Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Manau naujuoju kultūros ministru bus paskirtas įvairiose pasaulio šalyse nuo Lietuvos teisėsaugos besislapstantis advokatas-apsišaukėlis Stanislovas "Stiliosliovas" Tomas. Beje, šiandien nuo stotelės nuplėšiau tokį "gėrį". Bet tai dar nereiškia, kad aš palaikau tuos ruduosius šaibininkus. Tiesiog jokia skelbime nurodyta informacija negali būti platinama tam neskirtose vietose. Sakau, esu net sukūręs tokį eilėraštį, kurį pats baigiu išmokti mintinai:

    Dujos vandenilio sulfido
    Pasklido po Seimo sales plačiai
    Tai "Nemuno aušros"
    Rudmarškiani
    Paskleidė savo nuodus
    fašistuojantys-kremliovski brudai

    Skardžius, Gedvilas-Josifas Mengelė
    Išguldė unt žemės narkomanų ir g*jų partiją
    Tą, kur bulbašų aITyšnikų prikvietė tūkstančiais
    Ir užteršė anie Lietuvą su savo rusų kalba

    Trokšta nuo bado visi
    Šaltibarščiuosna galvas net panardino
    Į smėlį susikišti teko
    Visas partnerystes, žolytę
    Stambulo konvenciją taip pat

    Remyga su pasididžiavimu sako
    "Prisiekiau salėje nesant
    Nei vieno konservo ir liberalo"
    Tai išgirdę "teisingieji-pažangieji"
    Žiaukčiojo it musę prariję

    Nejaugi, nejaugi, nejaugi
    Mes savo rinkėjus nuvylėm? Kai Bartoševičių pas save laikėme
    Jo nuodėmes saldžias dangstėme
    Radvilaitė-Morkūnaitė

    Ir liberalai su alkoholio priemonių
    Laisvinimu save nuo darbo koalicijoje
    Išlaisvino, todėl todėl rinkėjai mieliau
    Už vokeliuos algą gaunančių teistų
    Rudųjų Kelmės-Šilalės meškų partiją nubalsavo!
    Attached Files

    Comment


      https://www.facebook.com/reel/161201...0?locale=lt_LT

      Gerai čia Kaščia priminė musulmonų dvasininkui, kad vienas prelegentas* jau buvo tarsi iššveistas ir nuleistas į vieną santechnikos gaminį kanalizacijon, pridedant jam papildomus 0,5 m. kalėjimo už buvusio KAM ministro išvadinimą nacistu. Kasčiūnas yra tikras vilnietis, lietuvis, akiniuotis, gyvenantis paprastame bute, argumentuotai mokantis įtikinti savo argumentuotu kalbėjimu kitus, o svarbiausia - ne tik neturi mašinos, bet net ir nėra įgijęs B kategorijos vairuotojo pažymėjimo - lygiai kaip ir aš. O nacistai man asmeniškai yra nebent tie, kurie sugalvojo (ir kurie mėgsta) tokį krepšinio arenose skambančios finalinės sirenos garsą, kurį raidėmis užrašyčiau maždaug kaip "Dzuzaaaaaaaaaaaaaankšt!". Vienintelis Europos miestas, kuriame tokią sireną prisimenu - tai Krasnodaras. Tas garsas vat tikrai skamba nacistiškai kažkaip. O Kasčiūnas - šaunuolis. Jei jo dėka, dar vienas antilietuviškai nusiteikęs gaus bausmę už jo kritikavimą, tai džiaugsiuosi taip, kaip džiaugiuosi, gavęs automatinį pranešimą iš ANR, kad skelbimą apie dingusį gyvūną neleistinose vietose klijavusiam asmeniui pagal mano pareiškimą skirta nuobauda - įspėjimas.
      * - kalbu apie Algirdą Paleckį, jei kas neprisimenate.

      Comment


        O! O, o! Šarmingi auksiniai-geltoni rudens ūkanoti rytai - su Vyto Jankovičiaus (Vyt.Jan) iškliokimu visam laikui. Jo pašalinimo himnu skelbiu ilgus metus pralaiminčias svečių komandas Tel-Avivo "Nokia" arenoje varžovus iškliokinėjusios kėlinio/atakos laiko pabaigą/minutės pertraukėlę/žaidėjo keitimą skelbusios ir džiuginusios sirenos garsą: "KLIŪŪŪŪŪKT!

