kaip ir aišku, o Kaunui tokiu atveju reiktų priskirti Marijampolę/Šiaulius/Panevėžį, tuomet dar labiau pagrįstas taptų ir siūlymas į Kauną perkelti visas su žemės ūkiu susijusias institucijas (į naująjį administracinį vienetą patektų visos derlingiausios Lietuvos žemės). Tai padėtų pritraukti ir daugiau gyventojų, kas sudarytų prielaidas klestėti įvairioms veikloms ir su laiku padėtų tapti logišku valstybės centru šalia Via Baltica/Rail Baltica.

Regionai yra reikalingi ir turi labai aiškią paskirtį, bet šioje šalyje nėra vietos senukams ir nėra prasmės regionams dumti akis, kad investuotojai statys fabrikus su gerai apmokamomis darbo vietomis, kurių pakaks visiems darbingiems ir jie tuomet iš tos laimės prigimdys daug vaikų ir teks nuimti spynas nuo kaimo mokyklų. Realybė tokia, kad esamai demografinei padėčiai regionuose gali būti tik stambūs ūkiai/ekoūkiai/vėjo jėgainės/rekreaciniai objektai

[mantasm]

Matyt toje kur Leninai, o ne Napoleonai. Kitaip nebūtų sugalvoję tikslinių investicijų sričių. Planinės ekonomikos pasiilgo.

[liutass]

Idomu, kurioje palatoje rase?

[Zorro]

Perbraižytas Lietuvos žemėlapis sukėlė šoką Panevėžyje
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=75973565

Pagal siūlomą planą vietoje esamų šalies 10-ies apskričių Lietuva būtų suskirstyta tik į keturis regionus: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Pastarajam priklausytų ir Panevėžio miesto bei rajono, Kupiškio, Pasvalio, Biržų ir netgi Rokiškio rajono savivaldybės.

[Romas]

"Lietuvos žinios" 2013 m. vasario 12 d
Savivalda neužtikrina žmonių interesų

Apie Lietuvos savivaldos problemas kalbamės su Seimo nariu konservatoriumi Pranu Žeimiu.

- Lietuva bene vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje nėra dviejų lygių savivaldos. Ar jos išskaidymas priartintų valdžią prie žmonių?
- Reikia sutikti su tuo, kad Lietuvoje savivalda dar nėra žmonių valdžia, o esamas savivaldos modelis neužtikrina tinkamo vietos bendruomenių interesų atstovavimo. Dabar savivaldybių tarybos pačios save kontroliuoja, o gyventojai yra nušalinti nuo kontrolės. Padėtis keistųsi, jei Lietuvoje būtų įvestas dviejų lygių savivaldos modelis. Tuomet savivaldybės būtų suskaidytos į mažesnius vienetus, turinčius savo vadovus, kurie ir rūpintųsi konkrečios vietovės gyvenimo kokybe.

Tačiau akivaizdu, kad dabartinių savivaldybių skaidymas į mažesnes, esant sumažintiems valstybės ir savivaldybių biudžetams, artimiausiu metu nėra realus. Lieka atidėti šią idėją vėlesniam laikui.

http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Savi...moniu-interesu

[Romas]

Andrioniškio seniūnija (Anykščių r.)

Šią savaitę LRT "Panorama" rodė reportažą iš Andrioniškio miestelio.
Andrioniškio seniūniją ketinama prijungti prie Viešintų seniūnijos.
http://www.lrt.lt/mediateka/paieska

Andrioniškio seniūnija yra mažiausia Anykščių rajone - 520 gyv. Dar dviejose (Traupio ir Viešintų) gyvena virš 800 gyventojų. Likusiose 7 seniūnijose (neskaitant Anykščių miesto) gyvena nuo 1,1 iki 3,6 tūkst. gyventojų.

