Bon Appétit. Diskusijos apie maistą ir kulinariją

[Al1]

Tada galėtum pasiginčyti su Zita Aušrele Kučinskiene (ex VUMF dekane, Laboratorinės medicinos ir diagnostikos centro direktore ir t.t.) ir kitais mokslininkais. Ji teigia, kad žmonės paranojiškai bijo tos chemijos, nors realiai pagrindinė grėsmė slypi kalorijose. Saldieji gėrimai patys pavojingiausi dėl savo cukraus kiekio, ne dėl kažkokios chemijos. Ta chemija (ir būtent specifiška, o ne šiaip plataus vartojimo, nes ES tą rimtai kontroliuoja) sukelia tik laaaabai mažą dalį problemų (tuo pačiu ir vėžį, dėl kurio čia taip visi cypauja).

Bet aišku tu su savo SSRS pseudodiplomu daugiau nutuoki, nei savo sritį išmanantys žmonės.

O aš sakau, kad tokios mokslininkų šnekos yra minimum 30 metų senumo aktualijų aptarimas. Šiuolaikinis maistas yra prifarširuotas chemijos, ko tuomet nebuvo ir būtent ji yra pavojinga, o ne cukrus, druska ar riebalai. Žinoma, jie irgi kenkia, bet tai juokas, lyginant su chemija, kurios įtaka vis dar neištirta. O tie mokslininkai ir toliau aiškina apie riebalus, cukrų, visiškai neskirdami dėmesio chemijai. Taip yra visame pasaulyje. Nes yra paprastas labai galingos maisto industrijos interesas - iš kuo pigesnių ir prastesnių žaliavų pagaminti produktus, kuriuos būtų galima brangiai parduoti ir be to dar ilgai laikyti, nes reikia toli gabenti, kol pasiekia vartotoją. Ir tam REIKIA chemijos. Todėl ir neskiriamas deramas dėmesys chemijos tyrimams. Atseit, suvalgė ir nemiršta, tai ir ne kenksminga. Bet chemija akumuliuojasi organizme. Kas laukia po 20 metų? 30? 40 ? Mūsų maisto pramonė nieko savo nesukuria. Ji perka gatavas technologijas, priedus ir gamina šlamštą.

[John]

O aš sakau, kad tokios mokslininkų šnekos yra minimum 30 metų senumo aktualijų aptarimas. Šiuolaikinis maistas yra prifarširuotas chemijos, ko tuomet nebuvo ir būtent ji yra pavojinga, o ne cukrus, druska ar riebalai. Žinoma, jie irgi kenkia, bet tai juokas, lyginant su chemija, kurios įtaka vis dar neištirta. O tie mokslininkai ir toliau aiškina apie riebalus, cukrų, visiškai neskirdami dėmesio chemijai. Taip yra visame pasaulyje. Nes yra paprastas labai galingos maisto industrijos interesas - iš kuo pigesnių ir prastesnių žaliavų pagaminti produktus, kuriuos būtų galima brangiai parduoti ir be to dar ilgai laikyti, nes reikia toli gabenti, kol pasiekia vartotoją. Ir tam REIKIA chemijos. Todėl ir neskiriamas deramas dėmesys chemijos tyrimams. Atseit, suvalgė ir nemiršta, tai ir ne kenksminga. Bet chemija akumuliuojasi organizme. Kas laukia po 20 metų? 30? 40 ? Mūsų maisto pramonė nieko savo nesukuria. Ji perka gatavas technologijas, priedus ir gamina šlamštą.

Šiaip priklauso, ką perki. Britanijos Tesco (ar kitame supermarkete) nusipirk keptos (roast) jautienos skiltelių. Gali pirkti vidutinių (mid range), kurios visai ok, valgomos... iš bėdos... bent jau su duona. Ir pabandyk nusipirkti lygiai tokį patį produktą iš premium Finest skyriaus. Skirtumas kaip diena ir naktis. Lietuvoje kol kas tiesiog nelabai yra produktų skirstymo į kokybines klases. Nežinau, kaip yra kitur Europoje. UK tai labai paplitę ir, mano požiūriu, labai naudinga, nes kiekvienas gali žinoti, kodėl už tą moka daug, o už aną keliskart mažiau. Visi ingredientai, beje, surašyti ant pakuotės ir kažkokios ypatingos chemijos ten kaip ir nėra, neskaitant jau daug dešimtmečių naudojamus dalykus kaip sodos askorbatas (vitaminas C) ar dekstrozė. Viskas priklauso nuo to, ką pats perki. Ir, labai dažnai, už kiek.