        Beje, koks ten žodis buvo po jo originalo - VLR, slapyvardžiu? Kažkoks "Demokralikifjorenler" ar kaip ten? Gal kas pamenate arba žinote, kaip tai verčiasi į lietuvių kalbą?

        Comment


          Vat greitu metu turėtų įvykti kasmėnesinis susitikimas su seneliu. Ne, aš tikrai jo nepaklausiu kas yra obradai, kaip man siūlė liutass. Tačiau tačiau, kai jis vis paklausia, ar yra kokia priežastis, dėl kurios aš nedirbu ir neieškau darbo, aš gal pagaliau jam atsakysiu, kad paslapties kaip ir nėra, tačiau jei kažkur įsitrinsiu, megsis pažintys, ryšiai, o tai man ne visada naudinga, pvz. kas įvyko kai mintimis ilgai negalėjau išsiskirti su klasioku, kad pradėjau sėdėti jam po langais, arba, kaip dabar, kad kasdien galvoju ir sapnuoju buvusius kaimynus iš anos gatvės ir nebežinau ką daryti, tačiau čia - dar ne viskas - mama uždraudė sakyti seneliui apie tai, ką mes padarėme praėjusią vasarą. Todėl, kad dabartiniai mūsų namai geografiškai yra žymiai arčiau močiutės, ir ji netyčia mus sutikusi Justiniškių "Norfoje" ar netgi toje "Rimi", kur visai šalia jos namų, tai ji gal dar paseks mus, kur link mes einame. Tai va, mintyse repetuojant pokalbį ir sakant žodį "megsis", man mintyse prieš akis iškyla bomžinis senas Škoda troleibusas, kurio garažinis numeris 1505 (man rodos prieš 10 metų jis buvo parduotas į Žitomyrą) ir jis vienu metu, kažkur 2008-2009 m. sandūroje dirbo 19 maršrutu ir važinėjo su melsvos spalvos "PUMA AQUA" reklama, ant jos buvo parašyta "Nauji kvepalai jam ir jai" ir kažkoks "MEXX", tai va, kažkaip panašiai suskambo mano galvoje, kai atkartoju naratyvą "...nenoriu dirbti, nes darbe megsis pažintys, ryšiai su kolegomis, kuris vėliau gali išvirsti į persekiojimą, arba, pvz. darbe kas nors taip puse lūpų prasitars, kad turi žolytės, ir aš principingai priduosiu jį į policiją, taigi paskui pradės manęs taip nekęsti, sukurs mobingą, jog būsiu priverstas pasitraukti iš užimamų pareigų panašiai, kaip galbūt mano skundų dėka ta Aula-Magna išėjo iš VVT". Baisu net pagalvoti, kur galėčiau rasti tokį darbą, kur visi kolegos būtų tobuli, kad neturėčiau dėl ko paskųsti jų tarnyboms, arba, gal nesu šiame forume pasakojęs, bet mokykloje kai buvo 11 kl., į gimnaziją atplūdo naujų devintokų, tai buvo tokia panelė, gal net kelios, kurios rodė man dėmesį, vienu metu net laukdavo prie durų iš ryto, norėjo su manimi pabendrauti, tačiau mano ignoro jos nesuprato, tai teko pastukalinti tas panas socialinei pedagogei ar tai jų klasės auklėtojai, kad nimfomanija baigtųsi. Tai va, bijau, kad darbe irgi patiksiu kokiai vienišai kolegei - tos irgi gudrios lapės, pirmiausia atsargiai išsiklausinės ar neturiu merginos, ir gavusios neigiamą atsakymą, supras tai kaip ženklą, kad aš laisvas ir mane galima vilioti, nors aš jas nuoširdžiai niekinu. Aš tikrai joms nesidalinsiu savo gyvenimu - kokią muziką klausau, kokie mano pomėgiai, savo praeities irgi nenoriu pasakoti. Tuo labiau, kokiam tipiniam žmogui bus įdomu, kai aš su didžiuliu patosu bersiu perskaitytą informaciją internete apie mirties bausmės vykdymo Singapūre detales - kaip tau užmauna juodą maišą ant galvos, suriša rankas už nugaros, pastato ant liuko, gavus signalą trūktelima svirtis ir tu krenti žemyn su kilpa ant kaklo, kur apačioje laukia gydytojas, kurs paklausęs tavo pulso, konstatuoja mirties faktą. Gautųsi taip, kad išsipasakoju, o tuomet X žmogus pats mane meta. Kaip man tuomet jaustis? Todėl tikrai labiausiai ko bijau būsimame darbe - tai kolegiškų reikalų peraugimo į neformalius santykius už darbovietės ribų ir to, kad atstumta priešinga lytis man gali keršyti numušinėdama mane einantį nuo tilto zenitinių raketų kompleksu "BUK". Gi sako, Venckienė pas savo brolį Kedį užsakė J. Furmanavičiaus žudynes, nes jis buvo Neringos simpatija, tačiau anas atsisakė turėti su ja reikalų, tai ta sugalvojo, kaip jį užversti.
          Paskutinis taisė Kristupas0220; 2025.10.06, 12:38.