Nyksciai.lt 2013-01-29
Vėl pasigirdo kalbos apie Andrioniškio seniūnijos naikinimą
http://nyksciai.lt/index.php?option=...14882&Itemid=1

Anykšta.lt 2013-02-05
Kalbos apie Andrioniškio seniūnijos naikinimą sukėlė televizijos dėmesį
http://www.anyksta.lt/index.php?m=1&s=26019&page=

[Romas]

Regioninės politikos nesekmes (gal reikėtų ir stipriau išsireikšti) savo poleminiuose straipsniuose aprašo Seimo narys Kęsturis Masiulis. Nors K.Masiulio pasisakymai yra "miestocentristiški" (jis kažkada buvo Vilniaus savivaldybės narys) ir gana arogantiški regionų atžvilgiu, bet ten yra didelė dalis teisybės.


1. Šiek tiek suirzusi reakcija dėl beveik visuose regionuose prapiltų rinkimų:

Kęstutis Masiulis 2012 m. spalio 30 d. 12:14
LKD skyrė per didelį dėmesį regionams?

Permainų koalicija skyrė didelį dėmesį regionams, gal net per didelį. (...) Tačiau paradoksas - miestiečiai nepalaikė darbiečių, o rėmė TS-LKD. (...) Tik nedaugelis ūkininkų ir kaimo žmonių įvertino tokią politiką ir savo balsais parėmė dešiniuosius. Gal TS-LKD reikėjo dirbti savo, t.y., miesto rinkėjams ir palikti merdėti provinciją?
(...)

Nuo 2008 m. atstovauju kaimišką Kelmės kraštą (...) Mažai kas norėdavo girdėti apie užsienio politiką, apie kultūrą, apie geopolitiką, apie krašto apsaugą ir kitas viešo gyvenimo sritis. Kaimo gyventojams rūpi pensijos, soc. pašalpos, minimali alga, jų kaimo kelių asfaltavimas ir ką Seimo narys gali padaryti dėl šių dalykų. Bandyti šnekėti apie pasaulinius įvykius, investicijų pritraukimą, bendruomeniškumą – tuščias reikalas. Opozicionieriai (...) mielai padidintų visas išmokas, sutvarkytų visus kelius, pristatytų bendruomenėms kultūros ir sporto rūmų, tik negeri dešinieji trukdo.
Daugeliui racionaliai mąstančių žmonių akivaizdu, kad tai yra „makaronų kabinimas“. Dauguma tų pažadų nebus įgyvendinti ir kaimo žmonės vėl bus nuvilti, o jei ir bus padidintos soc. išmokos, ką tai keis apsnūdusioje provincijoje. Ar tai išeitis?

Priešingai, Lietuvos regionams reikia jų atgaivinimo strategijos, panašios, kokią turi Druskininkai ar Palanga. Jie patys turi ieškoti nišų kaip išlikti globaliame pasaulyje, kaip konkuruoti dėl investicijų, kuo išsiskirti, kaip išlaikyti jaunimą. (...) Jeigu mūsų savivaldybės nesugebės būti išskirtinėmis, tai kraštas pasmerktas depresijai, stagnacijai ir galiausiai išnykimui. (...)

Vis dėlto lieku prie nuomonės, kad Lietuvos kaimiškos vietovės yra ir gali būti patrauklios gyventi bei kurti. Tačiau vietovių gaivinimas bus ilgas ir sunkus. (...)

http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=59877569

---

2. Kitas straipsnis dar stipresnis

Kęstutis Masiulis, 2013 m. sausio 20 d. 18:35
Mūsų miesteliai: išnykimo belaukiant

(...) Lietuvos miestai išlaiko provinciją ir jeigu ne ši parama, mažosios savivaldybės iškart bankrutuotų. Valstybės perskirstomos dotacijos yra pagrindinis, o kai kur vos ne vienintelis, ekonomikos ramstis. (...)
Vienintelis protingas būdas kaip pakeisti šią situaciją, tai yra investicijų pritraukimas ir naujų darbo vietų kūrimas provincijoje. Tačiau vietos valdžios politikai, duok Dieve, yra geri organizatoriai, tačiau apie strategiją, viziją 20 ar 30 metų į priekį, ilgalaikius tikslus jie nenori net girdėti.(...)

