Vilniaus plėtra

[index]

Kalbant apie šiandieną, labiausiai azijietiškas ir necivilizuotas Vilniaus bruožas yra dykynės ir senos shood-trobės ten kur, visur civilizuotoje Europoje, būtų jau XIX amžiuje seniausiai padarytas perimetrinis užstatymas. Tai dar vienas "azijietiškas" Vilniaus bruožas, kuris gal bus ir miesto privalumas su laiku, kai visi tie šiukšlynai bus urbanizuoti. Aišku tam tikslui pasiekti reiks perkopti kai kuriuos pagoniškus "konservavimo" ir "saugojimo" kompleksus, kurie deja dar giliai įsėdę daugumos (net ir gan protingų žmonių) galvose.

Būtent. Šnipiškių trobos nėra nei išskirtinės, nei unikalios. Didžioji dalis Europos miestų tokius rajonus turėjo, bet jau 19 amžiaus pabaigoje - 20 pradžioje be jokio gailesčio juos visus išgriovė ir pastatė gražius aukštus mūrinius daugiabučius. Paskutiniai buvo išnaikinti apie 1960-uosius. Realiai ir Kauno Naujamiestis buvo panašus, tik tarpukario lietuviai nebuvo tokie užsispyrę trobų saugotojai ir todėl ten dabar turime puikų mūrinį tarpukario rajoną.

Mūsų bėda, kad Rusijos imperijos laikais ir sovietmečiu buvome skurdus ir atsilikęs kraštas ir elementariai neturėjome už ką juos pakeisti normaliais namais. Bet dėl to Šnipiškių trobos neįgauna visiškai jokios vertės. Dabar gi atrodytų, kad jei dėl skurdumo kažkas nesugebėjo laiku pasikeisti longdropo pakeisti normaliu tualetu, tai jam tą reiktų uždrausti, nes "niekas kitas to nebeturi ir tai dabar unikalu ir vertybė".

[Arunasx]

Etaloninis talibano saugomos shood-trobės pavyzdys: https://www.google.lt/maps/@54.70234...7i13312!8i6656

Ir ją tikrai saugo, tai ne pokštas

[Eikantas X]

Vienas šauniausių Talino rajonų, kuriame kažkas vyksta, yra medinukų kvartalas Kalamaja.

The old and simple wooden houses originally built to accommodate working class have now become Kalamaja’s architectural legacy and give the neighbourhood its unforgettable charm.

Aptvarkytos medinės Šnipiškės būtų kur kas įdomesnis dalykas, nei nugriautos ir užstatytos.


https://www.skyscanner.net/news/20-m...ourhoods-world
https://deepbaltic.com/2015/11/23/bo...ns-fish-house/
https://tickettoadventures.wordpress...t-of-kalamaja/

[nomad]

Mūsų bėda, kad Rusijos imperijos laikais ir sovietmečiu buvome skurdus ir atsilikęs kraštas ir elementariai neturėjome už ką juos pakeisti normaliais namais. Bet dėl to Šnipiškių trobos neįgauna visiškai jokios vertės. Dabar gi atrodytų, kad jei dėl skurdumo kažkas nesugebėjo laiku pasikeisti longdropo pakeisti normaliu tualetu, tai jam tą reiktų uždrausti, nes "niekas kitas to nebeturi ir tai dabar unikalu ir vertybė".

Didžiausias lietuviško mentalo paradoksas yra tas, kad vietoj kad, tiesiog šaltai suprastume ir įvertintume, kodėl turime tas shood-trobes vidury miesto - o tai, kaip teisingai pastebėta, yra skurdas, karai, prievarta ir Rusijos okupacija - mes vietoj to paverčiam tai "vertybe" ir "paveldu".

Toks jausmas, kad Lietuva serga kažkokiu kultūriniu Stokholmo sindromu.

[index]

Vienas šauniausių Talino rajonų, kuriame kažkas vyksta, yra medinukų kvartalas Kalamaja.



Aptvarkytos medinės Šnipiškės būtų kur kas įdomesnis dalykas, nei nugriautos ir užstatytos.


https://www.skyscanner.net/news/20-m...ourhoods-world
https://deepbaltic.com/2015/11/23/bo...ns-fish-house/
https://tickettoadventures.wordpress...t-of-kalamaja/

Na, tikrai nenorėčiau tokio rajono Vilniaus centre. Nepaisant to, kad bandoma padaryti atseit hipsterių squatterių rajoną su madingais restoranais visgi atrodo kaip tiesiog baisi šiknaskylė su apibyrėjusiomis sovietmečių gamyklomis. Ir nors tas žmogui gyvenančiam civilizuotame gražiai sutvarkytame mieste yra įdomu ir egzotiška man nesinori būti tuo pas kurį atvažiuoja pažiūrėti šito post-sovietinio grit.

t.y. Tikrai nesinori dėl turistų būti kaip tas indas, kurio atvažiuoja pasižiūrėti, nes jam dėl maro nupjovė koją ir jis dar maudosi šventoje upėje šalia karvės lavono.

