LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[manometras]

Taip, Suomija turi švedų antrą valstybinę kalbą (čia kaip pas mus būtų turėti lenkų, jeigu tie lenkai nebūtų atsisakę gyventi Lietuvoj ir džiūgavę dėl to, kad trečdalį jos okupavo Lenkija, ir paskui dauguma nebūtų išsiųsti į Lenkiją, o likę tik susovietinti ir aplenkinti vietiniai maišytos kilmės vargšai, kurių namų kalba labai skiriasi nuo tos, kuri eina per Lenkijos tv ir mokoma Lietuvos mokyklose), o Švedija turi samių regioninę (tai nėra didelių miestų kalba).

Kvaila lietuviams rūpintis, kad Lietuvoj išliktų visokios kitokios kalbos, o ne lietuvių. Istorija rodo, kad tokiu būdu lengvai pasiektume lietuvių kalbos nykimo.
Normalu, kad Evelina Dobrovolska rūpinasi lenkų kalba, o rusai Visagine mažai kalba lietuviškai ir daug gyvena rusiškai, kad rusai pasirūpina rusiškos lrt ir rusiškos delfi svetainės egzistavimu (kuria jas).

[manometras]

Reikalas tas, kad lenkai su rusais Lietuvoje gyvena panašiai nuo tiek pat amžių amžinųjų kaip švedai Suomijoje ar suomiai Švedijoje.

Vienintelė problema yra mūsų galvose, kad mes iki šiol įsivaizduojame, kad lenkai vis dar nori Vilnių prisijungti.

Reikalas tas, kad lietuviai tebėra nykstanti tauta (etnosas). Dauguma išvykėlių ir negrįžėlių vaikų neišmoksta lietuviškai arba neketina mokyti lietuvių kalbos savo vaikų.

[index]

Taip, Suomija turi švedų antrą valstybinę kalbą (čia kaip pas mus būtų turėti lenkų, jeigu tie lenkai nebūtų atsisakę gyventi Lietuvoj ir džiūgavę dėl to, kad trečdaly jos okupavo Lenkija, ir paskui dauguma nebūtų išsiųsti į Lenkiją, o likę tik susovietinti ir aplenkinti vietiniai maišytos kilmės vargšai, kurių namų kalba labai skiriasi nuo tos, kuri eina per Lenkijos tv ir mokoma Lietuvos mokyklose), o Švedija turi samių regioninę (tai nėra didelių miestų kalba).

Kvaila lietuviams rūpintis, kad Lietuvoj išliktų visokios kitokios kalbos, o ne lietuvių. Istorija rodo, kad tokiu būdu lengvai pasiektume lietuvių kalbos nykimo.
Normalu, kad Evelina Dobrovolska rūpinasi lenkų kalba, o rusai Visagine mažai kalba lietuviškai ir daug gyvena rusiškai, kad rusai pasirūpina rusiškos lrt ir rusiškos delfi svetainės egzistavimu (kuria jas).

Reikalas toks, kad nuo tų laikų praėjo šimtas metų. Niekas nei Lenkijoje, nei Lietuvoje nebegalvoja apie tai, kad Vilnių Lenkija vėl galėtų okupuoti, o Lietuvos lenkai vietoje to turi "lietuviai mus skriaudžia" mitą (kurį mes palaikome) ir balsuoja už Voldemorto koloradus.

Reikalas toks, kad nyksta kalbos, kurios yra neprestižiškos, o Lietuvoje tokia vienareikšmiškai yra ir liks lietuvių kalba. Ir ji tikrai niekur neišnyks, kai pas mus žmonės tyčiojasi net iš ryškesnio akcento.

[manometras]

Reikalas toks, kad nuo tų laikų praėjo šimtas metų. Niekas nei Lenkijoje, nei Lietuvoje nebegalvoja apie tai, kad Vilnių Lenkija vėl galėtų okupuoti, o Lietuvos lenkai vietoje to turi "lietuviai mus skriaudžia" mitą (kurį mes palaikome) ir balsuoja už Voldemorto koloradus.

Reikalas toks, kad nyksta kalbos, kurios yra neprestižiškos, o Lietuvoje tokia vienareikšmiškai yra ir liks lietuvių kalba. Ir ji tikrai niekur neišnyks, kai pas mus žmonės tyčiojasi net iš ryškesnio akcento.