Regioninė politika klaidinga

(...) Investuojamos didelės lėšos į žvyrkelių asfaltavimą, gatvių, aikščių, šaligatvių remontą, naujų vandentiekių ir kanalizacijos tiesimą, tačiau tai tėra Potiomkino kaimai - butaforijos kūrimas tuštėjančiose teritorijose. Gražu ir akiai malonu kai sutvarkoma aplinka, tačiau tai nekuria ilgalaikės gerovės, neskatina verslumo ir nenukelia pagrindinės apokalipsės. Miesteliai išmiršta, net jei juose atsiranda vandentiekis. (...)

Jaunimas nenori gyventi kaime
Naujomis betoninėmis trinkelėmis išgrįsta N rajono centro pagrindinė aikštė, žymaus menininko suprojektuotas ir pastatytas paminklas iš akmens bei bronzos, gatvės naujai išasfaltuotos, apšviestos moderniomis LED lemputėmis, nutiesti nauji šaligatviai ir... nematyti jaunų šeimų. Taip dabar atrodo daugelis Lietuvos miestelių.

Baigę mokyklas jaunuoliai renkasi tarp dviejų galimybių: arba į Vilnių, arba į Angliją. (...) Taigi išvada paprasta: jau greit tas laikas, kai miesteliuose negyvens niekas.

(...) Ignalinos ir Akmenės rajonuose mokesčių mokėtojai sudaro jau tik nuo 15 iki 23 proc. visų gyventojų. O labiausiai pasiturintys gyventojai yra pensininkai! Kiek dar ilgai truks tokia situacija, kai kas 5 m. prarandama 10 proc. populiacijos. Taigi nereikia savęs apgaudinėti ir verta pažvelgti į situaciją atviromis akimis. Procesai pajudėję negrįžtamai ir politikai, žadantys, kad sustabdys „siaubingą“ kaimo mokyklų uždarymą – meluoja.

Reikia ruoštis ne tik mokyklų, bet ir savivaldybių uždarymui. Vidaus reikalų ministerija turėtų iš esmės peržiūrėti Lietuvos regioninę politiką ir turėtume visi atsakyti, ar nėra beprasmiška kišti pinigus į Lietuvos provincijos aplinkos gražinimą. Ar vietoj to nevertėtų ieškoti originalių, netradicinių ir radikalių sprendimų kaip sukurti naujų darbo vietų, kaip skatinti verslumą bei gyventojų iniciatyvą. Ir išsaugoti bent tai, ką dar galima išsaugoti, o gal Lietuvos ateitis, tai vieno miesto valstybė?

http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=60475465

[Romas]

Administracinė reforma 1999 metais buvo daroma labai neryžtingai. Sukurti 5 "pusrajoniai" (Rietavo, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Kalvarijos savivaldybės).
Per 10 metų gal kiek pagražėjo šie naujieji savivaldybių centrai, bet bendras situacija pasikeitė nedaug - o gal buvo per mažai laiko.
Išskyrus Kazlų Rūdą (kur yra pramonė), kituose keturiuose naujųjų savivaldybių centruose gyventojų skaičius mažėjo greičiau, nei senuosiuose rajonų centruose.

25. Elektrėnai, 2011 m.: 12.012 gyv., per 10 m. sumaž.-14,5%;
43. Kazlų Rūda, 2011 m.: 6.635 gyv., per 10 m. sumaž.-10,4%;
60. Kalvarija, 2011 m.: 4.457 gyv., per 10 m. sumaž.-12,4%
63. Rietavas, 2011 m.: 3.251 gyv., per 10 m. sumaž.-18,3%;
73. Pagėgiai, 2011 m.: 1.941 gyv., per 10 m. sumaž.-18,9%;

Smulkiau - žr. temą Gyventojų skaičius Lietuvos miestuose, miesteliuose, regionuose

Dabartiniai 44 rajonai susidarė 1962 metais (1965 m. dar prisidėjo Akmenė, Širvintos ir Jonava, panaikinti 1962 m.). Tokio teritorinio rajoninio skirstymo pagrindai buvo padėti dar 1959 metais, kai valdžia dar neapsisprendė, kuriuos rajonus laikyti, o kurius "aukoti".
Iš 1959 m. panaikinto 21 rajono (jų skaičius sumažėjo nuo 83 iki 62) teritorijos paprastai buvo priskirtos tik tiems rajonams, kurie egzistuoja ir dabar. Išimtis buvo Pandėlys ir Jieznas, kuriems 1959 m. buvo priskirtos teritorijos, o 1962 m. jei buvo panaikinti.