          Comment


            Dar kelios įdomiai baisios situacijos, nutikusios šįmet:

            1. 2025 m. balandis, Vilniaus "Senvagės" gimnazijos prieigos. Truputis konteksto - praėjus daugiau nei savaitei po Liūziaus pašalinimo (po kurio jis iki šiol negrįžo į forumą), nusprendžiau nuvykti prie savo buvusios mokyklos, kurioje įgijau vidurinį išsilavinimą. Bet ne pabendrauti su mokytojais, atnešti jiems gėlių, o palaukti, kol po pamokų pro duris išeis... Oršos g. laikais, kai aš klestėjau, tarp žmonių (kaimynų), kurie su manimi pasisveikindavo, buvo tokia mergaitė. Tuomet ji buvo pirmokė, ir dar gal 3 metai iki tol, kartą man sėdint prie vienos iš laiptinių ant klombos krašto, ji manęs paklausė, ką aš ten darau. Tai dar tuomet buvau sužavėtas, kad vaikai drąsesni už dalį suaugusiųjų - net ne visi suaugę prie manęs prieidavo. Tai žodžiu, kai 2023-2024 m.m. sezonu stovėdavau prie namų, ir vienas iš tėvų tą mergaitę parvesdavo namo, ji tekina pasileisdavo link manęs pašnekėti. Kai jai pasakiau, kad irgi baigiau Senvagę, atsirado dar daugiau bendrų temų. Tai vat, ėjo pirmi metai nuo išsikraustymo, tai nutariau pasitrinti prie mokyklos, kur tikėjausi sulaukti, kol vienas iš tėvų ateis ją pasiimti ir paklausti jos tėčio/mamos, kaip toji gatvė jau beveik metus laikosi be manęs, ar namo Fb grupė vyksta diskusijos šia tema ir t.t. Tai man bedykinėjant palei tvorą (vis daugiau mokyklų tveriasi kaip kalėjimai) priėjo kažkokia ciocė su šuniu, pradėjo klausinėti, ką čia darau. Sakau, galvojat, platinu narkotikus? Tada paaiškinau, kad kol gyvenau Šnipiškėse, prie namų bevaikštinėjant savo gatvėje, buvo tokia mergaitė, kuri kartą būdama greta savo tėvų, nepabūgo manęs pakalbinti, o dabar mes su mama išsikraustėme į kitą vietą ir aš pasiilgau tos gatvės žmonių ir tuo pačiu gal jinai manęs. Tai tai šuns vedžiotojai kilo dar daugiau klausimų - ji pasakojo, kad kažkur šalia vaikštinėja vyrai (suprask - narkodilerių ir pedofilų medžiotojai), tai vieną iš jų ji atvedė prie manęs, kuris (ne)išklausęs mane iki galo, galiausiai atstojo.

            Istorijos moralas: šiais neramiais laikais, kuomet paaugliams narkotikų įsigyti ypač lengva, o į viešumą iškilo pedofilų R. Ačo ir K. Bartoševičiaus atvejai, šalia mokyklų palei tvorą geriau neslampinėti, nes iš šono žiūrint retas kuris supras, kad mano apsilankymo tikslas yra itin kilnus - pradžiugint antrokę, kuriai patikdavo su manimi bendrauti ten, kur buvome kaimynai. Aplinkiniai gyventojai organizuoja nelabai teisėtus baudžiamuosius savigynos būrius, kurie šukuoja teritorijas, saugodami nuo dėdžių, kurie vilioja mažesnių klasių mokinukus į savo namus "pažiūrėti filmukų" arba laukia, kol iš mokyklos išeis narkotinių medžiagų pirkėjas.

            Teigiamas dalykas, suvoktas po šio nutikimo - ta moteris su šuniu, kuriai prisistatinėjau, ji kol kas vienintelis žmogus, kuris pasakė, kad 25 m. vyrui vis dar gyventi su mama "nėra jokia gėda".

