Lietuvos administracinis – teritorinis suskirstymas

[Gator]

Juodkrantė, Nida, Pervalka, Preila yra to paties miesto- Neringos dalys. Smiltynė- Klaipėdos

Tai aš tą žinau. Mano klausimas ir buvo apie tai.
Nida, Juodkrantė, yra gyvenvietės (kaimas, miestelis, miesto tipo gyvenvietė, miestas, megapolis ir kt.)

Kaip gali būti gyvenvietės (kaimas, miestelis ar kt) mieste?
Kitaip sakant miestas mieste.

Kuriame kitame mieste Lietuvoje yra kitas "miestas" (kaimas, miestelis)?

Visos gyvenvietės Lietuvoje yra rajonuose, nes miestai patys iš savęs yra gyvenvietės, ir juose kitos gyvenvietės negali būti ir nėra.

[Garbanius]

Juodkrantė, Nida, Pervalka, Preila yra to paties miesto- Neringos dalys. Smiltynė- Klaipėdos

[Gator]

Kaip yra su Neringos miesto statusu?
Ar neturėtų tai būti rajonas, ar rajono dalis. Juk jame yra "miestai" (gyvenvietės) kaip Nida, Juodkrantė ir tt.
Įprastai Lietuvoje juk mieste nebūna kito miesto, visi tie miestai ir miesteliai rajponuose tik būna.

[Zefyras]

Siūlant keisti savivaldybių ribas, prireiks ne tik gyventojų apklausos


Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/lietu...klausos-951432

Tokie ad hoc įstatymų pateikinėjimai ir parodo, kieno interesus labiausiai paliestų sprendžiami savivaldos teritorijų pakeitimai. Nors šiuo atveju buvo veikiama sparčiai, kad būtų užkirstas kelias Matijošaičio planams prijungti pusę Kauno rajono prie miesto savivaldybės. Įdomumo dėlei, savo laiku Kupčinskas yra siūlęs kažką panašaus 2007 metais (26 temos pranešimas). Nors tokie užmojai išduoda, kad net nesusimąstoma, ką reiškia pats žodis "savivalda". Savo studijų baigiamajame darbe nagrinėjau šį klausimą iš dalies naudodamasis medžiaga, surinkta šioje forumo temoje - ačiū visiems, kad dalinatės. Iš esmės, diskusija sukasi apie kelias problemas:

1. Efektyvumas vs. atstovaujamumas yra pagrindinė diskusijos ašis, į ką buvo atsižvelgiama koreguojant savivaldybes Vakarų Europoje. Lietuvoje išliko TSRS laikų suskirstymas, kuris buvo orientuotas į ūkiškumą, esant gerai demografinei situacijai. Iki 1995 veikė du lygiai (neskaitant apskričių), vėliau liko tik savivaldybės. Reforma, kuria buvo įsteigtos 5 naujos savivaldybės 2000 m., turėjo įsteigti savivaldybes ten, kur jie egzistavo 1950-1959 m. (Pabradė, Kuršėnai, Daugai, Ramygala), taip pat panaikinti žiedinės savivaldos, turbūt ir šiandienai tai būtų kompromisinis variantas. Visgi, pas mus žymiai labiau orientuojamasi į tai, kad savivalda = administracija, geras meras tas, kuris geriausiai tvarkosi savo UABe (apie ką kalbama per savivaldybių rinkimus?). Taip pat, vienas svarbiausių paskutinio dešimtmečio diskurso elementų buvo efektyvumas ir taupumas, o bet kokia biurokratijos plėtra nepageidaujama (kuo mažiau valstybės, tuo geriau). Šitą poziciją taip pat atstovauja ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

2. Daugelis deda viltis į renkamus seniūnus ar seniūnijas, šita idėja sklando ir tarp kai kurių politikų. Visgi, prieš tokius pasiūlymus Vyriausybėje naudojamas tas pats argumentas - pagal dabartinę sąrangą, seniūnijos tėra teritoriniai filialai; seniūnas negali būti renkamas nes jis yra skiriamas pareigūnas; visi pakeitimai sukeltų daug išlaidų, neefektyvu ir pan. Vietoje to, buvo prikurta seniūnaitijų, kurios turėtų veikti kaip tarpininkas tarp bendruomenių ir administratorių, bet neturi jokių svarbesnių funkcijų, tėra vadybinis sprendimas. Ypač miestai veikia kaip super administracijos, ir kontroliuoja plėtrą ir išlaidas visose įmanomose srityse, vietoje to galima būtų nueiti decentralizacijos keliu.

