Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Anksčiau galvojau, kad parduotuvė "Pepco" prekiauja degalais ir kitais naftos produktais. Na iš pavadinimo skambesio taip pasirodė, pakol nenusprendžiau pasidomėti. Nė už ką nebūčiau pamanęs, jog ten rūbai.
    O kaip būtų galima pavadinti tai, kad išgirdęs ar perskaitęs apie iš tiesų ką nors veiklaus, didingo, pabandau tam prilyginti kažką savo - niekingai menko ir infantilaus? Na pvz. pacituosiu savo ankstesnį pranešimą:

    Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
    Man, nors nenoriu būti aš fūristu,
    domina - kokiais keliais iš šalies konkrečios į šalį
    nugabenami kroviniai, pavyzdžiui Graikija - Lietuva, Lenkija, Slovakija,
    Orbanistanas, Serbija, Makedonija. Juk Makedonija - nedraugiška Graikijai
    šalis - dėl pavadinimo daugmet konfliktavo, pakol išsireikalavo
    O aš, Kristupas - kaip sekdamas tą žmogų vilkikas esąs įsivaizdavau
    Taip ir su tuo savo kaimu - yra jis rajone Ukmergės, bet norint patekti jįjin
    gabaliuką gera Širvintų rajono perkirsti reikia, tai aš, kaip mažvaikis koks
    Tą savo kaimą prilyginu Graikijai, o Pinskuvienės valdas tuomet - Makedoniją isivaizduoju esą
    Maždaug - perskrodei vieną rajoną ir patekai į tą savo rojų, tikslą kelionės. Lygiai taip pat, kaip ir eidamas
    Namų prie anojo aukos - įsivaizduodavau, kad šviesą nešu iš toli kažkur jam - posūkius rodau,
    maišą tampau, plasnoju - ir an kelmo atsisėdęs po langais kaip gyvas priekaištas tupiu.
    Žodžiu, aš savo keliones, kurių tikslas dažniausiai būdavo eiti rinkti taros ir tuo pačiu praeiti pro vietą, kur galiu sutikti tą klasioką, tai aš jas prilygindavau vilkikų kelionėms - mane žavi tie kelių išsiraitymai - jų atvaizdavimas žemėlapiuose. Tarkime, taip kaip vienoje logistikos įmonės svetainėje, kur surašomi krovinių nugabenimo iš konkrečios šalies į šalį būdai, lygiai taip pat iš mano gatvės, pavadintos baltarusiško miesto vardu, reikia nueiti į Saulėtekį, kur yra universitetas, kur galiu sutikti tą savo sekiojamąjį. Tai aš irgi jausdavausi ekspedijuojantis kažkokį krovinį iš savo namų link universiteto ir irgi paskui suvedęs savo judėjimo pėsčiomis trasą į žemėlapį, grožėdavausi jos išvingiavimo atvaizdavimu - Oršos - Žalgirio - Apkasų - Minties - Šilo tiltas - Antakalnio g., - Nemenčinės pl. atšaką į dešinę šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje - pėsčiųjų bulvaras iki VU 1-ųjų rūmų. Paskutinė kelio atkarpa, kuomet mano kelionės tikslas jau akimis matomas ir pasiekiamas ranka, norisi taip strakaliojant bėgti į priekį, rankas išskleidus į šonus, kaip tai darė Kostas Sloukas, 2011-2012 m. Eurolygos sezone, kuomet Stambule prieš vietos "Galatasaray" jis paskutinę sekundę per visą aikštę pataikė metimą ir išplėšė pratęsimą. Na arba kad ir tas Volujavičius, kur perplaukė Atlantą - kadangi aš užsienio kalbas moku itin prastai, jokiai kelionei į užsienį nepasiryšiu, tačiau irgi vaikščiojau po savo kambarį kratydamas galvą, lankstydamasis aukštyn-žemyn, arba jei mamos nebūdavo namie - iš kambario į kambarį visu greičiu ir įsivaizduodavau pėškomobiliu keliaujantis vien sausuma į kokią nors Tadžikiją ar netgi iki Pietryčių Azijos datraukčiau. Arba kad aš išrenkamas Viešosios tvarkos skyriaus vadu ir mojuoju ranka po priesaikos davimo, maždaug "Va dabar, skelbimų klijuotojai, jūs pajusite". Nors realybėje žinau, kad nei aš kur keliausiu, nei kuo nors tapsiu ar pan.


    Comment


      O jei pirkau kokį daiktą dar iki 2015 01 01 (t.y dar už litus), tai nereikia jo niekur atgrąžinti, galima laikyti toliau? Kaip tik būtų gerai atiduoti parduotuvei ir tuomet perpirkti jį už eurus.
      Kaip nulaidoti varžovų komandą taikliu metimu paskutinę sekundę? Reikia priskristi prie krepšio ir žaidėjui levituojant, užvežti kamuolį ant lanko (t.y. kad jis prieš įkrisdamas pro tinkliuką dar kiek pasiridentų ant lanko).
      Ar gresia atsakomybė susikūrus paštą kitu vardu (pvz. pasivadinus moterimi ir išsiuntus kam nors laišką)?
      Kodėl Arūnas taip pyksta ant Jono? Kad gina autoritarinius ir fašistinius režimus?
      Kur gyvena NeRobotas?
      Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.06.07, 16:24.

      Comment


        Režimus, ne rėžimus.

        Comment


          Ai, na taip, tiesiog bandžiau mintyse įsivaizduoti, kad minimą forumietį gatvėje sutikęs kitas forumietis jam rėžia per šoną su peiliu už visas išsakytas mintis.

