Vilniaus plėtra

[abruo]

Kaži ar Vilniuje nuo to pasidarys geriau, turint omenyje dabartinę VMS.

[R.D.]

Bendrai Lietuvos mastu yra gerai, kad laisva valstybinė žemė tampa ne NŽT (kaip patikėtinio) valdymo subjektu, o pereina į savivaldos rankas, nes tokiu atveju lengviau administruoti žemę, bendradarbiauti su kitais viešojo admin. subjektais, kilus klausimams, nes NŽT nepaisant to, kad formaliai valdė visą laisvą žemę, jokių prievolių neturėjo ją tvarkyti. Sakykite, kaip dabar koks nors Turto bankas valdo pastatus ir turi prievolę juos prižiūrėti kaip valdytojas, tad jie nėra pakibę ore. Tik neaišku (įdomu bus pamatyti), kiek savivaldos galios bus tvarkyme, nes savivalda Lietuvoje didžiausias korupcijos lizdas, t.y. bet kas, kur tik politika, ten juoda duobė.
Kad pereina į Aplinkos ministeriją manau labai gerai, nes tai kone galingiausia ministerija Lietuvoje, kurios rankose bus didžiulė koncentrancija (Saugomos teritorijos, Aplinkos apsauga, maistas ir veterinarija, Teritorijų planavimo ir statybų inspekcija + nžt funkcijos).

abruo, taip, bus geriau VMS, nes savivalda visada suinteresuota greitu žemės sklypų formavimu ir žemės pardavimu, užstatymu. NŽT tas pats ar eina kalba apie Dzukijos girias, ar apie Vilnių.

[spekas]

Vis daugiau sostinės statinių bus planuojami architektūrinių konkursų keliu

https://vilnius.lt/lt/2022/03/09/vis...kursu-keliu-2/

,,Naujovės ir papildymai

Nors tam tikras sąrašas rengti architektūrinius konkursus galiojo ir iki šiol, atnaujintame yra naujovių, papildymų.

Nuspręsta, kad naudojant savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas reikalavimas dalyvauti konkurse bus privalomas, jei administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto, transporto ir specialiosios paskirties objektai ar jų priestatai yra didesni nei 2 tūkst. kv. m. Vyriausiasis miesto architektas, atsižvelgdamas į situaciją (objekto vietą mieste, gretimybes, urbanistinį kontekstą, objekto funkciją ir kt. reikšmingas aplinkybes), spręs ir dėl miesto biudžeto lėšomis finansuojamų objektų iki 2 tūkst. kv. m bendrojo ploto architektūrinių idėjų įvertinimo būtinybės, skelbiant projektų konkursus arba vertinant projektus nepriklausomu ekspertiniu vertinimu.

Siekiama, kad už visuomenės lėšas projektuojami pastatai būtų kuo kokybiškesni, todėl projektuojamiems statiniams reikalavimas rengti architektūrinius konkursus buvo sugriežtintas. Dabar konkurse turės dalyvauti statiniai, kurių plotas nuo 2 tūkst. kv. m (anksčiau buvo tik nuo 3 tūkst. kv. m).

Tokį sprendimą vyriausiasis miesto architektas turės priimti ir dėl viešųjų erdvių – aikščių, skverų, parkų, taip pat viešosiose erdvėse statomų pastatų ir statinių, mažosios architektūros objektų.

Skelbti architektūros konkursą bus privaloma planuojant didesnius nei 1000 kv. m religinės paskirties pastatus.

Skelbti projektų konkursus būtina, kai viršijamas Bendrajame plane nurodomas vyraujantis užstatymo aukštis. Taip bus išvengta neatitinkančios naujos kaimynystės aplinkos konteksto ir neatitinkančių šio laiko standartų plėtros planų.

Sprendimas nebus taikomas projektams, kurie atitinka savivaldybės nustatytus architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybės reikalavimus, ir jei dėl šių projektų gauta teigiama Lietuvos architektų sąjungos Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ar Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės architektūros tarybos vertinimo išvada, konstatuojanti, kad sprendinių kokybė pakankama ir architektūrinis konkursas nereikalingas.

Architektūros konkursų rengimo reikalavimai taikomi ir privačiai planuojamų projektų Vilniuje plėtotojams.

