Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Arunasx]

https://www.vz.lt/finansai/2025/07/0...6-kartu-570113

2025 m. sausį-birželį užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ sutarė dėl 15 mln. Eur vertės tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo. Tai 16 kartų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Anot „Investuok Lietuvoje" vadovo, nemažos įtakos investuotojų nuotaikoms turėjo paaštrėjęs neapibrėžtumas dėl Jungtinių Valstijų vykdomos politikos.
„Tą tiesiogiai pajutome, nes projektai, kuriuos planavome šitą pusmetį, arba nusikėlė, arba kol kas, sakykim, taip, klientai paspaudė pauzės mygtuką“, – kalbėjo jis.
Agentūros vadovas teigimu, šiemet fiksuojamas iki šiol neregėtas reiškinys – potencialūs investuotojai įšaldo investicinius gamybos projektus.„Jie nežino, ką reiškia šitie nauji veiksniai, kaip tai paveiks jų partnerių arba jų užsakymus, (...) bet tikėkimės, kad jie dar materializuosis ir niekur nedingo“, – sakė E. ČivilisJo teigimu, regiono kontekste Lietuva atrodo gana gerai, tačiau didieji investuotojai renkasi kitas šalis.
Ryškiausia investicija – JAV finansinių technologijų ir turto valdymo milžinės „Robinhood“ įsteigtas pirmasis Europoje kriptovaliutų prekybos centras. Kita JAV bendrovė, elektroninių komponentų, puslaidininkių gamintoja „Vishay Intertechnology“ Vilniuje atidarė klientų patirties centrą, o Indijos IT įmonė „Data Template“ – technologijų kūrimo ir pristatymo centrą. Lietuvoje investicinius projektus taip pat vykdė kanadiečių įmonė „Ovivo Water“, Izraelio internetinių technologijų bendrovė „Wix.com“, fintech įmonė „Paystrax“.

[Stadionas]

https://www.vz.lt/finansai/2025/07/0...6-kartu-570113

bet ar jis rūpinsis, kad Rietavo ar Simno Aibė, padidintu kasininkų skaičių ir ne duok dieve nepadarytu savitarnos kasų, tam ir skirta regionų ministerija.

[Arunasx]

TOP 10 didžiausių Lietuvos startuolių investicijų šiemet https://www.15min.lt/verslas/naujien...u-1290-2482300

Lietuvos startuoliai per pirmąjį šių metų pusmetį pritraukė net 167,7 mln. eurų investicijų – tai yra 5 kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Išorės finansavimą šiais metais gavo 15 startuolių, o didžiausia sumą, siekiančią daugiau nei 95 mln. eurų, pritraukė debesų kompiuterijos optimizavimo platforma „Cast AI“, rašoma „Unicorns Lithuania“ pranešime žiniasklaidai.
TOP 10 didžiausių Lietuvos startuolių pritrauktų investicijų per pirmą 2025 m. pusmetį:
1. „Cast AI“ – 95,4 mln. eurų 2. „Atrandi Biosciences“ – 22,6 mln. eurų 3. „Sintra“ – 14,9 mln. eurų
4. „myTU “ – 10 mln. eurų 5. „Nexos“ – 7,7 mln. eurų 6. „Samphire Neuroscience“ – 4,4 mln. eurų
7. „Astrolight“ – 2,8 mln. eurų 8. „Pulsetto“ – 2 mln. eurų 9. „FPRO“ – 2 mln. eurų 10. „Traxlo“ – 1,6 mln. eurų

[Arunasx]

Tom Hashimoto. Ką rodo „Robinhood“ sprendimas steigti centrą Vilniuje? https://www.lrt.lt

Vilnius jau yra įsitvirtinęs kaip kokybiškos darbo jėgos centras finansinių ir verslo paslaugų srityje, tačiau iki šiol labiau specializavosi į globalius paslaugų centrus nei į tikrus inovacijų židinius. Vilniuje teikiamos paslaugos dažnai yra techninio ir transakcinio pobūdžio, padedančios užtikrinti įmonių veiklą tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Nors šios funkcijos nėra tiesiog „back office“, jos visgi labiau susijusios su vadybine įgyvendinimo dalimi nei su strateginiu planavimu.
„Robinhood“ sprendimas steigti kriptovaliutų centrą Vilniuje rodo, kad situacija ima keistis. Vis dažniau svarbūs sprendimai turės būti priimami vietoje. Tokio lygio veikla reikalauja darbo rinkos, kurioje yra žmonių, gebančių valdyti žinias ir informaciją, suvokti makroekonomines tendencijas bei įmonių finansus. Net ir prestižinį MBA įgiję vadovai negali efektyviai planuoti neturėdami prieigos prie kokybiškų duomenų – nuo įmonių finansų iki makroekonominių tendencijų. Kitaip tariant, jei norime būti tikru Europos sprendimų priėmimo centru, mums reikia aukščiausios klasės specialistų visose grandyse.
Lietuva jau turi lankstų ir pažangų reguliacinį lauką – mūsų institucijos greitai reaguoja ir prisitaiko. Dabar metas, kad ambicijas iškeltų ir mūsų universitetai. Turime orientuotis ne vien į išorinio blizgesio ieškančias verslo mokyklas, bet ir į pasaulyje pripažintas fundamentinių mokslų programas. Jei Vilnius nori tapti tikru sprendimų centru Europoje, privalome ruošti visą ekosistemą – ne tik palaikymo funkcijas, bet ir strateginį branduolį.
Mums reikia strateginio ekonominio mąstymo. Ir jį ugdyti turime jau dabar.

