Labas pirmadienio rytas. Šią savaitę rubrikoje “toli toli, už jūrių marių” dafigą karo nuotaikų, biškį ekonomikos, na ir elektromobiliai, kaipgi be jų. Griebkit kavytes arbatytes ir skanaus skaitymo.
Napalmo kvapas ankstų rytą.
- Filipinų prezikas Markos pasirašė “prezidentinį įsaką Nr. 57”. Skamba išdidžiai, bet savo esme įsakas tiesiog perorganizavo gynybinių (karinių?) jūrų pajėgų valdymo ir aprūpinimo struktūrą. Trumpuoju laikotarpiu vargu ar pasimatys didelių praktinių pokyčių, tačiau ilgesniuoju turėtų smarkiai paspartinti minėtų pajėgų pajėginimą, persiprašau už kalambūrą. Pasirašymą palydėjo griausmingos Markoso priesaikos nenusileist ir duot atgal. Priesaika rado daug atbalsio ir piliečių (kurių meilė ir pagarba didžiajai kaimynei vos per 2-3 metus nukrito nuo 70+% iki mažiau kaip 20%), ir admiraliteto širdyse bei žodžiuose.
- Vietoj atsakomosios atvirutės PRC išsiuntė laivyną pasitreniruoti Pietų Kinijos Jūroje kovinio šaudymo į, cituoju, “ginkluotus žvejų laivus”.
- JAVų Indo-Pacific regiono pajėgų vadas Admirolas John Aquilino leido sau paminėti, kad Filipinai principe galėtų aktyvuoti 1951 metų Abipusės Pagalbos sutartį net vieno jūreivio ar tai jūrų pėstininko žūties atveju, jeigu ką…
- Balandžio 22 dieną turi prasidėti jungtinės JAVų ir Filipinų pratybos Pietų Kinijos Jūroje “Balikatan”. Pratybose dalyvaus 11000 JAVų personalo, kas visai atsitiktinai atitinka pastiprintos lėktuvnešio grupės dydį.
- JAVai, Filipinai ir Japonija judina reikalus, kad kažkada vėliau šiemet Kinijos spaudžiamame regione pradės patruliuoti visų trijų nacijų laivai drauge. Galutinis sukirtimas rankomis, spėjama, bus visų trijų šalių lyderių susibėgimo metu, kuris numatytas maždaug vasarą.
- CCP antiJAVinė ir antifilipininė propaganda neblėsta, o ultra-nacionalistai pereina į pilnai karinę retoriką. Populiarus nacionalistas Hui (Chui?) Sidzin paTvytino (oh irony), kad “Kinija turėtų vengti pykštelti pirmąjį šūvį, bet jeigu ir kai Filipinai sukvailios, tai tada aišku, tada jau visomis rankomis patrankomis, negailint nei pilvo, nei gyvybės ir iki paskutiniosios! Nes nu kiek galima dvimpenkis metus trivot šitų JAVų užaugintų soškių reiškiasi naglumą. O jeigu, atsiprašau - kada, Filipinų karinės pajėgos užsišoks, tai visus juos į dugną ir į kapus!” . Kitaip sakant, pasisakė pagal visas taisykles: ir putinistinis “bombas dombili osem let”, ir stalinistinis “finskaja kaziavka” sutilpo viename.
- Per internetus ritasi palydovo fotkės, kuriose užfiksuotas naujas PLA (Pipl Libereišn Armi) specpajėgų urbanistininės karybos poligonas, nu visai atsitiktinai turintis viens prie vieno tą patį gatvių išplanavimą, kaip Taipėjaus rajonas, kuriame reziduoja Taivano prezidentas su visa prezidentūra. Poligone pratybos vyksta nuolat. Galima tai vertinti, kaip pasiruošimą karui, galima vertinti, kaip naglą grasinimą. Bet kuriuo atveju sakyčiau gana nemalonu, o gerai pagalvojus net ir nemandagu, ar ne?
