Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Arunasx]

https://www.vz.lt/finansai/2025/07/0...6-kartu-570113

2025 m. sausį-birželį užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ sutarė dėl 15 mln. Eur vertės tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo. Tai 16 kartų mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Anot „Investuok Lietuvoje" vadovo, nemažos įtakos investuotojų nuotaikoms turėjo paaštrėjęs neapibrėžtumas dėl Jungtinių Valstijų vykdomos politikos.
„Tą tiesiogiai pajutome, nes projektai, kuriuos planavome šitą pusmetį, arba nusikėlė, arba kol kas, sakykim, taip, klientai paspaudė pauzės mygtuką“, – kalbėjo jis.
Agentūros vadovas teigimu, šiemet fiksuojamas iki šiol neregėtas reiškinys – potencialūs investuotojai įšaldo investicinius gamybos projektus.„Jie nežino, ką reiškia šitie nauji veiksniai, kaip tai paveiks jų partnerių arba jų užsakymus, (...) bet tikėkimės, kad jie dar materializuosis ir niekur nedingo“, – sakė E. ČivilisJo teigimu, regiono kontekste Lietuva atrodo gana gerai, tačiau didieji investuotojai renkasi kitas šalis.
Ryškiausia investicija – JAV finansinių technologijų ir turto valdymo milžinės „Robinhood“ įsteigtas pirmasis Europoje kriptovaliutų prekybos centras. Kita JAV bendrovė, elektroninių komponentų, puslaidininkių gamintoja „Vishay Intertechnology“ Vilniuje atidarė klientų patirties centrą, o Indijos IT įmonė „Data Template“ – technologijų kūrimo ir pristatymo centrą. Lietuvoje investicinius projektus taip pat vykdė kanadiečių įmonė „Ovivo Water“, Izraelio internetinių technologijų bendrovė „Wix.com“, fintech įmonė „Paystrax“.

[Stadionas]

https://www.vz.lt/finansai/2025/07/0...6-kartu-570113

bet ar jis rūpinsis, kad Rietavo ar Simno Aibė, padidintu kasininkų skaičių ir ne duok dieve nepadarytu savitarnos kasų, tam ir skirta regionų ministerija.

[Arunasx]

TOP 10 didžiausių Lietuvos startuolių investicijų šiemet https://www.15min.lt/verslas/naujien...u-1290-2482300

Lietuvos startuoliai per pirmąjį šių metų pusmetį pritraukė net 167,7 mln. eurų investicijų – tai yra 5 kartus daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Išorės finansavimą šiais metais gavo 15 startuolių, o didžiausia sumą, siekiančią daugiau nei 95 mln. eurų, pritraukė debesų kompiuterijos optimizavimo platforma „Cast AI“, rašoma „Unicorns Lithuania“ pranešime žiniasklaidai.
TOP 10 didžiausių Lietuvos startuolių pritrauktų investicijų per pirmą 2025 m. pusmetį:
1. „Cast AI“ – 95,4 mln. eurų 2. „Atrandi Biosciences“ – 22,6 mln. eurų 3. „Sintra“ – 14,9 mln. eurų
4. „myTU “ – 10 mln. eurų 5. „Nexos“ – 7,7 mln. eurų 6. „Samphire Neuroscience“ – 4,4 mln. eurų
7. „Astrolight“ – 2,8 mln. eurų 8. „Pulsetto“ – 2 mln. eurų 9. „FPRO“ – 2 mln. eurų 10. „Traxlo“ – 1,6 mln. eurų

[Arunasx]

Tom Hashimoto. Ką rodo „Robinhood“ sprendimas steigti centrą Vilniuje? https://www.lrt.lt