          Comment


            Rašau klausimą, nes pakol grįš mano laukiamiausias narys, galiu būti jau pamiršęs. Bet gal kompetencijos suprasti mano galvoje vykstančius procesus turės ir dr. ? Žodžiu, kaip jūs manote, ką (mano galvoje) reiškia mano sukurpta frazė "Ištempti prieš valandos pertrauką"? (juosvai paryškinau kirčio vietą) T.y. gali būti ne tik vienos valandos, bet ir daug daugiau. Pasakysiu užuominą - tai susiję su keliavimu viešuoju transportu ir su iš to, tos situacijos kylančiu jausmu.
            Ši mano frazė yra ypač sena, ją sugalvojau dar mokydamasis 3 klasėje (t.y. dar keli metai iki Vilniaus m. maršrutų reformos).

            Comment


              Atsakau - tai reiškia, kuomet tu įsėdi į viešojo transporto priemonę, suvokdamas, jog kitas tokio paties maršruto autobusas ar troleibusas į tam tikrą stotelę bus tik už daugiau nei valandos (ar panašaus laiko tarpo, kurį stovint stotelėje žiemos metu mirtinai sušalt gali). Tuomet tampa taip jauku, maždaug - aš spėjau, įlipau, radau sėdimą vietą ir joje jaukiai įsitaisiau, o vat kas nespėjote - kukuosite dar valandą laukdami kito reiso. Žodis "ištempti" yra todėl, kad mokydamasis ŠVM (dab. VMPG) iš kurios 3 klasėje pastoviai važinėdavau namo, kažkuomet susiklosčius pamokų pakeitimams, kuomet būsiu paleistas anksčiau, sumąsčiau tą vieną stotelę pavažiuoti būtent 75 maršruto autobusu, kuris Buivydiškių stotelėje (link Rygos st.) turėjo būti 14:09 val., kuomet žinoma, jog sekantis - tik 15:05 val., t.y. žvėriškai ilgas laiko tarpas. Eilinis cinikas manęs nesupras - sakys - "na ir kas jei pavėluosi, kam tau būtinai 75-u važiuoti, koks skirtumas, gi dar yra 43, 45, 73 autobusai, iš bėdos - į Laisvės pr. užsisukantys 46 ir 48?". Tai žinoma, sere, bet mane būtent jaukiai glumino ir jaudino nuo minties apie jausmą, kuris apims tuomet, kai įsėsiu į maršrutą, kurio kitas autobusas atvyks tik po labai ilgo laukimo. Ištempti todėl, kad tais gūdžiais 2009-2010 m. 75 maršrute darbo dienomis kursuodavo ilgi triašiai sujungtiniai autobusai, tai kaip ištempimą mano smegenys greičiausiai turėjo momentą, kuomet autobusas įleidęs mane uždaro duris ir pajuda iš stotelės, ir tas judesio grožis, kuomet ta, skirtingas autobuso dalis jungianti "armonika" su visomis dumplėmis pasikreipia, o galinė dalis (priekaba) tarsi seka iš paskos pagrindinei transporto priemonės daliai - t.y. autobuso priekinė dalis tarsi ištempia paskui save galinę jos dalį - kas norėjote - sulipote ir viskas, durys užsidaro, kelias tik pirmyn*, Pilaitės link. Atsimenu, ar tik ta pažadėtoji diena ir išaušo, tai nors pamokų laikas baigėsi, mums dailės pamoką vedanti mūsų mokytoja kartu su pagalbine dailės mokytoja Giedra D. nė nesiruošė mūsų paleisti. Pasakiau jai jog noriu namo, nes pamokų laikas baigėsi.
              - O tavęs ten kas nors laukia? - griežtokai ir su abejingumu paklausė ji.
              Bet kažkaip pavyko taikiai išeiti. Juk mano mama pastoviai dirbo ir dirba namie, tad itin gerai pajausdavo, kuomet bent keliomis minutėmis vėluoju grįžti.

              Deja, ilgus metus, iki pat 2015-ųjų, kuomet pavyko pradėti atkūrinėti savo nuolatinesnius turnė po miestą, iki tol daugiau mano važinėjimų istorijoje nėra buvę atvejų, kad važiuočiau su taip retai kursuojančiu maršrutu, na kad tektų vykti būtent su reisu, kuris kaip koks žmonijos civilizacijos tiltas surenka visus norinčius, po kurio iki kito autobuso stos mirtinas štilis. Dabar, važinėdamas po miestą šiais, 2023-iaisiais, įvairių maršrutų pagalba prieš valandos pertraukas ištempinėju (dažniausiai, tiesa, trumpais autobusais) kelis kartus per savaitę, jei ne dar dažniau.
              Pvz. labai patogu poilsio dienomis nuo Žalgirio Maximos link savo namų grįžti 1 stotelę pavažiuojant 69 autobusu, kuris būdavo 19:06 val., o sekantis - tik 20:37 val .Tiesa, dabar grafikas kiek pakoreguotas - intervalas sutrumpėjo net 4! minutėmis. Bet taip šiltai ir jaukiai jaučiuosi su juo vykdamas, maždaug "va, spėjau, o už savęs paliekame tamsą, nejaukumą, kuris įsivyraus stotelėje"...
              * - parašęs žodį "pirmyn", prisiminiau šią smagią dainą:
              https://www.youtube.com/watch?v=-phXtJ9DLZE