Pacanskas bazaras.
Antradienį Džo ir Ši pyzdelino telefonu. Abi šalys, kaip kad priklauso, išklojo pokalbio išklotines, kurias praanalizavęs Kinijos analitikias-veteranas Billas Bišopas mandagiai pastebėjo, jog “diedukai dalyvavo skirtinguose pokalbiuose”. Na gerai gerai, “diedukai” jis nesakė. Džo šnekėjo apie Kinijos gamybos pertekliaus grėsmę viso pasaulio ekonomikoms ir bendrai negražų elgesį, o Vinipuchas porino pasakas apie Taivaną ir kažkokias istorines teisybes priklausomybes.
Pokalbis užtat atidarė duris tolimensiam bendravimui žemesniuose lygiuose, pvz stebėtinai greitai atsinaujino ilgai marinuotas “US-PRC jūros ir oro saugumo” grupės dialogas. Iniciatyvinės grupės priposėdžiavo didelį pluoštą popieriaus, kuriame abi pusės sutarė kardinaliai nieko, užtat turėjo galimybes išsakyti visokias užsistovėjusias problemas. Neskaitant terapinio elemento, manau svarbesnis yra faktas, kad pėvėzė iš JAVų pusės tokiai svarbiai delegacijai vadovavo… pulkininkas.
Kitas žemesnio lygio posėdis įvyko tarp pasienio kontrolės tarnybų, kuriame pasiektas žymiai apčiuopiamesnis rezultatas. Iki šiol į JAVų pasienio apsaugos departamento pranešimus “žėkit, deportavom bičą su PRC pasu, kur pristatyti?” Kinijos URM atsakydavo gūžtelėjimu pečiais ir rekomendacija kišti į husarams gerai žinomą vietą, atseit patys deportavot - patys ir rūpinkitės. Tai štai dabar PRC pirmą kartą sutiko svarstyti iš JAVų deportuotų piliečių tiesioginį parsigražinimą. Čia toks kaip ir win-win abiems pusėms, nes 2023 metais JAVų sienos pažeidėjų iš PRC skaičius padidėjo 11-12 kartų, o Kinijai vertingų piliečių (gebantys užsidirbti pakankamai padorias šaibas, kaip taisyklė turi naudingus įgūdžius) nutekėjimas į užsienį (kartu su jų uždirbtom šaibom) taipogi problematiškai pasistojo.
Prekyba ir ekonomika.
Kalbant apie Kinijos gamybos perteklių, tai įvairios pasaulio šalys prisideda prie JAVų ir ES bambėjimo, kas garsiau, kas tyliau. Atsakas iš PRC jau antri metai iš eilės: “kolektyviniai Vakarai imperialistiškai dangsto savo įmones įvairiais muitais ir tarifais, pažeisdami Pasaulio Prekybos Organizacijos ir laisvos rinkos ekonomikos principus, siekdami sužlugdyti draugiškas ir pūkuotas Kinijos įmones”. Na gerai, gerai, konkrečiai “draugiškas ir pūkuotas” nesakė. Tuo tarpu žiūrint skaičiais, turime tokį paveikslą:
- Kinijos ekonomikai bendrai sudaro apie 20% pasaulinės.
- Kinijos gamyba sudaro apie 30% pasaulinių pajėgumų.
- Kinijos vidaus rinka suvartoja 13% bendro pasaulinio vartojimo.
Kitaip sakant, įvairiomis subsidijomis atiminėdami iš savų namų ūkių, CCP sugebėjo įvaryt milžiniškas gamybos apimtis, bet nesugebėjo susikurti sau vidaus rinkos. Iš vieno šono, tai duoda išorinių jėgų kontrolės priemonę, iš kitos pusės - padaro pačios PRC ekonomiką itin nestabilia, pvz net kukliais paskaičiavimais mažiausiai 100 milijonų (!) PRC darbo vietų yra vis dar tiesiogiai priklausomos nuo eksporto į Vakarus. Tuo tarpu “kolektyviniai Vakarai” panašu, kad yra šiek tiek atsparesni ir pamažu atsparumą didiną - pvz 2015 metų Šanchajaus ir Honkongo biržų kritimas nutempė paskui save ir kitas pasaulio biržas, o štai 2023 metų kritimas kitų biržų visiškai nepaveikė.