            2. 2025 m. rugsėjis. Paskutinė mano šio sezono kelionė. Atvažiavęs iš Širvintų į Barskūnų kaimą, turėjau valandą sulaukti, kol atvažiuos Vilniaus autobusas, į kurį persėsiu. Nesitikėjau, kad buvimas šiame kaime įsimins bene labiausiai. Vienu metu iš visai netoli stotelės esančios KOOPS parduotuvės išeina kažkokia nelabai sveikai atrodanti moteris, kuri pradeda agresyviai artėti link manęs bei mosikuoti man maišu ir reikalauti, kad iš ten dingčiau. Kelis kartus pakartota frazė, kad laukiu autobuso, jos neveikia, ji pradeda kartoti, kad anas jau išvykęs. Taip plavinėjome su ja po kelią kokią minutę, jau išsitraukiau dujų balionėlį, bet iki paskutinės akimirkos vengiau fizinio kontakto. Vienu metu pradėjome artėti link minėtos parduotuvės durų, kur į lauką kaip tik buvo išėjusi pardavėja. Kai jos paklausiau, kas tai per moteris ir ko ji iš manęs nori, ta atsakė (o gal apsimetė), kad nežino, tik manęs paklausė, iš kur aš esu. Paėjus toliau, paskambinau 112, norėdamas pranešti apie nesveiką, man būti neduodančią moterį, tačiau supratau, bet patruliai atvykti greičiausiai nespės, o aš jų nelauksiu. Tai pasimosikavome su ja, ji pavarinėjo mane, ir beeinant kviesti(s) pagalbos, aš nuo kelio įbridau į sudirbtą lauką ir atsisukęs pamačiau, kad ta nesveika moteris dingo.

            Istorijos moralas: Net jei tavo viešnagė kaime trunka vos 1 valandą, egzistuoja tikimybė, kad net ir per tokį trumpą laiką jau būsi pastebėtas, kaip nevietinis, pirmąkart matomas veidas. Net jei nevaikštinėji po kvartalines kaimo gatveles nužiūrinėdamas sodybas, o lauki stotelės prieigose, vis tiek yra rizika susilaukti dėmesio. Ir kartais ne tik kreivu akių žvilgsniu ir tyla, bet agresyviais veiksmais.

            Teigiamas dalykas, išsineštas iš šios situacijos: supranti, kaip kaime visi vieni kitus (at)pažįsta ir kaip greitai pastebimas naujas asmuo, į kurį vietiniai žiūri kaip į tam tikrą pavojų. Todėl verta tikrai apsvarstyti - ar verta įsikūrinėti gyventi provincijoje, kur savo elgesiu turėsi įrodinėti, kad nesi pavojingas asmuo.

            3. 2025 m. rugsėjis, Vilnius, stotelė "Lazdynai". Jau išlipęs į tą stotelę pamačiau kiek tamsesnio gymio (gal jo protėviai kokie bylarūZZai, kurių veido bruožai dar tamsesni už rusų?), bet lietuviškai kalbantį vyrą su paplūdimio šliopkėm. Galiausiai, jis priėjo ir prie manęs. Paprašė pa`share`inti Wi-Fi`jų. Tai pasakiau, kad pats juo niekada nesinaudoju, nes pas mane internetas veikia ir be jo. Tada pradėjo prašyti, kad duočiau jam savo telefoną ir jis pats susiras ką reikia. Atsisakiau. Vienu metu jam dar kalbant normaliai kalba, išsprūdo vienas keiksmažodis iš b raidęs. Paprašiau, kad nesikeiktų, kadangi mano protas ir mintys - kaip tyro, nesugadinto 10 metų vaiko, tad slaviškos kilmės keiksmažodžiai užgauna mano jautrią sielą. Tada kaipmat pradėjo agresyvėti, aiškinti, kad padarys man tą ir aną, tačiau ko gero, pamatė, kad iš kišenės išsitraukiau dujų balionėlį, kurio, tiesa, nekišau jam taip, kad matytų, bet vis tiek turbūt suprato, kad ruošiuosi gintis. Tuomet atsitraukė, bet man porą kartų atsisukus pasižiūrėti ar tikrai dingo, susitikus mūsų žvilgsniams dar bandė kažką baubti, bet atgal nebegrįžo. Panešiau policijai, ar jį surado - nežinau, nes pats stengiausi kuo greičiau palikti tą vietą.