Nors šiaip žmonių gyvenimo trukmė mūsų laikais labai smarkiai išilgėjo ir tai įvyko būtent chemikalų eroje. T.y. po Antrojo pasaulinio karo. Kas svarbiausia, pradžioje niekas net nesuko sau galvos dėl jokių chemikalų ir ta karta jau sena... sulaukusi 80 ir daugiau metų. O dabar visi apsėsti "natūralumo". Tik klausimas, kiek tas natūralumas geresnis už ne tokį didelį natūralumą. Nebent yra konkrečių konkrečiais duomenimis pagrįstų faktų, įrodančių, kad visiškai natūralus pomidoras geresnis už su chemikalais užaugintą pomidorą? Aš tai nelabai nustebčiau net jeigu pomidoras su chemikalais pasirodytų esąs geresnis.

[bebop]

O aš sakau, kad tokios mokslininkų šnekos yra minimum 30 metų senumo aktualijų aptarimas. Šiuolaikinis maistas yra prifarširuotas chemijos, ko tuomet nebuvo ir būtent ji yra pavojinga, o ne cukrus, druska ar riebalai. Žinoma, jie irgi kenkia, bet tai juokas, lyginant su chemija, kurios įtaka vis dar neištirta. O tie mokslininkai ir toliau aiškina apie riebalus, cukrų, visiškai neskirdami dėmesio chemijai. Taip yra visame pasaulyje. Nes yra paprastas labai galingos maisto industrijos interesas - iš kuo pigesnių ir prastesnių žaliavų pagaminti produktus, kuriuos būtų galima brangiai parduoti ir be to dar ilgai laikyti, nes reikia toli gabenti, kol pasiekia vartotoją. Ir tam REIKIA chemijos. Todėl ir neskiriamas deramas dėmesys chemijos tyrimams. Atseit, suvalgė ir nemiršta, tai ir ne kenksminga. Bet chemija akumuliuojasi organizme. Kas laukia po 20 metų? 30? 40 ? Mūsų maisto pramonė nieko savo nesukuria. Ji perka gatavas technologijas, priedus ir gamina šlamštą.

Bla bla bla. Kaip ir sakiau, tu kaip visada viską geriau išmanai. Juk taip parašyta Čeburaškovo ir Genavo bloguose.

Tos šnekos yra pačios naujausios. O pati Zita moteris su tokiais "kiaušais", kad kiekvienas vyras jai galėtų pavydėti. Liuks mokslininkė Dar neseniai ji dalyvavo didžiausioje pasaulyje (pagal susirinkusių mokslininkų skaičių) konferencijoje apie maistą ir mitybą. Joje dalyvavo tokie garbūs mokslininkai, kaip James D. Watson ir kt.

Buvo apie visą tai šnekama. Ir turiu šiek tiek blogų naujienų JK gyventojams kurie naudojasi restoranais. Kiek ten šnekėjo, ketinama mažinti porcijas JK restoranuose, taip norint kovoti su nutukimu. Konkretesnių detalių negaliu dėl to pateikti.

A|1, gal nebeverta tęsti abiem trolinimo, a?

[tadux]

Nebent yra konkrečių konkrečiais duomenimis pagrįstų faktų, įrodančių, kad visiškai natūralus pomidoras geresnis už su chemikalais užaugintą pomidorą? Aš tai nelabai nustebčiau net jeigu pomidoras su chemikalais pasirodytų esąs geresnis.

Faktu yra. Naudingu medziagu koncentracijos darzovese tiriamos gan senai ir nuo tyrimu pradzios jos sumazejo kartais. Mokslininkai sako kad tai yra delto kad dirvozemis yra issekes arba isvis nenaudojamas. Auginant norima kad butu kuo didese mase ir graziai atrodytu, kaip matom chemija tai duoda. Nors paragavus pomidora is parduotuves ir uzaugusi lysveje be siuolaikiniu technologiju, jokiu tyrimu atlikineti ir nereikia. Nors pavyzdziui kenksmingu medziagu kiekiai naturaliai isaugintam pomidore irgi gali but didesni.

