Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[abruo]

/\ Reik valstybei mesti didesnes pajėgas į „Investuok Lietuvoje“. Bei žinoma - stiprinti finansavimą švietimui. Reikia analogiškos konkurencijos dėl darbo jėgos kaip vakaruose ir mes turėsime atlyginimus artimus vakarams.

Nei tam, nei tam nėra politinis valios, greičiau priešingai - matėme, kaip žlugdoma "Investuok Lietuvoje", o apie švietimą išvis belieka tik patylėti, matant, kad Pavalkis pats normalaus išsilavinimo neturi. Tačiau iš Darba parcijas tik to ir reikia tikėtis.

[J.U.]

Nei tam, nei tam nėra politinis valios, greičiau priešingai - matėme, kaip žlugdoma "Investuok Lietuvoje", o apie švietimą išvis belieka tik patylėti, matant, kad Pavalkis pats normalaus išsilavinimo neturi. Tačiau iš Darba parcijas tik to ir reikia tikėtis.

Darba parcija tai tik chytrų žulikų šutvė, ko iš jų daugiau norėt. Bet kokia apima gėda bežiūrint kai minios darba parcijas rinkikų susirenka su skėčiais, kad kuo daugiau krintančių iš dangaus ledų prisigaudyt. Va čia tikroji Lietuvos bėda ir gėda.

[Aleksio]

Nei tam, nei tam nėra politinis valios, greičiau priešingai - matėme, kaip žlugdoma "Investuok Lietuvoje", o apie švietimą išvis belieka tik patylėti, matant, kad Pavalkis pats normalaus išsilavinimo neturi.

Kaip tai neturi? Jis yra baigęs Kaune medicinos institutą ir turi aukštąjį išsilavinimą.

[andyour]

Nei tam, nei tam nėra politinis valios, greičiau priešingai - matėme, kaip žlugdoma "Investuok Lietuvoje", o apie švietimą išvis belieka tik patylėti, matant, kad Pavalkis pats normalaus išsilavinimo neturi. Tačiau iš Darba parcijas tik to ir reikia tikėtis.

O ar jis galėtų inicijuoti Lietuvos švietimo vystymasį? Nes kai pakvieti kapitalą - reikia ir kvalifikuotos darbo jėgos.
Dėl švietimo minėjau ne kiek apie kontrolės mechanizmus, kiek apie mokytojų ir dėstytojų skaičių ir jų orientaciją į žmogaus mąstymo lavinimą. Jeigu žmogui išlavinsi-ištreniruosi protą, jis toliau pats gyvenime prisitaikys. Tiesiog, reikia suteikti jaunimui daugiau galimybių. Jaunas žmogus neturi pinigų korepetitoriui bei kažin ar pats suras tiek motyvacijos pats viską išmokti.
Kaip žinia, mokyklose ir universitetuose vyrauja konvejerinis mokymas, nes taip yra pigiausia.

[andyour]

Nei tam, nei tam nėra politinis valios, greičiau priešingai - matėme, kaip žlugdoma "Investuok Lietuvoje"....

Jeigu šitas reikalas veikia, tai reikia ties tuo smarkiai dirbti. Jeigu privačioje įmonėje sekasi su pardavimais, tai ji samdo dar daugiau pardavėjų ir taip didina apyvartą ir pelną. Analogiškai ir mes turime dirbti ties tuo, o ne laukti kol viskas įvyks savaime. Turime kviesti kapitalą ir ieškoti jam galimybių pradėti dirbti bent minimaliai ir vėliau tikėtis iš jo plėtros.

[abruo]

Kaip tai neturi? Jis yra baigęs Kaune medicinos institutą ir turi aukštąjį išsilavinimą.

Medikas vadovauja švietimui, neseniai medikas vadovavo krašto apsaugai... Aš, pavyzdžiui, programuoju, tačiau pagal tokią logiką tikčiau dantis taisyti. Pavalkio pasisakymai apie aukštąjį mokslą rodo, kad geriau jis eitų žmonių gydyti...

