Lenkija imasi beprecedenčio žingsnio: nuo vasario ketina taikyti nulinį PVM maisto produktams
Lenkijos Vyriausybė nuo vasario mėnesio bent šešiems mėnesiams sieks sumažinti PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams iki nulio.
Lenkijoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, sparčiai auga infliacija. Ji viršijo prognozes ir lapkričio mėnesį siekė 7,8 proc.
TVN informuoja, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) neįmanoma įgyvendinti nulinio PVM tarifo maisto produktams, tačiau dėl naujų ministrų susitarimų Briuselyje juos tikriausiai būtų leista taikyti pagal naująją tarifų direktyvą 2022 m. pirmąjį pusmetį.
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...sto-produktams
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Nieko naujo, neskaitant tai kiek yra verkiama apie "didelius mokesčius" iš tikro jie lietuvoje yra tikrai konkurencingi įmonėms.
Įdomu nebent kad Lenkai priešpaskutiniai. Kas ten atsitiko?
Komentuoti:
-
Neafišuoja jie, kad provincijoj trečdalis dar be elektros sėdi. Kinija yra labai kontrastiška šalis, tik ji tai slepia geriau nei Indija. Nėra lušnynų šalia dangoraižių, nes Kinijoje norint migruoti į aukštesnės kategorijos miestą turi gauti valdžios leidimą.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Kinijos progresas, aišku, milžiniškas. Bet jie oficialiai duoda keistoką "Average salary of employees working for urban units in China".
Provincijoje dar gyvena gera pusė, ir ten pajamos gerokai mažesnės. Kažkodėl tai neafišuojama, kaip ir daug kas KLR (pvz.: soc.aprūpinimas).
Mūsų miesto ir kaimo skirtumai yra palyginus labai maži.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Kinijos progresas, aišku, milžiniškas. Bet jie oficialiai duoda keistoką "Average salary of employees working for urban units in China".Parašė Pupajus87 Rodyti pranešimą-Kinai atlyginimais mus yra aplenke, gal būt visu savo dydžiu aplenks ir JAV šį dešimtmetį (populiacija*atlyginimai).
Provincijoje dar gyvena gera pusė, ir ten pajamos gerokai mažesnės. Kažkodėl tai neafišuojama, kaip ir daug kas KLR (pvz.: soc.aprūpinimas).
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Random.Parašė deep'as Rodyti pranešimąBandau įkirsti kokia tvarka čia miestai išrikiuoti, bet visai nesiseka, gal kas gali padėt?
Komentuoti:
-
Bandau įkirsti kokia tvarka čia miestai išrikiuoti, bet visai nesiseka, gal kas gali padėt?
Komentuoti:
-
Lietuva po truputį kyla. Galim išskirti:
-Kad rytų ES šalys artėja ir gali neužilgo aplenkti pietų ES senbuves.
-Rytų kaimynams, mes esame vakarai, įskaitant Rusija.
-Jau nebeapsimoka emigruoti dėl atlyginimų į vakarų ES provincijas, apsimoka grįžinėti į Lietuvą.
-Jeigu nori emigruoti, tai tikriausiai tik į vakarų ES sostines.
-Didžiausi atlyginimai yra didžiausiuose JAV miestuose.
-Kinai atlyginimais mus yra aplenke, gal būt visu savo dydžiu aplenks ir JAV šį dešimtmetį (populiacija*atlyginimai).
Originalus postas FB: https://www.facebook.com/photo/?fbid...73618039344999
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Iš bankomato.Parašė Tomas Rodyti pranešimąbimbam , atsakyk į labai paprastą klausimą. Iš kur atsiranda pinigai?
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Nesumažėtų. Tau jei kelis kartus aiškinta kad nesumažėtų.Parašė bimbam Rodyti pranešimąAr tu supranti, kad kainos sumažėtų? kainos sumažėja ir gaunas didesnė dar paklausa. O tai atsakyk: jei būtų 1 žmogus Lietuvoje, Lietuva būtų rekordinio dydžio rinka?
Jeigu tas 1 žmogus uždirbtų daugiau nei visi žmonės kitoje šalyje tai taip, būtų.