Vilnius jau yra įsitvirtinęs kaip kokybiškos darbo jėgos centras finansinių ir verslo paslaugų srityje, tačiau iki šiol labiau specializavosi į globalius paslaugų centrus nei į tikrus inovacijų židinius. Vilniuje teikiamos paslaugos dažnai yra techninio ir transakcinio pobūdžio, padedančios užtikrinti įmonių veiklą tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Nors šios funkcijos nėra tiesiog „back office“, jos visgi labiau susijusios su vadybine įgyvendinimo dalimi nei su strateginiu planavimu.
„Robinhood“ sprendimas steigti kriptovaliutų centrą Vilniuje rodo, kad situacija ima keistis. Vis dažniau svarbūs sprendimai turės būti priimami vietoje. Tokio lygio veikla reikalauja darbo rinkos, kurioje yra žmonių, gebančių valdyti žinias ir informaciją, suvokti makroekonomines tendencijas bei įmonių finansus. Net ir prestižinį MBA įgiję vadovai negali efektyviai planuoti neturėdami prieigos prie kokybiškų duomenų – nuo įmonių finansų iki makroekonominių tendencijų. Kitaip tariant, jei norime būti tikru Europos sprendimų priėmimo centru, mums reikia aukščiausios klasės specialistų visose grandyse.
Lietuva jau turi lankstų ir pažangų reguliacinį lauką – mūsų institucijos greitai reaguoja ir prisitaiko. Dabar metas, kad ambicijas iškeltų ir mūsų universitetai. Turime orientuotis ne vien į išorinio blizgesio ieškančias verslo mokyklas, bet ir į pasaulyje pripažintas fundamentinių mokslų programas. Jei Vilnius nori tapti tikru sprendimų centru Europoje, privalome ruošti visą ekosistemą – ne tik palaikymo funkcijas, bet ir strateginį branduolį.
Mums reikia strateginio ekonominio mąstymo. Ir jį ugdyti turime jau dabar.

[Arunasx]

Lietuvos mokslininkų išradimas ankstyvai ūminio pankreatito diagnostikai gavo JAV patentą https://www.vz.lt/inovacijos

Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo instituto (KTU UMI) ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) mokslininkų sukurta dirbtinio intelekto (DI) sistema, paremta kontrastinio ultragarso tyrimu, sulaukė tarptautinio pripažinimo – jai suteiktas JAV patentas.
Kaip pranešė universitetai, šis metodas leidžia pirmosiomis ligos valandomis tiksliai nustatyti sunkius ūminio pankreatito atvejus dar iki atsirandant akivaizdiems nekrozės požymiams.
Ūminis pankreatitas – staiga prasidedanti uždegiminė kasos liga, kuri kas penktam pacientui per 48–72 val. gali išsivystyti į sunkią formą su audinių nekroze ir daugelio organų funkcijos nepakankamumu. Ankstyvoje stadijoje aiškių skirtumų tarp lengvos ir sunkios eigos dažnai nėra, todėl laiku atpažinti rizikingus atvejus yra didelis iššūkis.
Pasak prof. Renaldo Raišučio, KTU UMI direktoriaus, klinikinėje praktikoje gydytojai dažnai susiduria su situacija, kai pacientas skundžiasi ūmiu pilvo skausmu, tačiau įprasti tyrimai nesuteikia aiškaus ligos sunkumo vaizdo. Dėl to diagnozė gali būti nustatyta per vėlai, o komplikacijų bei mirštamumo rizika – išaugti.
„Mūsų tikslas buvo sukurti greitai pritaikomą, neinvazinį sprendimą, kuris jau pirmomis paromis leistų objektyviai įvertinti kasos audinių pokyčius ir prognozuoti eigą“, – teigia jis.
Naujoji sistema derina kontrastinio ultragarsinio tyrimo (CEUS) galimybes su DI algoritmais. Procedūros metu į paciento veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, leidžianti realiuoju laiku matyti kraujotakos pokyčius kasos audiniuose.
DI automatiškai apdoroja vaizdus, nustato galimus nekrozės židinius, apskaičiuoja pažeisto audinio procentą ir pateikia aiškią rizikos klasifikaciją – žemą, vidutinę arba aukštą. Sistema taip pat pateikia vizualų paaiškinimą, kaip buvo gautas rezultatas, ir gali būti naudojama net gydytojų, neturinčių didelės patirties radiologijoje.
Įprasti diagnostikos metodai, tokie kaip kraujo tyrimai ar klinikiniai simptomai, ne visada parodo tikrąjį pažeidimo mastą. Kompiuterinė tomografija, nors ir laikoma „auksiniu standartu“, dažniausiai atliekama tik po kelių dienų, be to, yra brangi ir susijusi su spinduliuote.
Kaip pažymi KTU ir VU, jų sukurtas sprendimas yra saugus, mobilus, nereikalauja paciento transportavimo ir gali būti taikomas įvairiose gydymo įstaigose.
Projekto bendraautoriai – prof. habil. dr. Kęstutis Strupas, doc. dr. Aistė Kielaitė-Gulla ir doc. dr. Artūras Samuilis – pabrėžia, kad JAV patentas ne tik įrodo technologijos naujumą, bet ir atveria kelią komercializacijai tarptautinėje rinkoje.
Mokslininkų teigimu, sukurtas principas – kontrastinio ultragarso vaizdo kiekybinė analizė su DI – yra modulinis ir gali būti pritaikytas kitose medicinos srityse, pavyzdžiui, onkologijoje vertinant navikų perfuziją ar stebint gydymo efektyvumą.
Šiuo metu ieškoma partnerių tolimesniems sistemos testavimo, sertifikavimo ir klinikinės validacijos etapams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