Citata nr. 1: D. Pavalkis Mokykla 2014: "Mes su tokiom programom, gal ir tokiais gerais rašytojais kaip Škėma, prisipažinsiu, bandžiau jį perskaityti,bet gal psichologai paskui pakomentuos (!!!), bet man atrodo tokių kūrinių nereikia duoti, jau geriau tą pupą su 4 kl, kur mergaitė kur berniukas, tegul tą skaityt, negu šitą"

Citata nr. 2: „Iš tikrųjų yra per mažai praktikinių užduočių, gyvenimiškų kompetencijų - suskaičiavimo namų ūkio, suskaičiavimo greitojo kredito. Šitokių žinių mokiniams trūksta. O įrodyti vektoriniu būdu tikimybių teorijos kokią nors teoremą matematikams gal ir reikia, bet tikrai ne visiems tiems, kurie laiko valstybinį matematikos egzaminą", - tikino D. Pavalkis

Citata nr. 3: "Seniai laikas keisti" - įsitikinęs Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, reaguodamas į iškilusį nepasitenkinimą nuo naujųjų metų įsigaliosiančia tvarka, pagal kurią mokyklų bendruomenė bus pašalinta iš direktoriaus skyrimo proceso. Nuo šiol viską lems politinis palankumas ir partiniai interesai.

Viena didžiausių problemų - Švietimo ministerijos bandymas sukontroliuoti kuo daugiau švietimo sričių. Mano mama iki šiol mokytojauja, tai ištisai plaukia visokios direktyvos. Pavyzdžiui - pamoka turi būti aiškiai suskirstyta į etapus, tam turi būti skirta tiek minučių, anam - tiek ir pan. Mokytojas turi parengti planą visiems metams, kiek valandų tokią ir tokią temą mokys, į kokias ekskursijas eis, apie ką kalbės su mokiniais ir pan. Išėjus ekskursijon, pvz. į mišką, mokytojas turi aiškiai pažymėti ribas, iš kurių mokiniams nuklysti negalima, ir t.t.

Ačiū dievui, mokyklos administracija supranta, kad čia visiškas briedas, ir neverčia to laikytis.

Apie aukštąjį mokslą tai išvis galima būtų šnekėti valandų valandas.

[abruo]

Dėl švietimo minėjau ne kiek apie kontrolės mechanizmus, kiek apie mokytojų ir dėstytojų skaičių ir jų orientaciją į žmogaus mąstymo lavinimą. Jeigu žmogui išlavinsi-ištreniruosi protą, jis toliau pats gyvenime prisitaikys. Tiesiog, reikia suteikti jaunimui daugiau galimybių. Jaunas žmogus neturi pinigų korepetitoriui bei kažin ar pats suras tiek motyvacijos pats viską išmokti.
Kaip žinia, mokyklose ir universitetuose vyrauja konvejerinis mokymas, nes taip yra pigiausia.

Būtent, tačiau patys mokytojai ir dėstytojai nėra mokomi mokyti, patys nuo konvejerio nurieda. Taip yra, nes dažnai paprastas provincijos mokytojėlis yra labiau išsilavinęs ir apie švietimą nutuokia daugiau, nei ministras ar debiliškas direktyvas leidžiantys švietimo ministerijos klerkai.

[J.U.]

Pavalkio pasisakymai apie aukštąjį mokslą rodo, kad geriau jis eitų žmonių gydyti...

Aš tokiam nepatikėčiau nė karpų gydyt.

[Komandoras]

...mokytojai ir dėstytojai nėra mokomi mokyti, patys nuo konvejerio nurieda.

Visiškai tau pritariu. Kaip pavyzdį galiu pateikti KTU informatikos dėstytojus. Nors jų dauguma tikrai aukštos klasės savo sričių specialistai, tačiau pedagogikos mokyti esam gana mažai. Taip pat problema ir dėstytojų trūkumas, pvz vien fakultete mums trūksta apie 37 žmonių, todėl daliai dėstytojų tenka dėstyti įvairius, vienas su kitais nesusijusius dalykus, kurie nėra stiprioji dėstytojų pusė. Tie patys dėstytojai priversti dėstyti tiek programavimą, tiek ir kokią inžinerinę terminiją, ar signalų teoriją.