[Arunasx]

Lietuvos mokslininkų išradimas ankstyvai ūminio pankreatito diagnostikai gavo JAV patentą https://www.vz.lt/inovacijos

Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo instituto (KTU UMI) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) mokslininkų sukurta dirbtinio intelekto (DI) sistema, paremta kontrastinio ultragarso tyrimu, sulaukė tarptautinio pripažinimo – jai suteiktas JAV patentas.
Kaip pranešė universitetai, šis metodas leidžia pirmosiomis ligos valandomis tiksliai nustatyti sunkius ūminio pankreatito atvejus dar iki atsirandant akivaizdiems nekrozės požymiams.
Ūminis pankreatitas – staiga prasidedanti uždegiminė kasos liga, kuri kas penktam pacientui per 48–72 val. gali išsivystyti į sunkią formą su audinių nekroze ir daugelio organų funkcijos nepakankamumu. Ankstyvoje stadijoje aiškių skirtumų tarp lengvos ir sunkios eigos dažnai nėra, todėl laiku atpažinti rizikingus atvejus yra didelis iššūkis.
Pasak prof. Renaldo Raišučio, KTU UMI direktoriaus, klinikinėje praktikoje gydytojai dažnai susiduria su situacija, kai pacientas skundžiasi ūmiu pilvo skausmu, tačiau įprasti tyrimai nesuteikia aiškaus ligos sunkumo vaizdo. Dėl to diagnozė gali būti nustatyta per vėlai, o komplikacijų bei mirštamumo rizika – išaugti.
„Mūsų tikslas buvo sukurti greitai pritaikomą, neinvazinį sprendimą, kuris jau pirmomis paromis leistų objektyviai įvertinti kasos audinių pokyčius ir prognozuoti eigą“, – teigia jis.
Naujoji sistema derina kontrastinio ultragarsinio tyrimo (CEUS) galimybes su DI algoritmais. Procedūros metu į paciento veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, leidžianti realiuoju laiku matyti kraujotakos pokyčius kasos audiniuose.
DI automatiškai apdoroja vaizdus, nustato galimus nekrozės židinius, apskaičiuoja pažeisto audinio procentą ir pateikia aiškią rizikos klasifikaciją – žemą, vidutinę arba aukštą. Sistema taip pat pateikia vizualų paaiškinimą, kaip buvo gautas rezultatas, ir gali būti naudojama net gydytojų, neturinčių didelės patirties radiologijoje.
Įprasti diagnostikos metodai, tokie kaip kraujo tyrimai ar klinikiniai simptomai, ne visada parodo tikrąjį pažeidimo mastą. Kompiuterinė tomografija, nors ir laikoma „auksiniu standartu“, dažniausiai atliekama tik po kelių dienų, be to, yra brangi ir susijusi su spinduliuote.
Kaip pažymi KTU ir VU, jų sukurtas sprendimas yra saugus, mobilus, nereikalauja paciento transportavimo ir gali būti taikomas įvairiose gydymo įstaigose.
Projekto bendraautoriai – prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, doc. dr. Aistė Kielaitė-Gulla ir doc. dr. Artūras Samuilis – pabrėžia, kad JAV patentas ne tik įrodo technologijos naujumą, bet ir atveria kelią komercializacijai tarptautinėje rinkoje.
Mokslininkų teigimu, sukurtas principas – kontrastinio ultragarso vaizdo kiekybinė analizė su DI – yra modulinis ir gali būti pritaikytas kitose medicinos srityse, pavyzdžiui, onkologijoje vertinant navikų perfuziją ar stebint gydymo efektyvumą.
Šiuo metu ieškoma partnerių tolimesniems sistemos testavimo, sertifikavimo ir klinikinės validacijos etapams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

[Bartas1]

170 mln. Eur investicijų iš Europos Sąjungos Teisingos pertvarkos fondo, kurio lėšomis siekiama neutralaus poveikio ES klimatui, Akmenės, Jonavos ir Mažeikių savivaldybėse leis įgyvendinti 29 gamybos įmonių projektus. Bendra projektų vertė viršys 210 mln. Eur. Bet dalis projektų gali likti neįgyvendinti dėl terminų.
Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/08/14...astuose-571613