            Istorijos moralas: jei matai įtartiną asmenį, kuris dar pačioje pradžioje tave nusižiūrėjo, geriau pasišalinti iš X vietos kuo skubiau, ir grįžti tenai sutvarkyti reikalų vėliau, pakol nepradėjo kažko prašyti.

            Teigiamas dalykas - supranti, kad net ir didmiesčio stotelė su aplinkui esančiu nemažu kiekiu žiūrovų (praeivių) negarantuoja saugumo, net jei tai rajonas, kuris užaugino patriotiškiausią lietuvį Žemėje - Lauryną Kasčiūną.

            4. 2025 m. spalis. Laukdamas 18 maršruto troleibuso Vaduvos stotelėje, atkreipiau dėmesį į kažkokį plikagalvį vyrą, kuris kažkam rėkia į telefoną. Pabliauna vienąkart, pasideda į kišenę, paskui vėl iš naujo - vėl kažką rėkia. Svarsčiau dar vietoje kviesti policiją, motyvuodamas tuo, kad bijau, jog toks nesveikai rėkiantys vyras šiuo metu yra viešoje vietoje. Nejaugi jis laukia to paties maršruto, kaip ir aš? Prieš tai užsižiopsojęs, praleido naują 18 troleibusą, ir mano košmarui, atvažiavus senajam 2670 (tą patį, su kuriuo dirbdavo Vita-Tigras), jis irgi įlipa. Atsisėdu kuo toliau nuo jo, tačiau po eilinio jo, jau kiek ramesnio pokalbio, prieinu artyn ir pasakau, kad jei galima ,nebaubtų į telefoną, nes man baisu. Tai jis pasakė, kad tądien jo gimtadienis ir jis susipyko su drauge, ji neįleidžia jo į namus. Jis pasakojo, kad dėl jos specialiai persikėlė gyventi į Vilnių, o toji, dabar girta, žada jo nepriimti, tad jis po kelis kartus jai skambindavo paklausti, ar ji priims savo draugą namo, tiesa, dažniai tai ji skambindavo jam. Visą kelią iki pas Justiniškių, būtent iki tos pačios stotelės ir reikėjo išlipti ir jam ir man, daugiau mažiau kalbėjomės, jis pats buvo pasibaisėjęs jos elgesiu, išprovokuotu alkoholio. Aš pamačiau, kad jis nėra piktybinis. Per vieną trumpai trukusį telefoninį pokalbį, ji jo paklausė, su kokiu troleibusu jis važiuoja. Stotelėje "Lūžiai" rodos, neįvyko nieko ypatingo - vairuotoja(s) jau buvo uždarantis duris, tačiau kažką atbėgantį įleido. Tai buvo moteris su šuniuku, kuri ir atsisėdo pačiame gale. Išlipant sekančioje stotelėje, jis su manimi atsisveikino, o ta moteris, kaip vėliau paaiškės, ir buvo toji ano draugė. Tuomet išlipus į lauką su tuo vyru pro vidurines duris, toji išlipa pro galą su savo šuva ir man sako: Ateik čia! Kadangi labiausiai bijojau jos šuns, pradėjau traukti dujų balionėlį. Ana kažkaip pamatė ir greitai grįžo prie savo draugo, su kuriuo parklibinkščiavo link namų. Nesuprantu, kuo aš jai užkliuvau - suprantu, jei būčiau moteris, tuomet ji galėtų įtarti, kad flirtuoju ir bandau nuvilioti jos draugą, o dabar...

            Istorijos moralas: jei matai neadekvatų žmogų, kuris su kažkuo pykstasi (kad ir telefonu), geriau jo neliesti, nes nėra garantijos, kad tas kitame laido gale esantis pašnekovas įlips į tą patį troleibusą kažkur pakeliui ir visą savo pyktį neaišku dėl ko nukreips į mane, nors visą kelią mano girdimame pokalbyje jis savo draugei apie mane nieko nesakė.

            Teigiamas dalykas, išmoktas iš šio nutikimo: sužinai, kokia neadekvati gali būti išgėrusi moteris, ir kaip pavojinga, kai esi nuo jos priklausomas ir neturi kur pernakvoti, jei ji nuspręstų nebeįsileisti. Tokie dalykai leidžia suprasti, kad arba gyveni pas mamą ir tenkiniesi jos išrinktu butu arba eini dirbti ir gyveni vienas - nereikia prie nieko derintis.

