Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Lettered]

Su tuo 5x žiūrėčiau atsargiai. Abu vidutiniškai turi po butą daugiabutyje. Su tuo pačiu butų prieš 30 metų turtas skyrėsi 50x. Po 30 metų skirsis minimaliai vien dėl atlyginimo ir tuo pačiu NT kainų supanašėJim’s bendroje ekonominėje erdvėje.

Tuo pačiu vokiečiai atrodo labai biedni dėl didelio nuomininkų visą gyvenimą procento.

Dėl NT tai taip, skirtumo nėra, bet jei žiūrim finansinį turtą tai skirtumas milžiniškas. Net ir vakarų Europos kai kurios šalys jau susiduria su problemom dėl lėtėjančios ekonomikos ir investicijų, tai mes tuo labiau negalim sau to leisti, ypač dar vertinant geografinę padėtį. Turim būti super konkurencingi, inovatyvūs ir greiti.

[Stadionas]

Dėl NT tai taip, skirtumo nėra, bet jei žiūrim finansinį turtą tai skirtumas milžiniškas. Net ir vakarų Europos kai kurios šalys jau susiduria su problemom dėl lėtėjančios ekonomikos ir investicijų, tai mes tuo labiau negalim sau to leisti, ypač dar vertinant geografinę padėtį. Turim būti super konkurencingi, inovatyvūs ir greiti.

prie šito labai tiktu jūsų taip mėgstamas vartojimo grafikas kur Lietuva labai gerai atrodo

[Silber418]

prie šito labai tiktu jūsų tai mėgstamas vartojimo grafikas kur Lietuva labai gerai atrodo

Atlyginimai ir BVP didėja, tad šiuo metu esame "baliavojimo" stadijoje. Turbūt, tarpinė būsena "vertybių išsigryninimas".

[Stadionas]

Atlyginimai ir BVP didėja, tad šiuo metu esame "baliavojimo" stadijoje. Turbūt, tarpinė būsena "vertybių išsigryninimas".

Per 2026 matyt pagaliau Rumuniją aplenksim

[mantasm]

Dėl NT tai taip, skirtumo nėra, bet jei žiūrim finansinį turtą tai skirtumas milžiniškas. Net ir vakarų Europos kai kurios šalys jau susiduria su problemom dėl lėtėjančios ekonomikos ir investicijų, tai mes tuo labiau negalim sau to leisti, ypač dar vertinant geografinę padėtį. Turim būti super konkurencingi, inovatyvūs ir greiti.

Šitas grafikas labiau parodo pas ką „senai karo nebuvo“. Atmetus Austriją ir Liuksemburgą praktiškai ideali koreliacija.

Čia daugiau ne investicijų reikia, o kelių ar keliolikos kartų žmonėms ramiai kaupti turtą ir jį perduot iš kartos į kartą. Kuris toligražu nebūtinai susijęs su vietine ikanomika.

[Lettered]

prie šito labai tiktu jūsų taip mėgstamas vartojimo grafikas kur Lietuva labai gerai atrodo

Pagal vartojimą jau pasivijom Vakarų Europą, nes uždirbam jau neblogai, bet turto dar tiek neturim, nes vakaruose ne nuo 1990 žmonės tą turtą kaupia, tai reikia tam laiko.

[bato_usai]

„PST Group“ statys „Rheinmetall“ šaudmenų gamyklą Baisogaloje už įspūdingą 141 mln. eurų sumą, darbai startuos netrukus

[digital]

Lietuvių aeronautikos įmonė Indijai tieks 40 orlaivių: sandorio vertė – 20 mln. eurų

Lietuvių dvigubos paskirties aeronautikos įmonė „Airvolve“ pasirašė ketinimų protokolą su Indijos gynybos bendrove ASAIC iki 2027 m. vasario pagaminti ir perduoti 40 „Airlift-U500“ orlaivių, rašoma „Airvolve“ pranešime žiniasklaidai.

„Airvolve“ gaminamas „Airlift-U500“ – autonominis vertikalaus kilimo ir tūpimo orlaivis, skirtas taktinėms misijoms – krovinių tiekimui, sužeistųjų evakuacijai ir operacijoms sudėtingose ar sunkiai pasiekiamose vietovėse. Bepilotis orlaivis pritaikytas gabenti NATO standartizuotų gabaritų krovinius, pasižymi tyliu veikimu, paprastu aptarnavimu ir patrauklia kaina.