Jeigu lietuvių kalba net Lietuvoj bus neprestižiška, tai luetuviai turi stengtis kuo greičiau kuo labiau rusifikuoti ir sulenkinti Lietuvą?
Baikit, nemanau. Tegu vatnikai vieni stengiasi.
Dabar dar daug tų Tomaševskio skriaudžiamų tuteišių moka tik visiškai neprestižišką po prostu kalbą (šiek tiek lenkų + šiek tiek rusų + šiek tiek baltarusių) ir gerbia Lukašenką, kuris jiems nuodyti panosėj pastatė atominę.

[manometras]

Reikalas toks, kad nuo tų laikų praėjo šimtas metų. Niekas nei Lenkijoje, nei Lietuvoje nebegalvoja apie tai, kad Vilnių Lenkija vėl galėtų okupuoti, o Lietuvos lenkai vietoje to turi "lietuviai mus skriaudžia" mitą (kurį mes palaikome) ir balsuoja už Voldemorto koloradus.

Reikalas toks, kad nyksta kalbos, kurios yra neprestižiškos, o Lietuvoje tokia vienareikšmiškai yra ir liks lietuvių kalba. Ir ji tikrai niekur neišnyks, kai pas mus žmonės tyčiojasi net iš ryškesnio akcento.

Jie mato, kad dabar kol kas negali padaryti Vilniaus Lenkijos (arba Baltarusijos miestu, arba Rusijos) miestu, t. y. miestu be lietuvių.
Tai bando bent kai kuriuos kaimus ir miestelius išlaikyti svetimus lietuviams.

Lenkijoj lietuvius daug labiau skriaudžia, nes ten beveik nėra lietuviškų mokyklų. O Lietuva nedalina lietuvio kortos.

[Kitas Džiugas]

Jie mato, kad dabar kol kas negali padaryti Vilniaus Lenkijos (arba Baltarusijos miestu, arba Rusijos) miestu, t. y. miestu be lietuvių.
Tai bando bent kai kuriuos kaimus ir miestelius išlaikyti svetimus lietuviams.

Lenkijoj lietuvius daug labiau skriaudžia, nes ten beveik nėra lietuviškų mokyklų. O Lietuva nedalina lietuvio kortos.

Lenkijoje lietuviai turi mokyklas (ten kur tankiai gyvena). Toks daiktas kaip lietuvio korta būtų nesąmonė, logiška būtų tiesiog dviguba pilietybė tokiu atveju, manau, kad būtų galima ir išimtį įteisinti.

O Kazachstano ir Rusijos lietuviai irgi skaičiuojami kaip grįžę, nors iš ten grįžta jau rusakalbiai, su rusiškom šeimom, nemokėdami lietuviškai ir kartais neketindami mokytis.

O tai jau ir šitie lietuviai nebepakankamai lietuviai?

[manometras]

Lenkijoje lietuviai turi mokyklas (ten kur tankiai gyvena). Toks daiktas kaip lietuvio korta būtų nesąmonė, logiška būtų tiesiog dviguba pilietybė tokiu atveju, manau, kad būtų galima ir išimtį įteisinti.



O tai jau ir šitie lietuviai nebepakankamai lietuviai?

Mažėja Lenkijoj lietuviškų mokyklų, mažėja pamokų, silpnėja lietuviškas mokymas ir lenkams dzin tai. Lietuvai turi rūpėt.

Lietuviai, kurie nemoka lietuviškai ir gal net sako, kad jiems normalu gyvent susirusinus, man nėra pakankamai lietuviai, nes man svarbi, sava, suprantama ir graži lietuvių kalba, o jiems – ne, jiems dzin, gyvens Lietuvoj, kol ir jeigu čia bus patogiau.

[PoDV]

Su ukrainiečiais reikalas toks, kad lyg ir pro-vakarietiški, bet ir antivakarietiškų nemažai. Bijoma, kad ukrainiečiai, važiuojantys į Lietuvą, vidutiniškai per daug anti-vakarietiški, lyginant su pvz. Lietuvos lietuviais.


