O galite paaiškinti (atspėti), kas čia va taip vyksta ir kuriame pasaulio gale? Gal pabūsite liutass nr 2?
Attached Files
-
-
Bet tikrai būtų faina, jei šalys, kuriose praktikoje tebetaikoma mirties bausmė, turistams kaip pramogą siūlytų ekskursiją su kalėjimo prižiūrėtojais į tas patalpas, kuriose tai atliekama. Man tai visad buvo įdomu. Ypač kaip atrodo pakorimas. Aš kažkodėl seniau manydavau, kad yra tokia kaip mokyklos sporto salės aukščio/dydžio patalpa, kurioje nuo lubų atvesta virvė, iki kurios reikia užlipti kopėtėlėmis su tokiu liepteliu su į niekur pasibaigiančiu tramplinu (kaip būna tie šokinėjimui į baseiną skirti), tada jie pritraukia ir užmauna ant kaklo tau kilpą, tuomet pagriebia už blauzdų ir kilstelėję aukštyn, sulenkia tau kojas per kelius ir stumteli žemyn, kur tu pasileidi kristi į priekį-žemyn. Tuomet tau nusibaigus, virvė nukerpama ir lavonėlis ištempiamas iš arenos. Čia Singapūras nuotraukoje, visi turistai ten fotografuojasi prie tų nežemiškai atrodančių sodų, prie to 3 dangoraižių viešbučio, ant kurio nusileidęs ateivių laivas, Merlion skulptūra. Visi tarsi žino, kad drug traffiicking punishable by death, tačiau retas turistas turbūt susimąsto, kaip atrodo pati patalpa, kurioje ta death tau padaroma. Būtų tikra atrakcija - sako, kilpa būsimam pakaruokliui parenkama pagal jo ūgio bei svorio parametrus - tad specialios ekskursijos metu būtų galima pasimatuoti sau tinkančią, pastovėti ant liuko, kur nulenkus svirtį jis prasiveria ir tu iškrenti žemyn. Užsimauti juodą maišą ant galvos, paprašyti, kad kelioms minutėms tau surištų rankas už nugaros ir taip pabandyti suprasti, ką jaučia žmogus, kuris supranta, kad už kelių minučių, apačioje stovint (liudijant) katalikų vienuoliui, tu, valstybės vardu nuteistas myriop, paliksi šį pasaulį.
Comment
-
Nors dažniausia čia miniu jau prieš 11 metų - 2014 m. rugsėjo 1-ąją, kuomet prasidėjo paskutiniai - 8-ieji metai Šeškinės vidurinėje, kai išvakarėse per TV skambėjo ta V. Šiškausko "Lietuvos laukai skambėjo", o kitądien man einant su gėle sveikinti auklėtojos per mirksintį žalią praskriejo ta garbanota vairuotoja su 1111 - BNA 451, tikriausiai ne mažesnis sukrėtimas įvyko prieš lygiai 10 metų - tai pirmoji nauja mokykla po 8 metų - 9-on klasėn žengiau praverdamas Viršuliškių mokyklos duris. Tiek mano klasė - vienintelė 9 tais metais, tiek kitų klasių mokiniai buvo siaubingi chamai, negerbiantys nei mokytojų, nei savęs pačių. Tačiau mokytojai - vieni geriausių, kokius teko pažinoti. Savo drausmingu elgesiu, gana neblogu lankomumu gana išsiskyriau iš kitų mokinių, tad administracijos tarpe turėjau užsirekomendavęs gerą vardą. Bet dėl klasės, tai dar metų gale pasakiau, kad nebenorėsiu čia likti. Paskui viskas gavosi natūraliai - mums buvo pasakyta skirstytis po kitas mokyklas, nes VVM tampa aštuonmete, o paskui tą 2016 m. vasarą, bėgdami nuo močiutės teroro, persikėlėme į Žalgirio namus 98. Aš tas nuotraukoje kairėje, tamsiai mėlynu švarkeliu su gėle kairėje rankoje. Mama iki šiol prisimena, kaip paskelbus apie ceremonijos lauke pabaigą, vos ne pirmas atitrūkau ir puoliau į vidų. Bet juk aš autistas, man atleistina, ar ne? Ta 2015 rugsėjo 1-oji buvo po tos vasaros, kai ištyrinėjau didžiąją dalį Vilniaus miesto maršrutų, kurias mama man neleido važiuoti man būnant 1-2 klasėse. Tai tos pačios bepasitraukiančios vasaros užleista rugsėjo pirmoji, prieš kurią