            Comment


              O kas ten pavaizduota forumo nario bimbam avatare? Turkijos vėliava ant apvalaus metalinio riterio skydo?

              Comment


                broooliai Dumalakai pievą mums smulkins,
                o Skardžius - šieno supresuoti atvarys!

                (už autizmą neteisiama)

                Comment


                  Bet tai kur tą zylutę Sinyyycą išmetė iš NSGK, tai siaubas. Vietoje jo, į jį įleistas aušrietis Gedvilas. Pradžioje per daug nekreipiau dėmesio, kadangi maniau, jog kalbama apie liberalą S. Gentvilą. Pasirodo, tai Aidas Gedvilas. Vat tau ir rudoji šaiba paėmusi įkaitais visą Seimą. Mano mama dar pastebėjo, kad jis panašus į nacistinės Vokietijos gydytoją [sadistą] Josifą Mengelę. Juk savo kultiniame eilėraštuke dar rašiau:

                  Skardžius, Gedvilas-Josifas Mengelė
                  Išguldė unt žemės narkomanų ir g*jų partiją
                  Tą, kur bulbašų aITyšnikų prikvietė tūkstančiais
                  Ir užteršė anie Lietuvą su savo rusų kalba


                  Aišku, šiame posme, pagrinde pasidžiaugiu, kad į Seimą nepateko nei vienas La!svės partijos atstovas - juk jų vadė Armonikaitė džiaugėsi, kad į Lietuvą privažiuos tūkstančiai bulbašistano atstovų. O kad jie nesimokys lietuvių kalbos, tai čia normalu? Kad išdidžiai terš Vilniaus gatves su savo BY numeriais? Dar ir Kalbos inspekciją norėjo panaikinti laisviečiai, tipo, kad neturėtum kam pasiskųsti, jei tavęs kažkur neaptarnavo lietuviškai...

                  Comment


                    Bet koookį baisų sapną sapnavau šiąnakt. Tokį baisų, kad prabudęs tamsios nakties viduryje, bijojau tiek atsimerkti, o nuėjus į WC buvo baisu net žvilgtelėti į tamsoje matomą savo atvaizdą veidrodyje. Sapnavau kažką, susijusio su... ĮSLAPTINTA INFORMACIJA. Kažką apie tai, kad va kaip buvo covidas, tai atitinkamai reaguodama į situaciją, valstybė priėmė ribojimus, kad virusas mažiau plistų, ir kažką, kad dar neturėjome gyvūnų masinės ligos paplitimo, kad maždaug, kas būtų, jei staigiai-plačiai išplistų kokia nors zooliga, kokių priemonių ir suvaržymų imsis valdžia, kad duomenys apie tai yra pripažinti valstybės paslaptimi. Kam?

                    Comment


                      Kažkurią naktį sapnavau, kad geidžiu savo draugo.

                      Comment


                        Bet tikrai kai pagalvoji, aš vaikščiodamas pėsčias po Vilnių, ant savo batų kasdien parsinešu Marcelijaus T. Liūto bemso padangų pėdsakų... Kaip susimaišo visos šalies ir ištisų žemynų pervažiavusių transporto priemonių palikti pėdsakai. Jis nuo savo namų nulėkė pokalbiui į Ožeškienę pas UŽT moterytes maloniam pokalbiui. Ir jos grįžo namo. Jam iš paskos važiavo kitas automobilis, kuris pavažiavo kažkiek metrų K. Petrausko gatve. Ja kursuoja tolimojo susisiekimo reisai į Vilnių. Vilniuje jie kerta tą Gariūnų sankryžą, kurią pervažiavo automobilis, kurio vairuotojas gyvena prie mano namų. Ir aš eidamas per kiemus, atsistoju ant jo ratų paliktų nematomų provėžų. Va taip vat kiekvienas atsistojame ant taško, kurį prarideno ratai mašinos, kurios kelia tądien ar kitądien susikirto su kitos mašinos, pabuvojusios X vietovėje, padangų žymėmis. Ir taip, ir taip. Kažkuriuo metu itin stipriai domėjausi Zarasų r. esančiu Zirnajų kaimu, kur gimė buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Kaip man įprasta, tam tikro žmogaus biografija susidomiu ne tuojpat po jo mirties, bet jau atslūgus emocijoms, kai visi pamiršta. Vat šiandien važiavau nedidelę atkarpą autonominę eigą turinčiu 10 maršruto troleibusu, kurį vairavo ta garbanota sena vairuotoja, kuri 2014 m. rugsėjo 1 d., (nepraėjus nė parai nuo momento, kai paskutinę vasaros dieną per LNK pirmąkart girdėjau V. Šiškausko dainą "Mūsų kaimas"), man stovint su raudona gėle prie raudono šviesoforo, vairuodama 19 maršruto troleibusą, kurio garažinis - 1111, o valstybinis - BNA 451, ji praskriejo pro mirksintį žalią šviesoforo signalą. Tai vat praėjusią savaitę ir man teko pravažiuoti tuo 1111, aišku, vairavo vyras, o ne ta moteriškė, bet išlipus iš jo, kai jis paskutinėje stotelėje dar kiek pastoviniavo atidarytomis durimis vėdindamas savo saloną ir tuo pačiu leisdamas troleibuso kvapą į išorę, aš pagalvojau: Va, ir man Lietuvos laukai dar skamba... Ir vis svarstydavau - kas būtų, jei būčiau metęs tą gėlę, ir pasakęs mokyklai viso gero, būčiau nusprendęs nebetęsti mokslų ir perbėgęs per gatvę iki stotelės, įšokęs į tą 1111 ir palėkęs iki tuomet dar stovėjusio "Žalgirio" stadiono - ar man irgi būtų skambėję? Ar ta vairuotoja būtų pardavusi man vienkartinį bilietuką, jei būčiau jai subėręs ir užvertęs centukus į tą varstomą metalinę dėžutę?
                        Attached Files