Dėl Vilniaus krašto. Kaip sau sakau, tiek kiek pasieks lietuvių jaunimo bajeriai Šalčininkus (paminėsiu Stonkų, Katlerį ir panašius), tiek ir vyks lituanizacijos procesai

Aš pats būdamas truputį internacionalistu (gal iš jaunatviško maksimalizmo, o gal tiesiog matydamas tame praktiškumą (nematau kažko gero iš žmones skiriančių barjerų)) nepanikuoju dėl lozungų apie lietuvių tautos išnykimą*, nes pasaulis yra susijungęs kaip niekad anksčiau ir tautos ilgainiui maišysis vis labiau. Jei kas šneka, kad pandemija sustabdė žmonijos komunikavimą ir maišymasi, tai manau, kad klysta. Pandemija yra tik užduoti namų darbai, kad be karo turim prisiminti ir epidemijas, kurios būdamos pakankamai rimtos galėtų sugriauti žmoniją ir jos progresą Dabar vienintelis procesas, kuris reguliuotų žmonijos komunikavimo progresą yra interneto balkanizacija, visokie Baidu/Google stiliaus atvejai.

*Man Nr. 1 dalykas būtų, kad Lietuva būtų tvarkingai sustyguota valstybė, o ne koks nors posovietinis bardakas kaip beveik visa posovietinė erdvė šiuo metu.

[Kitas Džiugas]

Mažėja Lenkijoj lietuviškų mokyklų, mažėja pamokų, silpnėja lietuviškas mokymas ir lenkams dzin tai. Lietuvai turi rūpėt.

Lietuviai, kurie nemoka lietuviškai ir gal net sako, kad jiems normalu gyvent susirusinus, man nėra pakankamai lietuviai, nes man svarbi, sava, suprantama ir graži lietuvių kalba, o jiems – ne, jiems dzin, gyvens Lietuvoj, kol ir jeigu čia bus patogiau.

Nepamirškim, kad Lenkijoje uždarytos kelios mažytės kaimo mokyklos. Punske ir Seinuose lietuviškos mokyklos tikrai niekur nedings, ir to regiono gyventojai iš tikrųjų gyvena visai šalia Lietuvos.

Nu tai gaila, kad tamstos tokie kriterijai. Bet valstybė tokių netaiko.

[PoDV]

Nepamirškim, kad Lenkijoje uždarytos kelios mažytės kaimo mokyklos. Punske ir Seinuose lietuviškos mokyklos tikrai niekur nedings, ir to regiono gyventojai iš tikrųjų gyvena visai šalia Lietuvos.

Nu tai gaila, kad tamstos tokie kriterijai. Bet valstybė tokių netaiko.

Įdomi to krašto lietuvių istorija. Mane žavi, kad tai švelnesnę socializmo formą (ne sovietinę) patyrę žmonės lietuviai, gyvenantys šalia Lietuvos, kuria įspūdį, kad tai truputį kitoks kraštas, natūraliau susiklostęs, nepatyręs to ką patyrė Lietuva su vienkiemių naikinimais ir viso ko perstatymais. Viskas daugmaž 100 km nuo Kauno. Mano senelių gimtos vietos (į kitą pusę) kiek toliau

[Shernas]

Dėl Vilniaus krašto. Kaip sau sakau, tiek kiek pasieks lietuvių jaunimo bajeriai Šalčininkus (paminėsiu Stonkų, Katlerį ir panašius), tiek ir vyks lituanizacijos procesai

Dar Kubiliaus laikais buvo mestelėta mokesčių mokėtojų pinigų, kad sutvarkyti lietuvių kalbos mokymą nelietuviškose mokyklose.
Pinigėliai įsisavinti - pokyčių nepastebėta.

[Kitas Džiugas]

Tai taip. Tik sakau, kad kalbos mokymui reikia ypatingo dėmesio ir finansavimo. Kad rusų kalba nestiprintų savo pozicijų, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje.
O šiaip įdomų dalyką pasakysiu. Ar žinot, kas turbūt labiausiai finansuoja esperanto kalbą? Kinija. Matyt daro viską, kas nors kiek silpnintų anglų kalbos pozicijas. Lietuvai uždavinys paprastesnis: stiprinti lietuvių kalbos pozicijas...