Tai dabar jau plėtra? Pirma sakei našumo didinimas. Ar vėl painiojatės sąvokose?vėl ignoruoji klausimą. Apsimetinėji, kad sėkmė neskatina plėtros.
dirbantis žmogus gali užsidirbti maistui tik todėl kad tas kažkas kitas jo sąskaita irgi pavalgo.Jie nemokamai suvartos dalykus ir visa sąskaita nueis valstybei, o tai yra mokesčių mokėtojams, o dar kitaip mokesčių mokėtojams kurie dirba. Kitaip sakant dirbantis žmogus padalina savo maistą ir atiduoda pusę kažkam kas nedirba arba negali rasti darbo, nes minimali alga riboja.
Na jeigu galvoji kad vlastybė egamina produkto tai ką čia ir kalbėti, matomai visiškai nenutuoki ekonomikoje ir bandai diskutuoti bobučių turguje lygyje "nu gi visi ten vagys".Taip verslam geriau, nes valstybė negamina jokio produkto. Ji tik vartoja ir su tais turtais gali padaryt kelias naudingas privilegijas, bet krizės metu jas reikia sumažinti, o ne didinti, nes sunkmetyje mokėti už dalykus kurie neatneša naudos yra nesąmonė.
A, supratau, eilinis ancap svaičiotojas.Chachacha. geriausias šitas. Pelnas sukelia plėtrą ir sumažina kaštus. Produktai atpinga. Pinigai neturi vertės jei rinkoje sukuriamas produkto kiekis toks pat.
https://www.youtube.com/watch?v=YFDQ...ab_channel=TIK
gali pažiūrėti šitą iki kažkur 6 min ir viską tau paaiškins. Praverstų ir visą pažiūrėt.
tada marš ne tik ekonomikos bet ir istorijos pasimokyti.Duoti žmonėm pavalgyt kad išgyventų- gerai. Bet šią dieną ne tik duoda pavalgyt, o ir daugybę kitų dalykų prisipirkt. Tas ir yra blogai. Nemanau, kad tuomet visuomenė leido žmonėm mirt nuo bado.
Tai kad tu išvis apie plėtra net nekalbėjai ir panašu kad maišai ją su našumo gerinimu, tai gal tikrai nebedaryk sau gėdos.Sakau gal pakaks šito viso. Matau kad neklausai ir vis dar kliedi, kad pinigai verslo nemotyvuoja plėstis.
Komentuoti:
-
Ar tu supranti, kad kainos sumažėtų? kainos sumažėja ir gaunas didesnė dar paklausa. O tai atsakyk: jei būtų 1 žmogus Lietuvoje, Lietuva būtų rekordinio dydžio rinka?Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąJeigu atpinga darbo jėga tai darbininkai - paklausos kurėjai - turi mažiau pajamų ir todėl sumažėja paklausa. Atpigus darbo jėgai kaina nesumažėja. Jeigu lietuvoje tie 4 milijonai dirbtų už pusę atlyginimo tai taip, turėtu mažesnę.
Visada reikia visokių kurie dirba. Tik čia labiau tradicijos ir tautybės klausimai riboja.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąReikia gerai apmokamų žmonių, o ne betkokių prisileisti kad tik daugiau būtų.
vėl ignoruoji klausimą. Apsimetinėji, kad sėkmė neskatina plėtros.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNiekas apie bankrota čia nešneka. Įmonei staiga sumažėjus darbo atlygio išlaidos ji daugiau ivnestuoti nepradės, tiesiog daugiau pelno nusės akcininkams.
Jie nemokamai suvartos dalykus ir visa sąskaita nueis valstybei, o tai yra mokesčių mokėtojams, o dar kitaip mokesčių mokėtojams kurie dirba. Kitaip sakant dirbantis žmogus padalina savo maistą ir atiduoda pusę kažkam kas nedirba arba negali rasti darbo, nes minimali alga riboja.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNes nedirbantieji gavę pinigus juos išleis taip padidindami paklausą ir skatindami ekonomiką.