              Comment


                Pamenu iš 10 klasės porą atvejų, kuomet matematikos mokytoja už telefono naudojimą įrašė vienetus dviems mokiniams - Artūrui (tikslus vardas pagal dokumentus - Artūr) ir Gabijai. Tai abu šiuos atvejus susiejau su tam tikrais objektais - pirmuoju - su savo kelione, antrąjį - su daina.
                Pirmasis - atsimenu toks Artūr, pabrėžtinai ignoravo mokytojos pastabas, žaidė telefonu, mokytoja prieš tai dar įspėjo, kad bus 1, todėl galiausiai pamačiusi jį rankoje laikant telefoną:
                - Artūrai, ką aš sakiau?!
                Tai šitą Artūrėlio nelaimę aš sutapatinau su savo kelione priemiestiniu Vilniaus r. 239 maršrutu nuo Vaduvos st. iki Mažųjų Lygainių ir atgal. Tai kažkodėl man akyse prisiminus tą "Artūro kuolą" akyse stovi vaizdas, kaip grįžinėjant atgal, buvome ties Lentvario stotele, ir iš kelio A4 tik dryn, dryn, dryn, ruošėmės įsilieti į A1 ir vairuotojas aiškino man, kad vos ne "dirbu pats sau, ir nei direktorių matau, nei ką", tai žinote, galbūt tarp šių dviejų nuotykių bendra tai, kad tiek vienetą už telefono naudojimą, tiek tuo maršrutu tuo metu vežusią įmonę valdančio direktoriaus vardas buvo Artūr.
                Vėliau, už dar kelių dienų, šitaip nepasisekė garbanotplaukei klasiokei Gabijai, nesugebančiai atplėšti akių nuo telefono, nors irgi tikriausiai gavo ne vieną perspėjimą prieš tai. Tai dar mokytoja ją įspėdama sakė:
                - Va, irgi gausi vienetą, kaip Artūras!
                Tai po kiek laiko ji prisižaidė ir irgi gavo 1. Tai man kažkodėl prisiminus tą Gabijos vienetą, mintyse skambėjo dainos "Skinsiu raudoną rožę" ištraukos tekstas "...šiandien liaunus daigelius aš vėl radau". Galbūt tai todėl, kad apskritai ši daina buvo viena pirmųjų, su kuria žengiau į 10 klasę, o ta matematikos mokytoja - tikra savo srities profesionalė, pasiaukojamai daug aiškinanti, besistengianti, kad išmoktumėme, taip pat palaikydavo drausmę pamokoje - kam nors užsižaidus telefonu, kuomet sprendžiame uždavinius, ji kreipdavosi į atitinkamą mokinį vardu, klausdama "kokį atsakymą pas tave rodo skaičiuotuvas telefone?", kuomet aišku, jog mokiniui ne pamokos tema tuo metu galvoje.
                Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.06.07, 21:34.

                Comment


                  O gal kas žinote iš praktinės pusės visa ko pagrindą - kaip ir kokiose šalyse auginami/gaminami/išgaunami visi tie juodojoje rinkoje esantys narkotikai? Ypač turiu mintyje tuos, kuriuos vartoja (leidžiasi) laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys. Dažniausiai tik rašoma apie tai, kaip jie permetami per tvorą ar įrieda į pataisos namų teritoriją su atgabenamais maisto produktais... Bet jei jie gaminami, tai iš ko - iš kažkokių augalų, ar paprasčiausiai sumaišius kokius nors buitinės chemijos produktus - na kad ir kanalizacijos vamzdžių valiklį "Kurmis" su pasėlių purškimui naudojamais pesticidais? Ant tiek aš nuo to toli, kad nė nežinau, ar tai skysto, ar biraus pavidalo medžiagos, kaip jos atrodo. Jei jie ruošiami kažkur užsienyje, tai kokiu keliu atgabenami iki Lietuvos? Oro, sausumos, vandens ar geležinkelių transportu? O gal paduodami vamzdynais kartu su dujomis/nafta iš kokio nors chuilostano (™ - Arunasx)? Ar tik nebus realiausias variantas, kad tos medžiagos pas mus atkeliauja iš Vidurinės Azijos šalių, kartu su fūromis? Jei taip, per kurį Lietuvos galą jos pas mus įvažiuoja, kodėl pasieniečiai ir muitinė apsimeta, kad "nemato", ar specialiai netikrina kas būna užslėpta po pagrindiniu kroviniu? Yra ten gi kažkoks Ferganos slėnis, kuriame galimai ir vyksta visa gamyba, jei į tas šalis ne išvis iš kokio Afganistano permetamos visos žaliavos. Dar kažką lyg girdėjau, kad narkotinių medžiagų tiekėjai ar tai augintojai iš Europos šalių gali būti Kosovas, Šiaurės Makedonija... Gal MedinisStrazdas šiuo klausimu ką nors pakomentuos, jis turėtų žinoti...

                  Comment


                    Tai įvairiai gaminami. Vieni auga, kiti sintetinami. Augančios dažnai auginamos viduriniuosiuose rytuose bei pietų amerikoje. Kokia Marihuana išvis visur auga. Kinija gamina didžiają dalį bazinių komponentų todėl sintentiniams dau žaliavos ateina būtent iš ten. Galutinių sintetinių gamyba Europoje duominuoja balkanai.