3. Sukurti naują savivaldybę esamomis sąlygomis yra kone taip pat sunku, kaip ir inicijuoti referendumą. Teisė įsisteigti paliekama tik teritorijoms virš 10 tūkst. gyventojų, tam reikia Vyriausybės teikimo (kuri veikia pagal viziją arba partinius sumetimus), Seimo pritarimo (kuris daugmaž balsuoja vedinas partinių sumetimų), ir 50 proc. aktyvumo vykdomojoje apklausoje (ką yra sunku surinkti). Ikikrizinės vizijos sukurti naujų savivaldybių atsisakyta, paskutinį dešimtmetį priimami tik ribojimai, apie iniciatyvą iš Seimo ar Vyriausybės nekalbama, bendruomenės turbūt pačios nepajėgios išsireikalauti. Dažniausiai pateikiamas motyvas - visoje Europoje savivaldybės stambinamos, bet nutylima kad prie klausimo Lietuva ir daugelis Europos valstybių prieina iš visiškai priešingų pusių.

Galbūt šiuo metu reikalinga diskusija, ko iš tiesų reikia labiausiai: daug valstybės paslaugų yra prieinamos internete; mokyklų, ligoninių tinklas turi trauktis; prasta demografinė situacija nacionaliniu mastu; kita vertus, kalba turėtų eiti apie tai, kad bendruomenės (galvojant apie gyvenvietes, kurios nėra rajonų centrai arba skirtingų miesto dalių bendruomenes) turėtų daugiau ar mažiau kontroliuoti finansinius išteklius ir jų panaudojimą srityse, kurios jas liečia pirmiausia. Galbūt reiktų kalbėti apie skirtingus lygius, didesnį bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aiškiai išdėlioti prioritetus ir lygmenis, kuriuose geriausia įgyvendinti konkrečius tikslus.

[lukass]

Siūlant keisti savivaldybių ribas, prireiks ne tik gyventojų apklausos

...Pagal priimtą projektą, Vyriausybei gavus siūlymą keisti savivaldybės ribas, turėtų būti vispusiškai įvertinami inicijuojamos reformos socialiniai ir ekonominiai padariniai, jos poveikis gretimų savivaldybių ir viso regiono plėtrai.

„Turės būti įvertinta, kad ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto sudarys tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai ir bendras savivaldybės gyventojų skaičius turės būti ne mažesnis kaip 10 tūkst.“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad Vidaus reikalų ministerija teiks Vyriausybei dokumentus dėl savivaldybių ribų keitimo tik tuo atveju, jeigu vietos gyventojų apklausoje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų ir daugiau kaip pusė jų pasisakė už siūlomus pakeitimus...

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/lietu...klausos-951432

[lukass]

LRT tyrimas. Tikrieji Kauno rajono prijungimo motyvai: valdžia savo lovose galės miegoti ramiai

Kauno miesto valdžiai bandant prisijungti dalį Kauno rajono aiškėja, kad už šio plano gali slypėti tiek noras rajono sąskaita finansuoti miesto politikų rinkimų pažadus, tiek asmeniniai mero bei tarybos narių interesai. LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad dalis „Vieningo Kauno“ narių patys gyvena norimose prijungti teritorijose, o išplėtus miesto savivaldybės ribas, išaugtų ir mero verslo galimybės...

[lukass]

Kaunui siekiant padidinti teritoriją, Seime – siūlymas dėl gyventojų apklausos

Kauno miestui siekiant prijungti dalį Kauno rajono teritorijos, Seimas pradėjo svarstyti Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą dėl gyventojų apklausos reglamentavimo...

