Vilniaus plėtra

[Martin Van]

Sumažinus Vilniaus plotą (Nemenčinės miškai/Antakalnis, Grigiškės, Paneriai) būtų labiau suprantama, kad tai miestas formuojant aiškias gatves, VT stoteles busimiems rajonams, taip mažinant emigraciją į rajonus, bei supratimą, kad Galgiai ir kiti miesteliai nėra Vilnius. Taip pirkdami būstus žmonės iš kart žinos kas jų laukia.

[Tomizmas]

Dėl Nemenčinės miško sutinku, kad jis prijungtas be reikalo, bet Panerių miškas atsiduria Vilniuje, nes norėjo prijungti Panerių gamyklas, bei geležinkelio mazgus.

Panerių gamyklas galima prijungti prie Vilniaus ir neprijunginėjant visų Panerių miškų. Pietinė miestui priklausančio miško riba galėtų eiti palei Vilniaus - Kauno geležinkelį. Toliau į pietus esantys miškai tarp Užusienio ir Pagirių, su Kelmijos sodais, galėtų priklausyti Vilniaus rajonui.

Grigiškės, kaip ir Lentvaris, gali priklausyti Trakų rajonui. Aš būčiau už tai, kad Vilnius baigtųsi ties Gariūnais ir Maximos baze.

[Zorro]

kad Galgiai ir kiti miesteliai nėra Vilnius. Taip pirkdami žmonės būstus iš kart žinos kas jų laukia ir tt.

Galgiai yra kaimas Vilniaus rajone (nedidelė dalis kaimo Vilniuje). Vilniaus rajone yra 4 miesteliai - Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas

[Zorro]

Panerių gamyklas galima prijungti prie Vilniaus ir neprijunginėjant visų Panerių miškų. Pietinė miestui priklausančio miško riba galėtų eiti palei Vilniaus - Kauno geležinkelį. Toliau į pietus esantys miškai tarp Užusienio ir Pagirių, su Kelmijos sodais, galėtų priklausyti Vilniaus rajonui.

Grigiškės, kaip ir Lentvaris, gali priklausyti Trakų rajonui. Aš būčiau už tai, kad Vilnius baigtųsi ties Gariūnais ir Maximos baze.

Lentvaris ir priklauso Trakų rajonui, tik laukai aplink Lentvarį nuo 1996 metų priklauso Vilniaus miestui.

[Tomizmas]

Lentvaris ir priklauso Trakų rajonui, tik laukai aplink Lentvarį nuo 1996 metų priklauso Vilniaus miestui.

Žinau. Būtent dėl to ir parašiau, kad Grigiškės gali priklausyti Trakų rajonui, kaip (jam priklauso) ir Lentvaris.

Su laukais prie Lentvario tai čia irgi geras. Tamstos aukščiau įdėtame žemėlapyje su Galgiais irgi yra charakreringas pavyzdys, kai tuščias lauikas tarp Egliškių ir Dievoniškių kažkodėl priklauso Vilniaus miestui. Ir panašių pavyzdžių daug.

Jeigu Naujoji Vilnia yra Vilnius, tai Galgiai dar teoriškai gali būti Vilnius, nes sudaro su Vileika vieną bendrą ištisą namų masyvą. Bet ne - kažkodėl Galgiai ne Vilnius, o tuo tarpu miškai prie Dvarčionių ir patys Dvarčionys, niekaip nesijungiantys su pagrindine Vilniaus dalimi - ten Vilnius, laukai prie Lentvario - Vilnius, Nemenčinės miškai - Vilnius. O Zujūnai jau nebe.

Arba dar, einant iš pietų į šiaurę: Pilaitė - Vilnius, Zujūnai - ne Vilnius, Gineitiškės - ne Vilnius, Tarandė - jau vėl Vilnius, Avižieniai - jau vėl ne Vilnius. Nors praktiškai vientisas besiformuojantis (didžiojoje dalyje ploto jau ir susiformavęs) namų masyvas.