Kaip ir ankstesnėje tvarkoje, lieka nuostata, kad architektūrinės idėjos konkursai turės būti skelbiami planuojant aukštybinius pastatus ir statinius tam tikrais teritorijų planavimo dokumentuose numatytais atvejais.

Skelbti architektūros konkursus, kaip ir anksčiau, privaloma planuojant didesnį nei 5 tūkst. kv. m pastatą Senamiestyje, centrinėje miesto dalyje. Tai taikoma įvairios paskirties – viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, gyvenamosios ar specialiosios – statiniams. Likusioje miesto teritorijoje architektūros konkursus bus privaloma rengti didesniems nei 10 tūkst. kv. m minėtiems statiniams.
''

[spekas]

Pateikti siūlymai architektūros sprendinių kokybei gerinti

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/patei...okybei-gerinti

Gal visgi atsiras architekturinės kokybės vertinimo kriterijus?..

[spekas]

Vyriausybė pritarė siūlymui valstybinės žemės valdymą miestuose perduoti savivaldybėms

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/vyria...-savivaldybems

,,Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) miestų administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija formuotų žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. Valstybės įmonė Žemės informacijos centras būtų visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų patikėtiniu.

Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos funkcijas sutelkus vienoje institucijoje bus aiškiai apibrėžta jų atsakomybė, mažės administracinę naštą didinančių procedūrų. Taip pat bus visapusiškai užbaigta darbų sekos grandinė pradedant žemės sklypo suformavimu, statinio ar pastato suprojektavimu ar statyba ir baigiant nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.''


Gal tai bus tas katalizatorius, kuris Vilniuje paskatins pagaliau suformuoti sklypus bent jau daugiabučiams, ko pasekoje pajudėtų įsisenėjusių problemų sprendimas?..

[Creatium]

Neįtikėtina. Super naujiena.

[spekas]

,,Antradienį po pateikimo Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, kuris leis pradėti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformą. Jos tikslas – atskirti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijas, taip sukuriant aiškų ir skaidrų valstybinės žemės valdymo ir naudojimo kontrolės mechanizmą.''

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/simon...ma-miestu-zeme

[spekas]

Vilniaus miesto savivaldybei išduodant statybos leidimus – įžvelgiama galimybė piktnaudžiauti

https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...iktnaudziauti/

,,Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Nustatyta, kad statybos leidimų procesas pasižymi fragmentiškumu, jam stinga koordinavimo ir vientisumo. Vertinant statinio projektus taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, kurios sudaro galimybę statyti ne tai, kas buvo nurodyta dokumentuose.

Analizės metu nustatyta, kad vertinant statinio projektus, taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, dėl to egzistuoja galimybė korupcijos rizikai pasireikšti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taiko nereglamentuotą „faktinio turinio viršenybės taisyklę“, kuri sudaro galimybę nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir projektuoti bei statyti ne tai, kas buvo nurodyta statybos dokumentuose. Pavyzdžiui, taikant šią taisyklę, svečių namai (t. y. komercinės patalpos) projektuojami kaip gyvenamieji namai, nors realiai komercinės patalpos net nebūna statomos.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai pastebi, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimas nėra pakankamai koordinuotas ir vientisas procesas, turi nemažai žmogiškojo faktoriaus veiksnių. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra galimybės matyti viso proceso, o tarpinės jo dalys atliekamos skirtingose, nesusijusiose sistemose, tai prisideda prie statybos leidimo dokumentų išdavimo proceso fragmentiškumo, apsunkina ir prailgina jo etapus. Dėl to didėja ne tik atsitiktinių klaidų, bet piktnaudžiavimo galimybių rizika, procesas tampa nekontroliuojamas ir sunkiai atsekamas.''

: )

[R.D.]

Vilniaus miesto savivaldybei išduodant statybos leidimus – įžvelgiama galimybė piktnaudžiauti

https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...iktnaudziauti/

Juokdariai. Rašo tik, kad rašyti. Tai SLD išduodamas pirmiausia, kai sudernama su visais viešojo admin. subjektais. O projekto atitikimą savivaldoje tikrina vyr. architektas ir atitinkamas padalinys. Bet viskas STT stiliuje, tik kad institucijos prisrašytų niekam nereikalingų pakazūhinių aprašų, daugiau nieko. Jeigu yra kažkokia problema, tai reikia pakeisti SLD išdavimą reguliuojantį STR', kas yra aplinkos ministro kompetencijoje. O tai, kad savivalda leidžia statyti svečių namus yra ne teisės aktų problema, o politinės valios nebuvimas ir principingumo reikalas, nes paprastai savivaldoje yra taip, kad jiems tas pats, kas ką stato, svarbiausia, kad tik statytų. Ir kaip negalima IS "Infostatyba" matyti proceso, jeigu ten viskas, ko reikia, yra.

