LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[mantasm]

Na čia stipriai nutolusi ir kitų kalbų paveikta tarmė. Kurios baltarusių tarme irgi nepavadinsi, nes neturi baltarusiams būdingo dzūkavimo ir galūnių -au.

Gal greičiau kelių kalbų kratinys. Buvo kalbininkų tyrimas, kad po prostu arčiau gudų nei lenkų kalbos. Nors nei su viena, panašu, nesusikalbama.

[Tomizmas]

Tiksliau tuteišų. O po prostu santykis su karūnune lenkų
kalba švelniai tariant komplikuotas. Teko girdėti sočiai istorijų tiek apie tuteišų nuotykius Lenkijoje, tiek apie turistų bandymus susikalbėti.

Na čia stipriai nutolusi ir kitų kalbų paveikta tarmė. Kurios baltarusių tarme irgi nepavadinsi, nes neturi baltarusiams būdingo dzūkavimo ir galūnių -au.

[mantasm]

Vilniuje apie 20% gyventojų moka lenkų kalbą, kas yra tikrai masyvi gyventojų dalis, bet tai yra labai toli iki "visi".

Tiksliau tuteišų. O po prostu santykis su karūnune lenkų
kalba švelniai tariant komplikuotas. Teko girdėti sočiai istorijų tiek apie tuteišų nuotykius Lenkijoje, tiek apie turistų bandymus susikalbėti.

[Tomizmas]

Čia maždaug tas pats, kas "Turkijoj ten visi kalba pa ruski", nors realiai, rusų kalbą Turkijoje +/- pramokę gal mažiau nei 1% gyventojų - kurie daugiausiai kontaktuoja su turistais kurortuose. Tegul rusų kalba paklausinėja žmonių toliau nuo turistinių vietų.

Vilniuje apie 20% gyventojų moka lenkų kalbą, kas yra tikrai masyvi gyventojų dalis, bet tai yra labai toli iki "visi".

[mantasm]

Netyčia po vienu instagramo postu, kur peskaičiau pagyvenusios lenkų turistės įspūdžius, kad Vilnius artimas lenkams (komentaras ten draugiškas) ir kad didžioji dalis Vilniaus, laisvai kalba lenkišai. Paieškojęs radau ir daugiau lenkų tusitų atsiliepimų, kad Vilniuje susikalba lenkiškai, visi Vilniuje moka lenkų ir panašiai. Bet tai juk toli nuo realybės. Bet po po to pagalvojau, kad rimtai lenkų turistų grupės, mato tarsi oazę ir tikrai toks vaizdas gali susidaryti. Tiek bažnyčiose, tiek turgeluose, ar supermarketuose, dirba daug lenkų kilmės žmonių.
Ir toks egzistencinis, klausimas, ar gerai, kad jie susidaro tokį įspūdi ar ne.

Dar klausimas ar nėra tie komentuojantys patys ieškantys tokio burbulo.

Man iš lenkų turistų teko atvirkštinių įspūdžių sulaukt. Vieni dar stebėjosi, kad su jais bandė kažkokia neaiškia kalba turgelyje bendraut. Paanalizavus paaiškėjo, kad kalbino po prostu, bet gryni lenkai nuo Torunės nieko nesuprato.

Ir šiaip kiek tenka su lenkais įvairiuose burbuluose pabendraut, tai pagrinde eina bajeriai prieš ką žais Lietuva-Lenkija. O Želigovskio žygį nelabai teigiamai vertina.

[Kaštonas]

Netyčia po vienu instagramo postu, kur peskaičiau pagyvenusios lenkų turistės įspūdžius, kad Vilnius artimas lenkams (komentaras ten draugiškas) ir kad didžioji dalis Vilniaus, laisvai kalba lenkišai. Paieškojęs radau ir daugiau lenkų tusitų atsiliepimų, kad Vilniuje susikalba lenkiškai, visi Vilniuje moka lenkų ir panašiai. Bet tai juk toli nuo realybės. Bet po po to pagalvojau, kad rimtai lenkų turistų grupės, mato tarsi oazę ir tikrai toks vaizdas gali susidaryti. Tiek bažnyčiose, tiek turgeluose, ar supermarketuose, dirba daug lenkų kilmės žmonių.
Ir toks egzistencinis, klausimas, ar gerai, kad jie susidaro tokį įspūdi ar ne.