[Martin Van]

Galgiai yra kaimas Vilniaus rajone (nedidelė dalis kaimo Vilniuje). Vilniaus rajone yra 4 miesteliai - Bezdonys, Maišiagala, Mickūnai, Šumskas

Galgius įvardinau, kaip brokerių reklamuojamą "Vilnių"(bėje maža Galgių dalis priklauso Vilniaus miestui), bet turiu omenyje, kad Vilniuje pilna miestelių/kaimelių/sodų bendrijų mieste (D.Gulbinai, Pagubės sodai, Vismaliukai, Trakų Vokė ir tt.) atskirkim, kur miesteliai/kaimeliai, o kur miestas, užtenka mums ir Šnipiškių mieste.

Kai po Vilniaus miestą išmėtyti šie miesteliai/kaimeliai, tada sunku organizuoti bendrą infrastruktūra, plius tokiam plotę ir kelių tiesimas labai išbrangsta, nekalbu apie VT naudingumą, kai dėl kelių žmonių autobusas turi per miškus ir klonius važineti.

[SoulMulticast]

Osle esu gyvenęs kelis metus ir dabar tenka dažnai lankytis darbo reikalais jame, Osle sutvarkyta VT, kaip pvz mano kolegos gyvena už Oslo (Lillestriom, Dramen), jie greitai ir patogiai pasiekia miesto centrą traukiniu. Beje ofisai kuriami vietose, kuriose lengva pasiekti autobusu ar traukiniu(Skøyen). Oslo valdžia labai stengiasi palengvinti gyvenimą savo miestiečiams, o kitą mums iki Oslo kaip iki mėnulio.

Pamirsai pamineti, kad ten toks traukinys, kurio nesigirdi stovint prie begiu 50 metru atstumu. Garso ir vibracijos nera beveik absoliuciai. Kai as pamaciau pirma karta, likau soke.

[Martin Van]

Pamirsai pamineti, kad ten toks traukinys, kurio nesigirdi stovint prie begiu 50 metru atstumu. Garso ir vibracijos nera beveik absoliuciai. Kai as pamaciau pirma karta, likau soke.

Norvegijoje traukinių išvystimas labai aukštame lygyje, pavyzdžiui penktadienį po darbų sėdi į traukinį iš savo miegamojo rajono ir vykstį i savo hytte(atostogu namelis) kuris yra už 200 km, kažkur Norvegijos kalnuose.. Kelionė nesukelia jokių nepatogumu, kaip pvz Vilniuje gyvenant būtų sunku įsivaizduoti, kaip po darbo su autobusu ar traukiniu važiuoji į savo sodybą Radviliškio rajone, pirma ten net traukinys nestoja

Taip ir su Vilniaus plėtra apie nieka nepagalvota, gerai dabar o po manęs nors ir tvanas O norvegai nebijo svajoti siūlyti idėjas ir priimti kardinalius sprendimus, kaip pavyzdys to panaikino didžiausią ir opiausią miesto arterija Bispelokket https://en.wikipedia.org/wiki/Bispelokket

[ArtisLT]

Aš tai paprieštaraučiau, kad reiktų atkabinti dalį rajonų, aš atvirkčiai sakyčiau, kad reikėtų praplėsti prijungiant Lentvarį, Zujūnus, Papiškes, Riešę ir pan.

Priežąstys tokios:
1. Jei atjungsi, tai vis tiek ten žmonės liks gyventi ir dar sumažės Vilniaus gaunamas GPM;
2. Ir dabar neprijungtų rajonų gyventojai naudojasi Vilniaus infreastruktūra, dirba Vilniuje, mokyklos Vilniuje, bet mokesčius sumoka rajonams, tai realiai Vilnius išlaiko tuos rajonus ne tik tiesiogiai savo GPM dalį atiduodamas valstybei, kurį išdalina rajonams, bet ir ne tiesiogiai priimdami rajonų gyventojus.
3. Infrastruktūros reikės tiek pat, nes į tuos rajonus kelius tiesti reiks, rajone keliai bus tiesiami už Vilniaus uždirbtus pinigus, miesto autobusai jau ir dabar aptarnauja aplinkinisu rajonus ir t.t.

