O galite paaiškinti (atspėti), kas čia va taip vyksta ir kuriame pasaulio gale? Gal pabūsite liutass nr 2?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip nesąmonės ir kliedesiai
Collapse
X
-
Bet tikrai būtų faina, jei šalys, kuriose praktikoje tebetaikoma mirties bausmė, turistams kaip pramogą siūlytų ekskursiją su kalėjimo prižiūrėtojais į tas patalpas, kuriose tai atliekama. Man tai visad buvo įdomu. Ypač kaip atrodo pakorimas. Aš kažkodėl seniau manydavau, kad yra tokia kaip mokyklos sporto salės aukščio/dydžio patalpa, kurioje nuo lubų atvesta virvė, iki kurios reikia užlipti kopėtėlėmis su tokiu liepteliu su į niekur pasibaigiančiu tramplinu (kaip būna tie šokinėjimui į baseiną skirti), tada jie pritraukia ir užmauna ant kaklo tau kilpą, tuomet pagriebia už blauzdų ir kilstelėję aukštyn, sulenkia tau kojas per kelius ir stumteli žemyn, kur tu pasileidi kristi į priekį-žemyn. Tuomet tau nusibaigus, virvė nukerpama ir lavonėlis ištempiamas iš arenos. Čia Singapūras nuotraukoje, visi turistai ten fotografuojasi prie tų nežemiškai atrodančių sodų, prie to 3 dangoraižių viešbučio, ant kurio nusileidęs ateivių laivas, Merlion skulptūra. Visi tarsi žino, kad drug traffiicking punishable by death, tačiau retas turistas turbūt susimąsto, kaip atrodo pati patalpa, kurioje ta death tau padaroma. Būtų tikra atrakcija - sako, kilpa būsimam pakaruokliui parenkama pagal jo ūgio bei svorio parametrus - tad specialios ekskursijos metu būtų galima pasimatuoti sau tinkančią, pastovėti ant liuko, kur nulenkus svirtį jis prasiveria ir tu iškrenti žemyn. Užsimauti juodą maišą ant galvos, paprašyti, kad kelioms minutėms tau surištų rankas už nugaros ir taip pabandyti suprasti, ką jaučia žmogus, kuris supranta, kad už kelių minučių, apačioje stovint (liudijant) katalikų vienuoliui, tu, valstybės vardu nuteistas myriop, paliksi šį pasaulį.
Comment
-
Nors dažniausia čia miniu jau prieš 11 metų - 2014 m. rugsėjo 1-ąją, kuomet prasidėjo paskutiniai - 8-ieji metai Šeškinės vidurinėje, kai išvakarėse per TV skambėjo ta V. Šiškausko "Lietuvos laukai skambėjo", o kitądien man einant su gėle sveikinti auklėtojos per mirksintį žalią praskriejo ta garbanota vairuotoja su 1111 - BNA 451, tikriausiai ne mažesnis sukrėtimas įvyko prieš lygiai 10 metų - tai pirmoji nauja mokykla po 8 metų - 9-on klasėn žengiau praverdamas Viršuliškių mokyklos duris. Tiek mano klasė - vienintelė 9 tais metais, tiek kitų klasių mokiniai buvo siaubingi chamai, negerbiantys nei mokytojų, nei savęs pačių. Tačiau mokytojai - vieni geriausių, kokius teko pažinoti. Savo drausmingu elgesiu, gana neblogu lankomumu gana išsiskyriau iš kitų mokinių, tad administracijos tarpe turėjau užsirekomendavęs gerą vardą. Bet dėl klasės, tai dar metų gale pasakiau, kad nebenorėsiu čia likti. Paskui viskas gavosi natūraliai - mums buvo pasakyta skirstytis po kitas mokyklas, nes VVM tampa aštuonmete, o paskui tą 2016 m. vasarą, bėgdami nuo močiutės teroro, persikėlėme į Žalgirio namus 98. Aš tas nuotraukoje kairėje, tamsiai mėlynu švarkeliu su gėle kairėje rankoje. Mama iki šiol prisimena, kaip paskelbus apie ceremonijos