[Bartas1]

170 mln. Eur investicijų iš Europos Sąjungos Teisingos pertvarkos fondo, kurio lėšomis siekiama neutralaus poveikio ES klimatui, Akmenės, Jonavos ir Mažeikių savivaldybėse leis įgyvendinti 29 gamybos įmonių projektus. Bendra projektų vertė viršys 210 mln. Eur. Bet dalis projektų gali likti neįgyvendinti dėl terminų.
Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/08/14...astuose-571613

[bato_usai]

[digital]

„Stansefabrikken“ į naują gamyklą Ukmergėje investavo 12 mln. eurų

Ukmergėje veikianti Norvegijos kapitalo metalo apdirbimo įmonė „Stansefabrikken“ atidarė naują 12 mln. eurų vertės gamyklą, kurioje įrengta viena moderniausių technologinių linijų Lietuvoje.

Bendrovė pranešė artimiausiais metais planuojanti išplėsti komandą iki 400 darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba apie 270 žmonių.

Nauja linija padidins įmonės gamybos pajėgumus nuo 6 tūkst. iki 9 tūkst. tonų per metus, 20 proc. padidins efektyvumą.

Kaip pernai gegužę rašė BNS, naują gamyklą Ukmergės pramonės parke už 10 mln. eurų statė statybų bendrovė „Conres“, ją finansavo SEB bankas.

Lietuvoje nuo 2003 metų veikianti „Stansefabrikken“ gamina įvairius metalo gaminius ir komponentus, įskaitant elektros paskirstymo dėžes, elektrinę šildymo ir aušinimo įrangą.

[Arunasx]

Planuojamas antras Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko plėtros etapas https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...pletros-etapas

Pasirašius sutartį su Vlado Algirdo Bumelio Molekulinės biotechnologijos centru, Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke laisvų sklypų naujiems investuotojams nebeliko, todėl planuojamas antras plėtros etapas 39,4 ha teritorijoje Liepkalnyje, šalia „Teltonikos“ aukštųjų technologijų miestelio, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Į šią teritoriją planuojama pritraukti iki 20 inovatyvių kompanijų, kurios sukurtų ne mažiau 600 aukščiausios pridėtinės vertės darbo vietų, o numatoma, kad investicijos į Vilniaus miesto inovacijų pramonės parką Liepkalnyje viršys 100 mln. eurų. Tikimasi, kad investuotojų pritraukimui naujoje teritorijoje bus pasiruošta įpusėjus 2028 metams.
„Įgyvendinant plėtrą Liepkalnyje prioritetas bus teikiamas inovatyvių įmonių, veikiančių informacinių ir ryšių technologijų, naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų bei sveikatos technologijų ir biofarmacijos srityse“, – sako parką valdančios įstaigos „Northtown Vilnius“ vadovas Gediminas Pauliukevičius.