Dėl kitų Europos miestų, kur pateikiat kaip pavyzdžius tai reiktų išpradžių pasidometi, kodėl taip yra. o ne tiesiog copy paste iš Wiki, tai tai neatspindi realios situacijos

Aš visų miestų nežinau, bet ką gerai žinau tai apie Kopenhagą ir tie 88kv.km. neatitinka realybės. Istoriškai Kopenhaga užima mažą plotą (88kv.km kur dabar gyvena 600k žmonių) ir miestui plečiantis buvo prijungti aplinkiniai miesteliai (dabar vadinamos komunomis), kurie išlaikė savo dalinę autonomiją, o ne aplinkiniai laukai kaip Vilniuje. Viena tokia komuna - Frederiksberg netgi yra apsupta Kopenhagos komunos. Oro uostas irgi yra Kastrup, o ne Kopenhagoje. Vilniuje tai būtų atitikmuo, kad Vilniumi laikomas Senamiestis, Užupis ir Naujamiestis, o visos kitos seniūnijos turi autonomiją. Tai jeigu lyginti Kopenhagą ir Vilnių, tai reiktų imti Didžiąją Kopenhagą (Storkøbenhavns), tai yra metropoliteno teritorija. Jo urbanizuotas plotas yra 606 kv.km + dar rašo yra 300 kv.m. neurbanizuoto (tai yra miškai, pievos, paplūdimiai ir t.t.) Gyventojų - 1,3mln.Prisegtame žemėlapyje tai apibraukta raudonai. + dar yra aplinkiniai rajonai. Dar yra ir toks Sostinės regionas užimantis 2500 kv.m. ir turintis 2,2 mln gyventojų.

https://da.wikipedia.org/wiki/Hovedstadsomr%C3%A5det

Tai Gaunasi Vilnius 400 kv. m - 540000 gyventojų; Kopenhaga - 900 kv.m. - 1200000 gyv. Santykis panašus.

Su Paryžium irgi kiek pamenu yra panaši situacija, ir Paryžiumi laikoma lyg ir tik 12 mažų rajonų.

[andyour]

Norvegijoje traukinių išvystimas labai aukštame lygyje, pavyzdžiui penktadienį po darbų sėdi į traukinį iš savo miegamojo rajono ir vykstį i savo hytte(atostogu namelis) kuris yra už 200 km, kažkur Norvegijos kalnuose.. Kelionė nesukelia jokių nepatogumu, kaip pvz Vilniuje gyvenant būtų sunku įsivaizduoti, kaip po darbo su autobusu ar traukiniu važiuoji į savo sodybą Radviliškio rajone, pirma ten net traukinys nestoja

O ar greiti traukiniai Norvegijoje. Kažkodėl iš ten gyvenančių girdėjau, kad tik autobusai yra pagrindinė tarpmiestinė susisiekimo priemonė, neskaitant lėktuvų. Pats nagrinėjau jų bėgius, tai nelabai išvystyti šalies mastu.

Taip ir su Vilniaus plėtra apie nieka nepagalvota, gerai dabar o po manęs nors ir tvanas O norvegai nebijo svajoti siūlyti idėjas ir priimti kardinalius sprendimus, kaip pavyzdys to panaikino didžiausią ir opiausią miesto arterija Bispelokket https://en.wikipedia.org/wiki/Bispelokket

Ir ką jie panaikinę padarė toje vietoje? Šviesaforą?

[googleLT]

Ir ką jie panaikinę padarė toje vietoje? Šviesaforą?