                    Comment


                      Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
                      Tai įvairiai gaminami. Vieni auga, kiti sintetinami. Augančios dažnai auginamos viduriniuosiuose rytuose bei pietų amerikoje. Kokia Marihuana išvis visur auga. Kinija gamina didžiają dalį bazinių komponentų todėl sintentiniams dau žaliavos ateina būtent iš ten. Galutinių sintetinių gamyba Europoje duominuoja balkanai.
                      Bet tai kodėl neužkardomas jų patekimas į Lietuvą? Aš spėju, kad tai fūristų pagalba jie slapčia įvežami. Pvz. V. A. Graičiūno gatvėje Vilniuje pilna krovininių su uzbekiškais numeriais. Gal jie ten stovi, laukia išmuitinimo, o per tą laiką prie jų privažiuoja kokia mašinytė, ir be žodžių viens kitą supranta - vairuotojas išlipa, ištraukia ką reikia, perduoda pro langą ir bye bye! Dar įdomiausia tai, kad vienu didžiausiu tiekėjų laikomas Afganistanas - šalis, kurioje už narkotikus gresia mirties bausmė. Bet vienas ten keliavęs lietuvis rodė, kaip po tiltu susirinkę krūva vietinių svaiginasi nesigėdydami... Ar čia tas pats, kaip pas mus su skelbimų klijavimu neleistinose vietose - formaliai draudžiama, bet kol neinformuosi tam tikrų institucijų - jos apsimes, kad nemato, net pravažiuodamos pro šalį su mašina? Kai per kriminalų naujienas ar užėjęs į pasieniečių tinklapį matau tik naujienas/nuotraukas apie sulaikytus rūkalus, bet apie narkotikus - kažkodėl nepamenu girdėjęs. O kodėl tos šalys-tiekėjos nesistengia pačios užkardyti auginimo ir eksporto? Joms pačioms tai finansiškai naudinga, pvz. kokiam nors ne itin turtingam Kosovui? Pvz. baltarusių pasieniečiams jaučiu kaip tik labiau apsimoka netikrinti, neieškoti cigarečių slėptuvių vilkikų puspriekabėse , nes kontrabanda tik kelia jų šalies ekonomiką? Ar neteisingai suprantu? Beje, jei sintetinių žaliavos ateina iš kinų šalies, tai kadangi kalėjimai, kur dauguma juos vartoja, priklauso TM, tai galėtų Dobrowolska šnektelėti su Nuosėda, o šis nuskristi vizito pas Vinipūchą ir paprašyt jo, kad jo šalies pasieniečiai gaudytų išskrendančius narkotinių medžiagų srautus.
                      Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.06.08, 13:08.

                      Comment


                        Va šąndėj "Rytas" namuose įveikė "Žalgirį". Lemiamos finalo serijos rungtynės kelsis Kaunan do šeštadienis. Ar ne geriau būtų buvę vilniečiams pasiduoti šiandien? Mano subjektyvia nuomone, pralaimėti tarp savų sirgalių kaip tik yra malonesnis jausmas, negu tarp svetimų, kur visi fanai aplink ošia, arena nusidažo žaliai-baltos spalvos dūmais, žaidėjai sustoję it į verpimo ratelį šoka pergalės šokį, mėto į orą trenerį... o mes kaip kokie nevykėliai pralošėme - ir kaip mums dabar jaustis, kaip palikti areną su nuo gėdos degančiais skruostais? Kaip palikti salę liūdnai nuleistomis galvomis? - žinokite, net man šitą berašant, verkti norisi. Jei rytiečiai būtų pralošę tarp sirgalių savų, žalgiriečiai būtų tapę čempionais jau dabar, tik dėl saugumo jiems nugalėtojų taurė nebūtų įteikiama. O dabar "Rytas" išplėšdamas pergalę ir paskutiniąsias rungtynes tarsi pasidarė sau meškos paslaugą - neabejoju, kad šeštadienį "Žalgiris" trijunfuos ir Kaunas oš, o vilniečiai verkdami bėgs it pas mamytę po sijonu atgal į Vilnių it koks Vodemortas, nelaimėjęs Sajemos rinkimų po A. Tapino prieš jį nukreiptos akcijos dėka. Taigi "Rytas" sudaro visas sąlygas Kauno "Žalgiriui" namuose patogiai laimėti paskutines serijos rungtynes ir tuo pačiu gražiai tarp savų sirgalių užsikabinti medalius, apsidovanoti o Vilniaus komanda graudulingai verks, nesugebėjusi antrus metus iš eilės tapti čempionais. Ir tik sankausko šiurkšti retorika šio klubo atžvilgiu kiek nors praskaidrins man dieną ir naktį...

                        Comment


                          Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą

                          Bet tai kodėl neužkardomas jų patekimas į Lietuvą? Aš spėju, kad tai fūristų pagalba jie slapčia įvežami. Pvz. V. A. Graičiūno gatvėje Vilniuje pilna krovininių su uzbekiškais numeriais. Gal jie ten stovi, laukia išmuitinimo, o per tą laiką prie jų privažiuoja kokia mašinytė, ir be žodžių viens kitą supranta - vairuotojas išlipa, ištraukia ką reikia, perduoda pro langą ir bye bye! Dar įdomiausia tai, kad vienu didžiausiu tiekėjų laikomas Afganistanas - šalis, kurioje už narkotikus gresia mirties bausmė. Bet vienas ten keliavęs lietuvis rodė, kaip po tiltu susirinkę krūva vietinių svaiginasi nesigėdydami... Ar čia tas pats, kaip pas mus su skelbimų klijavimu neleistinose vietose - formaliai draudžiama, bet kol neinformuosi tam tikrų institucijų - jos apsimes, kad nemato, net pravažiuodamos pro šalį su mašina? Kai per kriminalų naujienas ar užėjęs į pasieniečių tinklapį matau tik naujienas/nuotraukas apie sulaikytus rūkalus, bet apie narkotikus - kažkodėl nepamenu girdėjęs. O kodėl tos šalys-tiekėjos nesistengia pačios užkardyti auginimo ir eksporto? Joms pačioms tai finansiškai naudinga, pvz. kokiam nors ne itin turtingam Kosovui? Pvz. baltarusių pasieniečiams jaučiu kaip tik labiau apsimoka netikrinti, neieškoti cigarečių slėptuvių vilkikų puspriekabėse , nes kontrabanda tik kelia jų šalies ekonomiką? Ar neteisingai suprantu? Beje, jei sintetinių žaliavos ateina iš kinų šalies, tai kadangi kalėjimai, kur dauguma juos vartoja, priklauso TM, tai galėtų Dobrowolska šnektelėti su Nuosėda, o šis nuskristi vizito pas Vinipūchą ir paprašyt jo, kad jo šalies pasieniečiai gaudytų išskrendančius narkotinių medžiagų srautus.
                          Na tai matyt yra kam naudinga nematyti jog patenka.