                        Comment


                          O jeigu forumietis, gavęs pašalinimą numiršta ir toks ryšys įrodomas, ar moderatoriai padengia pusę laidotuvių išlaidų?

                          Comment


                            Oifl niekada nebeprisikels? Kaip ten po jo avataru buvo užrašas "I trigger nazi tears" ar kaip ten?

                            Comment


                              O tai valstybė jau veikia? Gi praėjusių metų Seimo rinkimų priešaušryje ant stotelių paviljonų puikavosi patušuotos Blinkevičiūtės reklamos su tuo legendiniu šūkiu. Ar eilių poliklinikose nebeliko? Ar pensijos pakeltos? Bendrai kalbant - apipylė ji mus pinigais ar ne, kaip kad netiesiogiai tą buvo žadėjusi?

                              Comment


                                Na va, atrodo mama jau rado vietinį iš invalidumo gyvenantį meistriuką, kuris pasiims buto remonto tame zombyne. Galbūt už metų dabartiniuose namuose jau nebegyvensime. Kaip laukiu tos dienos... Nejaugi pasieksime neįmanomą? Gyvensime ten, kur prieš 20 metų net nesvajojome? Didžiasalis - tai erdvė beribėms svajonėms. Didžiasalis - tai puiki vieta mamai sutikti savo senatvę, o man - numirti iškart. Didžiasalis yra apie tai, kad jei nemoki papildomai užsiplėšti pinigo iš Gintarės Skaistės propaguoto INVESTAVIMO - tau tik ten įperkama darosi. Ten paukštukai čiulba, ten parduotuvės dvi, o vaistinės lyg ir nėr. Ten butas, kur teks išgremžti visas sienas, kur prieš tai bomžai kažkokie gyveno. 25, tik 25 metai man - o jau zombio gyvenimui ruošiuosi...

                                Comment


                                  Sako, europarlamentarams laiduojamos LUX VIP klasės komforto lygio skrydžio kelionės lėktuvu į Briu(k)selį. Įdomu, kaip iš šono atrodytų į patogų krėslą (su)smigusi pažadukė Vilija Blyn...kevičiūtė? O gal tikrai jai geriau būtų už 2521 https://transphoto.org/photo/1965153/ vairo, kur ji, pagal mano sukurtą legendą, beveik prieš metus Laisvės pr. - Rygos - Buivydiškių g. sankryžoje nukalė per raudoną šviesą bėgusią, pareigas eiti bebaigiančią I. Šimonytę?

                                  Comment


                                    Click image for larger version

Name:	siaipnesamones.jpg
Views:	99
Size:	30,1 kB
ID:	2224950
                                    Attached Files

                                    Comment


                                      O čia kažkas labai bendro? Taip, gal tai nesąmonė ir kliedesys, bet pvz. gal geriau jūs pasakykite, kas yra eldyšain šaiba, prisiminkime ką vadiname obradais, arba... gal sukirstumėte testuką vieną, kitą? Galėsite rinktis iš daugiau nei 10 mano priruoštų klausimynų - jie subalansuoti liūtukui, bet tinka ir svečiui, t.y. kitiems, mažiau šioje temoje besireiškiantiems asmenims. Kadangi pasireiškėte mane išgarsinusioje temoje, siūlau jums paspėlioti:
                                      • Kas sudaužė širdį Paleckiui - dar 0,5 m. kalėjimo?
                                      • Kaip operos solistas Vaidas Vyšniauskas prieš kelis metus susigadino reputaciją?
                                      • Ką padarė Plotnikovienė?
                                      • Koks ryškiausias Cibulskienės poelgis kaime?
                                      • Pagal kokį požymį toje 2016-2020 m. specialistų Vyriausybėje, vienu momentu mūsų šalis atsidūrė viename su sąraše su tokiomis šalimis kaip Kiribatis, Irakas, Belizas?
                                      • Ką prikėlė/galėtų prikelti prof. advokat. Stanislovas TOMAS?
                                      • Kas tas galimai apsišaukėlis Arūnas Kupčiūnas?
                                      • Liu Šu tai...
                                      • Kodėl Spyrį-Dūrį aš išvis praminiau Spyriu-Dūriu?
                                      • Kodėl mama neleidžia man bendrauti su dėde ir močiute, o bendravimą su seneliu irgi kontroliuoja?

                                      Comment


                                        Bet aš dabar svarstau, kam politinės Lietuvos arenos padangėje, kalbant apie Šilutėje užgimusią, ir per Kelmės-Šilalės apygardą visos šalies padangę užsmirdinusią PPNA, užbliovė tas "Žalgirio" arenos boileris (kurio paskirtis - įskaudinti pralaiminčią pusę) - ar Remygai, kuris gavo apdovanojimą M.U.L.K.I.S., ar konservams, kurie, vedami visuomenininkų kultūrininkų, stengiasi visaip sukurstyti jo nuvertimą? Tačiau jiems jo nuversti nepavyksta - jis kuria skandalus, vėliau prie tribūnėlės Seime daro pasiaiškinimų konferencijas, ir mėgaujasi tuo dėmesiu. Tai, iš vienos pusės jis puolamas, t.y. sirena bliauna ant jo, panašiai kaip tos 6.5 sek. ištratėjo praėjusios sezono LKL 5 finalo serijos rungtynėse ir išbliovė Rytui bene skaudžiausią sidabrą, padabintą Levito Pipirais, iš kitos - sirena per praėjusių metų rinkimus nudžeržgė konservatoriaims, nubliovė, nuplieskė, nutviekė, nupliekė juos palikdama opozicijoje, kuomet aušriečiai - koalicijoje. Tai kas ką [su sirena] tvarko, kaip jums atrodo? Ar tie teisingieji, kurie verkia, kad ne jų partija šiuo metu valdžioje, ar Remyga, kuris atsilaiko prieš patyčias?

                                        Comment


                                          Vakar stovėdamas tos gatvės, kurioje gyvena tas mano objektas, pradžioje, kaip tik pamačiau, kaip su mašina įsuko JIS! Nežinau ar mane pastebėjo, bet gavau tiek energijos, kad pasišokinėdamas šuoliavau pirmyn, su visais pastraksėjimais ir paplasnojimais. Tiesa, po langais jam nebesėdžiu jau daugiau kaip 2 metai. Kitoje gatvės pusėje kažkokia vyresnio amžiaus moteriškė į mane taip keistai pasižiūrėjo, aš į ją irgi, ir taip lūpomis "Ko tu į mane žiūri?" maždaug. Nu nes daugumai aš tikrai atrodysiu keistuolis dėl savo čiukurovų, bet tai, kiek aš padar(i)au miesto švarai, yra neįkainojama, o kad mano emocijų išraiškos, pamačius bene labiausiai gerbiamą žmogų pasaulyje yra tokios, tai... ką aš padarysiu. Bet tiek energijos įpūtė man tai, kad jį pamačiau, net nuo šalčio suledėję kaulai atitirpo, kad pasileidau strakalioti. O jo pravažiavimo veiksmą stebėjau sudėjęs rankas prie savęs priekyje kiek žemiau pilvo, kaip vienas iš tų Changi kalėjimo pareigūnų, kur apačioje stovi ir laukia, kol liukui atsidarius, į apačią iškris pakaruoklis.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X