Jei neklystu vietoj trijų aukštų sankryžos viena paprastą mažą žiedelį. Dronning Eufemias gate

https://goo.gl/maps/zPzEPpiVNtB2

[Martin Van]

O ar greiti traukiniai Norvegijoje. Kažkodėl iš ten gyvenančių girdėjau, kad tik autobusai yra pagrindinė tarpmiestinė susisiekimo priemonė, neskaitant lėktuvų. Pats nagrinėjau jų bėgius, tai nelabai išvystyti šalies mastu.

Norvegijos reljefas bei kaštai neleidžia per daug vystyti geležinkeliu. Aš rinkdavausi asmeniškai geležinkelį, nes mano kelionės maršrutai sutapdavo su geležinkeliu, plius Norvegijoje 200 km automobiliu važiuoji apie 4-5 valandas, traukiniu 3-4 val.

Ir ką jie panaikinę padarė toje vietoje? Šviesaforą?

Pastatė tunelį po žeme Bjørvikatunnelen, kuris nukreipė transportą nuo centro. Šviesoforus įrenginėje Vilniuje, taip mažinant spūstis.

[luknas]

Galima sumažinti Vilniaus plotą per pusę. Tik tuo atveju didelė dalis pramonės links rajone, oir naujos įmonės kursis tik rajone.

[Zorro]

Galima sumažinti Vilniaus plotą per pusę.

Iki Helsinkio.

642,045

Area (2018-01-01)
• City 715.48 km2
• Land 213.75 km2
• Water 501.74 km2

[Martin Van]

Ir dabar neprijungtų rajonų gyventojai naudojasi Vilniaus infreastruktūra, dirba Vilniuje, mokyklos Vilniuje, bet mokesčius sumoka rajonams, tai realiai Vilnius išlaiko tuos rajonus ne tik tiesiogiai savo GPM dalį atiduodamas valstybei, kurį išdalina rajonams, bet ir ne tiesiogiai priimdami rajonų gyventojus.

Kiek žinau, nemažai žmonių iš Trakų, Švenčionių, Ukmergės vyksta į Vilnių darbuotis, tad prijunkim ir juos prie Vilniaus, nemanai? Kaip gali prijungti kaimus, kaip pačiam mieste infrastruktūra veluoja 30 metų. Kai bus normalus keliai/VT/susisiekimas, tada kad ir Vievis gali būti Vilniaus dalimi.
O šiaip kaip gali miestas vystitis kai gyvenamieji kvartalai kuriasi chaotiškai, be jokios strategijos, tas pats kas miške pasistatau namą ir pykstu, kad man niekas neasfaltuoja kelio ar mano vaikams nestato darželio...

Dėl kitų Europos miestų, kur pateikiat kaip pavyzdžius tai reiktų išpradžių pasidometi, kodėl taip yra. o ne tiesiog copy paste iš Wiki, tai tai neatspindi realios situacijos

Kad Kopenhagoje esi buvęs nereiškia, kad kiti toliau Vilniaus nėra buvę. Skaityk atidžiau, Oslo aš nelyginu, nes Vilniui iki jo labai toli.

Tai jeigu lyginti Kopenhagą ir Vilnių, tai reiktų imti Didžiąją Kopenhagą (Storkøbenhavns), tai yra metropoliteno teritorija. Jo urbanizuotas plotas yra 606 kv.km + dar rašo yra 300 kv.m. neurbanizuoto (tai yra miškai, pievos, paplūdimiai ir t.t.) Gyventojų - 1,3mln.Prisegtame žemėlapyje tai apibraukta raudonai. + dar yra aplinkiniai rajonai. Dar yra ir toks Sostinės regionas užimantis 2500 kv.m. ir turintis 2,2 mln gyventojų.