[Lettered]

Faktu yra. Naudingu medziagu koncentracijos darzovese tiriamos gan senai ir nuo tyrimu pradzios jos sumazejo kartais. Mokslininkai sako kad tai yra delto kad dirvozemis yra issekes arba isvis nenaudojamas. Auginant norima kad butu kuo didese mase ir graziai atrodytu, kaip matom chemija tai duoda. Nors paragavus pomidora is parduotuves ir uzaugusi lysveje be siuolaikiniu technologiju, jokiu tyrimu atlikineti ir nereikia. Nors pavyzdziui kenksmingu medziagu kiekiai naturaliai isaugintam pomidore irgi gali but didesni.

Visų pirma tokie pomidorai neskanūs, kas iš to, kad ilgiau neganda, raudonesni ar netgi skaniai kvepia. Perku tik sezono metu, kada į PC atveža skanių lietuviškų pomidorų.

[John]

Visų pirma tokie pomidorai neskanūs, kas iš to, kad ilgiau neganda, raudonesni ar netgi skaniai kvepia. Perku tik sezono metu, kada į PC atveža skanių lietuviškų pomidorų.

Visokių pomidorų yra. Kadangi esu didelis pomidorų mėgėjas, manau, skonį atskirti sugebu
Būdamas vaikas valgydavau kaime išaugintus pomidorus. Dabar dažniausiai valgau Ispaniškus pomidorus, kurie dominuoja UK supermarketuose. Skonis lygiai toks pats, kaip ir lietuviškų iš kaimo... na net jei ir ne toks pats, tai jie visvien labai skanūs ir sultingi.

[Lettered]

Visokių pomidorų yra. Kadangi esu didelis pomidorų mėgėjas, manau, skonį atskirti sugebu
Būdamas vaikas valgydavau kaime išaugintus pomidorus. Dabar dažniausiai valgau Ispaniškus mpomidorus, kurie dominuoja UK supermarketuose. Skonis lygiai toks pats, kaip ir lietuviškų iš kaimo

Tai svarbu ne iš kur atvežti, o kaip užauginti ir dar kokia veislė. Turbūt brangių pomidorų į lietuviškus PC nelabai apsimoka vežti.

[John]

Tai svarbu ne iš kur atvežti, o kaip užauginti ir dar kokia veislė.

Nemanau, kad Ispanijoje masiškai auginami ir eksportuojami pomidorai būtų labai natūralūs. O nuo rūšies išties daug kas priklauso. Būtent tai ir lemia skonį, o ne natūralus/nenatūralus.

[enigma]

Gal vienintėlis pomidorų skirtumas, nesvarbu, naminiai ar užsieniniai, stora odelė. Bet skoninio skirtumo praktiškai jokio.

[John]

Gal vienintėlis pomidorų skirtumas, nesvarbu, naminiai ar užsieniniai, stora odelė. Bet skoninio skirtumo praktiškai jokio.

Šiaip skirtumų tikrai būna ir viduje. Kartą nusipirkau "salad tomatoes" ir išmečiau, nes buvo visiškai neskanūs. O bene skaniausi man yra šitie http://en.wikipedia.org/wiki/Beefsteak_(tomato)

[enigma]

Kas be ko, visko pasitaiko, bet pomidorai puikus produktas, kai ir (dėl kvapo kai kurių nemėgstami) svogūnai. Be jų neįsivaizduoju virtuvės

[Lettered]

Šiaip skirtumų tikrai būna ir viduje. Kartą nusipirkau "salad tomatoes" ir išmečiau, nes buvo visiškai neskanūs. O bene skaniausi man yra šitie http://en.wikipedia.org/wiki/Beefsteak_(tomato)

Svarbu ir kaina, pvz. pigiausi olandiški pomidorai neskanūs, o brangiausi jau skanūs net ir žiemą.

[Al1]

keptos (roast) jautienos skiltelių.
...
Visi ingredientai, beje, surašyti ant pakuotės ir kažkokios ypatingos chemijos ten kaip ir nėra, neskaitant jau daug dešimtmečių naudojamus dalykus kaip sodos askorbatas (vitaminas C) ar dekstrozė. Viskas priklauso nuo to, ką pats perki. Ir, labai dažnai, už kiek.

