Kaimiečių ir miestiečių kova – baudos už per garsiai ganyklose melžiamas karves
Šalia Kuktiškių (Utenos r.) 12 pieninių karvių laikantys ūkininkai sulaukė įspėjimo, o vėliau ir baudos kvito už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris nustatytas jų nuosavoje ganykloje.
Priežastis kuriozinė – kaimynai, buvę miestiečiai, kontroliuojančioms institucijoms pateikė skundus dėl galimai pernelyg garsaus melžimo įrangos burzgesio.
(...)
Ūkininkų ninių šeima gerai sugyvenusi ir su kaimynu, tačiau tas dėl amžiaus ir kitų reikalų prieš 3-4 metus pardavė savo sodybą, kuri ribojosi su Kaškevičių ūkio žemėmis. Sodybą nusipirko jauni žmonės iš Utenos miesto. Mieste jie dirba, o gyvena Kuktiškėse.
Konflikto krizė sutapo su trečiąja pandemijos banga šį pavasarį. Kai tik Kaškevičiai išgena karves į ganyklas, taip policija sulaukia skambučio, kad trikdoma ramybė. Taigi policininkai tapo nuolatiniai Kaškevičių karvių melžimo dalyviai. (...)
Naujoji kaimynė Jūratė Miškinienė neslepia, jog kreipėsi pagalbos į policiją.
„Turime teisę tai daryti, nes kaimynai pažeidžia neseniai pakeisto ir dabar galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 488 straipsnį „Viešosios rimties trikdymas“, kuriame numatyta, kad negalima triukšmauti nuo 22 val. iki 7 val. (anksčiau – nuo 22 iki 6 val.)“, – sakė J. Miškinienė.
Taip, mes esame miesto žmonės, miegame iki 7 val. ryto, o savaitgaliais norime pailsėti net ilgiau, todėl ir norime, kad kaimynai laikytųsi įstatymų. Suprantu, kad ūkininkai pradeda dirbti anksti, bet kodėl mes turėtume kentėti?“, –
(...)
Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė
Nenormali situacija. Stebėjausi informacija iš Prancūzijos, kai į kaimą atsikėlęs gyventi miestietis padavė į teismą ūkininką, nes šio gaidys jį pažadindavo anksti ryte. Mano žiniomis, po šio įvykio Prancūzijoje buvo patikslinti teisės aktai ir dabar atsikeliantys gyventi į kaimo vietoves turi susitaikyti su čia esamomis aplinkybėmis – žemės ūkio veikla. Kitaip ūkininkai nebegalėtų ūkininkauti. Manau, tokia tvarka turėtų galioti ir Lietuvoje.
Kaip "sakė" Froidas, every bitch must be analyzed.
Bet mirė taip ir nesupratęs. Nes chaoso neįmanoma suprasti, jei tu tarp jo (moterų), o ne žiūri iš perspektyvos (tam tikrus elementus tada gali suprasti).
Nežinau kas ruošia tokius psicho-"logus", kurie iškelia moteris ir jų teises-PRIVILEGIJAS virš visko, o vyrus pavaizduoja kaip nieko vertus resursų turėtojus.
Nežinau kas ruošia tokius psicho-"logus", kurie iškelia moteris ir jų teises-PRIVILEGIJAS virš visko, o vyrus pavaizduoja kaip nieko vertus resursų turėtojus.
Kadangi Žalgirio mūšis lietuvių atmintyje yra daugiau proginis įvykis negu rimtas karybos istorijos klausimas, todėl progom ir sulaukiama daugiau diskusijų. Antai 610 metų proga 2020 m. tekstų, diskusijų buvo daug, o šiais, 2021 m., turime tik fb įrašus ir visokius šiaip iniciatyvininkų tekstus:
Aš laikausi pozicijos, kad gal geriau nieko, negu kas metus kartoti tuos pačius štampus niekur nejudant į priekį. Palaukime laiko, kai pasibaigs archeologiniai tyrimais mūšio lauke, bus apibendrinta medžiaga (iš dalies ji apibendrinta 2020 m. knygoje „Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014–2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais“) , po poros metų išeis vienos Vilniaus universiteto doktoranto disertacija tuo klausimu, tuomet bus naujas impulsas pergalvoti mūšį, o kol kas galite iš esmės skaityti 2020 m. tekstus ar 2010 m.
Kokius štampus? Sunku užsiminti žiniasklaidoje? Niekas gi nesiūlo šventimo daryti. Nors ir 600 metinių (2010) proga nieko ypatingo nebuvo, nors įvykis svarbus ir galėjo būti rimčiau atšvęstas.
Štai net Dariaus ir Girėno skrydžio proga 2013m. buvo apvali data ir praktiškai jokio rimto minėjimo.
Šiandien Dariaus ir Girėno skrydžio metinės. Žiūrėsime, ar bus rimčiau užsiminta pagrindinėje žiniasklaidoje. O tai tikriausiai be siaubingo visi mirsim nuo koronos ir pan. ir olimpiados, į kurią krepšininkai sugebėjo nepatekti, nieko neišgirsime...
Šiandien Žalgirio mūšio metinės. Oficiali žiniasklaida ir netgi LRT nemini niekaip. Galbūt kokiu trumpu pranešimu ir apsiriboja. Oficialių minėjimų irgi tikriausiai nebuvo. Liūdna ir apgailėtina...
Kadangi Žalgirio mūšis lietuvių atmintyje yra daugiau proginis įvykis negu rimtas karybos istorijos klausimas, todėl progom ir sulaukiama daugiau diskusijų. Antai 610 metų proga 2020 m. tekstų, diskusijų buvo daug, o šiais, 2021 m., turime tik fb įrašus ir visokius šiaip iniciatyvininkų tekstus:
Aš laikausi pozicijos, kad gal geriau nieko, negu kas metus kartoti tuos pačius štampus niekur nejudant į priekį. Palaukime laiko, kai pasibaigs archeologiniai tyrimais mūšio lauke, bus apibendrinta medžiaga (iš dalies ji apibendrinta 2020 m. knygoje „Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014–2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais“) , po poros metų išeis vienos Vilniaus universiteto doktoranto disertacija tuo klausimu, tuomet bus naujas impulsas pergalvoti mūšį, o kol kas galite iš esmės skaityti 2020 m. tekstus ar 2010 m.
Ordinas net turėjo pavadinimą kažkuriuo metu "deutche ordin" ar panašiai, tad vadinti ne vokiečių, reikia labai pritempti.
Tik dėl to, kad "vokiečių" imperatoriui pakluso, o tiksliau Šventosios Romos imperijos imperatoriui. Tai galima būtų ir itališku vadinti, nes juk ir Roma? Juk dar ir popiežiui pakluso.
Komentuoti: