Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Kai kieno nelaimei, spėjau atsisiųsti ir taip išsisaugoti Aivaro Janulevičiaus kursinį darbą, skirtą Lazdijų universitetui. Kaip tai galima susieti su KAROSA markės autobusu, kurio garažinis numeris buvo 396? Sakykime, tu esi kokia nors priešpensinio amžiaus, neįgalumą turinti ir nedirbanti bobelka. Turi seną vaikystės draugę Lazdijuose. Gyveni Vilniuje, kažkur netoli Šeškinės poliklinikos. Sugalvoji aplankyti savo seną pažįstamą. Na ir sėdi į 3G autobusą, pavažiuoji iki Žaliojo tilto, ten tau greit atvaro 53-as ir tu nuvažiuoji į stotį prieš 10 valandą. Ten nueini į kasą ir pasakai, kad nori bilieto už pusę kainos į Lazdijus 10:40 ir atgal iš Lazdijų taip pat šiandien, 16:15 val. taigi, ji nueina prie 30 aikštelės ir ten didingai priekiu į peroną įsistoja 5 kartos, 3 tiltų SETRA autobusas. Ji parodo bilietą, įlipa. Na ir tuomet atgal Lazdijuose įlipa jau link Vilniaus, ir ten, kur ATR plentas (buvusi Galvės g.) įsilieja į automagistralės A1 galą, ji pasistoja nuo sėdynės ir pradeda įsikibusi sėdynėsna judėti link priekio. Paklausia, ar galėsite sustoti "Vaduvos" netarifinėje stotelėje. Vairuotojas atsako teigiamai ir toji Zofija nudžiunga. Autobusas besileisdamas nuo kalno mato, kad ilgai it jaunystė dega žalia šviesoforo šviesa ir jis įjungia dešiniojo posūkio lemputę mirksėti, kad nuokalnėje laukiantys troleibusų žmonės pavydėtų, kad prie jų akių ir kūnų sustos tarpmiestinis autobusas, iš kurio išlips keleivis, keliaujantis tolimuoju reisu, o vat jie pasiprašyti, kad juos nuvežtų į stotį - negali. taigi, autobusas sustoja įvažos pradžioje, prie to ženklo su tuo raudonu ženklinimu ir ji išsikabaroja. Tuomet autobusas, išnerdamas iš stotelės per automobilių srauto štormais ir auasienais nuo Kauno-Klaipėdos kelio kliokiantį fūrų srautą, parodo keletą kairiojo posūkio žybtelėjimų ir palieka stotelę. Na ir toji bobela žvilgteli į švieslentę, kada jai 24 autobusas, kuris nuveš į Šeškinę namo (išvykstant iš Vilniaus jokio įlaipinimo sustojimo mieste nėra, tad teko gėdingai vykti su persėdimais iki stoties). Ir akurat - atvažiuoja ožkos sūris - Karosa, kurios garažinis - 396. "Kita - Sausupio stotelė!" - nuskamba pranešimas autobuso salone iš garsiakalbio. Mūsų didvyrė pasidžiaugia, kad jau tuoj bus prie namų. Tai vat, tas grožis, kad iš ryto tarpmiestinis autobusas iš Vilniaus kelionę pradėjo didingai atsistojęs aikštelėje priekiniu langu į peroną, kasininkės nenuilstamai į jo reisą pardavinėjo bilietus, krapštydamos grąžą ir bilietukus, nepamiršdamos priminti kelinta aikštelė, na o kelionė vakare baigiasi graudžiai - autobusas netarifinėje stotelėje išmetė vieną-du keleivius, ir tuomet parodęs kairįjį posūkį, grįžta į bendrą eismo srautą, o atvykęs į autobusų stotį, išverčia visus keleivius atvykimo perone, kuriame jau sustoja lygiagrečiai šaligatviui, o ne priekiu į jį, kaip laipinimo metu ryte. Ir tas nesustojantis, apie nieką nenusimanantis laiko ratas, kuris vat taip vat sukasi kasdien su tokiais ir panašiais keleiviais. Tai tiek šiam kartui.