Nors šiaip žmonių gyvenimo trukmė mūsų laikais labai smarkiai išilgėjo ir tai įvyko būtent chemikalų eroje. T.y. po Antrojo pasaulinio karo. Kas svarbiausia, pradžioje niekas net nesuko sau galvos dėl jokių chemikalų ir ta karta jau sena... sulaukusi 80 ir daugiau metų. O dabar visi apsėsti "natūralumo". Tik klausimas, kiek tas natūralumas geresnis už ne tokį didelį natūralumą. Nebent yra konkrečių konkrečiais duomenimis pagrįstų faktų, įrodančių, kad visiškai natūralus pomidoras geresnis už su chemikalais užaugintą pomidorą? Aš tai nelabai nustebčiau net jeigu pomidoras su chemikalais pasirodytų esąs geresnis.

O tu žinai, kuo šeriami gyvuliai? Deja, pašarų ir to, kokie chemikalai yra juose nurodyti nebūtina. Analogiškai ir su daržovėmis. Atrodo, mitybos grandinę turėjo dar mokykloje paaiškinti - kuo aukštesnėje jos pakopoje stovima, tuo daugiau š... ir chemijos gaunama su maistu, jei jis užterštas (ar prifarširuotas).

Gyvenimo trukmė pailgėjo ne vien dėl chemikalų, nors jų įtaka didelė. Tačiau yra viena, kai su vaistais ar chemikalais yra užmušamos infekcijų sukėlėjai, mažinamas skausmas ar stabdomas kraujavimas ir visai kas kita, kai chemikalai dedami į maistą tik tam, kad išlaikyti jį ilgiau ar pagerinti jo skonį, jei jis prastas. O dabar iš viso kai kurie produktai yra chemija.
Beje, ta senoji karta nevalgė tiek chemijos. O tie, kas jos daug gavo kur nors gamyklose, jau seniai nebegyvena.
Su chemija užaugintas pomidoras bus geresnis tik jį užauginusiems ir parduodantiems, nes atneš daugiau pelno.

Bla bla bla. Kaip ir sakiau, tu kaip visada viską geriau išmanai. Juk taip parašyta Čeburaškovo ir Genavo bloguose.

Tos šnekos yra pačios naujausios. O pati Zita moteris su tokiais "kiaušais", kad kiekvienas vyras jai galėtų pavydėti. Liuks mokslininkė Dar neseniai ji dalyvavo didžiausioje pasaulyje (pagal susirinkusių mokslininkų skaičių) konferencijoje apie maistą ir mitybą. Joje dalyvavo tokie garbūs mokslininkai, kaip James D. Watson ir kt.

Buvo apie visą tai šnekama. Ir turiu šiek tiek blogų naujienų JK gyventojams kurie naudojasi restoranais. Kiek ten šnekėjo, ketinama mažinti porcijas JK restoranuose, taip norint kovoti su nutukimu. Konkretesnių detalių negaliu dėl to pateikti.

A|1, gal nebeverta tęsti abiem trolinimo, a?

Gal pats neteršk temos.
Aš irgi dalyvauju konferencijose ir žinau kas ir kaip jose būna ir kokių kartais ten ekscesų būna. Ar kokių nesąmonių užvemia garbūs mokslininkai. Ar kokiu konfrontacijų kyla tarp Vakarų ir besivystančių šalių mokslininkų pranešimų metu.
Savo siauroje srityje užsikonservavę mokslininkai neretai nemato nieko plačiau. Aš bent jau stengiuosi tokiu netapti.
Kas dėl kalorijų mažinimo Britanijoje - tiesiog graudžiai juokinga. Aišku, porcijas mažins... Juokinga. Kai yra toks natrio gliutamatas, kurio šiais laikais pilama daug kur. Tai jis ne tik sustiprina prasto maisto skonį, bet ir sukelia alkio pojūtį ir todėl yra apsiryjama. Nes kartą paragavęs, negali sustoti ėsti. O riebalai, cukrus tai jau antriniai dalykai. Deja, niekas natrio gliutamato ir kitų apetitą žadinančių chemikalų net nežada uždrausti.

[Al1]

Nors pavyzdziui kenksmingu medziagu kiekiai naturaliai isaugintam pomidore irgi gali but didesni.

Negali būti didesni. Jei nenaudota cheminių trąšų, chemikalų, vienintelis taršos šaltinis yra užterštas dirvožemis ir vanduo. Mėšlas, nors ir laikomas natūralia trąša, gali būti taršos šaltinis, nes neaišku kuo gyvuliai šeriami.