Didžiausias lietuviško mentalo paradoksas yra tas, kad vietoj kad, tiesiog šaltai suprastume ir įvertintume, kodėl turime tas shood-trobes vidury miesto - o tai, kaip teisingai pastebėta, yra skurdas, karai, prievarta ir Rusijos okupacija - mes vietoj to paverčiam tai "vertybe" ir "paveldu".

Toks jausmas, kad Lietuva serga kažkokiu kultūriniu Stokholmo sindromu.

Gera naujiena, kad nepaisant skurdo architektūros garbinimo (nes juk reikia prisiminti kaip baisiai protėviai gyveno) visgi niekas nenori ten gyventi ir jų tvarkyti. Dėl ko tos trobos tiesiog po truputi natūraliai supus ir tada tuščioje vietoje jau bus galima statyti ką nors normalaus.

Sprendžiant iš jų būsenos daugeliui ne tiek daug laiko ir beliko stovėti. Dar bomžų sukeliami gaisrai (kadangi ten gi niekas nenori gyventi todėl vis daugiau jų yra negyvenamos) šitą reikalą pagreitina.

[mantasm]

Didžiausias lietuviško mentalo paradoksas yra tas, kad vietoj kad, tiesiog šaltai suprastume ir įvertintume, kodėl turime tas shood-trobes vidury miesto - o tai, kaip teisingai pastebėta, yra skurdas, karai, prievarta ir Rusijos okupacija - mes vietoj to paverčiam tai "vertybe" ir "paveldu".

Toks jausmas, kad Lietuva serga kažkokiu kultūriniu Stokholmo sindromu.

Vilniaus senamiestis liko toks koks liko irgi dėl tų pačių reiškinių. Jei nebūtų tapęs provincija - 19am amžiuj garantuotai didelė dalis senamiesčio būtų buvus perstatyta ir turėtume daug mažiau, jei išvis turėtume, senesnių pastatų. Gal dėl to ir senamiestis neturėtų būti "vertybe" ir "paveldu" ir reiktų užstatyt viską žmoniškiau

[nomad]

/\ Nesutikčiau. Vilniaus Senamiestis, bent jau iki XIX amžiaus, vystėsi dėl to, kad tai buvo (regioniniais mąstais) turtingas miestas.

[mantasm]

Jei 19am amžiuj ir toliau būtų buvęs turtingas - būtų vystęsis toliau ir senesenio senamiesčio būtų mažiau likę. Kiek dabar likę kokio 15 amžiaus pastatų?

[nomad]

Jei 19am amžiuj ir toliau būtų buvęs turtingas - būtų vystęsis toliau ir senesenio senamiesčio būtų mažiau likę. Kiek dabar likę kokio 15 amžiaus pastatų?

Tik dalinai teisingas pastebėjimas. Jei XIX-ame amžiuje Lietuva nebūtų Rusijos dusinama ekonomiškai ir socialiai, o būtų priklausiusi, tarkim, Prūsijai - manau labiau tikėtina, kad pats core Senamiestis būtų išlikęs koks ir yra, vien dėl to, kad ten buvo gan kokybiški mūriniai pastatai + daug bažnyčių. XIX amžiaus vokiečiai ir austrai paprastai gerbė (nors ir ankštus) viduramžiškus senamiesčius ir griovė paprastai tik medinius namus miestų centre. Kas tikrai Vilniuje būtų kitaip šiandien, jei mes būtume XIX amžiuje okupuoti civilizuotesnių kraštų - miestas turėtų žymiai daugiau aukštais pastatais užstatytų perimetrinių gatvių, panašių į Basanavičiaus gatvę (ir, dalinai, Gedimino prospektą). Basanavičiaus gatvė yra ko gero vienintelis įrodymas, kad Vilniuje kažkoks veiksmas vyko per visą XIX amžių. Vilnius po šiai dienai neturi nei normalaus perimetrinio užstatymo, nei plačių bulvarų, nei apvalių aikščių su fontanais, kas charakterizuoja visus turtingesnius to laikotarpio Europos politinius/ekonominius centrus. Žiūrint į Vilnių atrodo, kad XIX amžiuje šis miestas buvo užšaldytas kažkokioje komoje.

[Sula]

Jei 19am amžiuj ir toliau būtų buvęs turtingas - būtų vystęsis toliau ir senesenio senamiesčio būtų mažiau likę. Kiek dabar likę kokio 15 amžiaus pastatų?

Prie ko čia XV amžius? Juolab tuomet absoliuti dauguma pasatų buvo medinė ir fiziškai negalėjo išlikti.

[москвичка]

nomad, labai taiklus pastebėjimas, bet kad Vilniuje ir šiandien nedaro perimetrinio užstatymo. Daro kaip darė sovietai. Kaune ar Klaipėdoje irgi tas pats...