                          Afganistane mirties bausmė padeda. Narkotikai iš ten gali būti gabenami paslėpti lavonų kūnuose.

                          O kam kinijai žlugdyti savo ekonomiką dėl nuosėdų puoduko dugne?

                          Comment


                            Kai pagalvoji, paskutiniame savo pranešime nesuprasdamas tuo pačiu parašiau ir Kirgizijos miesto pavadinimą - Ош. O kokią dar čia nesąmonę paištraukus iš praeities...
                            A, atsimenu 1-oje klasėje, kuomet dauguma mūsų mokėjo tik spausdintines raides (arba visai nemokėjo nieko), tai mes į pratybų sąsiuvinius ar tiesiog sąsiuvinius rašyti iškart buvome mokomi rašytinėmis raidėmis. Tai atsimenu, mokytoja vaikšto po klasę, mes tyliai dirbame, ir štai ji sekundei stabteli prie vieno mokinio ir ramiu, atjaučiančiu balsu klausia:
                            - Aleksai, kodėl pas tave raidelės atskiros, nesujungtos?

                            Tas Aleksas toks klasės mušeika buvo - ir į vadinamąjį saulės tašką kumščiu man yra davęs, ir kitus klasiokus skriaudęs. Atsimenu kai būdavo jo gimtadienis ir kiekvienas turėdavom kažko palinkėti, tai bent pirmus 2 metus mano palinkėjimas jam būdavo "Kad nesimuštum!".
                            Bet su juo tempiau iki pat 8 klasės, kol mus išskyrė, o kažkada jis buvo ir iki naujų namų mane pagavęs - važiavo autobusu pro šalį ir pamatė, tai bėgo gaudyti su kitu draugu dar...