lauke pabaigą, vos ne pirmas atitrūkau ir puoliau į vidų. Bet juk aš autistas, man atleistina, ar ne? Ta 2015 rugsėjo 1-oji buvo po tos vasaros, kai ištyrinėjau didžiąją dalį Vilniaus miesto maršrutų, kurias mama man neleido važiuoti man būnant 1-2 klasėse. Tai tos pačios bepasitraukiančios vasaros užleista rugsėjo pirmoji, prieš kurią man skambėjo Antano Čiapo dainos "Vien tik mums (Tu ateini lyg aušrinė)" žodžiai "ar beišsaugosim mūs žiedus". Dainoje tikriausiai turėti omenyje gėlių žiedai, bet aš tą interpretavau savaip - žiedai - tai viešojo transporto galiniai punktai (Fabijoniškių žiedas, Antakalnio žiedas, Justiniškių žiedas, Naujosios Vilnios žiedas). Tai man reiškė kažką panašaus į "ar prasidėjus mokykliniams rūpesčiams, kuomet 5 dienas per savaitę pusę laiko praleisiu tarp būrio chuliganų, ar rasiu motyvacijos ir jėgų išeiti kažkur pasivažinėti po miestą viešuoju transportu prie kažkurio iš tų žiedų. Ir, kaip dar toje dainoje dainuojama, taip ir šioje foto, mokslo ir žinių šventė, prieš kurią dar daug laiko kaip iki tol, vasara jau buvo nubarsčiusi lauko gėlėm mano plaukus.
Comment
-
Užvakar išvykau į dar vieną tarpmiestinę kelionę. Kaip įrodymas - nesijungiau prie forumo pora dienų. Tai išvažiavus iš Vilniaus stoties, ir skriejant Tūkstantmečio g. viaduku virš Savanorių žiedo... jo apačioje stovėjo išbombarduotas senas Škoda troleibusas, kuriame pražuvo ir Aula-Magna. Tai va, tokia žiauri lemtis ištiko tą, kas pastoviai taikydavosi į Kristupą - pasirodo, dabar kažkas jau ją pačią pražudė, taigi ji daugiau nebegrasins man.
Comment
-
Va, nėra tas Bešird`vydis toks jau beširdis - priėjo pasižiūrėti, kas atsitiko Normantų Margiriui kai anas, mūšyje su švedais patyrė traumą (abu apibraukiau raudonai) - tam pačiam, su kuriuo per lemiamas praėjusio sezono 5-ąsias LKL finalo serijos rungtynes buvo nejuokais susikibę - kažkuris vienas už kito ilgiau užsikabino rankomis ir taip biški pasipliekė anie du ne itin draugiškai. O dabar jau tikrai draugiškai kaip broliai Dumalakai, vardan bendro tikslo, vardan Lietuvos žaidžia - jau draugais žiūrėk patapo. Bet išsiskirsčius rinktinei, vienas vėl grįš į savo komandą, o kitas - į savo, ir vėl bus skirtingose barikadų pusėse, gal ir vėl apsikapos. Kodėl taip yra? Ar jiems nėra (nebus?) vat to jausmo, kad dar rugsėjį drauge žaidėme už vieną šalį, o dabar vietiniame fronte tarsi brolis einantis žudyti savo brolio - vienas į Rytą, kitas - į Žalgirį. Nu ar ne taip?
Comment
-
(Be) ŠIRD VY DIS!!! BŪM VŪM VŪM VŪM VŪM VŪM VŪM VŪM! Bet tose, vienose labiausiai mane sukrėtusių krepšinio rungtynių, prisiminiau dabar, kad be Normanto, Sirvūcha tose 76:69 pasibaigusiose rungtynėse su LRytu, dar pravirkdė ir dar vieną žaidėją, kuris dabar yra LVKR narys - tai Ignas Sargiūnas. Tai va, tikriausiai kyla klausimų ir vienai ir kitai pusei - prieš tai virkdei mus ir savo taikliais metimais artinai mums savižudybės mintis, o dabar mes jau vėl draugai, ane?
? O gal norite, kad išleisčiau kokią knygutę apie šią savaitę sąvartynan nugrimzdusią mano ideologinę priešę Aulą-Magną (kiti vardo variantai pagal LiūtąLiūtą - Ala Mala, Alga Malga)?