Nemanau, kad Ispanijoje masiškai auginami ir eksportuojami pomidorai būtų labai natūralūs. O nuo rūšies išties daug kas priklauso. Būtent tai ir lemia skonį, o ne natūralus/nenatūralus.

Pomidorų skonį ir kvapą labiausiai lemia šiluma ir šviesa. Ispanijoje daugiau ir šilumos ir šviesos, todėl jie gali užauginti daugiau derliaus, kuris bus natūralesnis, t.y. kvepės ir bus panašaus skonio kaip iš "močiutės daržo". Gi Lietuvoje gamtinės sąlygos tokios, kad tik vienas vasaros derlius išauga tokiomis sąlygomis. Šiltnamių ūkiai augina pomidorus ir ne sezono metu, bet jų skonis akivaizdžiai kitoks būtent dėl šilumos ir šviesos trūkumo bei to dalinio kompensavimo chemija.

Gal vienintėlis pomidorų skirtumas, nesvarbu, naminiai ar užsieniniai, stora odelė. Bet skoninio skirtumo praktiškai jokio.

Tai tu nei velnio nenusimanai apie maistą. Ar atskiri naminės vištos mėsą nuo pirktinės?

[andyour]

Gyvenimo trukmė pailgėjo ne vien dėl chemikalų, nors jų įtaka didelė. Tačiau yra viena, kai su vaistais ar chemikalais yra užmušamos infekcijų sukėlėjai, mažinamas skausmas ar stabdomas kraujavimas ir visai kas kita, kai chemikalai dedami į maistą tik tam, kad išlaikyti jį ilgiau ar pagerinti jo skonį, jei jis prastas. O dabar iš viso kai kurie produktai yra chemija.
Beje, ta senoji karta nevalgė tiek chemijos. O tie, kas jos daug gavo kur nors gamyklose, jau seniai nebegyvena.
Su chemija užaugintas pomidoras bus geresnis tik jį užauginusiems ir parduodantiems, nes atneš daugiau pelno.

Tai jei žinai stebuklingą būdą, kaip be chemijos užauginti, kaip kenkėjus nubaidyti, pasakyk visiems, visi maitinsimes sveikai. Tai, ką tu gali įgyvendinti savo sode, to nepavyks masiškai padaryti.
Yra gi ir ekologiško maisto(tikriausiai irgi imperialistų klasta).

[John]

O tu žinai, kuo šeriami gyvuliai? Deja, pašarų ir to, kokie chemikalai yra juose nurodyti nebūtina. Analogiškai ir su daržovėmis. Atrodo, mitybos grandinę turėjo dar mokykloje paaiškinti - kuo aukštesnėje jos pakopoje stovima, tuo daugiau š... ir chemijos gaunama su maistu, jei jis užterštas (ar prifarširuotas).

Gyvenimo trukmė pailgėjo ne vien dėl chemikalų, nors jų įtaka didelė. Tačiau yra viena, kai su vaistais ar chemikalais yra užmušamos infekcijų sukėlėjai, mažinamas skausmas ar stabdomas kraujavimas ir visai kas kita, kai chemikalai dedami į maistą tik tam, kad išlaikyti jį ilgiau ar pagerinti jo skonį, jei jis prastas.

Na kad maisto galiojimo laikas koks buvo, toks ir liko. Pienas, geriausiu atveju, galiooja kokias 5 dienas (ir tai, jei operatyviai atvežtas į parduotuvę iškart po perdirbimo), netgi visokie pusfabrikačiai (kurie jau būna išvirti ar iškepti) galioja tik 3-4 dienas. T.y. tierk pat, kiek galiotų ir analogiškas produktas iš kaimo.

Aišku, yra ir visokių dalykų, kurie galioja labai ilgai, bet tai dažniausiai visokie pigūs sausainiai, mikrobangomis apdorotas pienas ir panašūs dalykai. Vėlgi, gali rinktis, ko tau reikia ir kiek gali už tai mokėti. Šiandien kaip tik yra geresnės sąlygos žinoti, ką valgai, nes ant produktų nurodoma sudėtis. Seniau (bent jau SSRS. Nežinau kaip buvo ES) to nebuvo ir valgei tai, kas buvo krautuvėje. O būdavo tik vienos ar dviejų rūšių produktai be galimybės rinktis (nebent pats užsiaugindavai darže).