Taip verslam geriau, nes valstybė negamina jokio produkto. Ji tik vartoja ir su tais turtais gali padaryt kelias naudingas privilegijas, bet krizės metu jas reikia sumažinti, o ne didinti, nes sunkmetyje mokėti už dalykus kurie neatneša naudos yra nesąmonė.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąIr išvis kokius čia vėjus šnekate. Valstybei mažiau išleidžiant krizės metu verslams bus geriau? Kaip galima taip nusišnekėti.
Chachacha. geriausias šitas. Pelnas sukelia plėtrą ir sumažina kaštus. Produktai atpinga. Pinigai neturi vertės jei rinkoje sukuriamas produkto kiekis toks pat.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąPajamos, o ne pelnas sukelia perkamosios galios augimą. Pelnui tenkanti dalis kaip tik dažnai sumažina, nes dalis jos atitenka taupymui.
https://www.youtube.com/watch?v=YFDQ...ab_channel=TIK
gali pažiūrėti šitą iki kažkur 6 min ir viską tau paaiškins. Praverstų ir visą pažiūrėt.
pažiūrėsimParašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąlol no.
Duoti žmonėm pavalgyt kad išgyventų- gerai. Bet šią dieną ne tik duoda pavalgyt, o ir daugybę kitų dalykų prisipirkt. Tas ir yra blogai. Nemanau, kad tuomet visuomenė leido žmonėm mirt nuo bado.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą1920 kai kur žmonės net valgyti neturėjo ko, o tas aiškina, kad nebuvo krizės

Sakau gal pakaks šito viso. Matau kad neklausai ir vis dar kliedi, kad pinigai verslo nemotyvuoja plėstis.
Komentuoti:
-
Jeigu atpinga darbo jėga tai darbininkai - paklausos kurėjai - turi mažiau pajamų ir todėl sumažėja paklausa. Atpigus darbo jėgai kaina nesumažėja. Jeigu lietuvoje tie 4 milijonai dirbtų už pusę atlyginimo tai taip, turėtu mažesnę.Parašė bimbam Rodyti pranešimą
KAIP gali sumažėti paklausa ir bendros pajamos, jei padidėja vartotojų skaičius ir atpinga darbo jėga, t.y. sumažėja kaina?? Tiesiog absurdas. Tai nori pasakyt kad Lietuva su 4 milijonais turėtų mažesnę paklausą, nei su 2? tai gal išvis nereikia žmonių? turėtume didžiausią paklausą pasaulyje ir rinką.
Reikia gerai apmokamų žmonių, o ne betkokių prisileisti kad tik daugiau būtų.
Niekas apie bankrota čia nešneka. Įmonei staiga sumažėjus darbo atlygio išlaidos ji daugiau ivnestuoti nepradės, tiesiog daugiau pelno nusės akcininkams.Tai pinigų kiekis neįtakoja? įmonė kuri tuoj bankrutuos plečiasi tik pat kiek pelningos įmonės?
Nes nedirbantieji gavę pinigus juos išleis taip padidindami paklausą ir skatindami ekonomiką.Kaip galima išlipti iš ekonomikos išlaikant nedirbančiuosius? Darboviečių kurėjai neturės pinigų kurti daugiau produkto, nes jie privalo visus išmaitinti ir dar visiem gydytojus pasamdyti ir kariuomenę ir viską. Pagal tave su komunizmu ateina perkamosios galios augimas. Didžioji depresija kaip tik taip ilgai truko dėl to. Kai būna krizė, valstybė turi mažiau išlaidauti ir kelti viską į skolą, o turi kaip tik mažinti atsigautų verslai.
Ir išvis kokius čia vėjus šnekate. Valstybei mažiau išleidžiant krizės metu verslams bus geriau? Kaip galima taip nusišnekėti.
Ir krachas ekonomikai. Puikiai iliustruoja kodėl defliacija yra blogai.Jeigu vyksta defliacija tai tik kojnėje ir reikai laikyti - geriausias būdas užtikrinti pinigų vertės kilimą.
pinigų apyvarta ir įmonės apyvarta nėra tas pats dalykas, galvojau jūs šiek tiek išmanote ekonomikos terminus bet panašu, kad ne.Apyvarta, tai yra tik pinigų mėtymas. Pelnas ir efektyvumas sukelia perkamosios galios augimą.