Rhodium Group drauge su Atlantic Council kaip tik išpublikavo analitinį straipsnį pavadinimu “Retaliation and Resilience: China’s Economic Statecraft in a Taiwan Crisis”, kuriame dėsto itin gerai sukoncentruotas įžvalgas, ką smarkiai paaštrėjusio konflikto atveju PRC gali, ko negali, ir kam ypač ruošiasi. Straipsnis visai trumpas, LABAI rekomenduoju perskaityti. https://rhg.com/research/retaliation...taiwan-crisis/
CCP premjerministras skėlė kalbą, kurioje davė pyzdakų regioninėms valdžioms dėl “pinigų švaistymo tuštybės projektams”. Rečiau užklįstantiems į rubriką skaitytojams priminsiu, kad pvz Guidžou provincija sugebėjo per paskutinį dešimtmetį pasistatyti belenkiek kilometrų ekonomiškai beprasmio greitkelio ir gerą tuziną dar labiau pridurkiškų tiltų, viską išimtinai už skolintus pinigus, ir tik dėl to, kad gubernatoriui buvo giliai pofig ir neįdomu, kas dėsis po jo kadencijos. PMas savo kalboje negailėjo metaforų, parabolių ir kitų kalbajobizmų, tačiau nei vienu žodžiu neužsiminė apie parcijos numatyto 5% ekonomikos augimo numažinimą. Regionų vadukai linksėjo galvomis, konspektavo, ir viską suprato. IMF (International Monetary Fund) skaičiavimais, regioniniai biudžetai šiuo metu yra prasiskolinę daugiau kaip 5,5 trilijono USD, o kadangi kitas vietinių biudžetų pajamų šaltinis - žemės pardavimas NT vystytojams - greičiausiai dar labiau mažės 2024-ais, tai ta skolelė ko gero dar biškį pystels į viršų… Bet kuriuo atveju, parašykit komentaruose, ar sugebat įsivaizduoti skaičius, išreiškiamus “trilijonais USD”, ir jei sugebat - tai kaip?!!
Tarp kita ko, toks visai neblogai žinomas analitikas Jonathon P. Sine, IMF prielaidas laiko perdėm optimistinėmis, ir užkelia skolų kartelę dar gerais 20%. Mėgstantiems save pakamuoti hardkoriniais ekonominiais skaitiniais rekomenduoju minėto Sine straipsnį “The Rise and Fall of LGFVs”. Blogiausiu atveju padės užmigti vakare.
https://www.cogitations.co/p/the-rise-and-fall-of-lgfvs
Skyrelis “nupyzdino tai nepavogė, gal atiduos”.
Pažvelkite, prašau, į prisegta fotkę, ir raskite penkis skirtumus. Radot? Aš tai tik kokius tris, ir tai primerkęs kairę akį. O dabar apie turinį: vienoje abrozdėlio pusėje yra ko gero greičiausiai po nupirkimo nuvertėjantis elektromobilis, o kitoje - naujausias Xiaomi mobiliakas su ratais ir varikliu. Tikrai taip - pigių mobilkų gamybos čempionas, Kinijos Komunistų Partijos mylimukas Xiaomi, nusprendė spjauti į tą purviną tapšnofonų gamybos reikalą ir eiti kaminų krėst, tai yra, gaminti elektromobilių. Kompanija turi didelį storą nulį patirties auto pramonėje, bet argi tai kada nors sulaikė rimtus biznesmenus?! Verslo modelis gi jau gerai išbandytas nuo mobiliakų gamybos pradžios - imi gražų vakarietišką daiktą (pvz Porsche Taycan), nukopijuoji viens prie vieno, su flomiku pataisai kelias linijas, išmeti nafig perteklinius saugumo elementus, Alibaboj nuspierki batarkių, Temu - kelis elektrinkius varikliukus, ir voilà! Naujas elektromobilis gimė!
