Parašė Aleksio
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.
Collapse
X
-
Kad pilnavertę tai būtų labai gerai. Bet susidaro įspūdis, kad ji nevisai tokia... O dėl lentelių, tai pavyzdžiui Čekijoje, Zaolžėje, lenkai turi tokias galimybes, bet tos dvikalbės lentelės nuolat užtepliojamos...Parašė Al1 Rodyti pranešimąVieni turi tik lenteles, kiti turi pilnavertę tautinių mažumų švietimo sistemą. Kas reikšmingiau ir naudingiau mažumoms - lentelės ar švietimas? Bet kai kurios mažumoms to vis dar maža... Jie nori visko...
Comment
-
Bolcano viešosios mokyklos - Scuole pubbliche a Bolzano:
Bolcano - autonominio regiono Trentinas-Alto Adidžė (it. Trentino-Alto Adige arba Venezia Tridentina; vokiečių k. Trentino-Südtirol) sostinė
11 scuole elementari di lingua italiana
7 scuole elementari di lingua tedesca
7 scuole medie di lingua italiana
4 scuole medie di lingua tedesca
18 itališkų ir 11 vokiškų mokyklų.
Mieste apie 100 000 gyventojų (73 % italų, 26 % vokiečių, 1 % ladinų),
Comment
-
Per daug pilnavertė, todėl nevertinama. Reikia organizuoti patriotinio lietuvių jaunimo komandas lentelėms uždažyti!Parašė Bartas1 Rodyti pranešimąKad pilnavertę tai būtų labai gerai. Bet susidaro įspūdis, kad ji nevisai tokia... O dėl lentelių, tai pavyzdžiui Čekijoje, Zaolžėje, lenkai turi tokias galimybes, bet tos dvikalbės lentelės nuolat užtepliojamos...
O ką gi reiškia ta vokiška mokykla? Gal tik tiek, kad dalis dalykų dėstoma vokiškai? Be to P. Tirolis turi autonomiją. O tai daug ką keičia dėl kalbų statuso.Parašė Zorro Rodyti pranešimąBolcano viešosios mokyklos - Scuole pubbliche a Bolzano:
Bolcano - autonominio regiono Trentinas-Alto Adidžė (it. Trentino-Alto Adige arba Venezia Tridentina; vokiečių k. Trentino-Südtirol) sostinė
11 scuole elementari di lingua italiana
7 scuole elementari di lingua tedesca
7 scuole medie di lingua italiana
4 scuole medie di lingua tedesca
18 itališkų ir 11 vokiškų mokyklų.
Mieste apie 100 000 gyventojų (73 % italų, 26 % vokiečių, 1 % ladinų),
Comment
-
Nežinau kiek ten dalykų mokoma vokiškai.
Čia yra sąrašiukas Pietų Tirolio mokyklų (In deutscher Sprache):
http://www.provinz.bz.it/schulamt/ve...irektionen.asp
Kindergartensprengel - 8
Grundschulsprengel - 10
Gleichgestellte Grundschulen - 1
Mittelschulen - 3
Gleichgestellte Mittelschulen - 6
Schulsprengel - 45
Oberschulen - 25
Gleichgestellte Oberschulen - 5
Fachschulen für Land-, Forst- und Hauswirtschaft - 6
Landesberufsschulen - 11
Ir autonomija buvo nevisada, gavo ją 1948 metais, o 1972 metais pagal naują konstituciją autonomija buvo praplėsta. Viskas vyko bendradarbiaujant su Austrija.
Comment
-
Italai didesni už austrus, o lietuviai daug kartų mažesni už lenkus. Apskritai vokiečiakalbių ir italakalbių gana panašus skaičius, skiriasi iki 1,5 karto, šiom kalbom negresia išnykimas, kalbėtojų atitinkamai virš 60 ir apie 90 mln., lietuvių kalba- 3 mln. Nei vokiečių nei italų niekas viduramžiais nevertė kalbėti čekiškai ar albaniškai. Čia ir skirtumas ir ne tik psichologinis.Parašė Zorro Rodyti pranešimąNežinau kiek ten dalykų mokoma vokiškai.