[Creatium]

Vilniaus miesto savivaldybei išduodant statybos leidimus – įžvelgiama galimybė piktnaudžiauti

https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...iktnaudziauti/

Analizės metu nustatyta, kad vertinant statinio projektus, taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, dėl to egzistuoja galimybė korupcijos rizikai pasireikšti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taiko nereglamentuotą „faktinio turinio viršenybės taisyklę“, kuri sudaro galimybę nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir projektuoti bei statyti ne tai, kas buvo nurodyta statybos dokumentuose. Pavyzdžiui, taikant šią taisyklę, svečių namai (t. y. komercinės patalpos) projektuojami kaip gyvenamieji namai, nors realiai komercinės patalpos net nebūna statomos.
: )

Konkrečiai šitas punktas yra apverstas aukštyn kojom. Savivaldybė taiko turinio viršenybės principą tada, kai statytojas projektuoja "svečių namus" ar "viešbutį", o pardavinėja butus. Tada savivaldybė sako: ok, projektuokite svečių namus, bet atitikite visus reikalavimus daugiabučiams. Tai ar čia blogai, ar gerai? Nes jau seniai išdiskutuota, kad savivaldybė neturi teisinių priemonių neleisti statyti svečių namų (juolab, kai dabar tikri svečių namai irgi statomi).

[Sula]

Konkrečiai šitas punktas yra apverstas aukštyn kojom. Savivaldybė taiko turinio viršenybės principą tada, kai statytojas projektuoja "svečių namus" ar "viešbutį", o pardavinėja butus. Tada savivaldybė sako: ok, projektuokite svečių namus, bet atitikite visus reikalavimus daugiabučiams. Tai ar čia blogai, ar gerai? Nes jau seniai išdiskutuota, kad savivaldybė neturi teisinių priemonių neleisti statyti svečių namų (juolab, kai dabar tikri svečių namai irgi statomi).

Ar yra įmanoma priimti tesės aktus, kurie neleistų statyti gyvenamuosius namus kaip svečių namus, viešbučius, ar net komercines negyvenamas patalpas?
Jeigu tai neįmanoma (dėl prieštaravimų Konstitucijai ar tarptautinėms sutartims), tai gal reiktų sutapatinti reikalavimus šiems statiniams.

[Creatium]

Ar yra įmanoma priimti tesės aktus, kurie neleistų statyti gyvenamuosius namus kaip svečių namus, viešbučius, ar net komercines negyvenamas patalpas?
Jeigu tai neįmanoma (dėl prieštaravimų Konstitucijai ar tarptautinėms sutartims), tai gal reiktų sutapatinti reikalavimus šiems statiniams.

O ką reiškia "gyvenamasis namas kaip svečių namai". Na, paprastas pavyzdys. Projektas rengiamas svečių namams. Pirmame aukšte priimamasis, sporto erdvė ir pan., visi butai - nedideli. Kaip žinot iš projekto ar statytojas nesugalvos tų butų pardavinėt vietoje nuomos?

Bet kažkokie pokyčiai turėtų būti teisiniame reguliavime. Galbūt naikinant atskiras grupes ir paliekant daugiabučius ir viešbučius? Ir tada tarkim griežtai drausti keisti atskirų patalpų paskirtis tokiuose statiniuose (kad galėtum tik visą viešbutį pakeist į daugiabutį, bet negalėtum atskirų patalpų keist į gyvenamąsias)? Nežinau, čia turėtų specialistai žiūrėti. Įdomu kaip kitose šalyse tai reglamentuojama.

Bet kokiu atveju neaišku kodėl reikia kritikuoti savivaldybę, kai teisės aktai yra kreivi, o savivaldybė bando tarp jų kreivumo išlaviruot sveiku protu.

[Sula]

Yra alternatyva - suvienodinti reikalavimus visiems potencialiai gyvenamiems statiniams.

Įtariu, kad savivaldybė turi galimybę kelti iniciatyvas dėl tam tikrų įstatymų pakeitimų.