man skambėjo Antano Čiapo dainos "Vien tik mums (Tu ateini lyg aušrinė)" žodžiai "ar beišsaugosim mūs žiedus". Dainoje tikriausiai turėti omenyje gėlių žiedai, bet aš tą interpretavau savaip - žiedai - tai viešojo transporto galiniai punktai (Fabijoniškių žiedas, Antakalnio žiedas, Justiniškių žiedas, Naujosios Vilnios žiedas). Tai man reiškė kažką panašaus į "ar prasidėjus mokykliniams rūpesčiams, kuomet 5 dienas per savaitę pusę laiko praleisiu tarp būrio chuliganų, ar rasiu motyvacijos ir jėgų išeiti kažkur pasivažinėti po miestą viešuoju transportu prie kažkurio iš tų žiedų. Ir, kaip dar toje dainoje dainuojama, taip ir šioje foto, mokslo ir žinių šventė, prieš kurią dar daug laiko kaip iki tol, vasara jau buvo nubarsčiusi lauko gėlėm mano plaukus.Attached FilesComment
-
-
Bet kaip man pasisekė, kad gimiau Lietuvoje. Štai jau kaimyninės Latvijos himne minimas Dievas, kurio prašoma laiminti šalį. O kaip man reiktų giedoti tokios šalies himną, jei aš - ateistinių pažiūrų?Comment
-
Užvakar išvykau į dar vieną tarpmiestinę kelionę. Kaip įrodymas - nesijungiau prie forumo pora dienų. Tai išvažiavus iš Vilniaus stoties, ir skriejant Tūkstantmečio g. viaduku virš Savanorių žiedo... jo apačioje stovėjo išbombarduotas senas Škoda troleibusas, kuriame pražuvo ir Aula-Magna. Tai va, tokia žiauri lemtis ištiko tą, kas pastoviai taikydavosi į Kristupą - pasirodo, dabar kažkas jau ją pačią pražudė, taigi ji daugiau nebegrasins man.Comment
-
Va, nėra tas Bešird`vydis toks jau beširdis - priėjo pasižiūrėti, kas atsitiko Normantų Margiriui kai anas, mūšyje su švedais patyrė traumą (abu apibraukiau raudonai) - tam pačiam, su kuriuo per lemiamas praėjusio sezono 5-ąsias LKL finalo serijos rungtynes buvo nejuokais susikibę - kažkuris vienas už kito ilgiau užsikabino rankomis ir taip biški pasipliekė anie du ne itin draugiškai. O dabar jau tikrai draugiškai kaip broliai Dumalakai, vardan bendro tikslo, vardan Lietuvos žaidžia - jau draugais žiūrėk patapo. Bet išsiskirsčius rinktinei, vienas vėl grįš į savo komandą, o kitas - į savo, ir vėl bus skirtingose barikadų pusėse, gal ir vėl apsikapos. Kodėl taip yra? Ar jiems nėra (nebus?) vat to jausmo, kad dar rugsėjį drauge žaidėme už vieną šalį, o dabar vietiniame fronte tarsi brolis einantis žudyti savo brolio - vienas į Rytą, kitas - į Žalgirį. Nu ar ne taip?Attached FilesComment
-
-
(Be) ŠIRD VY DIS!!! BŪM VŪM VŪM VŪM VŪM VŪM VŪM VŪM! Bet tose, vienose labiausiai mane sukrėtusių krepšinio rungtynių, prisiminiau dabar, kad be Normanto, Sirvūcha tose 76:69 pasibaigusiose rungtynėse su LRytu, dar pravirkdė ir dar vieną žaidėją, kuris dabar yra LVKR narys - tai Ignas Sargiūnas. Tai va, tikriausiai kyla klausimų ir vienai ir kitai pusei - prieš tai virkdei mus ir savo taikliais metimais artinai mums savižudybės mintis, o dabar mes jau vėl draugai, ane?
? O gal norite, kad išleisčiau kokią knygutę apie šią savaitę sąvartynan nugrimzdusią mano ideologinę priešę Aulą-Magną (kiti vardo variantai pagal LiūtąLiūtą - Ala Mala, Alga Malga)?Comment
-
O mūsų linksmuolis Leksio dar prisikels ar jau užmigdytas amžiams? Sakau, kažkada kūriau eilėraštį:
Ten toli arti
Už atominės jėgainės miestelio mūsų
Kur griaudėja žaibai tamsūs
Ir Aleksio užsiautimai rūstūs
Tau visai nebaisūs
Tada jau gali kažko tikėtis...Comment
-
-
Vienas vienoje barikadų pusėje, o kitas priešingoje ar abu toje pačioje?Comment
Comment