                            Comment


                              Kažkada for fun užėjau į vieną Facebook grupę, kur žmonės skelbiasi vykstantys iš vieno miesto į kitą ir galintys paimti pakelevių (Vilnius-Kaunas, Vilnius-Panevėžys ar pan.) pažiūrėti kas ten ką skelbia ar siūlo. Ir žinote, išties buvau šokiruotas, kai pamačiau, jog asmuo ruošiasi vykti iš Kauno į ne šiaip sau į Vilnių, bet į jame esantį Pašilaičių mikrorajoną. Tai yra... nesuvokiama. Pagal mane, jis turėtų atvykti (daugiausiai) iki stoties prieigų trumpiausiu keliu nuo autostrados ir palikti mašiną tenai, o kelionę tęsti su kokia nors kita mašina arba viešuoju. Gi su nuosavu automobiliu tai sėdi į jį ten kur esi ir su juo pašauni tiesiai į savo kelionės tikslą. Juk su viešuoju transportu tokios galimybės nėra - reikia trenktis į stotį, grūstis, pirkti bilietą, laukti ir pan. Kiek žinau aš, nebūtina keliaujant nuosava mašina į kitą miestą, pirmiausia su ja nudardėti iki jo stoties ir tik tada išsibeldinėti iš miesto tomis pačiomis gatvėmis, kuriomis eina tarpmiestinių maršrutų trasos. Konkrečiu atveju tektų būnant Kaune nusitrenkti į jo autobusų/traukinių stotį, ten įsigyti bilietą, tuomet įlipti... Na o atvykus Vilniun, išlipti stotyje ir norint nusigauti į Pašilaičius, laukti 2G autobuso arba 16 troleibuso, kur aplink pastoviai kas nors rūko arba prašinėja centų. O vat su savo mašina važiuoji, galima sakyti iš vieno miesto mikrorajono į kitą tiesiai. VT keleivių atžvilgiu tas važiavimas iš kur nori į kur nori greičiausiu keliu, aplenkiant autobusų stotį yra diskriminacija, verta Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės verdikto. Tuo labiau, kad su tais kaunietiškais ratais (t.y. su tom pačiom padangom, kuriomis prieš vos kiek daugiau nei valandą dar mindei 2-o pagal dydį šalies miesto gatves, už valandos jau sukiojiesi siauresnėmis Pašilaičių mikrorajono gatvelėmis ar net daugiabučių kiemais. Turbūt retas žmogus kirsdamas savivaldybių ribas, periodiškai kas kažkiek kilometrų persideda padangas, kad vieno miesto kelių neužterštų kito miesto gatvėse prie tų padangų prilipusia dvasia. Kodėl nėra autobusų maršrutų Kaunas - Pašilaičiai, arba Žirmūnai - Panevėžys? Tarkime, jei į tuos pačius Pašilaičius kas nors važiuotų iš Panevėžio - jau logikos daugiau - kadangi netoli Pašilaičių eina Ukmergės gatvė, kuria kursuoja autobusai, atvykstantys būtent nuo magistralės A2. Dar ir sustojimas yra J. Baltrušaičio st. Bet jei pernelyg giliai į rajoną įvažiuosi, pvz. ten kur ties Žemynos stotele yra ta sankryža, jau bus negerai, nes tu su savo panevėžietiškais ratais (net jei auto savininko deklaruota gyv. vieta yra ir Vilniuje) tarsi užterši pėsčiųjų perėją, per kurią eina vargani Pašilaičių senoliai/socialiai remtini, kurie neturi pinigų už ką nukakti į tą Panevėžį nei autobuso bilietui, nekalbant jau apie kapeikas kurui. Tai patyčios! Kodėl neturint pinigų už ką nuvykti į kitą miestą, eiti per asfalto ruožą, kurį pramindė ratai transporto priemonės, kuri buvo tame kitame mieste ar šalyje - jau galima? Įdomu, mano Oršos gatvėje, kur absoliuti dauguma kaimynų gimę ir užaugę ne Vilniuje, iš kokių gūdžiausių Lietuvos užkampių po savaitgalio sugrįžę jie ženklina šią gatvę ratais, kurie vos prieš kelias valandas dar buvo tokiame nuošaliame kaime, kur žvyrkelis, dulkės, jokios maisto prekių parduotuvės, o vietiniai iškart tave pastebi, užsiundo šunis kaip ant vagies ir pan., o pagalbos neprisišauksi? Kodėl atsidūręs tame kaime būsiu keistai nužiūrėtas, o vat jei pusės milijono žmonių Vilniaus mieste atsistosiu ant asfalto centimetro, pro kurį prariedėjo tokiame gūdkaimyje pabuvojusios mašinos padanga, tai jau nieko tokio, viskas gerai, gali eiti per jo ratai? Gal reiktų įvesti privalomą nurodymą keistis padangas kas kažkiek kilometrų? Nes man, kaip virš 2 m. nebuvusiam kitame mieste, eiti per kitame mieste, kitoje savivaldybėje buvusios mašinos ratai yra įžeidimas. Galima būtų dar įvesti privalomą nurodymą persidažyti visą kėbulą, nes ant automobilio stogo dar gali būti likę to kito miesto dvasios, o atidarius salono duris išlipus Vilniuje (jei visą kelią važiavai užsidaręs langus) - tu į Vilnių atveži tos kitos savivaldybės orą. Aišku, perdažinėjimas užtruks daug laiko - pakol viskas uždžius ir t.t. Pasiguosti galiu nebent tuo, kad sekdamas savo buvusį bendramokslį, su savo batais į jo kiemą irgi atnešdavau, paženklindavau Oršos vardu, savo buto dvasia, o kitąryt jis vykdamas į paskaitas ar dar kur, su savo mašina važiuodavo per mano bATAi.
                              Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.06.09, 22:01.

                              Comment


                                O ten tas video, kur ringe Minedas susikovė su Laurynu Maybach (kažkaip labai vokiškai skambanti pavardė), ten tikra ar tik videomontažinis fotošopas? Kažkada prieš kelias dienas netyčia pamačiau - nesitikėjau, kad Minedas nusileis iki tokio lygio, kur reikia muštis ar kitaip rodyti savo jėgą, pranašumą...
                                O šiame video apdiskutuojamos realijos labai atitinka mano santykį su tuo klasioku, kurį sekiojau. T.y. aš čia būčiau Minedo vietoje, o tas klasiokas - tos garbanotos panos. Bet sekiodamas aš tiesiog noriu atkurti savo, kaip žmogaus, istorinę tiesą. O tiesa yra tokia, kad kažkada seniai mes buvom klasiokai, tai aš tiesiog bent iš toli stebėdam`s žmogų stengiuosi sukurti su juo nors šiokį tokį ryšį.
                                https://www.youtube.com/watch?v=R6ebdKmfVwg

                                Comment


                                  1. 2010 m. gruodis. Kristupas - 4 klasėje. Paskutiniai metai pas savo mokytoją. Žiemos pradžia. Minske Lukos-Šenkos smogikai žiauriai numalšino kilusius protestus, o baisiausia - per neramumus apgadinta viena lenkų televizijos kamera. Praėjus 13-ai metų, maždaug tokiu pat metų laiku aš nuvažiuoju į Antakalnio žiedą (buv. transporto mazgą). Ir atsisėdęs ant suoliuko po stogeliu, ant kurio yra užrašas "Scrooge McGraff", ilgesingai žvelgiu į Lizdeikos gatvę. Bandau įsivaizduoti esą dabar 7 val. ryto, kuomet Kristupas keldavosi į mokyklą, o tuo pat metu ta gatve netrukus iš lėto atbirbs 11 maršruto troleibusas, kurio garažinis nr. 2518, su vairuotoju Albertu priešakyje. Kaip paaiškės vėliau, ten buvo ne Albertas, bet Aleksandras. Jis praleis nuo Nemenčinės pl. atlekiančių mašinų likučius, tuomet pasirikiuos kairės, iešmai susijungs, tuomet jis užspaus pedalus, kad persimušti kairėn, tada žiūrėdamas į dešinę stebės ar nieks neatlekia iš Antakalnio g. ir tuomet staigiai ners kairėn, kur gal kokiame 50 m. ruože jis važiuos lygiagrečiai su 19 maršruto, su kurio jo trasa sutampa pačioje Laisvės pr. pradžioje iki to viaduko sankryžos. Ties ta vieta jų trasos susiliečia, nors išsisukdamas 11, jei viskas gerai, nė centimetru savo priekinio dešiniojo šono neužgriebia pirmos eismo juostos, kuria tiesiai Saulėtekio link kursuoja 19-as. Tuomet dar keli pypt, papt, ir jis, kaip aš man pagal nelygios asfalto dangos dėka, kaip troleibuso visas tas krypavimas, purtymasis, šokinėjimas - kaip aš sakau, jis įsidergia į Antakalnio žiedą. Tuomet nieko nelaukęs prineš savo duris prie stotelės, kur išlips dvi babulencijos, įlips vienas žilas rūkorius su ūsais ir Maximos maišeliu ir troleibusas nieko nelaukęs vėl pajudės atgal į Pašilaičius, kuriuos pasieks už kiek daugiau nei valandos. Jo kelyje bus ir tas Pramogų arenos sankryža, ir Kalvarijų turgus, ir Tauro kalnas, Savanorių pr. dangoraižiai, Lazdynai, kur užaugo Laurynas Kasčiunas, ir taip toliau.