...Pagal siūlomą projektą, „Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijų ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir visos savivaldybės, kurios teritorijos dalį ketinama priskirti kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje, daugiau kaip pusė dalyvavusių pasisakė už savivaldybės teritorijos dalies priskyrimą kitai savivaldybei.“...

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/kauna...klausos-938462

[mantasm]

Aneksijų ekspertai nepamirškit, kad Kaunas panašiu metu kaip Vilnius, irgi "aneksavo" visokias gyvenvietes aplinkui. ir Klaipėda. Viskas normoj. Gal kiek Vilnius ir pedaug prigriebė, bet niekas netrukdo ekspertiškai peržiūrėt bendrajį planą ir atiduot visokius raistus Jėzaus Kristaus žinion, t.y. Vilniaus r. sav.

Kristaus karalystė nepriimtų neišganytų avelių Per sekančius rinkimus nuneštų velniop visus liankus. Beliktų steigti Vilnius-2 savivaldybę.

[themanual]

Reiktų tvarkyti savivaldybių ir infrastruktūros finansavimo valdymą, o dabar kuriami politiniai žaidimai, kur jų netūrėtų būti, ir iš dalies dėl to galima pateisinti Matijošaičio iniciatyvą.
Užkliuvo gana populistinis pastebėjimas apie tai, kad rajono gyventojams tenka beveik tris kart daugiau darbuotojų savivaldybėje nei miesto gyventojams, ar čia rimtai ketinama absorbuoti visą rajoną?
Aš šiaip esu už tai, kad daug kas būtų sprendžiama nebe savivaldybių o apskričių lygmenyje, bet išlaikant seniūnijas. Dabar tikrai trūksta koordinavimo ir bendradarbiavimo, kur viskas būtų nuspręsta teisiškai be politikavimo.

[VNS]

Aneksijų ekspertai nepamirškit, kad Kaunas panašiu metu kaip Vilnius, irgi "aneksavo" visokias gyvenvietes aplinkui. ir Klaipėda. Viskas normoj. Gal kiek Vilnius ir pedaug prigriebė, bet niekas netrukdo ekspertiškai peržiūrėt bendrajį planą ir atiduot visokius raistus Jėzaus Kristaus žinion, t.y. Vilniaus r. sav.

[lukass]

V. Matijošaitis: Kauno rajono savivaldybė yra perteklinė

Rudenį prasidėjęs naujas politinis sezonas daug kam netikėtu Kauno miesto tarybos sprendimu paaštrino santykius su rajono savivaldybe. Naujienų agentūra ELTA kalbino Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį...

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/kauna...tekline-937830

[Sula]

Tai kodėl tada, kai buvo prijungtos Grigiškės, niekas nekėlė isterijos, kad vykdoma Trakų rajono okupacija?

Turbūt todėl, kad dauguma piliečių net ir Trakų rajone pritarė tam sprendimui.

Beje, Lentvariui irgi panašus likimas buvo planuojamas. Nes dar sovietmečiu planuota plėtra į tą pusę. Tačiau tai neįvyko, o Lentvaris dabar pagal vystymąsi iš esmės aplenkė tas pačias Grigiškes, tai ir iniciatyvos aprimo. Gal net galima būtų Trakų rajono sostinę į jį kelti.

Niekas dar neišspręsta, visų pirma tam turi pritarti vyriausybė ir duoti leidimą rengti referendumą, po to dauguma gyventojų tam turi pritarti ir po to dar Seimas patvirtinti savivaldybių ribų pokyčius, žodžiu didelis ir ilgas demokratinis mechanizmas, nelabai supratau, kodėl vien tik Kauno miesto iškeltą norą prijungti satelitines seniūnijas skatot kaip iš kart "išspręstą klausimą".

Sutikime, kad pats proceso pradžia jau užvesta.
Klausimas ne šiaip plėtroje, o kokiais bendravalstybiniais principais vadovaujamasi. Pvz.: gal jau visgi pribrendo klausimas apskritai naikinti žiedines savivaldybes.

Dėl tos pačios priežasties, dėl ko buvo ir Grigiškės prijungtos prie VMS.