[Aleksio]

Medikas vadovauja švietimui, neseniai medikas vadovavo krašto apsaugai... Aš, pavyzdžiui, programuoju, tačiau pagal tokią logiką tikčiau dantis taisyti.

Ministras yra politikas, todėl jis turi būti geru politiku, o ne specialistu. Specialistais turi būti ministro patarėjai, departamentų vadovai ir pan. - t.y. tie, kas dirba savo darbą nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų. O politikas šiandien gali vadovauti švietimo ministerijai, rytoj - sveikatos, pirmadienį - kariškiams ir t.t.

[abruo]

Ministras yra politikas, todėl jis turi būti geru politiku, o ne specialistu. Specialistais turi būti ministro patarėjai, departamentų vadovai ir pan. - t.y. tie, kas dirba savo darbą nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų. O politikas šiandien gali vadovauti švietimo ministerijai, rytoj - sveikatos, pirmadienį - kariškiams ir t.t.

Tuomet variantai yra du - arba Pavalkis kišasi į savo klerkų darbą (nors visiškai nesigaudo švietimo srityje), arba ministerijoje dirbantys žmonės yra nekompetentingi. Manyčiau, kad abu variantai.

[senasnamas]

Apie investicijų badą Pietryčių Lietuvoje
Pakraščių Lietuva: neranda tokių, kuriems galėtų mokėti daugiau nei minimumą
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz3MSTli6cj

„Iš tikrųjų dar daug ko trūksta ir galima daug sugalvoti. Nekalbu apie pramonę ir investicijų pritraukimą, nes tai opiausia problema, bet čia galima plėstis – juk patogus susisiekimas ir su Vilniumi, ir su pagrindinėmis magistralėmis. Norint statyti gamyklą, yra vietų, kur geros elektros jungtys, yra geležinkelių transportas, pasienis“, – pabrėžia B. Gruževskis.

Pasubsidijavus investicijas tame regione, savaime spręstųsi visokios dvikalbių užrašų ir didelio Tomaševskio populiarumo problemos.

[andyour]

/\ Donbase problemos tik dėl to ir atsirando, net ir turint rimtą pramonę. Kitas dalykas, dėl lentelių protestuoja alchašai ir pensininkai.

[Ciurlionis]

Bėda tame, kad nors visose pasaulio šalyse yra nekompetetingų kadrų, bet jie sudaro absoliučią daugumą, bet esmė tarp vakarų ir mūsų, tame, kad vakarai, išlaiko apie 40 proc. darbuotojų, kurie turi patirties ar pasiektų rezultatų atitinkamose sferose, skirtingai, nei Lietuvoje, tokie kadrai sudaro vos apie 4 proc.

[senasnamas]

Lietuvą iš investicijų seklumos plukdo vikingai

Evaldas Gustas, ūkio ministras, akcentuoja, kad tokių įmonių plėtra svarbi šalies regionams, nes jos padeda kurti naujas darbo vietas ir išsaugoti istoriškai susiformavusius kompetencijų branduolius, kurie padeda pritraukti dar daugiau investicijų. Lietuvoje iš viso veikia apie 200 Danijos įmonių, kurios Lietuvoje ir daugiausia, palyginti su Latvija ir Estija, investuoja į gamybą.
Tačiau, p. Pekšio teigimu, gamybos projektai Lietuvoje kol kas yra veikiau išimtis nei taisyklė, kadangi didžioji dalis pastarųjų ir galimų naujų investicinių projektų yra paslaugų centrų steigimas, jie teiks finansų, apskaitos, IT, teisines, klientų aptarnavimo ir kitas paslaugas savo grupės įmonėms ir jų klientams.

Baltijos šalyse veikia daugiau nei 2.000 įmonių su Šiaurės šalių kapitalu, jose dirba daugiau nei 110.000 žmonių, iš jų – 39.000 darbo vietų sukurta Lietuvoje, 24.000 – Latvijoje ir per 45.000 – Estijoje.

http://vz.lt/article/2014/11/21/liet...lukdo-vikingai
Visai puikus modelis: didmiesčiuose - paslaugų centrai, provincijoje - gamyba. Jei investicijos provincijoje būtų skatinamos anksčiau ir tikslingiau, darbo jėga nebūtų taip išsilaksčiusi.
O Estijoje sukurtų darbo vietų skaičius rodo, kad darbo jėgos kaina nėra esminis veiksnys kalbant apie konkurencingumą.

