Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Lettered]

Su tuo 5x žiūrėčiau atsargiai. Abu vidutiniškai turi po butą daugiabutyje. Su tuo pačiu butų prieš 30 metų turtas skyrėsi 50x. Po 30 metų skirsis minimaliai vien dėl atlyginimo ir tuo pačiu NT kainų supanašėJim’s bendroje ekonominėje erdvėje.

Tuo pačiu vokiečiai atrodo labai biedni dėl didelio nuomininkų visą gyvenimą procento.

Dėl NT tai taip, skirtumo nėra, bet jei žiūrim finansinį turtą tai skirtumas milžiniškas. Net ir vakarų Europos kai kurios šalys jau susiduria su problemom dėl lėtėjančios ekonomikos ir investicijų, tai mes tuo labiau negalim sau to leisti, ypač dar vertinant geografinę padėtį. Turim būti super konkurencingi, inovatyvūs ir greiti.

[Stadionas]

Dėl NT tai taip, skirtumo nėra, bet jei žiūrim finansinį turtą tai skirtumas milžiniškas. Net ir vakarų Europos kai kurios šalys jau susiduria su problemom dėl lėtėjančios ekonomikos ir investicijų, tai mes tuo labiau negalim sau to leisti, ypač dar vertinant geografinę padėtį. Turim būti super konkurencingi, inovatyvūs ir greiti.

prie šito labai tiktu jūsų taip mėgstamas vartojimo grafikas kur Lietuva labai gerai atrodo

[Silber418]

prie šito labai tiktu jūsų tai mėgstamas vartojimo grafikas kur Lietuva labai gerai atrodo

Atlyginimai ir BVP didėja, tad šiuo metu esame "baliavojimo" stadijoje. Turbūt, tarpinė būsena "vertybių išsigryninimas".

[Stadionas]

Atlyginimai ir BVP didėja, tad šiuo metu esame "baliavojimo" stadijoje. Turbūt, tarpinė būsena "vertybių išsigryninimas".

Per 2026 matyt pagaliau Rumuniją aplenksim

[mantasm]

Dėl NT tai taip, skirtumo nėra, bet jei žiūrim finansinį turtą tai skirtumas milžiniškas. Net ir vakarų Europos kai kurios šalys jau susiduria su problemom dėl lėtėjančios ekonomikos ir investicijų, tai mes tuo labiau negalim sau to leisti, ypač dar vertinant geografinę padėtį. Turim būti super konkurencingi, inovatyvūs ir greiti.

Šitas grafikas labiau parodo pas ką „senai karo nebuvo“. Atmetus Austriją ir Liuksemburgą praktiškai ideali koreliacija.

Čia daugiau ne investicijų reikia, o kelių ar keliolikos kartų žmonėms ramiai kaupti turtą ir jį perduot iš kartos į kartą. Kuris toligražu nebūtinai susijęs su vietine ikanomika.

[Lettered]

prie šito labai tiktu jūsų taip mėgstamas vartojimo grafikas kur Lietuva labai gerai atrodo

Pagal vartojimą jau pasivijom Vakarų Europą, nes uždirbam jau neblogai, bet turto dar tiek neturim, nes vakaruose ne nuo 1990 žmonės tą turtą kaupia, tai reikia tam laiko.

[bato_usai]

„PST Group“ statys „Rheinmetall“ šaudmenų gamyklą Baisogaloje už įspūdingą 141 mln. eurų sumą, darbai startuos netrukus

[digital]

Lietuvių aeronautikos įmonė Indijai tieks 40 orlaivių: sandorio vertė – 20 mln. eurų

Lietuvių dvigubos paskirties aeronautikos įmonė „Airvolve“ pasirašė ketinimų protokolą su Indijos gynybos bendrove ASAIC iki 2027 m. vasario pagaminti ir perduoti 40 „Airlift-U500“ orlaivių, rašoma „Airvolve“ pranešime žiniasklaidai.

„Airvolve“ gaminamas „Airlift-U500“ – autonominis vertikalaus kilimo ir tūpimo orlaivis, skirtas taktinėms misijoms – krovinių tiekimui, sužeistųjų evakuacijai ir operacijoms sudėtingose ar sunkiai pasiekiamose vietovėse. Bepilotis orlaivis pritaikytas gabenti NATO standartizuotų gabaritų krovinius, pasižymi tyliu veikimu, paprastu aptarnavimu ir patrauklia kaina.