[Sula]

Tik draugiškas pastebėjimas - jei žodyje kaimynas yra y, tai ir žodyje kaimynystė ji turėtų likti.

Teisingai, dėkui už pataisymą.

[digital]

Štai kaiminystėje pas kaimyną dirba

Tik draugiškas pastebėjimas - jei žodyje kaimynas yra y, tai ir žodyje kaimynystė ji turėtų likti.

[Sula]

Jau sakiau, jie tą savo “lenkų” ar “baltarusių” kalbą įsivaizduoja (yra išauklėti įsivaizduoti) ne kaip kažkokią superinę gerbtiną gimtąją, o kaip tik namams ir namiškiams tinkamą, neprestižinę, kurią gėda vartoti kalbant su svetimu žmogum.

Dar būnant moksleiviu teko dalyvauti etnografinėjė ekspedicijoje. Spėkite, kaip Vilnijoje save ir savo kalbą vadino nemaža dalis ypač žemo išsimokslinimo žmonės? Tuteišy, tuteišiški. Ir nesigėdijo. Netgi primygtinai atsisakinėjo, kad jie yra lenkai, baltarusiai (nes gi katalikai) ar dar kažkas. Suraskite šiandien kažką, kas prisipažins esąs tuteišiu.
Beje, mano kaimynas yra totorius, bet kaip užrašė 1930-aisiais lenkais tėvus ar senelius, tai taip ir tęsias. Kalba rusiškai

[Tomizmas]

Norite superakivaizdų pavyzdį?
Baltarusiai. Netgi tie, kas dar moka gimtąją kalbą.
Štai kaiminystėje pas kaimyną dirba statybininkai, spėkite, kokia kalba visi šneka? Nors minimum vienas yra lietuvis, o du - vietos lenkai.

Baltarusijoje tai iš viso nenormalus atvejis su savo pačių kalbos nukillinimu, kažkas klaikaus... Pavyzdys pasauliui, kaip negalima daryti.

[Sula]

Bet lingua franca paprastai būna vartojama susikalbėjimui tarp skirtingų tautų žmonių, o ne tos pačios tautos. Niekad nemačiau kad lietuvis su lietuviu naudotu lingua franca.

Norite superakivaizdų pavyzdį?
Baltarusiai. Netgi tie, kas dar moka gimtąją kalbą.
Štai kaimynystėje pas kaimyną dirba statybininkai, spėkite, kokia kalba visi šneka? Nors minimum vienas yra lietuvis, o du - vietos lenkai.

[Tomizmas]

Jau sakiau, jie tą savo “lenkų” ar “baltarusių” kalbą įsivaizduoja (yra išauklėti įsivaizduoti) ne kaip kažkokią superinę gerbtiną gimtąją, o kaip tik namams ir namiškiams tinkamą, neprestižinę, kurią gėda vartoti kalbant su svetimu žmogum.
Tai daugumai Lietuvos Respublikos lietuvių dabar gėda gėdytis gimtosios (namų, tėvų, senelių) lietuvių kalbos.

Žmonėms, kuriais tu stebiesi, buvo mokykloje ir visuomenėj įkalta, kad namų kalba gėda, nenaudinga (arba net pavojinga) kalbėti su svetimais.

Žmonių linkusių taikytis prie pono įprotis. Ne pirmą kartą keičia kalbą. Su laiku ir dar kartą pakeis.

Bais škada kad teip žmones mislyja. Net tarp savų, savam rati, gimtos tarmės bridytis? Jeigu ašiai kožnų rozų prie ponā taikyciaus, tai savā tarmi su savais rajonskais neūtarycia ba būt bais gi "sarmata", ale ūtaryju i man niekas niekā neaždraus, pamislyte, sarmatytis aš do cia turiu kažko... Kas manā gimta, tas MANĀ, ā kam nepasdaboja, tie gali kumpi paverkt spakainiai.

šio atveju panašus dalykas būtų su tarmėm, kai Žemaičiai tą pačią akimirką nustoja tarmiškai šnekėt esant ne savo aplinkoje.

Ale žemaitys su kitu žemaiciu tai turbūt ūtaryja savą tuo žemaitišku kalbu, katara skamba kai kokia zagranična švincionskom ausim. Ti kokiam savam Kelmės rajoni tai kažno ar bais storojas ūtaryt gramatnai kai knygāj ažrašyta.