[bato_usai]

Dar truputėlis Plungės, planas:



Galvojau, kad žemės išpirkimai jau baigti, bet kol kas statusas-vykdomas

[Panevezietis]

Naujas startas: „Teltonika“ atidaro keturias gamyklas - LRT

Verslininko Arvydo Paukščio valdomos „Teltonika“ ir „TLT“ atidaro keturias naujas gamyklas Vilniaus „High-Tech Hill“ parke. Investicijų dydis siekia 320 mln. eurų.

Keturi nauji objektai – spausdintinio montažo plokščių, plastiko ir mechanikos komponentų, elektronikos surinkimo ir elektronikos komponentų gamyklos – užbaigia I-ąjį aukštųjų technologijų parko projekto etapą.

„Naujas gamyklas, Luko Savicko dėka, pradėsime statyti nuo lapkričio mėnesio. Tai bus dar keturi nauji pastatai. Gamyklos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras (angl. R&D), laboratorijos. Sulaukiau visokeriopos pagalbos iš valdžios pusės. Jau stovinčios gamyklos sudaro trečdalį parko. Per kitus du metus dar keturi pastatai ir liks dar dveji metai ir dar keturi pastatai. Viską padarysim“, – sakė verslininkas.

[bato_usai]

[Wintautas]

Kaip kartonui, visai nemaži skaičiai

[Arunasx]

Lietuvoje to dar nebuvo: Suvalkijoje pastatyta didžiausia Rytų Europoje biometano gamybos jėgainė www.vz.lt

2025 m. rugsėjo 4 d. Paluobių kaime (Griškabūdžio sen., Šakių r.) iškilmingai atidaryta UAB IDAR biometano jėgainė. Bendrovės direktorius Andrius Kiselys pasidžiaugė, kad į atidarymo šventę atvyko svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Ispanijos, Nyderlandų, Norvegijos, Rumunijos ir Latvijos. Ši jėgainė yra didžiausia Rytų Europoje, gaminanti biometaną tik iš gyvulių ir paukščių mėšlo, projekte įdiegti modernūs blogų kvapų kontrolės sprendimai.
„Mes orientuojamės į biometano gamybą tik iš gyvulių ir paukščių mėšlo, kadangi tai duoda didžiausią aplinkosauginį efektą, – teigė bendrovės vadovas. – Jėgainėje per metus bus pagaminama 11,5 mln. kub. m biometano, kas atitinka 125 GWh energijos arba 8 200 tonų suskystintų gamtinių dujų. Su tokiu kiekiu skysto dujinio kuro, pagaminamo per metus, sunkiasvorė krovininė mašina nuvažiuotų beveik 35,4 mln. kilometrų.“ Pasak A. Kiselio, gamybai per metus bus sunaudojama 440 tūkst. tonų karvių ir paukščių mėšlo, kuris bus tiekiamas iš 25-ių žemės ūkio bendrovių ir ūkių. Perdirbus mėšlą bus pagaminama 425 tūkst. t organinių trąšų, kurios grąžinamos žemdirbiams. Bus pasiektas 86 500 t CO2 emisijų sutaupymas. Tokį kiekį CO2 per metus absorbuoja 26 700 ha miško. Šitoje įmonėje sukurta 18 nuolatinių darbo vietų. Bendra investicija į projektą sudaro 29,5 mln. Eur. Tiekėjams ir vietinėms transporto kompanijoms išlaidos sudarys 4 mln. Eur per metus, o išlaidos žaliavos operaciniams kaštams, darbo užmokesčiui, mokesčiams sudarys irgi apie 4 mln. Eur.
„Netrukus pradėsime antros biometano gamyklos statybas Pakruojo rajone. Noriu padėkoti VITOL už tikėjimą ir pasitikėjimą, už spaudimą, kuris verčia mus nuolat tobulėti, už aukščiausius verslo standartus, už galimybę įgyvendinti savo vizijas“, – susirinkusiems svečiams kalbėjo A. Kiselys. Įdomu tai, kad pirminė šio projekto versija buvo 80 GWh per metus. Bet didelių pastangų dėka iš situacijos pavyko išspausti visą potencialą - 125 GWh/m projektą.