[Kristisz]

Yra alternatyva - suvienodinti reikalavimus visiems potencialiai gyvenamiems statiniams.

Įtariu, kad savivaldybė turi galimybę kelti iniciatyvas dėl tam tikrų įstatymų pakeitimų.

Bet ar tie reikalavimai tikrai turi būti vienodi? Ar prie tik nuomai statomo pastato, kuris turi tik pilnai įrengtus butus/kambarius iki 30 kv.m, privalo būti įrengta vaikų žaidimų aikštelė? Prie kiekvieno Hilton/Marriot/Ibis ir kitų tikrų viešbučių irgi turi būti vaikų žaidimo aikštelės?

[Sula]

Atvirkščiai - prie gyvenamųjų namų neprivaloma.

[Creatium]

Reikėtų atsisakyt reikalavimo prie kiekvieno daugiabučio statyt po aikštelę. Vietoje to turi būti reikalavimas turėti vaikų aikštelę ne toliau kaip už tarkim 300 metrų nuo pastato. Ir tada dar uždėt reikalavimus vaikų aikštelėms pagal naudotojų skaičių (jeigu tokių nėra). Tai kai ateina naujas statytojas į esamą kvartalą, jis turi arba atnaujinti esamą vaikų aikštelę ją praplečiant arba pastatyti naują. Jeigu nėra poreikio plėsti ar statyti naują, perveda tą pačią sumą savivaldybei (infra mokestis).

[digital]

300 manau per toli.

[mantasm]

300 manau per toli.

Žiūrint 300m ar oro linija, ar nueinant oficialiais pėsčiųjų takais. Kad nebūtų 300m kitoj upės pusėj arba už poros kilometrų kol nueisi iki sankryžos ir apeisi tvorų raizgalynes.

[Creatium]

Na, tas atstumas iš oro pas mane paimtas. Gali būti mažesnis, gali būti didesnis. Savivaldybė, beje, turi kažkokius skaičius pasitvirtinusi kokiu atstumu visiems gyventojams turi būti pasiekiami želdynai ir parkai. Galima būtų prie to rištis (arba ne).

[dondc]

Labai logiškai viską rašot. Man irgi nesuprantama, kai stato vieną namą ir pastato tą baisią KSYL aikštukę. Visgi prisiminiau kelis aspektus. Iš mano kiemo buvo bandyta pagrobti vos kelių metų vaiką. Didesniam vaikui, kuris jau būtų vienas ir praktiškai būtų priverstas žaisti kitame kieme, tai būtų pavojingiau, nes per virtuvės langą neužmesi akies ar vaikui kieme dar viskas gerai, tiek fiziškai (gali ir pats susižeisti), tiek ar koks neaiškus tipas nebando išvilioti dviratį ar telefoną. Pats būdavau kieme nuo 6 m vienas. Kitas atvejis, buvo draugas, kurio iki paauglystės neišleisdavo į kiemą visai. Jį buvo galima prisikviesti, tik tada, kai jį lydėdavo jo senelis. Draugą vieną (tiksliau su manim) išleisdavo tik kai pastatė super didelę, medinę (tam laikui dar neregėtą) „žaidimų komplekso infrastruktūrą“, o jis jau buvo paauglys (gal 12 m.). Per buto langą jį nuolat stebėjo močiutė, o įrenginiai stovėjo gal vos per 30 m nuo langų. Paanalizavau savo sovietinį mikrorajoną, tai ten gaunasi, jog visi kiemai turėjo kiemą, karstykles, smėliadėžes, štangas, kur buvo žaidžiamas futbolas, poroje gretimų kiemų gyventojai įsirengė savadarbių krepšinio lankų.

Jei kiekvienas namas neturėtų savo kiemo su infrastruktūra, tai man susidaro įspūdis, kad nei aš būčiau taip anksti nuo 6 m. ėjęs į lauką, nei tas draugas 12 m. būtų vienas paleistas iš namų. Beje, jo tėvai ne kokie keistuoliai: tėvas verslininkas, kala pinigus, mama dirbo medicinoje, poliklinikoje.

Tam forumiečiui demikrajonifier'iui galiu pasakyti, kad 1:0 vėl sovietinių mikrorajonų naudai, nes dabar arba visai nėra kur išeiti (Perkūnkiemis, Naujoji Pilaitė) arba gali išeiti į savo KSYL skirtą iki 6 m., kur aišku neisi.