Kai prieš tris mėnesius Xiaomi anonsavo atkeliaujantį naują gaminį, be jokios sąžinės graužaties apskelbė, kad naujasis (ir kol kas vienintelis) jų elektromobilis SU7 “gali apdėt bet kurį Poršą, ir turi kietesnes technologijas nei Tesla”. Nemažai nacionalinio pasididžiavimo ar tai noro turėti “beveik Poršą” vedamų Kinijos piliečių patikėjo, ir užsirašė į pirkėjų sąrašus. Pačiupinėję gyvai, panašu, kad ne visi apsidžiaugė. Sprendžiant iš atsiliepimų Weibo ir dar labiau iš Xiaomi pareikalavimo, kad soctinklas tuos atsiliepimus tučtuojau trintų, ne kiekvieno elektromobilio kelias duraceliais grįstas. Na bet pagyvensim - pamatysim. Išeis keletas bugfiksų, softvaro apdeitas, mažu reikalai pasitaisys, kaip manot?
Užtat jau dabar galima pasidžiaugti, kad mobiliakų gigantui bent jau nereikia parintis dėl vieno dalyko - Porsche savininkas Volkswagenas akivaizdžiai toliau pasimėgaudamas čiulpia CCP išmetamąjį vamzdį, ir nedrįsta net pypteli dėl naglos dizaino vagystės. O mums belieka Vokietijos autopramonės šviesylui palinkėti gero apetito ir puikių pardavimų maksimaliai dempinguojamose rinkose.
Ačiū, kad skaitėte, geros visiems savaitės.
Napalmo kvapas ankstų rytą.
- Filipinų prezikas Markos pasirašė “prezidentinį įsaką Nr. 57”. Skamba išdidžiai, bet savo esme įsakas tiesiog perorganizavo gynybinių (karinių?) jūrų pajėgų valdymo ir aprūpinimo struktūrą. Trumpuoju laikotarpiu vargu ar pasimatys didelių praktinių pokyčių, tačiau ilgesniuoju turėtų smarkiai paspartinti minėtų pajėgų pajėginimą, persiprašau už kalambūrą. Pasirašymą palydėjo griausmingos Markoso priesaikos nenusileist ir duot atgal. Priesaika rado daug atbalsio ir piliečių (kurių meilė ir pagarba didžiajai kaimynei vos per 2-3 metus nukrito nuo 70+% iki mažiau kaip 20%), ir admiraliteto širdyse bei žodžiuose.
- Vietoj atsakomosios atvirutės PRC išsiuntė laivyną pasitreniruoti Pietų Kinijos Jūroje kovinio šaudymo į, cituoju, “ginkluotus žvejų laivus”.
- JAVų Indo-Pacific regiono pajėgų vadas Admirolas John Aquilino leido sau paminėti, kad Filipinai principe galėtų aktyvuoti 1951 metų Abipusės Pagalbos sutartį net vieno jūreivio ar tai jūrų pėstininko žūties atveju, jeigu ką…
- Balandžio 22 dieną turi prasidėti jungtinės JAVų ir Filipinų pratybos Pietų Kinijos Jūroje “Balikatan”. Pratybose dalyvaus 11000 JAVų personalo, kas visai atsitiktinai atitinka pastiprintos lėktuvnešio grupės dydį.
- JAVai, Filipinai ir Japonija judina reikalus, kad kažkada vėliau šiemet Kinijos spaudžiamame regione pradės patruliuoti visų trijų nacijų laivai drauge. Galutinis sukirtimas rankomis, spėjama, bus visų trijų šalių lyderių susibėgimo metu, kuris numatytas maždaug vasarą.