Pajamos, o ne pelnas sukelia perkamosios galios augimą. Pelnui tenkanti dalis kaip tik dažnai sumažina, nes dalis jos atitenka taupymui.
Buvo. Krizės buvo nuo tada kai tik atsirado laisva prekyba.Istoriškai taip kaip tik nebuvo. Kodėl iki tokių stimuliavimų krizių nebuvo, nors badas ir kiti natūralus dariniai buvo sunkiau kontroliuojami?
lol no.Ši krizė bus baisiausia istorijoje.
1920 kai kur žmonės net valgyti neturėjo ko, o tas aiškina, kad nebuvo krizėsNa o 1920, kai buvo dar baisesnis virusas buvo nedidelė krize, net tuomet dar neįsigalėjo Keinsizmo teorijos. Pagal tave ši krizė bus gerokai menkesnė už 1920-1921

Komentuoti:
-
KAIP gali sumažėti paklausa ir bendros pajamos, jei padidėja vartotojų skaičius ir atpinga darbo jėga, t.y. sumažėja kaina?? Tiesiog absurdas. Tai nori pasakyt kad Lietuva su 4 milijonais turėtų mažesnę paklausą, nei su 2? tai gal išvis nereikia žmonių? turėtume didžiausią paklausą pasaulyje ir rinką.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNes sumažėja gyventojų pajamos.
Tai pinigų kiekis neįtakoja? įmonė kuri tuoj bankrutuos plečiasi tik pat kiek pelningos įmonės?Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąPelnas yra tai kas jau lieka po plėtros.
Kaip galima išlipti iš ekonomikos išlaikant nedirbančiuosius? Darboviečių kurėjai neturės pinigų kurti daugiau produkto, nes jie privalo visus išmaitinti ir dar visiem gydytojus pasamdyti ir kariuomenę ir viską. Pagal tave su komunizmu ateina perkamosios galios augimas. Didžioji depresija kaip tik taip ilgai truko dėl to. Kai būna krizė, valstybė turi mažiau išlaidauti ir kelti viską į skolą, o turi kaip tik mažinti atsigautų verslai.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNeatpinga. Tik kažkodėl prireikė keinso ekonominės teroijos kur darbas buvo sukurtas dirbtinai nes rinka nesugebėjo jo sukurti kad išeiti iš didžiosios depresijos.
Jeigu vyksta defliacija tai tik kojnėje ir reikai laikyti - geriausias būdas užtikrinti pinigų vertės kilimą.
Apyvarta, tai yra tik pinigų mėtymas. Pelnas ir efektyvumas sukelia perkamosios galios augimą.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNuo to nukenčia visi, nes ekonomika lėtėja ir joje mažėja pinigų apyvarta.
Istoriškai taip kaip tik nebuvo. Kodėl iki tokių stimuliavimų krizių nebuvo, nors badas ir kiti natūralus dariniai buvo sunkiau kontroliuojami? Ši krizė bus baisiausia istorijoje. Dabar mes spausdinam pinigus, laidom pinigus, bet kažkada stimuliavimas nustos. Mes pagaminam mažiau produkto, o visiem duodam kalnus pinigų. Kainos sprogs. Ir nuo tų stimuliavimų bus baisiausia krizė. Na o 1920, kai buvo dar baisesnis virusas buvo nedidelė krize, net tuomet dar neįsigalėjo Keinsizmo teorijos. Pagal tave ši krizė bus gerokai menkesnė už 1920-1921Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąTokie stimuliavimai kaip tik panaikina krizes. Bent jau istoriškai taip visada būdavo.
gal jau užteks šios begalinės diskusijos.
Komentuoti:
-
Nes sumažėja gyventojų pajamos.Parašė bimbam Rodyti pranešimą
Gali paaiškinti kodėl sumažėja paklausa?
Pelnas yra tai kas jau lieka po plėtros.Tai nori pasakyti, kad pelnas visiškai neįtakoja įmonės plėtros? Tai absurdas.