Grigiškės vis gi yra tik 7 kv. km. Ir jų tankis maždaug toks kaip likusio Vilniaus.

[lukass]

Siekiant išvengti "okupacijų ir aneksijų" bei kai kurių savivaldybių neriboto plėtimosi reiktų pertvarkyti visas šalies savivaldybes atsižvelgiant į nūdienų situaciją.

[Lettered]

Grigiškės priklausė Trakų rajonui. Ir, tiesa, dauguma gyventojų norėjo būti Vilniuje.
Tikra aneksija vyko 50-aisiais, kai N.Vilnia, Vilniaus rajono sostinė, prijungta prie Vilniaus.
Iš Kauno miesto valdžios pasisakymų galima suprasti, kad reikalas jau kaip ir išpręstas, reikia tik "daspausti".

Tai kodėl tada, kai buvo prijungtos Grigiškės, niekas nekėlė isterijos, kad vykdoma Trakų rajono okupacija?
Niekas dar neišspręsta, visų pirma tam turi pritarti vyriausybė ir duoti leidimą rengti referendumą, po to dauguma gyventojų tam turi pritarti ir po to dar Seimas patvirtinti savivaldybių ribų pokyčius, žodžiu didelis ir ilgas demokratinis mechanizmas, nelabai supratau, kodėl vien tik Kauno miesto iškeltą norą prijungti satelitines seniūnijas skatot kaip iš kart "išspręstą klausimą".

Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas bus beveik 500 kv. km.

Dėl tos pačios priežasties, dėl ko buvo ir Grigiškės prijungtos prie VMS.

[lukass]

Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas busbeveik 500 kv. km.

Todėl, nes reikia daugiau žmonių = €€€.
Vilnius per 29 metus išliko panašaus dydžio, tuo tarpu Kaunas nukraujavo net 1,5 karto (nuo 433k iki 289k).
Tačiau su didžia galia ateina didelė atsakomybė - tie papildomi tūkstančiai gyventojų norės asfaltuotų gatvių, miesto autobusų, mokyklų, darželių... Negi dabartiniai 157 km² taip iščiustyti, kad Kaunas galėtų sau leisti dar prižiūrėti ir naujus 298 km²? O išlaidos nusimato ne ką mažesnės nei planuojamos pajamos.

[Tomizmas]

Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas bus beveik 500 kv. km.

Ne viskas, kas vyksta Kaune, yra labai puiku ir pavyzdinga

[VNS]

Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas bus beveik 500 kv. km.

"vyks"

[Sula]

Jokiu būdu. Kaip tik nuo Vilniaus reikia atjungti visokias Grigiškes, Balsius, Salininkus, ką jau kalbėti apie visokius Antavilius, Mūrines Vokes, Baraškas ir kitus kaimus. Nemenčinės ir Panerių miškų masyvai Vilniuje iš viso yra nesuvokiamas dalykas.

Kodėl tuomet Kaune vyks atvirkštinis, dar labiau ekstremalus procesas? Kauno plotas bus beveik 500 kv. km.

[Tomizmas]

Reiktų Vilniui pagalvoti apie Vilniaus rajono aneksiją.

Jokiu būdu. Kaip tik nuo Vilniaus reikia atjungti visokias Grigiškes, Balsius, Salininkus, ką jau kalbėti apie visokius Antavilius, Mūrines Vokes, Baraškas ir kitus kaimus. Nemenčinės ir Panerių miškų masyvai Vilniuje iš viso yra nesuvokiamas dalykas.

[Sula]

Tai, kad nepaprasta, reikia vyriausybės, Seimo ir pačių gyventojų sutikimo. Dalinė Vilniaus rajono aneksija jau yra įvykus, pvz. prijungtos Grigiškės.

Grigiškės priklausė Trakų rajonui. Ir, tiesa, dauguma gyventojų norėjo būti Vilniuje.
Tikra aneksija vyko 50-aisiais, kai N.Vilnia, Vilniaus rajono sostinė, prijungta prie Vilniaus.
Iš Kauno miesto valdžios pasisakymų galima suprasti, kad reikalas jau kaip ir išpręstas, reikia tik "daspausti".