- CCP antiJAVinė ir antifilipininė propaganda neblėsta, o ultra-nacionalistai pereina į pilnai karinę retoriką. Populiarus nacionalistas Hui (Chui?) Sidzin paTvytino (oh irony), kad “Kinija turėtų vengti pykštelti pirmąjį šūvį, bet jeigu ir kai Filipinai sukvailios, tai tada aišku, tada jau visomis rankomis patrankomis, negailint nei pilvo, nei gyvybės ir iki paskutiniosios! Nes nu kiek galima dvimpenkis metus trivot šitų JAVų užaugintų soškių reiškiasi naglumą. O jeigu, atsiprašau - kada, Filipinų karinės pajėgos užsišoks, tai visus juos į dugną ir į kapus!” . Kitaip sakant, pasisakė pagal visas taisykles: ir putinistinis “bombas dombili osem let”, ir stalinistinis “finskaja kaziavka” sutilpo viename.
- Per internetus ritasi palydovo fotkės, kuriose užfiksuotas naujas PLA (Pipl Libereišn Armi) specpajėgų urbanistininės karybos poligonas, nu visai atsitiktinai turintis viens prie vieno tą patį gatvių išplanavimą, kaip Taipėjaus rajonas, kuriame reziduoja Taivano prezidentas su visa prezidentūra. Poligone pratybos vyksta nuolat. Galima tai vertinti, kaip pasiruošimą karui, galima vertinti, kaip naglą grasinimą. Bet kuriuo atveju sakyčiau gana nemalonu, o gerai pagalvojus net ir nemandagu, ar ne?
Pacanskas bazaras.
Antradienį Džo ir Ši pyzdelino telefonu. Abi šalys, kaip kad priklauso, išklojo pokalbio išklotines, kurias praanalizavęs Kinijos analitikias-veteranas Billas Bišopas mandagiai pastebėjo, jog “diedukai dalyvavo skirtinguose pokalbiuose”. Na gerai gerai, “diedukai” jis nesakė. Džo šnekėjo apie Kinijos gamybos pertekliaus grėsmę viso pasaulio ekonomikoms ir bendrai negražų elgesį, o Vinipuchas porino pasakas apie Taivaną ir kažkokias istorines teisybes priklausomybes.
Pokalbis užtat atidarė duris tolimensiam bendravimui žemesniuose lygiuose, pvz stebėtinai greitai atsinaujino ilgai marinuotas “US-PRC jūros ir oro saugumo” grupės dialogas. Iniciatyvinės grupės priposėdžiavo didelį pluoštą popieriaus, kuriame abi pusės sutarė kardinaliai nieko, užtat turėjo galimybes išsakyti visokias užsistovėjusias problemas. Neskaitant terapinio elemento, manau svarbesnis yra faktas, kad pėvėzė iš JAVų pusės tokiai svarbiai delegacijai vadovavo… pulkininkas.
Kitas žemesnio lygio posėdis įvyko tarp pasienio kontrolės tarnybų, kuriame pasiektas žymiai apčiuopiamesnis rezultatas. Iki šiol į JAVų pasienio apsaugos departamento pranešimus “žėkit, deportavom bičą su PRC pasu, kur pristatyti?” Kinijos URM atsakydavo gūžtelėjimu pečiais ir rekomendacija kišti į husarams gerai žinomą vietą, atseit patys deportavot - patys ir rūpinkitės. Tai štai dabar PRC pirmą kartą sutiko svarstyti iš JAVų deportuotų piliečių tiesioginį parsigražinimą. Čia toks kaip ir win-win abiems pusėms, nes 2023 metais JAVų sienos pažeidėjų iš PRC skaičius padidėjo 11-12 kartų, o Kinijai vertingų piliečių (gebantys užsidirbti pakankamai padorias šaibas, kaip taisyklė turi naudingus įgūdžius) nutekėjimas į užsienį (kartu su jų uždirbtom šaibom) taipogi problematiškai pasistojo.