O jeigu nesi pakankamai sumanus, kad perskaitytum etiketę, pasidomėtum produkto kilme ar kitais atributais, tai čia jau paties problema. Aš sugebu atsirinkti tokius produktus, kokių man reikia ir kokie man patinka. Nesakau, kad jie būtinai labai sveiki, bet svarbiausia, kad galiu rinktis ir tiksliai žinoti, ką valgau.

Lietuvoje, beje, kaip pastebėjau, tokia maisto vartojimo kultūra dar nelabai išvešėjusi. Pamenu, pirkau rūkyto kumpio gabaliuką Norfoje. Buvo parašyta sudėtis, bet man įtarimą sukėlė tai, kad nebuvo nurodomas toks elementarus ingredientas kaip druska. Kas gali paneigti, kad nebuvo "pamiršti" ir kai kurie kiti ingredientai (pvz., koks nors konservantas ar skonio stipriklis)? Bet čia jau ne paties maisto, bet įstatymų laikymosi problema. O ES maisto higienos ir kokybės normos yra, ko gero, griežtesnės, nei bet kur kitur ir niekur kitur pasaulyje žmonės neturi tiek galimybių žinoti, ką valgo. Taip kad nereiktų per daug verkti dėl chemijų ar panašių dalykų, nes kitur yra blogiau.

[andyour]

O jeigu nesi pakankamai sumanus, kad perskaitytum etiketę, pasidomėtum produkto kilme ar kitais atributais, tai čia jau paties problema. Aš sugebu atsirinkti tokius produktus, kokių man reikia ir kokie man patinka. Nesakau, kad jie būtinai labai sveiki, bet svarbiausia, kad galiu rinktis ir tiksliai žinoti, ką valgau.

Žmonės valgo tai ką parduoda. Aš pats asmeniškai niekada neskaitau sudėties, nes man tie E nieko nesako, negaliu pamatuoti jų žalos. Žinoma, pirmenybę teikiu prekėms be E priedų, ekologiškiems. Ir ta eko mada jau gan plačiai išplitusi. Neužilgo dauguma maitinsis tik ekologišku maistu.

[bebop]

Gal pats neteršk temos.
Aš irgi dalyvauju konferencijose ir žinau kas ir kaip jose būna ir kokių kartais ten ekscesų būna. Ar kokių nesąmonių užvemia garbūs mokslininkai. Ar kokiu konfrontacijų kyla tarp Vakarų ir besivystančių šalių mokslininkų pranešimų metu.
Savo siauroje srityje užsikonservavę mokslininkai neretai nemato nieko plačiau. Aš bent jau stengiuosi tokiu netapti.
Kas dėl kalorijų mažinimo Britanijoje - tiesiog graudžiai juokinga. Aišku, porcijas mažins... Juokinga. Kai yra toks natrio gliutamatas, kurio šiais laikais pilama daug kur. Tai jis ne tik sustiprina prasto maisto skonį, bet ir sukelia alkio pojūtį ir todėl yra apsiryjama. Nes kartą paragavęs, negali sustoti ėsti. O riebalai, cukrus tai jau antriniai dalykai. Deja, niekas natrio gliutamato ir kitų apetitą žadinančių chemikalų net nežada uždrausti.

Taip, kadangi tu visų sričių genijus - ir iš karvės 300 proc normos pamelžtum, ir Marse koloniją įkurtum. Belieka tik tavęs klausyti.

[enigma]

Žmonės valgo tai ką parduoda. Aš pats asmeniškai niekada neskaitau sudėties, nes man tie E nieko nesako, negaliu pamatuoti jų žalos. Žinoma, pirmenybę teikiu prekėms be E priedų, ekologiškiems. Ir ta eko mada jau gan plačiai išplitusi. Neužilgo dauguma maitinsis tik ekologišku maistu.

Ekologiškas produktas - labai sąlyginis terminas. Ne tik neužilgo, bet ir toliau žmonės maitinsis tuo pačiu, ką ir dabar valgo. Nes ne visada kainos ir kokybės santykis yra ekologiško maisto pusėje. O ir kiek to, taip vadinamo ekologiško maisto, yra?

[andyour]

O ir kiek to, taip vadinamo ekologiško maisto, yra?

Tiek, kiek tam yra paklausos. Manai, ekologiškos daržovės pačios sau auga? Kaip manai, kiek kainuoja ekologiškas kenkėjų nurinkimas rankomis ir ekologiškas ravėjimas rankomis?