Per 1965-1990 m. rajonai įgijo:
> administracinius atributus -partkomas, rajispolkomas, teismas, rajono policija ir prokuratūra, rajono laikraštis, atskiras telefono kodas,
> socialius vienetus (rajono ligoninė, poliklinika, kultūros namai, biblioteka)
> bet ir ūkinius atributus - MSV, TSO, KMK, RVK, KĮK, BGAK, ATĮ, ... Žmonių kalba - tai rajoninės statybinės, prekybos, aptarnavimo ir transporto įmonės.

Teritorijų keitimą buvo galima nesunkiai daryti planinės ekonomikos sąlygomis. Kai kurie rajonų centrai (Šilalė, Šalčininkai, Pakruojis) prieš tapdami rajonų centrais niekuo nesiskyrė nuo kaimyninių valsčių centrų, net buvo mažesni už kaimynus.
Geriausiai administracinio resurso jėgą rodo Šalčininkų pavyzdys. 1972 rajono centras perkeltas iš Eišiškių į Šalčininkus. Per 19 metų (1970-1989) m. Eišiškėse gyventojų vis dar lėtai augo nuo 3481 iki 3789, o Šalčininkuose pašoko net 4 kartus - nuo 1656 iki 6480 gyventojų.

Laisvos rinkos sąlygomis kokio nors miestelio paskelbimas savivaldybės centru beveik nieko nepakeis - nebent bus sukurtos kelios darbo vietos.
Dabartiniai naujieji savivaldybių centrai neturi savo telefono kodo, policijos, rajoninio laikraščio, autobusų parko ir kitų rajoninių atributų.

Matome, kad dabar įvairios funkcijos centralizuojamos - pvz., panaikinti rajoniniai policijos, statistikos, sodros skyriai (jie liko kaip apskričių vienetų nesavarankiški padaliniai), toliau apjungiami teismai, ligoninės. Dabartinai rajonai netenka dalies turėtų funkcijų ir administracinio prestižo.
O naujiems savivaldybių centrams lieka gal tik funkcijos valyti gatves, mokėti pašalpas ir reguliuoti kaimo mokyklų tinklą.

1999 metais buvo praleistas laikas padaryti normalią administracinę reformą.
Per 20 metų sumažėjo gyventojų, sumažėjo ūkinių ir socialinių funkcijų. Naujų savivaldybių steigimas tampa dar mažiau ekonomiškai pagrįstas ir dar sudėtingesnis.

[Romas]

/\ Problema yra ta, kad Lietuvoje yra tik vieno lygio savivalda.

Nėra apskričių savivaldos - tai tik centrinės valdžios atstovai regionuose. Kai apskritys buvo panaikintos, tai niekas to perdaug nepajuto (iškyrus ten dirbančius).
Apskritys yra tik statistiniam patogumui - informacija suskaidoma į 10, o ne 60 eilučių.

Žemesniame lygyje savaivaldos nėra. Seniūnijos turi mažiau teisių ne tik už tarpukario ar caro laikų valsčius, bet turbūt ir sovietines apylinkes - ten bent formaliai vyko rinkimai.
Kai seniūnijos nėra renkamos, tai seniūnaitijų steigimas yra savivaldos parodija.

[Budikis]

Administracinį dalijimą neatsižvelgiant į kultūrines ir tarmines žmonių bendruomenes vertinu kaip Vilniaus biurokratijos imperialistinių siekių apraišką. Kaip ir kalbas „žemaičių separatistai“, „lenkų nacionalistai“, „netikėliai kaimiečiai“, „runkeliai“ ir pn.