[andyour]

Visai puikus modelis: didmiesčiuose - paslaugų centrai, provincijoje - gamyba. Jei investicijos provincijoje būtų skatinamos anksčiau ir tikslingiau, darbo jėga nebūtų taip išsilaksčiusi.
O Estijoje sukurtų darbo vietų skaičius rodo, kad darbo jėgos kaina nėra esminis veiksnys kalbant apie konkurencingumą.

Net LEZ'uose moka gana žemus atlyginimus. Regione toks kaimo žmogus, mokantis tik traktorių vairuoti arba ravėti, tikrai neatsisakys analogiško darbo užsienyje, nes gamykloje su tokia kvalifikacija daug negausi. Užsienyje jie apgyvendinami visokiuose nameliuose ir treileriuose, už kuriuos moka simbolinę kainą. Vasarą padirbėję užsidirba tiek, kiek reiktų dirbti gamykloje visus metus.
Miestų LEZ'ai nieko nepakeitė, tai nieko nepakeistų ir tos gamyklos regionuose. Gal tik iš dalies pristabdytų emigraciją.
O paslaugų centrai yra tas dalykas, kuris priverčia grįžti iš emigracijos vakaruose išsilaviniusį žmogų. Tokie žmonės ir yra Lietuvos ateitis, išsilavinę, turintys geras pajamas, kurios leidžia turėti bent 2 vaikus.(nors dėl vaikų kiekio abejočiau)
Tie kas dirba juoda darbą užsienyje, greičiausiai grįš, pabos gyventi treileriuose, reikės moters, norės vaikų, apskritai norėsis normalaus gyvenimo. Realiai taip viskas ir vyksta, dažniausiai vyksta pauždarbiauti, o pasielieka tik tie, kurie ten sukuria šeimas.

[Gator]

Aktuali informacija dėl planuojamo Mažeikių baldų klasterio:

Medienos byla – be pabaigos

Jei iki 2015 m. vidurio neatsiras įstatymas, suteikiantis medienos apdirbimo pramonei pirmenybę apsirūpinti žaliava, 300 mln. Eur investicijos į Mažeikiuose planuojamą kurti medienos ir baldų klasterį pasuks į kitas šalis.

Miškų įstatymo pataisos, kurios pramonei leistų pirmumo teise apsirūpinti mediena iš valstybinių miškų, gruodžio 23 d. buvo išbrauktos iš Seimo darbotvarkės.

„Gavome Seimo Teisės departamento išvadas, kad siūlomos nuostatos gali prieštarauti net trims Konstitucijos straipsniams ir ES teisei. Negalėjome įtraukti įstatymo projekto į darbotvarkę, to neleidžia Seimo statutas“, – aiškina Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Teisės departamento išvadose nurodyta, kad gamybininkams palankios pataisos „galimai prieštarauja LR Konstitucijai“ ir ES sutarčiai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu „bus akivaizdžiai apribota konkurencija“ tais atvejais, kai „asmenys nepriklauso įstatyme nurodytoms grupėms, tačiau turi poreikį įsigyti žaliavinės medienos“.

Ieškos formuluočių

Ponas Salamakinas žada, kad per sausį bus konsultuojamasi ir bandoma rasti tokią įstatymo formuluotę, kuri leistų medienos perdirbimo ir baldų pramonei patikimai apsirūpinti žaliava, tačiau neprieštarautų ES sutarčiai bei šalies Konstitucijai. Iš darbotvarkės išbrauktasis įstatymo variantas, kuriame buvo nedviprasmiškai įrašyta nuostata apie gamintojų pirmenybę perkant medieną, jo nuomone, nebebus svarstomas Seimo pavasario sesijoje.