Kopenhagoje, žalieji plotai pritaikyti žmonėms, pasikartosiu Vilnius 43,9% sudaro žalieji plotai iš kurių tik 7% yra parkai vietos pritaikytos žmonėms, įdomu koks santykis Kopenhagoje?
Prisegu Kopenhagos ir Vilnius vaizdeli iš palydovo atrask kur daugiau miškų.

[ArtisLT]

Kiek žinau, nemažai žmonių iš Trakų, Švenčionių, Ukmergės vyksta į Vilnių darbuotis, tad prijunkim ir juos prie Vilniaus, nemanai? Kaip gali prijungti kaimus, kaip pačiam mieste infrastruktūra veluoja 30 metų. Kai bus normalus keliai/VT/susisiekimas, tada kad ir Vievis gali būti Vilniaus dalimi.
O šiaip kaip gali miestas vystitis kai gyvenamieji kvartalai kuriasi chaotiškai, be jokios strategijos, tas pats kas miške pasistatau namą ir pykstu, kad man niekas neasfaltuoja kelio ar mano vaikams nestato darželio...



Kad Kopenhagoje esi buvęs nereiškia, kad kiti toliau Vilniaus nėra buvę. Skaityk atidžiau, Oslo aš nelyginu, nes Vilniui iki jo labai toli.



Kopenhagoje, žalieji plotai pritaikyti žmonėms, pasikartosiu Vilnius 43,9% sudaro žalieji plotai iš kurių tik 7% yra parkai vietos pritaikytos žmonėms, įdomu koks santykis Kopenhagoje?
Prisegu Kopenhagos ir Vilnius vaizdeli iš palydovo atrask kur daugiau miškų.

1. Visam pasaulyje vazineja is tolesniu miestu, bet mes kalbam apie urbanizuotas teritorijas prie miesto ribos. Kurios realiai yra miestas.
2. Kaip ir minejau VVT jau dabar aptarnauja salia esancius rajonus. Kad infrastruktura pavargus as sutinku, bet mes apie miesto plota kalbam ir miesto infrastruktura turi dereti su visos salies infrastruktura, o ne uzdaras ratas buti.
3 Tu rajonu infrastuktu ir dabar yra vystoma, tik rajonu savivaldybiu, kas sukuria situacijas, kai miesto BP nesutampa su rajono BP sprendinias.
4 As Kopenhagoje ne buves, o gyvenes ir ne viena nt projekta vystes ir dabar as i ji kas savaite skraidau. Taip kad del CPH man neskiesk. Ir kad kiti nekeliauja tai cia gal tavo ismislas. Izeidinejimai nepades... ir lyginu as plota. Ir labiau net nelyginu, o tik konstatuoju Fake News, kuri buvo paskelbtas cia kaip argumentas.
5 Cph taip daug mazu ir didesniu zaliu parkeliu, bet yra ir misku ir pievu. pvz didziule teritorija nuo centro i pietus yra pievos, kur net nemazai stirnu ganosi
6 del chaotiskos statybos Vilniuje pritariu, taip planuoti miesto negalima. Koncentracija turi buti zymiai didesne. Ir kad dabar yra problemos su tais issibarsciusiais rajonais yra to pasekme, kuria reikia spesti, o ne atsikratyti. Pirmiausia reik uzraukti ta plitima toliau, bet jis ir toliau sparciai vyksta, o Pakalnis tik sneka kaip blogai. Vat jums ir vyriausias miesto architektas.
7 Taip pritariu kad Lietuvoje medzias apaugusi teritorija laikoma sventa karve ir ten takeliu pasivaikscioti net negalima padaryt...

o didziausia Vilniaus problema - pinigai, ir ne tai kad ju mazai, o kad su jais elgtis nemoka.