Neatpinga. Tik kažkodėl prireikė keinso ekonominės teroijos kur darbas buvo sukurtas dirbtinai nes rinka nesugebėjo jo sukurti kad išeiti iš didžiosios depresijos.Tuomet viskas atpinga ir padidėja perkamoji galia. Visi gali rasti darbą. Visom ekonomikom bedarbiai yra našta. Visi piliečiai yra kažkiek naudingi darbe, todėl tokioje laisvoje ekonomikoje visi turi darbą.
Jeigu vyksta defliacija tai tik kojnėje ir reikai laikyti - geriausias būdas užtikrinti pinigų vertės kilimą.O kam laikyti turtą kojinėje? Niekas to tiesiog nedaro tam, kad tiesiog laikytų. Tegu laiko. Niekas tuo to nenukenčia. Nukenčia tik jis. O priverstiniai pinigų mėtymai baigiasi krizėm. Jie sukelia tik trumpalaikį bumą. Nuo to gal trumpam laikui atsiranda daugiau pinigų, bet jei jų daugiau, o naudoti juos yra tik pat vietų, tai perkamoji galia beveik nepakinta. Viskas laisvoj ekonomikoje yra natūralu. Tokie stimuliavimai nusileidžia ant žemės ir būna krizė.
Nuo to nukenčia visi, nes ekonomika lėtėja ir joje mažėja pinigų apyvarta.
Tokie stimuliavimai kaip tik panaikina krizes. Bent jau istoriškai taip visada būdavo.
Realybė yra tai, kas net neigiant išlieka tikra.Tiesiog ne.
Komentuoti:
-
Gali paaiškinti kodėl sumažėja paklausa?Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąPasiūla sumažėja nes sumažėja paklausa.
Tai nori pasakyti, kad pelnas visiškai neįtakoja įmonės plėtros? Tai absurdas.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąpelnas nueina akcininkų kišenėms, o ne našumui padidinti.
Tuomet viskas atpinga ir padidėja perkamoji galia. Visi gali rasti darbą. Visom ekonomikom bedarbiai yra našta. Visi piliečiai yra kažkiek naudingi darbe, todėl tokioje laisvoje ekonomikoje visi turi darbą.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąMokant mažesnius atlyginimus ir samdant mažiau -žmonių (našumo padidėjimas) paklausa tikrai nedidėja. Žmonių skaičius nesvarbus jeigu jie neturi pajamų.
O kam laikyti turtą kojinėje? Niekas to tiesiog nedaro tam, kad tiesiog laikytų. Tegu laiko. Niekas tuo to nenukenčia. Nukenčia tik jis. O priverstiniai pinigų mėtymai baigiasi krizėm. Jie sukelia tik trumpalaikį bumą. Nuo to gal trumpam laikui atsiranda daugiau pinigų, bet jei jų daugiau, o naudoti juos yra tik pat vietų, tai perkamoji galia beveik nepakinta. Viskas laisvoj ekonomikoje yra natūralu. Tokie stimuliavimai nusileidžia ant žemės ir būna krizė.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąKaip tik infliacija verčia investuoti pinigus kad jie uždirbtų gražą, o ne laikyti kojnėje, nes kitaip nuvertės. Taupumas individualiame lygyje yra gerai, bet šalies ekonomikai - blogai. Tie pinigai turi būti investuojami, ką skatina infliacija.
Tiesiog ne.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąAustrū ekonomikos mokyklos niekas nebestumia, nes ji ne tik kad neveikia bet ir sukėle didžiausias krizes.
Komentuoti:
-
Nepadidėja. Tiek imigrantam stumiant vietinius iš darbo rinkos, tiek sumažinus išmokas pajamos sumažėja.Parašė bimbam Rodyti pranešimąNes dirbantiesiems gerokai padidėja pajamos.