                                  2. Būdamas mažas aš stebėdavau ne tik troleibusus, bet ir po jų "sijonais". T.y. jau tada mano akis užfiksuodavo mechanizmus, sumontuotus po jų dugnu. Kalbu apie senas Škodas, kuriomis vis dar galima pasidžiaugti, nes netrukus bus nurašytos. Atsimenu 3 savo sukurtus žodžius jiems apibūdinti - bazemas, driokcerinas ir leburbas (juodai paryškinu kirčio vietas). Tai 1-asis reiškia kažkokį pailgą, su išstorėjusiais užapvalintais galais šalia galinių ratų, 2 - tai toks agurkų stiklainio formos ir dydžio objektas, prigludęs irgi tuojpat už galinio rato, o 3-iuoju apibūdinu ties troleibuso viduriu, ant apačios primontuotą užapvalintą įrengimą - gal likusi dalis yra viduje? Tai žodžiu, aš dar vaikystėje giminių baliuose dėstydavau visiems šias savo tiesas, tai vieną mano sukurtą žodį, skirtą apibūdinti troleibuso įrangos dalį montuojamą po apačia, mano dėdė įsikalė ypač gerai: 2014 m. birželio gale bevažiuojant iš kaimo (kurio nuo tos dienos taip ir nemačiau) į Vilnių, jis žinodamas, kad kaime mėgstu stebėti žemės ūkio techniką, manęs klausia:

                                  - Nu tai kaip, Kristupai, ar traktoriuje yra leburbas?

                                  Žodžiu viskas, jei šį forumą skaito kas nors iš mano giminių, klasiokų, ar tikrai kaimynų, dabar viskas, pažinsit mane iš tokių čia nupasakotų pavienių nuotykių detalių...
                                  Įdomu, kaip tokius kliedesius pakomentuos ciniškasis enigma ?

                                  Comment


                                    Pamenu kaip 6 klasėje geografijos pamoką vedanti mokytoja, specialiai kreipdamasi į Edviną, (norėdama pabrėžti jo kvailumą) kartojo:
                                    - Edvinai, Kolos pusiasalis, ne "Coca-colos"!
                                    Taip buvo todėl, kad tas Edvinas buvo toks pasiutęs, hiperaktyvus, mokslas nelabai jį domino, labiausiai - judrieji žaidimai, o vietoje smegenų - ta pačia Coca-cola viskas užpilta buvo. Tiesa, dabar studijuoja SMK, skirtingai ne aš. Beje, ar šių dienų kontekste tą mokytoją būtų galima apkaltinti vatnikizmu, kad ji mus supažindino su mums priešiškos šalies vietove? Ar pažeidimas būtų tik tuomet, jei ji kviestų mus ten apsilankyti?

                                    Atsimenu, dažniausiai mums kaime vasarą kartą į metus pievą nusmulkindavo toks ūkininkas iš Širvintų rajono, tai jis būdavo su John Deere traktoriumi, o smulkintuvas buvo prancūzų gamintojo "KUHN". Tai aš, šiomis dienomis, kai mamos nebūna namie, toliau lankstau galvą aukštyn žemyn (nusiėmęs akinius, kad nunuskristų ir nesudužtų), arba greitai praskuodžiu būtą atsigerti vandens iš krano, tai kad skrydis į kitą buto galą būtų didingesnis, mintyse įsivaizduoju to plaktukinio smulkintuvo sukimąsį (pats Youtube susiradau, tai tikrai gražiai atrodo, kai tas būgnas sukasi, o ant jo sumontuoti peiliai taip gražiai laksto - lyg šokinėja aukštyn-žemyn taip pereinamai - kai greitai sukasi, akys nespėja gaudyti. O ypač gražu būdavo pačioje pabaigoje, baigus drožti visą pievą - kuomet traktoristas išjungia variklį, išlipa paimti pinigus ir pašnekėti, tai net ir viską išjungus, rotorius iš inercijos dar mala orą apie minutę, o jam sustojus tos peilių geležtės taip gražiai sukrenta - tik "PLLLABAINKŠT" ar kažkaip panašiai. Tai aš vos ne įsivaizduodavau pats esąs tas smulkintuvas, kuomet perskrendu butą atsigerti, pasižiūrėti į save veidrodyje ar tiesiog pasilankstyti galvą aukštyn-žemyn, kaip sakytų liutass - čiukurova. Suprantu dar vaizduoti savaeigę mašiną - vilkiką, traktorių, kombainą, - tai priemonės, turinčios ne tik kūną, bet ir širdį ir sielą - t.y. pedalus, vairą ir pan. O tie visi prie traktoriaus kabinami padargai - jie patys nieko nesprendžia - jie vieni nepadirbs, nes neturi variklio - jie tampa aktyvūs tik tinkamai sukabinti su traktoriumi ir visa hidraulika, kuri juos suka, varo ar panašiai. MedinisStrazdas, gal nusimanote ir apie žemės ūkį - viešėdamas kaime nė karto nesugalvojau prieiti paklausti, kaip javapjūtės metu organizuojamas grūdų išpylimas - kaip supratau, dauguma ūkininkų yra viengungiai - ir kai jie dirba su kombainu, kai grūdų bunkeris jau tampa pilnas, kaip tik pačiu laiku pasirodo sunkvežimis su priekaba, į kurią bus išpilami grūdai. Kaip jie ir per kur viską susiderina? Tipo reikia turėti pažįstamų, kuriems pasakytum "Va aš rytoj tokią valandą planuoju pradėti kulti, jūs gal privažiuosit mano grūdų paimti?"
                                    Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.06.10, 20:30.