[Martin Van]

1. Visam pasaulyje vazineja is tolesniu miestu, bet mes kalbam apie urbanizuotas teritorijas prie miesto ribos. Kurios realiai yra miestas.
2. Kaip ir minejau VVT jau dabar aptarnauja salia esancius rajonus. Kad infrastruktura pavargus as sutinku, bet mes apie miesto plota kalbam ir miesto infrastruktura turi dereti su visos salies infrastruktura, o ne uzdaras ratas buti.
3 Tu rajonu infrastuktu ir dabar yra vystoma, tik rajonu savivaldybiu, kas sukuria situacijas, kai miesto BP nesutampa su rajono BP sprendinias.
4 As Kopenhagoje ne buves, o gyvenes ir ne viena nt projekta vystes ir dabar as i ji kas savaite skraidau. Taip kad del CPH man neskiesk. Ir kad kiti nekeliauja tai cia gal tavo ismislas. Izeidinejimai nepades... ir lyginu as plota. Ir labiau net nelyginu, o tik konstatuoju Fake News, kuri buvo paskelbtas cia kaip argumentas.
5 Cph taip daug mazu ir didesniu zaliu parkeliu, bet yra ir misku ir pievu. pvz didziule teritorija nuo centro i pietus yra pievos, kur net nemazai stirnu ganosi
6 del chaotiskos statybos Vilniuje pritariu, taip planuoti miesto negalima. Koncentracija turi buti zymiai didesne. Ir kad dabar yra problemos su tais issibarsciusiais rajonais yra to pasekme, kuria reikia spesti, o ne atsikratyti. Pirmiausia reik uzraukti ta plitima toliau, bet jis ir toliau sparciai vyksta, o Pakalnis tik sneka kaip blogai. Vat jums ir vyriausias miesto architektas.
7 Taip pritariu kad Lietuvoje medzias apaugusi teritorija laikoma sventa karve ir ten takeliu pasivaikscioti net negalima padaryt...

o didziausia Vilniaus problema - pinigai, ir ne tai kad ju mazai, o kad su jais elgtis nemoka.

Ir sutinku ir nesutinku

1. Urbanizuokime tai ka turime, tiksliau tai ko Vilnius negali pats apžioti(savo plotų), pradžioje susitvarkykime miestą/VT pilną veiklos tik spėk suktis, o tada jau galime žengti toliau.
2. Labai gerai pasakei "aptarnauja", kaip VVT gali prodyktyviai dirbti, kai tokie atstumai, o keleivių nėra daug, dauguma naudoja automobilius. Vakaruose kiek pastebėjau jei statomas nt, tai VT vienas iš prioritetų, o čia viskas atvirkščiai.
4. Dėl CPH iš tavęs tai nuskambėjo labai pagyrūniška niekas nieko čia neįžeidinėja. O dėl ploto Vilnius yra apžiojes per daug, kad tie miškai, laukai būtų bent tvarkomi ar bent integruoti į miestą, o CPH manau žali plotai ir tos pačios pievos tvarkomos.
5. Bet viskas sutvarkyta, manau ten nerastum "žabų" ar upelį padangų, kurias taip saugoja "Medžių mylėtojai"
6. Vilniuje miesto architektas neturi stuburo, kaip buvau, minėjas Vilnius turi turėti aiškia vizija turimam plotę, kur parkai, kur būsimos gatvės, darželiai VT stotelės, o dabar laukiniai vakarai, statomą, kaip noriu ir ką noriu.

[kutas]

Pinigų infrastruktūrai didmiesčiuose trūks tol, kol GPM bus perskirstomas tik pagal registruotų gyventojų skaičių. Prie stiprių centrų įsikūrusioms savivaldybėms priemiesčių plėtra labai naudinga: dalis infrastruktūros naštos tenka miestui, darbo vietų steigimo skatinti nereikia, o biudžeto pajamos auga. Didmiesčiuose tuo tarpu atvirkščia situacija ir vargu ar ji pasikeis, nepakeitus finansavimo principo. Dauguma su miestu susijusių gyvenviečių per mažo tankio, kad jų prijungimas išspręstų problemą, be papildomo neproporcingo krūvio infrastruktūrai.