Comment
-
Bet aš jaučiu, jei aš, +- atitikdamas reikalavimus, įsitrinčiau į kokį taip vadinamą "paslapčių subjektą", kur gaučiau priėjimą prie tam tikros srities įslaptintos informacijos, jaučiu ten perskaitęs kokį nors dokumentą pagalvočiau: "Ką? Čia tik tiek? Ir viskas? Ir toks paprastas žodžių kratinys (sakinys) apie tam tikrus veiksmus kaip kas kada ir kur būtų daroma X atveju, vadinamas valstybės paslaptimi?" Tai, kad čia pvz. parašyta, kad karo padėties metu tiesioginis valdymas būtų įvestas tik pasienio savivaldybėse - tose savivaldybėse, kurios ribojasi su nedraugiškomis šalimis. Arba kad IAE apsauga organizuojama taip, kad su fotoaparatu palei tvorą slankiojantį, iš už krūmų išnirusį tipą VST smogikai pastebi ne per per plika akimi lengvai pastebimas vaizdo stebėjimo kameras, bet per to betoninio monstro sienoje išgręžtas, vos įžiūrimas, aukštai esančias miniatiūrinio dydžio skylutes, prie kurių sėdėdami iš vidaus prie sienos, jie prikišę žiūronus/plika akimi stebi, ar nieks nefotografuoja šio strateginio objekto, ir pastebėję kažką įtartino, per raciją informuoja toje zonoje patruliuojantį ekipažą, kad privažiuotų patikrinti. Ai, ir Kasčiūno laidoje pas Tapinienę minėtos šio branduolinės energetikos objekto raketų apsaugos, kurios skris atgal į priešo valstybę, iš kurios į mūsiškę paleista raketa, siekiant sukelti ekologinę katastrofą, yra paslėptos tuose neberūkstančiuose kaminuose. Tikiuosi, kai 2038 m. elektrinės pastatas bus nugriautas, duomenys bus išslaptinti ir galėsim patikrinti, ar iš tikrųjų taip yra, kaip aš sugalvojau, ar ne. O gal jie neatskleis šių duomenų, nes netolimoje ateityje Lietuva vėl planuoja tapti branduoline valstybe ir tuomet naująją atominukę vėl reikės saugoti, tad vėl reikės, kad niekas nežinotų, kokie fizinės apsaugos metodai jai taikomi?Paskutinis taisė Kristupas0220; 2025.09.07, 10:12.
Comment
-
ŠARKA LABAMBYNA! ŠARKA LABAMBYNA! Aš sugrįžau, aš sugrįžau, po 3 dienų, po 3 dienų! Sakau, jei turėjau vilčių, kad Liūzė dar gyva, nenutrenkta, tai po šios dienos įvykių su dronu Lenkijoje, neabejoju, kad jo sveikata dėl artėjančio karo taip pašlijo, kad jis tikrai gavo infarktą dėl nepakeliavo egzistavimo ir... nusibaigė. Jaučiu šiandien vėl būtų įdėjęs kokį nors pranešimą šia tema, su viduriavimo prieskoniu, ir už tai vėl būtų išmestas. Bet tikriausiai jau mirė. Nors labai tikiuosi, kad iki šių metų galo spėsime prikepti bent 500 puslapių ir ta proga uždainuoti autobuso vairuotojo, kuris dirbo su garaž. nr. 500 himną: Spyri dūri kupra stati, susirytus kap gyvati, spyri dūri...