ASAIC siekia įvertinti galimą „Airlift-U500“ integravimą į Indijos gynybos ir saugumo infrastruktūrą. Sutarta, kad bendradarbiaujant su „Airvolve“, artimiausiu metu bus pradėtas lietuviškos technologijos galimybių vertinimo procesas. Jo metu bus analizuojamas „Airlift-U500“ orlaivio pritaikomumas įvairioms misijoms, galimos integracijos kryptys ir potenciali nauda atskiroms pajėgų Indijoje struktūroms.

„Sulaukę ASAIC užklausos skubiam orlaivių tiekimui, pastebėjome, kad Indijos keliami reikalavimai yra kur kas griežtesni nei NATO šalių. 5 km kruizo aukštis, visos įmanomos meteorologinės sąlygos, 10 mėnesių bandomajai partijai pagaminti. Tik atlikę papildomas modifikacijas ir bandymus bei gavę tiekėjų patikinimą dėl reikiamo sudedamųjų dalių kiekio, galiausiai atsakėme: taip, galime prisiimti šį įsipareigojimą. Partnerystė su ASAIC žymi autonominės masinės oro logistikos pradžią“, – sakė „Airvolve“ komercijos direktorius A.Ivancius.

„Airvolve“ naujos kartos orlaivį pirmą kartą pristatė 2025 m. gegužę, žengdama į taktinių bepiločių krovinių gabenimo rinką. Šiais metais „Airvolve“ ir viena iš pirmaujančių gynybos ir saugumo sistemų bei įrangos tiekėjų Suomijoje „Maverick Defence Oy“ pasirašė ketinimų protokolą dėl 10 „Airlift-U500“ orlaivių įsigijimo, kurie bus skirti Suomijos ir Švedijos rinkoms. Pirmieji pristatymai numatomi 2026 m. viduryje.

[Arunasx]

Geras momentas yra 3:08

[Tomas]

Kažin tas prietaisas naudoja blokčeiną?

[Gator]

„Teltonikos“ technologijų centras Kaune sukurs apie 500 darbo vietų

https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/...0-darbo-vietu/

[Arunasx]

„Northway“ antrajame „Bio City“ etape planuoja partnerystę su MIT https://www.vz.lt

Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Lietuvoje nori įsteigti taikomųjų molekulinių biotechologijų tyrimų centrą, kuriame dirbtų kartu su Masačusetso technologijos institutu (MIT).
Siekiant pradėti bendrą projektą su šia prestižine JAV mokslo įstaiga grupės antrinė bendrovė „Northway Biotech“ prisijungė prie Lietuvos mokslo įstaigų, institucijų ir verslo pernai sausį sukurto konsorciumo, skirto bendradarbiauti su MIT.
„Northway“ įkūrėjas, „Northway Biotech“ vadovas Vladas Algirdas Bumelis sako, kad tyrimų centras būtų „Northway“ Vilniuje vystomo didžiausio Europoje biotechnologijų miestelio „Bio City“ antrojo etapo dalis.
Anot jo, bendrovė Lietuvoje nori vystyti praktinius gyvybės mokslų tyrimus, kurių čia trūksta, o jie galėtų būti atliekami su šioje srityje lyderiaujančiais MIT, Lietuvos mokslinininkais, kitais rinkos dalyviais.
„Northway“ nuo 2023 m. Vilniuje vysto „Bio City“ miestelį. 2024 m. įmonė pastatė 50 mln. Eur vertės Genų terapijos centrą „Celltechna“, pernai tęsė kitų objektų statybas – didelės skalės mikrobinių procesų gamybos centrą, audinių ir organų inžinerijos bei 3D spausdinimo centrą ir kiti objektu, kurie turėtų iškilti iki 2030 m.
Iki 2028 m. pabaigos įgyvendinant pirmąjį plėtros etapą duris atvers mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei monokloninių antikūnų bei kitų terapinių baltymų gamybos centras, kur bus gaminami biologiniai vaistiniai preparatai.

[Arunasx]

KTU žengia į naują erą: įsigijo kvantinį kompiuterį https://www.15min.lt/verslas/naujien..