Čia yra sąrašiukas Pietų Tirolio mokyklų (In deutscher Sprache):
http://www.provinz.bz.it/schulamt/ve...irektionen.asp
Kindergartensprengel - 8
Grundschulsprengel - 10
Gleichgestellte Grundschulen - 1
Mittelschulen - 3
Gleichgestellte Mittelschulen - 6
Schulsprengel - 45
Oberschulen - 25
Gleichgestellte Oberschulen - 5
Fachschulen für Land-, Forst- und Hauswirtschaft - 6
Landesberufsschulen - 11
Ir autonomija buvo nevisada, gavo ją 1948 metais, o 1972 metais pagal naują konstituciją autonomija buvo praplėsta. Viskas vyko bendradarbiaujant su Austrija.
Be to, Vilniaus rajonas yra aplink sostinę, dėl kažkur esančio pasienio Visagino būtų gerokai mažiau aistrų.
Comment
-
http://www.delfi.lt/news/daily/educa....d?id=39635093Negalima reikalauti, kad lietuvių kalbą mokėtų vienodai?
Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto direktorė Vida Beresnevičiūtė pripažįsta, kad geras valstybinės kalbos mokėjimas yra stiprus veiksnys tautinių mažumų integracijai į valstybę, kad taip užtikrinamos galimybės dalyvauti darbo rinkoje, tačiau, pasak jos, nereikia nuvertinti ir to, kad geras kitos kalbos – lenkų arba rusų – mokėjimas taip pat didelis privalumas.
Kalbėdama apie ruošiamas priemones užtikrinti konkretų lietuvių kalba dėstomų dalykų skaičių tautinių mažumų mokyklose, V. Beresnevičiūtė pabrėžė, jog šiuo metu nėra tyrimų, kurie rodytų, kad vaikai iš tautinių mažumų arba mišrių šeimų lietuvių kalbą mokėtų prasčiau nei vaikai iš lietuvių kalba dėstomų mokyklų.
Tačiau ji pabrėžia, jog tie vaikai, kurių šeimose kalbama ne lietuvių kalba, bet tėvai juos nusprendžia leisti į lietuvių kalba dėstomąsias mokyklas, patiria daugiausiai sunkumų, nes paprasčiausiai nėra pedagogų, gebančių dirbti su keliakalbiais vaikais. „Ateinantys į lietuvių dėstomąsias mokyklas vaikai, kurių kalba nėra lietuvių, patiria tam tikrų sunkumų. Čia irgi yra bėda, kad nėra daug pedagogų, mokančių dirbti su keliakalbiais vaikais“, - pasakojo pašnekovė.
Tuo metu Etninių tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Vita Petrušauskaitė sako, esą suvienodinus reikalavimus valstybinės kalbos egzaminui lietuviams ir tautinių mažumų atstovams bus ignoruojamas kalbinių įgūdžių aspektas – iš vaikų, kurių gimtoji kalba skirtinga, vadinasi, skirtingos ir startinės pozicijos, bus reikalaujama vienodų rezultatų.
Pašnekovė pasakoja, kad, pavyzdžiui, Švedijoje tautinių mažumų vaikai bei švedai nesimoko skirtingose mokyklose, tačiau yra išskirstomi pagal tai, ar švedų klaba yra gimtoji, ar antroji kalba. Jeigu tai antroji kalba, taikomi atitinkami palengvinimai, mat pripažįstami skirtingi kalbos mokėjimo įgūdžiai.---- NAUJOJI VILNIA facebook'e ----
Comment
-
"Ir autonomija buvo nevisada, gavo ją 1948 metais, o 1972 metais pagal naują konstituciją autonomija buvo praplėsta. Viskas vyko bendradarbiaujant su Austrija."
Taip, bet reikia turėti omeny, kad šis regionas Italijai atiteko tik po I pasaulinio karo, o po jo buvo Musolinis su savo italinizacijos programa.
O dėl kresų institucijų, tai ilgą laikė Lenkijos valdžia juos laikė ant trumpo pavadžio prie savęs. Bet vienu momentu atleido, ir kresai pasijuto turįs teisę daryti tokius viešus pareiškimus, o neapsiriboti tik kalbomis prie stalo.
Comment
-
Nelabai buvo ir manevravimo galimybių.. Būtų atmetę - spaudimas visais kitais klausimais tik padidėtų. Dabar jis irgi bus didelis. Ir pasirinko tam sprendimui turbūt nepalankiausią laiką. Iš esmės galėjo palikti kaip yra, tik užtikrinti galimybę gauti išsilavinimą ir lietuvių kalba.. Seime vos ne rezistencinė retorika, J.Narkiewiczius pareiškė, kad nepavyko nutautinti rusams, nepavyko naciams, nepavyks ir jums...
Comment
-
Kad Narkevičius ne pilno proto tai aišku vien iš tokių jo pasiūlymų: http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=43272239 , bet lietuviams irgi reiktų kartais elgtis demokratiškiau. Neabejoju, kad toks sprendimas tik dar padidins LLRA elektorato aktyvumą. Reikia ieškoti abi puses tenkinančio kompromiso.Post in English - fight censorship!
Comment
-
Aš asmeniškai manau, kad naujoji Lenkijos užsienio politika Lietuvos atžvilgiu labai prisidėjo prie šio įstatymo priėmimo. Jau seniai buvo norima padaryti, kad lenkų mažuma Lietuvoje geriau mokėtų lietuvių kalbą, bet kadangi buvome strateginiai partneriai bei nevykdėme savo pažadų Lenkijai dėl dvigubų užrašų rašymo etc., tai Lietuva kuklinosi paskatinti lenkų mažumą aktyviau mokytis lietuvių kalbos. Bet Lenkijai nutraukus strateginę partnerystę, pradėjus grasinti ir spausti - jokių suvaržymų ar įsipareigojimų, kurie trukdytų priimti tokį įstatymą, neliko.Parašė index Rodyti pranešimąKad Narkevičius ne pilno proto tai aišku vien iš tokių jo pasiūlymų: http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=43272239 , bet lietuviams irgi reiktų kartais elgtis demokratiškiau. Neabejoju, kad toks sprendimas tik dar padidins LLRA elektorato aktyvumą. Reikia ieškoti abi puses tenkinančio kompromiso.
Comment
-
Manau šioje situacijoje yra neįmanomas joks kompromisas. Gali tik būti arba taip arba taip.Parašė index Rodyti pranešimąKad Narkevičius ne pilno proto tai aišku vien iš tokių jo pasiūlymų: http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=43272239 , bet lietuviams irgi reiktų kartais elgtis demokratiškiau. Neabejoju, kad toks sprendimas tik dar padidins LLRA elektorato aktyvumą. Reikia ieškoti abi puses tenkinančio kompromiso.
Comment
-
Todėl dabar reikėtų žengti ir kitus žingsnius: greitai išspręsti lenkiškų lentelių nukabinimo klausimą, imtis priemonių prieš LLRA ir ją suskaldyti, kai kuriuos aktyvistus nubausti (žinoma, tam reikia paieškoti ir rasti priežasčių, nesusijusių su politika, kad ir mokesčių nemokėjimas, kontrabanda). Žmonės yra, straipsnius surasti įmanoma, reikia tik politinės valios.
Comment
-
Gal nereikia kitaip mąstančių iš karto pulti vadinti kvailiais.Parašė index Rodyti pranešimąKad Narkevičius ne pilno proto tai aišku vien iš tokių jo pasiūlymų: http://www.delfi.lt/news/daily/educa...hp?id=43272239 , bet lietuviams irgi reiktų kartais elgtis demokratiškiau. Neabejoju, kad toks sprendimas tik dar padidins LLRA elektorato aktyvumą. Reikia ieškoti abi puses tenkinančio kompromiso.
Ką pasakė, kai kam gali nepatikti, bet kritikuoti reikia argumentais:
Gaila, bet jūs parodėte ne drąsą, o atvirkščiai, jūs pabijojote elgtis demokratiškai, pabijojote išgirsti 60 tūkst. piliečių pareikštą nuomonę.
Pabaigoje pasakysiu, kad buvo išsakyta mintis, kad susitvarkėme su lenkais Kauno rajone, tai laikas susitvarkyti ir Vilniaus krašte.
Pasakysiu, kad caro laiku nebuvo susitvarkyta, vokiečių okupacija nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, taigi nesusitvarkysite ir jūs – mes stengsimės, kad mūsų valstybė būtų tikrai demokratiška.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=43258965Paskutinis taisė Romas; 2011.03.17, 21:27.
Comment
Bravo!
Taigi čia tik nuoseklūs žingsniai. Rajonuose Jėzus Kristus jau intronizuotas..
Kodėl ne į dujų kameras iškart? Arba bent jau į sibirą?
Comment