Comment
-
Bet gerai su Kurtiniu priešakyje vakar nupypinome nuo vaizdo graikus*? Aš atsimenu, paties mano domėjimosi krepšiniu piko metu ~2012-~2015 m. jis treniravo Maskvos srities "Chimki" klubą. Labiau už viską atsimenu tos padmaskovinės sirenos garsą jų namų arenoje. Jis toks tryškiantis būdavo, gal net kiek į triedimo pusę būdavo. Išgirdus jį norėdavosi sakyti, kad jis pralaimėjusią svečių komandą tarsi ištriedžia lauk Trydenio būdu (@Trydenis). Atsimenu, kaip tas tuomet jo treniruotas klubas vienu metu buvo pakibęs ant bankroto ribos, visi žaidėjai skendėjo nežinioje, kol galiausiai, pačioje pabaigoje komandą iš pražūties ėmė tempti dvi statybų bendrovės. Ir tos jo treniruotos komandos pavadinimas man asocijuojasi su narkomanų žargone naudojamu žodžiu "Chimkė", kuris reiškia purkštą žolytę, kuri apipurškiama kažkokiais chemikalais, dėl ko ją rūkant, apsinešimo pojūčiai tampa dvigubai aštresni. Kai 9 klasėje, Viršuliškių mokykloje, tos klasiokės Herpijos draugė Karolina papasakojo, kaip fainai ji ten parūkė tos chimkės, o dar kai pasiuntė biologijos mokytoją visiems žinoma kryptimi, tai buvo ir į policijos komisariatą kviečiama pamokų metu, anglų kalbos mokytojai į akis pasakė, kad jos dėstomas dalykas yra nesvarbus, sakė, Mėnulio gatvėje ją ten jau mintinai žino kaip nusikaltėlę. Tai vat, po tokių patirčių ir nebesinori ieškotis jokio darbo. Taip, dabar suaugę žmonės, gal nieks padnoškių nekaišios, į spintą tavęs nestumdys ar nepravardžiuos, bet patyčios suaugusiųjų tarpe - kur kas subtilesnės, labiau užmaskuotos. Tai vadinama mobingu.
* - pagal antraštes naujienų portaluose tikrai pamaniau, jog laimėjome. Bet apie nesėkmę žiniasklaida neūžia, kaip kad 2011 m. Gal dėl gaisro Vilniuje, gal dėl dronų antpuolio pas lenkus...
Comment
-
Bet tai tikrai, nu kaip valdžioje gali būti ne konservatoriai? Kai jiems tenka dirbti opozicijoje, tai jau nedemokratiška, ane? O kai jie vėl (laikinai) grįžta į valdžią, tai jau viskas veikia "teisingai", ane? Kodėl ta Radvilaitė-Morkūnaitė dangstė saldžias Bartoševičiaus nuodėmes, kodėl jam būnant Čilėje, siuntė žinutę, kad maždaug, ė tu, atsisakyk parlamentaro mandato, nes tau kels bylą? Čia nesiskaito, čia atleistina? Kad bene dažniausiai Šimonytės FB paskyroje vartojama sąvoka - zimagoras, čia irgi normalu? Kad Lietuvoj yra kaimų, į kuriuos autobusas užsuka tik kartą per mėnesį po 15 dienos - viskas tvarkoje? Negalėtų dabartinis jų pirmininkas, aktyvusis Laurynas, padažninti grafiko? Ar čia daugiau savivaldos kompetencijos klausimas? Na o jei skursti ir kenti - tavo problemos! Sakau, kaip šaiba, kaip eldyšaina, kaip dušna, kaip trošku tiems edukuotiems-vakcYnuotiems, kad valdžioje dabar truputėlį pabus kiti, gal kiek mažiau sisteminiai, tačiau Lietuvos rusams neparduos. Daugiau dėmesio paprastam žmogui, o ne vien Briuselio kopūstų fabriko centriukui. Kaip pastebėjo mano mama - Šimonytė buvo orientuota į Briuselį, dirbo jam, o kad kažkokia bobulytė, gyvenanti viena 3 kambarių bute Šeškinėje, vos turi už ką nusipirkti kruopų - jai neįdomu? Negali įpirkti - nu ir numirk neėdusi - taip ciniškai galėtų toji Antakalnio politikė pasakyti. Nors juk mūsų visų tikslas yra, kad Kristupas0220 įgytų profesiją ir nemistų vien senelio (Purtino) pensija, kad nieks nesižudytų, kad į Singapūrą skristų paragauti lakuoto ryklio peleko, o ne pasimatuoti kilpą ant kaklo Changi kaliūzėje, kad būtume nacionalsaugumiški, kad bobos gyvenančios krasnūchoje, nuvažiuotų į Vilniaus autobusų stotį, ten pirktų bilietą į vieną pusę kažkur į vieną prie kelio A4 esančių stotelių, ten miškuose pagrybautų, ir grįždama atgal į Vilnių, pirktų bilietą pas vairuotoją, ir išliptų Vaduvos netarifinėje stotelėje, kur persėstų į troleibusą, kuris parpers ją atgal namo. Ir, aišku, kad @DJ+ pašalinimas visam laikui yra skaudus, bet pelnytas. Nors manau, kad net Vietname įmanoma išvengti mirties bausmės, pakliuvus su narkotikais.