[Stadionas]

Jau sakiau, jie tą savo “lenkų” ar “baltarusių” kalbą įsivaizduoja (yra išauklėti įsivaizduoti) ne kaip kažkokią superinę gerbtiną gimtąją, o kaip tik namams ir namiškiams tinkamą, neprestižinę, kurią gėda vartoti kalbant su svetimu žmogum.
Tai daugumai Lietuvos Respublikos lietuvių dabar gėda gėdytis gimtosios (namų, tėvų, senelių) lietuvių kalbos.

Žmonėms, kuriais tu stebiesi, buvo mokykloje ir visuomenėj įkalta, kad namų kalba gėda (arba net pavojinga) kalbėti su svetimais.

šio atveju panašus dalykas būtų su tarmėm, kai Žemaičiai tą pačią akimirką nustoja tarmiškai šnekėt esant ne savo aplinkoje.

[manometras]

Tai baigė, bet mokyklos baigimas kita kalba nenubraukia galimybės su tautiečiais bendrauti savo gimta kalba. Tuo labiau kad ta mokykla pabaigta jau prieš dešimtmečius, kada tas buvo, tiek vandens nutekėjo.



Gėda gėdytis savo kalbos ar netgi tarmės.

Jau sakiau, jie tą savo “lenkų” ar “baltarusių” kalbą įsivaizduoja (yra išauklėti įsivaizduoti) ne kaip kažkokią superinę gerbtiną gimtąją, o kaip tik namams ir namiškiams tinkamą, neprestižinę, kurią gėda vartoti kalbant su svetimu žmogum.
Tai daugumai Lietuvos Respublikos lietuvių dabar gėda gėdytis gimtosios (namų, tėvų, senelių) lietuvių kalbos.

Žmonėms, kuriais tu stebiesi, buvo mokykloje ir visuomenėj įkalta, kad namų kalba gėda, nenaudinga (arba net pavojinga) kalbėti su svetimais.

[Tomizmas]

jei baigi rusų mokykla, nei skaitai nei rašai lotiniškais rašmenimis, todėl rusų kalba pasilieka ilgam.

Tai kad ir skaito, ir rašo. Facebookuose savo vardus ir pavardes užsirašo lenkiškai net su visomis W kaip priklauso. Ir dalinasi po to rusiškais prikolais, net ne lenkiškais (kas būtų kur kas logiškiau).

Bet su namiškiais, vėl gi, rusų mokyklos baigimas netrukdo šnekėti gimta lenkų kalba (ar jos tarme). Į lenkiškas mišias eiti netrukdo. O su bendradarbiu lenku kalbėti - no, Russian please (jei šalia nėra lietuvių).

[Stadionas]

Žmonių linkusių taikytis prie pono įprotis. Ne pirmą kartą keičia kalbą. Su laiku ir dar kartą pakeis.

Prasuks ratą sakyčiau

[mantasm]

Gėda gėdytis savo kalbos ar netgi tarmės.

Žmonių linkusių taikytis prie pono įprotis. Ne pirmą kartą keičia kalbą. Su laiku ir dar kartą pakeis.

[Stadionas]

Tai baigė, bet mokyklos baigimas kita kalba nenubraukia galimybės su tautiečiais bendrauti savo gimta kalba. Tuo labiau kad ta mokykla pabaigta jau prieš dešimtmečius, kada tas buvo, tiek vandens nutekėjo.

jei baigi rusų mokykla, nei skaitai nei rašai lotiniškais rašmenimis, todėl rusų kalba pasilieka ilgam.

[Tomizmas]

plius didelė tos kartos lenkų, rusų mokyklas baigė.

Tai baigė, bet mokyklos baigimas kita kalba nenubraukia galimybės su tautiečiais bendrauti savo gimta kalba. Tuo labiau kad ta mokykla pabaigta jau prieš dešimtmečius, kada tas buvo, tiek vandens nutekėjo.

nes rusiškai kalba taisyklingai, o savo gudų tarme gėda

Gėda gėdytis savo kalbos ar netgi tarmės.

[Stadionas]

Na bet ta vietinė Vilniaus lenkų tarmė, kad ir kokia ji būtų su priemaišomis ar stipriai besiskirianti nuo warszawsko literatūrinio standarto, vis dėl to yra vietos lenkams gimtoji. Vis tiek nesiklijuoja, kam tarp 2 tautiečių naudoti ne ją, o kitą kalbą. Su namiškiais kažkodėl nenaudoja rusų kalbos.

nes rusiškai kalba taisyklingai, o savo gudų tarme gėda