[digital]

Kaišiadoryse – oficialus naujosios KOMFOVENT gamyklos atidarymas

Rugsėjo 18 d. Kaišiadoryse atidaryta naujoji vėdinimo įrenginių gamykla. Rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna akcentavo, kad šis įmonės žingsnis yra investicija į Kaišiadorių krašto ekonominį bei socialinį stiprumą.

30 mln. eurų projektas įgyvendintas pagal žaliojo koridoriaus iniciatyvą, gamyklai suteikiant stambaus projekto statusą. Naujose patalpose įdiegta šiuolaikiška gamybos infrastruktūra, ergonomiškos darbo vietos ir maitinimo erdvės. Darbą jau pradėjo gamybos darbuotojai, technologai ir kiti specialistai.

Savivaldybė prisidėjo prie investicijoms reikalingų sąlygų kūrimo. Teritorijos infrastruktūrai pritraukta apie 1,8 mln. eurų Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos finansavimo. Dalis lėšų skirta Pramonės gatvės kapitaliniam remontui, vandentiekio, nuotekų ir lietaus tinklams įrengti.

KOMFOVENT atidarytoje gamykloje Kaišiadoryse šiuo metu jau dirba daugiau nei 125 darbuotojai, kurie gamina modernius vėdinimo įrenginius užtikrinančius kokybišką mikroklimatą gyvenamuosiuose ir komerciniuose pastatuose.

[Gator]

(Mokamas straipsnis, nespauskit be premium.)

Man įdomus klausimas ar dabar Lietuvoje nepageidaujama metalurgijos pramonė apskritai?

Vaikšto kaip antis, kreksi kaip antis, bet ar tai ir yra antis – Plungės pramonės parko steigimo galimybių studiją praėjusią savaitę patvirtinę vietos tarybos nariai tai iš dalies darė apgraibomis. Vietos opozicija įtaria, kad studijoje nurodytas metalo gamyba užsiimsiantis potencialus investuotojas, išreiškęs poreikį 150 MW galiai, gali būti metalurgijos pramonės atstovas. Meras ramina, kad taršios pramonės mieste nebus

Plačiau: https://www.vz.lt/pramone/2025/10/03...a-misle-573675

[Sula]

Man įdomus klausimas ar dabar Lietuvoje nepageidaujama metalurgijos pramonė apskritai?

"Paprasti žmonės" vis reikalauja gamyklų "nustekentoje Lietuvėlėje". Kai tik atsiranda gamykla - "tik ne mūsų rajone."
Tai paprastoji silpnaprotystė (priežasties-pasekmės ryšių nesuvokimas)?

[tajus2]

Jau gerokai įsisenėjusi problema Lietuvos provincijoje, kad nebeįmanoma pastatyti praktiškai nieko.

Nori fermos auginti kiaules ar vištas - negalima, kvapas, smarvė, gyventojai už trijų km užprotestuos, pvz: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-p...aziau-39755232
Nori gręžinį skalūninėms dujoms - negalima, neleisim užsieniečiams, mums blogai, gyventojai už 5 km užprotestuos, pvz: https://kurjeris.lt/taurages-krastas...es-nepasiduos/
Nori baldų gamyklą buvusioje pramoninėje teritorijoje - negalima, taigi gyventojams trukdysi, pvz: https://kauno.diena.lt/naujienos/vil...ietese-1223293

[acetonas]

Sausio mėnesio straipsnis apie numatomą metalurgijos pramonės plėtrą Plungėje:
https://www.plunge.lt/naujienos/spau...72Wtz_fMHhKBow

Įtariama, kad rajone veikiantys verslininkai ir jų atstovai taryboje tyčia kelia šurmulį.

[Arunasx]

Mažesniuose miestose veikiančioms įmonėms bet koks naujas ženklesnis projektas yra nepageidautinas nes nusiurbs dalį darbo jėgos.
Jei esi dabar beveik monopolistas tai gali išsidirbininėti.