Įsigytas „SpinQ Gemini Lab“ – tai kvantinių skaičiavimų eksperimentinė platforma su 1–3 kubitų NMR kvantiniu kompiuteriu ir integruotu 24 kubitų klasikiniu simuliatoriumi, turinti integruotą valdymo kompiuterį. Jos išskirtinumas – galimybė dirbti ne vien teoriškai, o praktiškai: atlikti darbus nuo kubitų valdymo iki algoritmų vykdymo.
„Šiandien privalome kalbėti apie atsparumo tyrimus ir saugumo inžineriją. „SpinQ Gemini Lab“ leidžia testuoti ir mokyti šiuos principus praktikoje, o ne vien teoriškai, ir kurti realius prototipus su išoriniais įrenginiais. Vienas mūsų tikslų – turėti kibernetinį atsparumą GNSS/GPS trikdžiams (angl. jamming) ir kitiems priešiškiems poveikiams ryšio grandinėje, ypač mobiliose sistemose. Tyrimų plane numatyta testuoti ryšio pralaidumą ir stabilumą, matuoti našumą bei aptikimo rodiklius, kai atsiranda signalų slopinimas, perkeltas į programinės įrangos (SDR) ryšį ir vertinti, kaip sistema automatiškai persijungia į saugesnį režimą“, – teigia prof. Š.Grigaliūnas. Jis pabrėžia, kad šio kvantinio kompiuterio teikiamos galimybės bus panaudojamos tobulinant KTU magistrantūros ir Informatikos mokslo krypties doktorantūros studijų programas: studentai ir doktorantai įgis kubitų valdymo, algoritmų simuliavimo, triukšmo analizės ir praktinių prototipų kūrimo žinių ir gebėjimų

[Arunasx]

„Pentasweet“ Vilniuje pradėjo brazeino gamyklos statybas – bus 20 mln. Eur brangesnė ir trečdaliu didesnė www.vz.lt

Danas Tvarijonavičius, „Pentasweet“ valdybos pirmininkas, „Verslo žinioms“ teigia, kad dėl potencialių klientų reakcijų nutarta abu etapus vystyti vienu metu.
„Jų iš esmės nelabai tenkina neapibrėžtumas, kad tas pirmas etapas būtų mažesnis, demonstracinis, o antras etapas įgyvendinamas vėliau. Jie klausia, kada gaminsime normalius kiekius. Suspaudus projektą, tai kainuoja daugiau, nei planavome, bet industrinis etapas būtų greičiau realizuotas. Anksčiau galvojome, kad po pirmo etapo būsime pasiruošę išplėsti gamybą per 2,5–3 metus, bet potencialių užsakovų tas netenkina. Su šiuo sprendimu būsime pasirengę gamybą išplėsti per metus ar pusantrų“, – kalba jis.
„Ir iš lietuviškų maisto įmonių, regioninių, startuolių, globalių daugianacionalinių kompanijų. Poreikis tikrai yra, bet lieka visi kiti klausimai – gamyklos dar nėra, reguliacinių leidimų dar nėra, nors procesai dėl to vyksta. Klientai negali traktuoti to projekto kaip užbaigto ir nerizikingo – jei tai būtų 17-a tokia gamykla, jie kitaip priimtų. Bet visais atvejais jie nori daugiau aiškumo. Tai – vištos ir kiaušinio klausimas. Kai jie bus tikri, kad turėsime reikiamus brazeino kiekius, jie paskirs resursų, technologų, rinkodaros specialistų laiką“, – komentuoja „Pentasweet“ valdybos pirmininkas.

Brazeinas kaip produktas dar nėra sertifikuotas Europos maisto saugos tarnybos (EFSA), tačiau „Pentasweet“ pasiruošusi pateikti dokumentus registracijai. Pašnekovas teigia, kad precedentas pasaulyje jau yra – dvi JAV įmonės turi leidimus gaminti ir platinti brazeiną Amerikoje.
„Pentasweet“ planuojamas gaminti brazeinas yra baltyminis saldiklis, apie 1.500 kartų saldesnis už įprastą cukrų. Jis bus išgaunamas precizinės fermentacijos būdu, be cukranendrių ar cukrinių runkelių. Brazeinas skirtas tiek cukraus vartojimą ribojantiems žmonėms, tiek sergantiems diabetu ar siekiantiems mažinti svorį.
Bendrovė nurodo, kad iki šiol pasaulyje šis baltymas nebuvo gaminamas tokiais kiekiais ir tokia kaina, kad galėtų realiai konkuruoti rinkoje. Gamtoje brazeino randama Afrikoje – Gabone, Kamerūne, Konge – augančio augalo Pentadiplandra brazzeana, vietinių vadinamo oubly, vaisiuose.
Kontroliuojamame brazeino gamybos procese auginamos specialiai atrinktos mielės, kurios gamina identišką vaisiuje auginamam baltymą. Po auginimo ir fermentacijos jis filtruojamas, džiovinamas ir taip išgaunamas galutinis produktas.Pasaulyje vyraujančios sveikatingumo tendencijos gali prisidėti prie produkto sėkmės, tačiau galiausiai viskas atsirems į tai, kaip brazeiną savo produktuose sugebės panaudoti maisto gamintojai.