Žmonės lietuvių kalbos pozicijų stiprinimą Lietuvoje dažnai suvokia kaip kultūrinį karą prieš mažumas. Rezultatą Šalčininkuose ir Visagine matome, ir tą pandemija puikiai paryškina.

[manometras]

Žmonės lietuvių kalbos pozicijų stiprinimą Lietuvoje dažnai suvokia kaip kultūrinį karą prieš mažumas. Rezultatą Šalčininkuose ir Visagine matome, ir tą pandemija puikiai paryškina.

Kuo pasireiškia kultūrinis karas?
Tuo, kad kažkoks ruskis suskis iš Sankt Peterburgo, kuriam tėvai nupirko Visagine butą, iad išsinešdintų, primušė lietuvių kalbos mokytoją, nes jam nereikia lietuvių kalbos?

Ar būtina ulica Szkolna, ulica Kośćielna ir Soleczniki, kad tuteišiai žinotų, kad čia ne lietuvių miestas ir jų teisė į lenkų kultūrą čia svarbiausiaa?

Šiaip nežiüriu tv, nežinau, gal ir baisiai juos rodo peliukų žynios. Bet gimtosios kalbos nei rusams, nei tuteišiams ne per mažai. Per mažai jiems lietuvių kalbos, Lietuvos pažiinimo, pagarbos lietuviams ir Lietuvai.

Dar reikia įvest lietuviams pagrindinėj mokykloj privalomą lenkų ir/ arba latvių kalbą po pusmetį ar po tris mėnesius kiekvienos (ir per teleką ir internete tų kalbų propagandos pamokas, kursus policijai, pareigūnams), kad skaityt išmoktų, su raidėm susipažintų, tada galėsim visas tas raides įvest, nes kai nieks nemoka skaityt ir rašyt, blogai baigsis.

[Romas]

Savotiška situacija, kai 2010 metais nustojo galioti Tautinių mažumų įstatymas, nors yra ratifikuota Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija

Dėl tautinių mažumų – susikertančios pozicijos
Dar viena daug diskusijų kelianti iniciatyva – Laisvės partijos pavasario sesijoje planuojamas teikti tautinių mažumų įstatymas. Nors šis įstatymas parlamente dar nėra registruotas, nepristatyta ir oficiali jo versija, viešojoje erdvėje kalbama, kad tautinių mažumų įstatyme numatyta, jog planuojama įteisinti dvikalbes lentelės gatvių pavadinimuose. Kartu norima leisti savivaldybėse ar seniūnijose prašymus rašyti ne lietuvių kalba.
„Nuo 2010 m. Lietuva neturi tautinių mažumų įstatymo. Nors turime ratifikuotą ir galiojančią Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tačiau reglamentavimas palieka daug lauko valstybėms narėms nuspręsti kokia apimtimi vienas ar kitas straipsnis taikomas.
Ratifikuota Konvencija numato, kad vietovių, gatvių pavadinimai gali būti užrašomi ir tautinės mažumos kalba greta valstybinės. Lietuva turi nuspręsti, kas yra „tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenama teritorija“ ir kas yra „tradiciniai pavadinimai“.
Taip pat kur užtikrinama teisė bendrauti gimtąja kalba su administracinės valdžios institucijomis ir kas į tai įeina. Ne mažiau svarbu, kad šis įstatymas apibrėžtų ir tautinės mažumos, tautinės bendrijos sąvokas, numatytų kokia tvarka vadovaujantis asmuo galėtų pakeisti ar įrašyti tautybės įrašą, koks valstybės įsipareigojimas tautinių mažumų švietimo, kultūrinio gyvenimo srityje“, – tautinių mažumų įstatymo iniciatyvą raštu portalui Delfi.lt komentavo viena iš jo iniciatorių, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Šią koalicijos partnerių iniciatyvą Seimo senbūvis A. Ažubalis vertina neigiamai. Jo nuomone, tai provokatyvus įstatymo projektas. „Tai yra visuomenę skaldantis, provokatyvus projektas, kuris nieko gero neatneštų nei tautinėms bendrijoms, nei mūsų titulinei nacijai. Pridėta labai daug dalykų, jie sumaišyti, sumalti, nekalbant apie tai, kad yra bent trys prieštaravimai Konstitucijai“, – savo poziciją dėstė A. Ažubalis. (...)