Prekyba ir ekonomika.
Kalbant apie Kinijos gamybos perteklių, tai įvairios pasaulio šalys prisideda prie JAVų ir ES bambėjimo, kas garsiau, kas tyliau. Atsakas iš PRC jau antri metai iš eilės: “kolektyviniai Vakarai imperialistiškai dangsto savo įmones įvairiais muitais ir tarifais, pažeisdami Pasaulio Prekybos Organizacijos ir laisvos rinkos ekonomikos principus, siekdami sužlugdyti draugiškas ir pūkuotas Kinijos įmones”. Na gerai, gerai, konkrečiai “draugiškas ir pūkuotas” nesakė. Tuo tarpu žiūrint skaičiais, turime tokį paveikslą:
- Kinijos ekonomikai bendrai sudaro apie 20% pasaulinės.
- Kinijos gamyba sudaro apie 30% pasaulinių pajėgumų.
- Kinijos vidaus rinka suvartoja 13% bendro pasaulinio vartojimo.
Kitaip sakant, įvairiomis subsidijomis atiminėdami iš savų namų ūkių, CCP sugebėjo įvaryt milžiniškas gamybos apimtis, bet nesugebėjo susikurti sau vidaus rinkos. Iš vieno šono, tai duoda išorinių jėgų kontrolės priemonę, iš kitos pusės - padaro pačios PRC ekonomiką itin nestabilia, pvz net kukliais paskaičiavimais mažiausiai 100 milijonų (!) PRC darbo vietų yra vis dar tiesiogiai priklausomos nuo eksporto į Vakarus. Tuo tarpu “kolektyviniai Vakarai” panašu, kad yra šiek tiek atsparesni ir pamažu atsparumą didiną - pvz 2015 metų Šanchajaus ir Honkongo biržų kritimas nutempė paskui save ir kitas pasaulio biržas, o štai 2023 metų kritimas kitų biržų visiškai nepaveikė.
Rhodium Group drauge su Atlantic Council kaip tik išpublikavo analitinį straipsnį pavadinimu “Retaliation and Resilience: China’s Economic Statecraft in a Taiwan Crisis”, kuriame dėsto itin gerai sukoncentruotas įžvalgas, ką smarkiai paaštrėjusio konflikto atveju PRC gali, ko negali, ir kam ypač ruošiasi. Straipsnis visai trumpas, LABAI rekomenduoju perskaityti. https://rhg.com/research/retaliation...taiwan-crisis/
CCP premjerministras skėlė kalbą, kurioje davė pyzdakų regioninėms valdžioms dėl “pinigų švaistymo tuštybės projektams”. Rečiau užklįstantiems į rubriką skaitytojams priminsiu, kad pvz Guidžou provincija sugebėjo per paskutinį dešimtmetį pasistatyti belenkiek kilometrų ekonomiškai beprasmio greitkelio ir gerą tuziną dar labiau pridurkiškų tiltų, viską išimtinai už skolintus pinigus, ir tik dėl to, kad gubernatoriui buvo giliai pofig ir neįdomu, kas dėsis po jo kadencijos. PMas savo kalboje negailėjo metaforų, parabolių ir kitų kalbajobizmų, tačiau nei vienu žodžiu neužsiminė apie parcijos numatyto 5% ekonomikos augimo numažinimą. Regionų vadukai linksėjo galvomis, konspektavo, ir viską suprato. IMF (International Monetary Fund) skaičiavimais, regioniniai biudžetai šiuo metu yra prasiskolinę daugiau kaip 5,5 trilijono USD, o kadangi kitas vietinių biudžetų pajamų šaltinis - žemės pardavimas NT vystytojams - greičiausiai dar labiau mažės 2024-ais, tai ta skolelė ko gero dar biškį pystels į viršų… Bet kuriuo atveju, parašykit komentaruose, ar sugebat įsivaizduoti skaičius, išreiškiamus “trilijonais USD”, ir jei sugebat - tai kaip?!!