Comment
-
Bet ten kaip 2024 metais siaučiau baisėdamasis bejausmiais keleivių kontrolieriais, taip dabar man ikona yra ta pirmajame šio 390-ojo puslapio pranešime įkelta foto, kone vienintelė viešai išplatinta vaizdinė medžiaga, kur parodyta, kaip singapūriečiai karia narkotikų kurjerius. Tai norėčiau su kuo nors padiskutuoti apie pakorimo, kaip mirties bausmės būdo, baisumą - pradedant nuo to, kaip įmanoma užmigti paskutinę naktį, likus dienai iki paskirtos egzekucijos, kai žinai, kad sekančią dieną 5 val. ryto jau būsi pakaruoklis, baigiant - ar paskutinę kritimo sekundę, kai kilpa užsitraukia ir pilnai užsmaugia tavo kaklą, ar per tas kelias milisekundes įmanoma pajusti, kaip užsitraukusi virvė perplėšia tavo kaklą ir tu užgesti? Aš jaučiu, prieš mirtį efektas būna panašus kaip prieš užmiegant - jautiesi mieguistas ir nepajauti kaip nulūžti ir pradedi nieko nebejausti. Gal atsiras, kas, kaip tada su tuo raudonuoju autobusiuku, patars: "Jei tamstai taip įdomu, kas ten vyksta, pabandyk ...>".
Comment
-
Bet tikrai kaip didingai žiauru: gimiau ir augau Šilutėje tarp gėlių, baigęs mokyklą užsiauginau garbanotus plaukus ir įstojau į teisę, buvau šarmingas studenčiokas, bet ne stukačiokas. Paskui praslydau į Seimą, dažnai pasisakinėdavau per TV, mane pradėjo pastebėti, reitingai augo, kalbėjimo maniera darėsi vis labiau masinanti rinkėjus, subūriau rudą partiją, su kuria išsiplėšėme 19 mandatų, tokiu būdu paskandinau ir užvėriau duris į parlamentą vaivorykštinių idėjų kupinai šaltibarščių partijai ir man jos nei kiek negaila.
Čia apie Ž. Remygą jei kas nesupratote.
Comment
-
Aula Magna vakar nebuvo pasiruošusi manęs nukalti. Ir ne tik todėl, kad jau pati pražudyta, bet ir todėl, kad vykau maršrutu, vedančiu link Trakų Vokės. Ta kryptimi vykstantys tolimojo susisiekimo autobusai pagal taisykles turėtų vykti Panerių, Naugarduko, Vilkpėdės, Savanorių, Abejų Tautų Respublikos plentu, tačiau vairuotojas kažkodėl iš Panerių gatvės nusprendė pašauti tiesiai į Tūkstantmečio g. ir tuomet tuo iki skausmo pažįstamu viaduku virš to žiedo ir pro Gariūnus. Tai nusiunčiau pranešimą LTSA, kad nesilaikoma nustatytos trasos mieste. Buvau informavęs jau seniau, tai nors vežėjai buvo įspėti, ir ne po vieną kartą, realiai vairuotojai kaip nori taip važiuoja.
Comment
-
Šiąnakt sapnavau, kad Ernestas Andriušis... pasikorė!
Antra, Bilotaitė tai tikrai... konservatorė - o pati su gyvenimo draugu gyvena nesusituokusi.
Galiausiai smagu, kai kitoje temoje kažkas pamini mano vardą ir šitą temą! Neabejoju, kad yra tokių, kurie užsiblokavę mane, kad jiems nemestų šitos temos. Tai tokia (anti)reklama man labai praverčia, nes ji primena kitiems forumiečiams, kad egzistuoja tokia tema, kurioje laukiu visų norinčių aptarti mano dėstomus gyvenimo vingius.
Comment
Comment