                                    Comment


                                      Gerai. Tik dar norisi pridurti, kad to ūkininko turimas KUHN smulkintuvas yra atidaru galu, t.y. smulkinant žolė dideliu greičiu lekia atgal gal į kokį 10 metrų tolį, kad skraidančios šiukšlės gali ir sužeisti. O 2014 m. birželį, man pirmąkart atvykus į tą kaimą, mums tą pievą buvo nušienavę per klaidą, tai jau pirmą dieną bandėme kažkiek tos žolės pagrėbti ir sudeginti, tai grėbiant man ausyse skambėjo Joe Dassin`o daina "Et si tu n`existais pas". Taip greičiausiai buvo todėl, kad tą smulkintuvą pagaminusios firmos būstinė yra Prancūzijoje.
                                      Kokiais gal 2010-2011 į kaimą atvažiavus mano močiutės Joanos (vardas pakeistas sąmoningai) broliui Baliui (vardą saugumo sumetimais taipogi pakeičiau), su savimi rankoje nešiojausi medžio šaką, susirastą atsitiktinai, bevaikštant po mūsų pievos hektarus. Toji šaka buvo kreivoka, bet itin tvirta. Ir aš tikrai, atvažiavus ponui Baliui, jam pradėjau kažką sakyti panašaus į "va šitas pagalys kapoja žolę", t.y. aš su juo vaikščiodamas mosikavausi ar pan. Tai išgirdusi močiutė Joana sako: "Krystupai, nu baik nesąmones kalbėt, Balys gi rimtas vyras. O tu...". Tai žinote, tą akimirką tikrai susigėdau ir pasijutau toks niekingai menkas, kaip koks Vincas Kudirka apie save yra sakęs, kai susimąstė suvokęs, kad ne vien lenkų kalba galima parašyti gražų eilėraštį. Panašiai buvo ir tais lemtingais 2014-aisiais, kuomet Balys anapus svirno su trimeriu pjovė žolę, o aš tuo metu iš kažkur buvau gavęs ledų, tai stovėjau per keliasdešimt metrų už jo ir valgydamas juos stebėjau, kaip ta viela pamažu nuskrodžia vis daugiau ir daugiau ploto žolės. Tai močiutė pamačiusi, kaip aš atrodau iš šono, atbėgusi vėl užriko: "Nu Kryyyystupai, ale ot, nu aš nežinau, Balys sunkiai dirba, o tu iš galo jam stovi kaip ant dūšios su ledais, kaip mažiukas koks!". Tuo metu man buvo baisiai gėda, jaučiausi pasimetęs, tačiau tikrai supratau močiutės žodžius. Todėl kai prie mano namų atvažiuoja vilkikas, aš nestoviu ir nežiūriu kaip krovimas vyksta, o tik laukiu, kada mašina pajudės pro vartus, nes mane žavi būtent tas judesio grožis.
                                      Paskutinis taisė Kristupas0220; 2023.06.10, 21:24.

                                      Comment


                                        Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                        MedinisStrazdas, gal nusimanote ir apie žemės ūkį - viešėdamas kaime nė karto nesugalvojau prieiti paklausti, kaip javapjūtės metu organizuojamas grūdų išpylimas - kaip supratau, dauguma ūkininkų yra viengungiai - ir kai jie dirba su kombainu, kai grūdų bunkeris jau tampa pilnas, kaip tik pačiu laiku pasirodo sunkvežimis su priekaba, į kurią bus išpilami grūdai. Kaip jie ir per kur viską susiderina? Tipo reikia turėti pažįstamų, kuriems pasakytum "Va aš rytoj tokią valandą planuoju pradėti kulti, jūs gal privažiuosit mano grūdų paimti?"
                                        Panašiai tik ne pažįstami o tiesiog grūdų pirkėjai/perdirbėjai.

                                        Comment


                                          O yra logikos rinktis studijas ne pagal tai, kokia specialybė tave traukia, bet pagal tai, kurioje miesto dalyje vyks studijos? Na pvz. Vilniaus universiteto fakultetai išsibarstę po visą miestą - išgirdus "VU" man prieš akis iškyla tie seni jo pastatai, ansambliai Vilniaus senamiestyje, na o pakviestas studijuoti aš gaunu laišką, kur parašyta, jog "Jūsų studijos vyks: Saulėtekio al. 9, II rūmai" ar pan.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X