[москвичка]

Va kaip atrodo perimetrinis užstatymas:

[москвичка]

[москвичка]

[Eikantas X]

Na, tikrai nenorėčiau tokio rajono Vilniaus centre. Nepaisant to, kad bandoma padaryti atseit hipsterių squatterių rajoną su madingais restoranais visgi atrodo kaip tiesiog baisi šiknaskylė su apibyrėjusiomis sovietmečių gamyklomis. Ir nors tas žmogui gyvenančiam civilizuotame gražiai sutvarkytame mieste yra įdomu ir egzotiška man nesinori būti tuo pas kurį atvažiuoja pažiūrėti šito post-sovietinio grit.

t.y. Tikrai nesinori dėl turistų būti kaip tas indas, kurio atvažiuoja pasižiūrėti, nes jam dėl maro nupjovė koją ir jis dar maudosi šventoje upėje šalia karvės lavono.

.

Be abejo, apibyrėję sovietinės gamyklos labai prašosi sutvarkymo, nepaisant to, šitoj vietoj estai atrodo mažiau kompleksuoti, ir apšiuręs medinukų kvartalas patenka į visokius world hipster kvartalų top 20tukus, o NT kainos jame pastaraisiais metais yra žymiai pakilę. Negalintys išlipti iš blizgančio euroremonto paradigmos lietuviai dar turbūt ilgai negalės suprasti, kodėl

Madinguose Londono rajonuose yra daugybė gerų restoranų ir barų, kurie yra įsikūrę iš pažiūros apšiurusiuose pastatuose, o interjerai jau senai neremontuoti ir turi tik vieną kitą modernų akcentą. Mada tampa mados nesivaikymas. Dėmesys vietos autentikai dažnai sukuria daug didesnę pridėtinę vertę nei kas porą metų naujai perdažomos sienos.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujien...ere-929-932618

[nomad]

Daug kam šitame forume matyt tokios "betono džiunglės" irgi nepriimtinos - trūksta pievų ir (neprižiūrėtų) medžių

Šiaip didžiausia klaida šiandieninio Vilniaus plėtroje yra butent Pilaitė, kuri yra klasikinis sovietinis miegamasis rajonas su šiek tiek mandresne architektūra. Nelabai tvarus / kompleksinis požiūris kaip XXI amžiui ...

[москвичка]

Vilniaus rajonuose gana daug "mirusių plotų" – pvz. pievos kuriose niekas niekada nevaikšto. Ar antžeminės stovėjimo aikštelės. Ar tie "pamiršti plotai" kuriuose auga medžiai, krūmai ir piktžolės ir ta proga vadiname "parkais". Apskritai Vilniaus miesto plėtra atrodo chaotiška, be jokių standartų ar logikos...

[andyour]

Mūsų bėda, kad Rusijos imperijos laikais ir sovietmečiu buvome skurdus ir atsilikęs kraštas ir elementariai neturėjome už ką juos pakeisti normaliais namais.

Bet ir dabar mes nesame labai turtingi, kad galėtume sau leisti vidury miesto laikyti savanas, kaimus, miškus, laukus, pievas. Taip dirbtinai sudaromas deficitas sklypų ir visi būsto pirkėjai susimoka už tai iš savo kišenės.
Visi sklypai turi būti atlaisvinti ir juose statoma. Taip pat papildomais mokesčiais skatinti tų sklypų užstatymą.

[andyour]

Vilniaus rajonuose gana daug "mirusių plotų" – pvz. pievos kuriose niekas niekada nevaikšto. Ar antžeminės stovėjimo aikštelės. Ar tie "pamiršti plotai" kuriuose auga medžiai, krūmai ir piktžolės ir ta proga vadiname "parkais". Apskritai Vilniaus miesto plėtra atrodo chaotiška, be jokių standartų ar logikos...

Dėl to atsiranda sklypų deficitas ir grupelė žemės spekuliantų gali dulkinti visą miestą per vieną galą, užkeldami kainas iki maksimumo.

[index]

Bet ir dabar mes nesame labai turtingi, kad galėtume sau leisti vidury miesto laikyti savanas, kaimus, miškus, laukus, pievas. Taip dirbtinai sudaromas deficitas sklypų ir visi būsto pirkėjai susimoka už tai iš savo kišenės.
Visi sklypai turi būti atlaisvinti ir juose statoma. Taip pat papildomais mokesčiais skatinti tų sklypų užstatymą.

Šiaip, mes kaip tik dabar esame pakankamai turtinti, dėl ko yra didelė (ir kokybiško) NT paklausa, dėl ko mes galime leisti tiek užstatyti dykynes, tiek seną žemos vertės NT pakeisti nauju kokybišku (pirma supuvusias trobas ir gamyklų griuvėsius, vėliau reikia tikėtis chruščiovkes). Paskutinį kartą kažkas panašaus Vilniuje buvo gal tik 18 amžiuje.