Tuo tarpu teisingumo ministrė E. Dobrovolska laikėsi kitokios pozicijos. „Įstatymas užtikrina tautinių mažumų teises ir suderina jas su valstybinės kalbos apsauga. Šio sprendimo reikia Lietuvai jau dešimt metų. Sieksime, kad šį įstatymą palaikytų Seimo nariai nepaisant priklausymo politinei partijai“, – savo atsakymuose rašė E. Dobrovolska.


https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=86732207

[Romas]

Pasaulis nesugriuvo, jei lenkai savo bažnytkaimyje mato užrašus gimtąja kalba Sużany, Podbrodź, sklep, ul. Wileńska

Sužionys, Vilniaus r.
Foto 2021.03

[index]

Iš tikro Vilniaus ir Šalčininkų rajonai pilni lenkiškų užrašų, tų pačių gatvių lentelių (Rūdninkuose, kas įdomu, mačiau ir senų užrašų, panašu, baltarusiškai) ir niekas Vilniaus dar neokupavo. Toks kaip ir kompromisas - didžiausi radikalai nemato ir įsivaizduoja, kad jų nėra, o Lietuvos lenkai gyvena sau su gimtąja kalba.

[Egiuxz]

O koks skirtumas vietiniams kokia kalba bus užrašai, jeigu vietovė ir taip pažįstama?

[Romas]

O koks skirtumas vietiniams kokia kalba bus užrašai, jeigu vietovė ir taip pažįstama?

Gal neužduosiu analogiško lygio klausimo, o kam tuomet Lietuvoje išvis reikalingos lentelės bei iškabos lietuviškai; kam reikalingos vokiškos lentelės Vokietijoje, o angliškos - Anglijoje. Juk visi ir taip viską žino, ar ne?

Tiesiog nesinori, kad Lietuva būtų šalimi, kur caro laikų tradicijos "po litovski govoritj zapreščeno" būtų taikomos Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms. Tokios smulkmenos, kad Lietuvos lenkai yra tokie patys Lietuvos piliečiai, turintys tas pačias teises, neverta kartotis.

Pasižiūrėkime kaip Maišiagalos (Vilniaus r.) gyventojai reagavo į baudas už pakabintus užrašus gimtąja lenkų kalba.
Jei kada tektų važiuoti keliu KK108 Maišiagala-Dūkštos-Vievis, atkreipkite dėmesį į namus pagrindinėje miestelio sankryžoje - gatvių pavadinimų išvis nėra. Toks tylus nuomonės išsakymas pagal Egiuxz receptą - "o kam tiems lenkams išvis reikalingos lentelės, jei vietovė pažįstama".

Maišiagala, pagrindinė sankryža
Foto 2004.08
Visur dvikalbiai užrašai.
Tuo metu gatvių pavadinimai buvo net ne "Wileńska ar Szyrwincka", o "Wilniaus ir Szirwintu"


Foto 2014.01
Nukabinti lenkiški užrašai


Gyventojai protestuodami prieš baudas išvis nuėmė visas gatvių lenteles.




Gal vis dėlto demokratinėje šalyje, kuri ratifikavo Tautinių mažumų teisių konvenciją, nėra labai gerai baudomis persekioti savo šalies piliečius dėl gimtosios kalbos vartojimo viešumoje, kad jie buvo priversti imtis tokių protesto priemonių,

[Aleksio]

nesinori, kad Lietuva būtų šalimi, kur caro laikų tradicijos "po litovski govoritj zapreščeno" būtų taikomos Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms.

Niekas lenkų/rusų/totorių/ir t.t. kalbos neuždraudė (ir, ko gero, neuždraus). Galima jomis kalbėti ir gatvėje, ir poliklinikoje, ir parduotuvėje, ir net valstybės įstaigose. Aš jau nekalbu apie religinį gyvenimą. Galima net išvis nemokėti valstybinės kalbos - demokratinės valstybės įstatymai to nedraudžia.

[Tomizmas]

Jeigu skiriamos baudos, tai čia nelegalu? Bet įdomu būtų žinoti, koks yra teisinis pagrindas. Kas konkrečiai yra pažeista? Jeigu pvz. ant savo namo užsikabinsiu gatvės pavadinimą kinų kalba (tarkim taip noriu, man gražu) tai irgi nubaus?