ASAIC siekia įvertinti galimą „Airlift-U500“ integravimą į Indijos gynybos ir saugumo infrastruktūrą. Sutarta, kad bendradarbiaujant su „Airvolve“, artimiausiu metu bus pradėtas lietuviškos technologijos galimybių vertinimo procesas. Jo metu bus analizuojamas „Airlift-U500“ orlaivio pritaikomumas įvairioms misijoms, galimos integracijos kryptys ir potenciali nauda atskiroms pajėgų Indijoje struktūroms.

„Sulaukę ASAIC užklausos skubiam orlaivių tiekimui, pastebėjome, kad Indijos keliami reikalavimai yra kur kas griežtesni nei NATO šalių. 5 km kruizo aukštis, visos įmanomos meteorologinės sąlygos, 10 mėnesių bandomajai partijai pagaminti. Tik atlikę papildomas modifikacijas ir bandymus bei gavę tiekėjų patikinimą dėl reikiamo sudedamųjų dalių kiekio, galiausiai atsakėme: taip, galime prisiimti šį įsipareigojimą. Partnerystė su ASAIC žymi autonominės masinės oro logistikos pradžią“, – sakė „Airvolve“ komercijos direktorius A.Ivancius.

„Airvolve“ naujos kartos orlaivį pirmą kartą pristatė 2025 m. gegužę, žengdama į taktinių bepiločių krovinių gabenimo rinką. Šiais metais „Airvolve“ ir viena iš pirmaujančių gynybos ir saugumo sistemų bei įrangos tiekėjų Suomijoje „Maverick Defence Oy“ pasirašė ketinimų protokolą dėl 10 „Airlift-U500“ orlaivių įsigijimo, kurie bus skirti Suomijos ir Švedijos rinkoms. Pirmieji pristatymai numatomi 2026 m. viduryje.

[Arunasx]

Geras momentas yra 3:08

[Tomas]

Kažin tas prietaisas naudoja blokčeiną?

[Gator]

„Teltonikos“ technologijų centras Kaune sukurs apie 500 darbo vietų

https://kaunas.kasvyksta.lt/2026/01/...0-darbo-vietu/

[Arunasx]

„Northway“ antrajame „Bio City“ etape planuoja partnerystę su MIT https://www.vz.lt

Biotechnologijų ir farmacijos grupė „Northway“ Lietuvoje nori įsteigti taikomųjų molekulinių biotechologijų tyrimų centrą, kuriame dirbtų kartu su Masačusetso technologijos institutu (MIT).
Siekiant pradėti bendrą projektą su šia prestižine JAV mokslo įstaiga grupės antrinė bendrovė „Northway Biotech“ prisijungė prie Lietuvos mokslo įstaigų, institucijų ir verslo pernai sausį sukurto konsorciumo, skirto bendradarbiauti su MIT.
„Northway“ įkūrėjas, „Northway Biotech“ vadovas Vladas Algirdas Bumelis sako, kad tyrimų centras būtų „Northway“ Vilniuje vystomo didžiausio Europoje biotechnologijų miestelio „Bio City“ antrojo etapo dalis.
Anot jo, bendrovė Lietuvoje nori vystyti praktinius gyvybės mokslų tyrimus, kurių čia trūksta, o jie galėtų būti atliekami su šioje srityje lyderiaujančiais MIT, Lietuvos mokslinininkais, kitais rinkos dalyviais.
„Northway“ nuo 2023 m. Vilniuje vysto „Bio City“ miestelį. 2024 m. įmonė pastatė 50 mln. Eur vertės Genų terapijos centrą „Celltechna“, pernai tęsė kitų objektų statybas – didelės skalės mikrobinių procesų gamybos centrą, audinių ir organų inžinerijos bei 3D spausdinimo centrą ir kiti objektu, kurie turėtų iškilti iki 2030 m.
Iki 2028 m. pabaigos įgyvendinant pirmąjį plėtros etapą duris atvers mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei monokloninių antikūnų bei kitų terapinių baltymų gamybos centras, kur bus gaminami biologiniai vaistiniai preparatai.