Tarp kita ko, toks visai neblogai žinomas analitikas Jonathon P. Sine, IMF prielaidas laiko perdėm optimistinėmis, ir užkelia skolų kartelę dar gerais 20%. Mėgstantiems save pakamuoti hardkoriniais ekonominiais skaitiniais rekomenduoju minėto Sine straipsnį “The Rise and Fall of LGFVs”. Blogiausiu atveju padės užmigti vakare.
https://www.cogitations.co/p/the-rise-and-fall-of-lgfvs
Skyrelis “nupyzdino tai nepavogė, gal atiduos”.
Pažvelkite, prašau, į prisegta fotkę, ir raskite penkis skirtumus. Radot? Aš tai tik kokius tris, ir tai primerkęs kairę akį. O dabar apie turinį: vienoje abrozdėlio pusėje yra ko gero greičiausiai po nupirkimo nuvertėjantis elektromobilis, o kitoje - naujausias Xiaomi mobiliakas su ratais ir varikliu. Tikrai taip - pigių mobilkų gamybos čempionas, Kinijos Komunistų Partijos mylimukas Xiaomi, nusprendė spjauti į tą purviną tapšnofonų gamybos reikalą ir eiti kaminų krėst, tai yra, gaminti elektromobilių. Kompanija turi didelį storą nulį patirties auto pramonėje, bet argi tai kada nors sulaikė rimtus biznesmenus?! Verslo modelis gi jau gerai išbandytas nuo mobiliakų gamybos pradžios - imi gražų vakarietišką daiktą (pvz Porsche Taycan), nukopijuoji viens prie vieno, su flomiku pataisai kelias linijas, išmeti nafig perteklinius saugumo elementus, Alibaboj nuspierki batarkių, Temu - kelis elektrinkius varikliukus, ir voilà! Naujas elektromobilis gimė!
Kai prieš tris mėnesius Xiaomi anonsavo atkeliaujantį naują gaminį, be jokios sąžinės graužaties apskelbė, kad naujasis (ir kol kas vienintelis) jų elektromobilis SU7 “gali apdėt bet kurį Poršą, ir turi kietesnes technologijas nei Tesla”. Nemažai nacionalinio pasididžiavimo ar tai noro turėti “beveik Poršą” vedamų Kinijos piliečių patikėjo, ir užsirašė į pirkėjų sąrašus. Pačiupinėję gyvai, panašu, kad ne visi apsidžiaugė. Sprendžiant iš atsiliepimų Weibo ir dar labiau iš Xiaomi pareikalavimo, kad soctinklas tuos atsiliepimus tučtuojau trintų, ne kiekvieno elektromobilio kelias duraceliais grįstas. Na bet pagyvensim - pamatysim. Išeis keletas bugfiksų, softvaro apdeitas, mažu reikalai pasitaisys, kaip manot?
Užtat jau dabar galima pasidžiaugti, kad mobiliakų gigantui bent jau nereikia parintis dėl vieno dalyko - Porsche savininkas Volkswagenas akivaizdžiai toliau pasimėgaudamas čiulpia CCP išmetamąjį vamzdį, ir nedrįsta net pypteli dėl naglos dizaino vagystės. O mums belieka Vokietijos autopramonės šviesylui palinkėti gero apetito ir puikių pardavimų maksimaliai dempinguojamose rinkose.
Ačiū, kad skaitėte, geros visiems savaitės.
) pavadino Lietuvos laikyseną "bravūriška" su nevisiškai teigiama konotacija, sprendžiant pagal kūno kalbą. Na ir dar pridūrė, kad EP laikysis pragmatiškai ir, suprask, ant Kinijos nesiraus. Galvoju, gal reiktų už jį balsuoti?
Komentuoti: