Lenkų šaulių būriui vadovaujantis Dariuszas: supratau, kad jei prasidėjo ten, nesustos
Prieš 11 metų kovo 11 d. ant Gedimino kalno šaulio priesaiką davęs Dariuszas Litwinowiczius šiuo metu gali pasigirti, kad vadovauja šaulių būriui, kuriame didelę dalį šaulių sudaro lenkai. Vyras supranta, kad pasiryžimas ginti Tėvynę, taip pat pasiruošimas grėsmingiems iššūkiams susijęs ne su tautybe.
Man kaip lenkui pradžioje buvo gana sunku. Pavyzdžiui, mano tėvas neatėjo į priesaikos davimo ceremoniją. Nors jis šios šalies patriotas, bet tuo metu Šaulių sąjunga dar neskyrė dėmesio lenkų bendruomenei ir nebandė išsivalyti nuo realių ir sugalvotų stereotipų apie šaulius ir istorinius įvykius. Daugeliui žmonių mano idėjos buvo nepriimtinos ir nesuprantamos.
– Lenkų bendruomenėje?
– Iki šiol situacija nėra tobula, bet viskas keičiasi. Tuomet tikriausiai buvau vienas pirmųjų lenkų Lietuvos šaulių sąjungoje. Joje aš nuo pat pradžių garsiai deklaravau savo lenkiškumą, kad esu lenkas tarp lietuvių ir nekeičiau nei savo vardo ir pavardės galūnių, nei slėpiau savo kilmę.
Lenkų bendruomenei mano sprendimas buvo gana sunkiai suprantamas, bet dėl mano šeimos šaknų niekam nepavyko įrodyti, kad aš koks išdavikas. Sakyčiau, kad tapau vienas pirmųjų – ledlaužiu, kuris laužo stereotipus apie lenkus tarp lietuvių ir atvirkščiai.
Žingsnis po žingsnio tapau instruktoriumi, pradėjau kitus mokyti. O prieš pusantrų metų man buvo suteikta garbė įkurti generolo Tado Kosčiuskos šaulių būrį ir jai vadovauti Vilniaus rajone, taip pat ją vystyti. Šiuo metu jau turime 60 šaulių. Tai nėra vien lenkai. Sakyčiau, 60 proc. lenkų ir 40 proc. lietuvių. Man didelė garbė, kad lenkai įstojo sąmoningai. Jiems nėra taip lengva kaip lietuviams, nes kartais šeimos nesupranta tokio sprendimo.
Džiaugiuosi, kad mano pavyzdys ir patirtis man padeda geometrine progresija keisti požiūrį į Lietuvos šaulių sąjungą ir Lietuvos gynybą saviškių rate.
Kartu labai džiaugiuosi ir dėl lietuvių, nes tie, kurie prisijungia prie šio būrio, ateina žinodami, su kokia idėja mes einame, taigi, ateina tarnauti kartu su lenkais ir kurti bendrapilietiškumą šiame krašte.
– Ar pastebite, kad rusų propaganda labiau nusitaikiusi ir aktyviau veikia prieš Lietuvos lenkų bendruomenę nei prieš lietuvius?
– Atvirkščiai. Sakyčiau, kad per paskutinius penkerius metus tarp lenkų provalstybinis judėjimas yra daug aktyvesnis nei buvo iki šiol. Taip yra dėl to, kad keičiasi valstybinis mąstymas. Atsirado „TVP Wilno“ televizija, kuri atvėrė galimybę išreikšti kitą nuomonę ir parodyti lenkus ir situaciją.
Man kaip lenkui pradžioje buvo gana sunku. Pavyzdžiui, mano tėvas neatėjo į priesaikos davimo ceremoniją. Nors jis šios šalies patriotas, bet tuo metu Šaulių sąjunga dar neskyrė dėmesio lenkų bendruomenei ir nebandė išsivalyti nuo realių ir sugalvotų stereotipų apie šaulius ir istorinius įvykius. Daugeliui žmonių mano idėjos buvo nepriimtinos ir nesuprantamos.
– Lenkų bendruomenėje?
– Iki šiol situacija nėra tobula, bet viskas keičiasi. Tuomet tikriausiai buvau vienas pirmųjų lenkų Lietuvos šaulių sąjungoje. Joje aš nuo pat pradžių garsiai deklaravau savo lenkiškumą, kad esu lenkas tarp lietuvių ir nekeičiau nei savo vardo ir pavardės galūnių, nei slėpiau savo kilmę.
Lenkų bendruomenei mano sprendimas buvo gana sunkiai suprantamas, bet dėl mano šeimos šaknų niekam nepavyko įrodyti, kad aš koks išdavikas. Sakyčiau, kad tapau vienas pirmųjų – ledlaužiu, kuris laužo stereotipus apie lenkus tarp lietuvių ir atvirkščiai.
Žingsnis po žingsnio tapau instruktoriumi, pradėjau kitus mokyti. O prieš pusantrų metų man buvo suteikta garbė įkurti generolo Tado Kosčiuskos šaulių būrį ir jai vadovauti Vilniaus rajone, taip pat ją vystyti. Šiuo metu jau turime 60 šaulių. Tai nėra vien lenkai. Sakyčiau, 60 proc. lenkų ir 40 proc. lietuvių. Man didelė garbė, kad lenkai įstojo sąmoningai. Jiems nėra taip lengva kaip lietuviams, nes kartais šeimos nesupranta tokio sprendimo.
Džiaugiuosi, kad mano pavyzdys ir patirtis man padeda geometrine progresija keisti požiūrį į Lietuvos šaulių sąjungą ir Lietuvos gynybą saviškių rate.
Kartu labai džiaugiuosi ir dėl lietuvių, nes tie, kurie prisijungia prie šio būrio, ateina žinodami, su kokia idėja mes einame, taigi, ateina tarnauti kartu su lenkais ir kurti bendrapilietiškumą šiame krašte.
– Ar pastebite, kad rusų propaganda labiau nusitaikiusi ir aktyviau veikia prieš Lietuvos lenkų bendruomenę nei prieš lietuvius?
– Atvirkščiai. Sakyčiau, kad per paskutinius penkerius metus tarp lenkų provalstybinis judėjimas yra daug aktyvesnis nei buvo iki šiol. Taip yra dėl to, kad keičiasi valstybinis mąstymas. Atsirado „TVP Wilno“ televizija, kuri atvėrė galimybę išreikšti kitą nuomonę ir parodyti lenkus ir situaciją.
Comment