„Net jei toks įstatymas ir būtų priimtas, o prezidentė jį pasirašytų, jis greičiausiai nepradėtų veikti arba veiktų labai trumpai. Gali būti pradėta oficialiai nagrinėti, ar tai nėra ES direktyvos pažeidimas, – esu gavęs verslininkų, kurie užsiima medienos eksportu, informaciją, kad jie parengę skundą Europos Teismui, o mūsų Europos teisės departamentas duoda 99%, kad jie tokią bylą laimėtų. Lietuva gautų baudų ir vis tiek turėtų įstatymą atšaukti“, – tvirtina p. Salamakinas.

Klasterio nebūtų

Pramonininkai sako, kad jei jiems nebus užtikrinta pirmenybė apsirūpinti žaliava, neteks prasmės investicijos į naujus gamybos pajėgumus, tarp jų ir į Mažeikiuose planuojamą kurti medienos ir baldų gamybos klasterį.

Kol kas planuojama, kad investicijos į klasterį Mažeikių pramonės parke gali siekti apie 300 mln. Eur, čia turėtų iškilti medienos plokščių gamybos įmonė, kelios baldų gamyklos, kogeneracinė jėgainė, logistikos centras, įsikurti klasterio įmones aptarnaujančios paslaugų bendrovės. Šiame projekte norėtų dalyvauti Vakarų medienos grupė (VMG), koncernas SBA, „Grigiškių“ grupė, „Freda“, metalo apdirbėjai, NT plėtotojai ir kt.

„Asociacija „Lietuvos mediena“ (LM) su Mažeikių r. savivaldybe yra pasirašiusi ketinimų protokolą dėl klasterio, tačiau kol nėra įstatymo, šis protokolas lieka tuščia deklaracija. Jei iki 2015 m. vidurio įstatymas nebus priimtas, investicijų į Mažeikius nebus – nėra prasmės investuoti į papildomus gamybos pajėgumus, jei net šiuo metu veikiančios įmonės neįstengia apsirūpinti žaliava, negali didinti eksporto“, – tvirtina Sigitas Paulauskas, LM prezidentas, VMG valdybos pirmininkas.

Anot Raimundo Beinorto, LM direktoriaus, tokiu atveju įmonių planuojamos investicijos iškeliautų į šalis kaimynes, greičiausiai į Latviją arba Baltarusiją, kur gamintojams sudarytos geresnės sąlygos nei Lietuvoje.

Verslo žinios

[andyour]

/\

Pramonininkai sako, kad jei jiems nebus užtikrinta pirmenybė apsirūpinti žaliava, neteks prasmės investicijos į naujus gamybos pajėgumus, tarp jų ir į Mažeikiuose planuojamą kurti medienos ir baldų gamybos klasterį.

Kažkoks čia šantažas - jei nesuteiksite privilegijų, tai ir neinvestuosime. Reiškia, neperspektyvos investicijos ir svarbiausia neekonomiškos, kad reikia paramos.

Anot Raimundo Beinorto, LM direktoriaus, tokiu atveju įmonių planuojamos investicijos iškeliautų į šalis kaimynes, greičiausiai į Latviją arba Baltarusiją, kur gamintojams sudarytos geresnės sąlygos nei Lietuvoje.

Štai ir atsakymas. Deja, čia daugumai pramonės iškeliavusios į pietryčių aziją reikėtų pirmenybių, privilegijų, kad išsilaikytų Lietuvoje.

[TH1]

Privilegija sakyciau yra isvezt mediena beveik neidejus jokiu investiciju ir nesukurus jokios prideties vertes apart plynu lauku. Nieko nesakau, jei tai paciu sodintos ir augintos plantacijos. Baldininkai sukurtu simta kart daugiau darbo vietu, o ju Mazeikiams gyvybiskai truksta. Ypac tokiu kur daugiau nei minimumas mokamas.

[andyour]

Privilegija sakyciau yra isvezt mediena beveik neidejus jokiu investiciju ir nesukurus jokios prideties vertes apart plynu lauku. Nieko nesakau, jei tai paciu sodintos ir augintos plantacijos. Baldininkai sukurtu simta kart daugiau darbo vietu, o ju Mazeikiams gyvybiskai truksta. Ypac tokiu kur daugiau nei minimumas mokamas.

Tie kas dirba už minimumą, ten tikrai negautų darbo. Man keista, kad dar šiais laikais vis dar sklando tie gandai apie tuos minimumus.