Žaliųjų plotų perleidimas aplinkinėms savivaldybėms taip pat vargu ar turėtų kokį reikšmingą poveikį: jie išsidėstę miesto pakraščiuose ir abejoju, ar miestas vien dėl jų buvimo patiria didelius kaštus. Didesnė problema, kad Vilniuje nemažai neefektyviai išnaudojamų ir apleistų nežaliųjų plotų. Didesni NT mokesčiai būtų skausminga priemonė, bet gal priverstų pagalvoti, ar tikrai apsimoka laikyti byrančius buvusius fabrikus, garažus ir šiltnamius "investiciniais tikslais".

[mantasm]

Realiai reiktų administracinės reformos. Didysis Vilnius būtų kone visa Vilniaus apskritis. Iš kur faktiškai žmonės važiuoja dirbti į Vilnių. Vilniaus miestas turėtų būti tik Neries slėnis. Daugių daugiausia su artimiausiais miegamaisiais rajonais. Tolimesni miegamieji rajonai ir artimesni priemiesčiai (Grigiškės, Balsiai) būtų pusiau autonomiškos seniūnijos. Tolimesni miesteliai (Ukmergė, Širvintos, Švenčionys) turėtų daugiau autonomijos, bet vistiek būtų pavaldžios Vilniui. Infrastruktūros sprendimai turėtų būti priimami viso regiono mąstu. Kai priemiesčiai tempia į savo pusę, o centras į savo - gaunasi nesąmonė ir iš to niekas nelaimi. Pvz - idiotiškos park&ride vietos ar Šiaurinė gatvės trasos sklypų išdalinimas.

Vilnius, rajonas ir net aplinkiniai rajonai nėra konkurentai. Tai vientisa sistema kuri (ne)dirba kartu. Durnai gaunasi kai yra konkuruojantys vienetai, kurie kiekvienas tempia paklodę į savo pusę. Ypač miestas prieš rajoną.

Papildomas pliusas - dingtų didžioji dalis Tomaševskio šeimyninio bizniuko

Pusiau ne į temą. Nuo senų laikų Lentvaris mėgsta gąsdinti, kad pabėgs iš rajono ir prisijungs prie Vilniaus. Bet apart gąsdinimų niekur nenueina. Dažniausiai Trakai nenori paleisti, nes Lentvaris yra didelė gyventojų bei mokesčių dalis. Neseniai vietiniai Tomaševskinikai paskaičiavo, kad išspyrus Lentvarį, būtų teorinė galimybė laimėti savivaldybių rinkimu. Dabar pavieniai Trakų veikėjai nori atjungt Lentvarį, o pats Lentvaris nenori, nes iš Grigiškių pavyzdžio mato, kad iš to nedaug naudos Be to atsirado politinis naratyvas neatiduodi Tomaševskiui dar vieno rajono

Gal ir 1996 miesto praplėtimas buvo daromas tam, kad atskirti gyvenvietes (ar būsimus užstatytus sklypus) su LLRA nepalankiais balsuotojais nuo kaimų su jų elektoratu? Esu girdėjęs ne vieną istoriją kaip rajono savivaldybė nemėgsta politiškai neparankių naujakurių. Pradedant statybos leidimų delsimu ir baigiant atkalbinėjimu nuo prisiregistravimo į savo pastatytą/įsigytą būstą rajone Geriausia istorija buvo kai tarnautoja ne taip perskaitė pavardę - pasirodė, kad "-ij" galūnė. Bendravo maloniai, kol interesantas pertaisė, kad jo pavardė "-is". Tuo malonus bendravimas ir baigėsi

[andyour]

Pastatė tunelį po žeme Bjørvikatunnelen, kuris nukreipė transportą nuo centro. Šviesoforus įrenginėje Vilniuje, taip mažinant spūstis.

Teko matyti jų tunelius apskritai. Vilniaus savivaldybė neturi pinigų šaligatviams, tai tuneliams tuo labiau.