Pasiūla sumažėja nes sumažėja paklausa. Kainos nemažėja, ekvalibriumas lieka toks pat brangus. Papildomas pelnas nueina akcininkų kišenėms, o ne našumui padidinti.Pasiūla tikrai nesumažėja, nes mažiau kainuoja darbas. Tas sutaupytas lėšas verslas arba skiria sumažinti kainas arba gali skirti našumui padidinti, kas ilgesniam laikui irgi sumažina kainą. O paklausa irgi kiek padidėja, nes daugiau pirkėjų rinkoje. Galų gale lieka, kad pasiūla labiau padidėja nei paklausa, o tai reškia, kad kaina sumažėja.
Mokant mažesnius atlyginimus ir samdant mažiau -žmonių (našumo padidėjimas) paklausa tikrai nedidėja. Žmonių skaičius nesvarbus jeigu jie neturi pajamų.
Kaip tik infliacija verčia investuoti pinigus kad jie uždirbtų gražą, o ne laikyti kojnėje, nes kitaip nuvertės. Taupumas individualiame lygyje yra gerai, bet šalies ekonomikai - blogai. Tie pinigai turi būti investuojami, ką skatina infliacija.Defliacija nežinau ar yra gerai, ar ne, bet infliacija mano nuomone yra blogai. Infliacijos būdu valdžia verčia žmones pirkti ir vartoti, o ne investuoti ir atsargiai lesti pinigus. Tai yra gerai tik trumpam laikui ir tai yra vos ne mokestis už pinigų turėjimą. Tai labiau paveikia dirbančiuosius, o ne turtuolius, turtingieji tai supranta ir laiko savo turtą NT arba auksu. Taip pat, pinigų spausdinimo būdu valdžia gauna pinigų bet sąskaita nueina visiems infliacijos būdu. Infliacija yra tiesiog valdžios mokestis.
Nelabai suprantete tų mokyklų, nors abi jos jau yra pasenusios ir dabar realiai kovoja neoloberalizmas prieš neokeinsizmo atstovus. Austrū ekonomikos mokyklos niekas nebestumia, nes ji ne tik kad neveikia bet ir sukėle didžiausias krizes.Pagrinde čia yra 2 teorijos: Austrų ekonomikos mokykla (prieš infliaciją ir mokesčius) ir Keinsizmas (už infliaciją).
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Dėl to ir sakiau kiek metų jų nemažinti. Čia mano nuomonė. Realistiškesis būtų, kaip sakot, nieko nekeisti.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąO kam mažinti kai net nedidinant jos ir taip lieka itin mažos Lietuvoje dėl infliacijos ir pajamų pokyčio. Kaiptik mūsų pencijos yra permažos palyginus su civilizuotomis šalimis.
Nes dirbantiesiems gerokai padidėja pajamos.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąMan tik įdomu kaip pajamų mažinimas jums vis susišviečia į tai, kad padidėja pajamos. Jau antrą kartą.
Pasiūla tikrai nesumažėja, nes mažiau kainuoja darbas. Tas sutaupytas lėšas verslas arba skiria sumažinti kainas arba gali skirti našumui padidinti, kas ilgesniam laikui irgi sumažina kainą. O paklausa irgi kiek padidėja, nes daugiau pirkėjų rinkoje. Galų gale lieka, kad pasiūla labiau padidėja nei paklausa, o tai reškia, kad kaina sumažėja.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąNesumažėja, tiesiog sumažėja pasiūla. O defliacija apskritai nėra gerai.
Defliacija nežinau ar yra gerai, ar ne, bet infliacija mano nuomone yra blogai. Infliacijos būdu valdžia verčia žmones pirkti ir vartoti, o ne investuoti ir atsargiai lesti pinigus. Tai yra gerai tik trumpam laikui ir tai yra vos ne mokestis už pinigų turėjimą. Tai labiau paveikia dirbančiuosius, o ne turtuolius, turtingieji tai supranta ir laiko savo turtą NT arba auksu. Taip pat, pinigų spausdinimo būdu valdžia gauna pinigų bet sąskaita nueina visiems infliacijos būdu. Infliacija yra tiesiog valdžios mokestis.
Pagrinde čia yra 2 teorijos: Austrų ekonomikos mokykla (prieš infliaciją ir mokesčius) ir Keinsizmas (už infliaciją).
Komentuoti:
Komentuoti: