Vilniaus plėtra

[mantasm]

Didžiausias lietuviško mentalo paradoksas yra tas, kad vietoj kad, tiesiog šaltai suprastume ir įvertintume, kodėl turime tas shood-trobes vidury miesto - o tai, kaip teisingai pastebėta, yra skurdas, karai, prievarta ir Rusijos okupacija - mes vietoj to paverčiam tai "vertybe" ir "paveldu".

Toks jausmas, kad Lietuva serga kažkokiu kultūriniu Stokholmo sindromu.

Vilniaus senamiestis liko toks koks liko irgi dėl tų pačių reiškinių. Jei nebūtų tapęs provincija - 19am amžiuj garantuotai didelė dalis senamiesčio būtų buvus perstatyta ir turėtume daug mažiau, jei išvis turėtume, senesnių pastatų. Gal dėl to ir senamiestis neturėtų būti "vertybe" ir "paveldu" ir reiktų užstatyt viską žmoniškiau

[nomad]

/\ Nesutikčiau. Vilniaus Senamiestis, bent jau iki XIX amžiaus, vystėsi dėl to, kad tai buvo (regioniniais mąstais) turtingas miestas.

[mantasm]

Jei 19am amžiuj ir toliau būtų buvęs turtingas - būtų vystęsis toliau ir senesenio senamiesčio būtų mažiau likę. Kiek dabar likę kokio 15 amžiaus pastatų?

[nomad]

Jei 19am amžiuj ir toliau būtų buvęs turtingas - būtų vystęsis toliau ir senesenio senamiesčio būtų mažiau likę. Kiek dabar likę kokio 15 amžiaus pastatų?

Tik dalinai teisingas pastebėjimas. Jei XIX-ame amžiuje Lietuva nebūtų Rusijos dusinama ekonomiškai ir socialiai, o būtų priklausiusi, tarkim, Prūsijai - manau labiau tikėtina, kad pats core Senamiestis būtų išlikęs koks ir yra, vien dėl to, kad ten buvo gan kokybiški mūriniai pastatai + daug bažnyčių. XIX amžiaus vokiečiai ir austrai paprastai gerbė (nors ir ankštus) viduramžiškus senamiesčius ir griovė paprastai tik medinius namus miestų centre. Kas tikrai Vilniuje būtų kitaip šiandien, jei mes būtume XIX amžiuje okupuoti civilizuotesnių kraštų - miestas turėtų žymiai daugiau aukštais pastatais užstatytų perimetrinių gatvių, panašių į Basanavičiaus gatvę (ir, dalinai, Gedimino prospektą). Basanavičiaus gatvė yra ko gero vienintelis įrodymas, kad Vilniuje kažkoks veiksmas vyko per visą XIX amžių. Vilnius po šiai dienai neturi nei normalaus perimetrinio užstatymo, nei plačių bulvarų, nei apvalių aikščių su fontanais, kas charakterizuoja visus turtingesnius to laikotarpio Europos politinius/ekonominius centrus. Žiūrint į Vilnių atrodo, kad XIX amžiuje šis miestas buvo užšaldytas kažkokioje komoje.

[Sula]

Jei 19am amžiuj ir toliau būtų buvęs turtingas - būtų vystęsis toliau ir senesenio senamiesčio būtų mažiau likę. Kiek dabar likę kokio 15 amžiaus pastatų?

Prie ko čia XV amžius? Juolab tuomet absoliuti dauguma pasatų buvo medinė ir fiziškai negalėjo išlikti.

[москвичка]

nomad, labai taiklus pastebėjimas, bet kad Vilniuje ir šiandien nedaro perimetrinio užstatymo. Daro kaip darė sovietai. Kaune ar Klaipėdoje irgi tas pats...

[москвичка]

Va kaip atrodo perimetrinis užstatymas:

[москвичка]

[москвичка]

[Eikantas X]

Na, tikrai nenorėčiau tokio rajono Vilniaus centre. Nepaisant to, kad bandoma padaryti atseit hipsterių squatterių rajoną su madingais restoranais visgi atrodo kaip tiesiog baisi šiknaskylė su apibyrėjusiomis sovietmečių gamyklomis. Ir nors tas žmogui gyvenančiam civilizuotame gražiai sutvarkytame mieste yra įdomu ir egzotiška man nesinori būti tuo pas kurį atvažiuoja pažiūrėti šito post-sovietinio grit.

t.y. Tikrai nesinori dėl turistų būti kaip tas indas, kurio atvažiuoja pasižiūrėti, nes jam dėl maro nupjovė koją ir jis dar maudosi šventoje upėje šalia karvės lavono.

.

Be abejo, apibyrėję sovietinės gamyklos labai prašosi sutvarkymo, nepaisant to, šitoj vietoj estai atrodo mažiau kompleksuoti, ir apšiuręs medinukų kvartalas patenka į visokius world hipster kvartalų top 20tukus, o NT kainos jame pastaraisiais metais yra žymiai pakilę. Negalintys išlipti iš blizgančio euroremonto paradigmos lietuviai dar turbūt ilgai negalės suprasti, kodėl

Madinguose Londono rajonuose yra daugybė gerų restoranų ir barų, kurie yra įsikūrę iš pažiūros apšiurusiuose pastatuose, o interjerai jau senai neremontuoti ir turi tik vieną kitą modernų akcentą. Mada tampa mados nesivaikymas. Dėmesys vietos autentikai dažnai sukuria daug didesnę pridėtinę vertę nei kas porą metų naujai perdažomos sienos.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujien...ere-929-932618

[nomad]

Daug kam šitame forume matyt tokios "betono džiunglės" irgi nepriimtinos - trūksta pievų ir (neprižiūrėtų) medžių

Šiaip didžiausia klaida šiandieninio Vilniaus plėtroje yra butent Pilaitė, kuri yra klasikinis sovietinis miegamasis rajonas su šiek tiek mandresne architektūra. Nelabai tvarus / kompleksinis požiūris kaip XXI amžiui ...

[москвичка]

Vilniaus rajonuose gana daug "mirusių plotų" – pvz. pievos kuriose niekas niekada nevaikšto. Ar antžeminės stovėjimo aikštelės. Ar tie "pamiršti plotai" kuriuose auga medžiai, krūmai ir piktžolės ir ta proga vadiname "parkais". Apskritai Vilniaus miesto plėtra atrodo chaotiška, be jokių standartų ar logikos...

[andyour]

Mūsų bėda, kad Rusijos imperijos laikais ir sovietmečiu buvome skurdus ir atsilikęs kraštas ir elementariai neturėjome už ką juos pakeisti normaliais namais.

Bet ir dabar mes nesame labai turtingi, kad galėtume sau leisti vidury miesto laikyti savanas, kaimus, miškus, laukus, pievas. Taip dirbtinai sudaromas deficitas sklypų ir visi būsto pirkėjai susimoka už tai iš savo kišenės.
Visi sklypai turi būti atlaisvinti ir juose statoma. Taip pat papildomais mokesčiais skatinti tų sklypų užstatymą.

[andyour]

Vilniaus rajonuose gana daug "mirusių plotų" – pvz. pievos kuriose niekas niekada nevaikšto. Ar antžeminės stovėjimo aikštelės. Ar tie "pamiršti plotai" kuriuose auga medžiai, krūmai ir piktžolės ir ta proga vadiname "parkais". Apskritai Vilniaus miesto plėtra atrodo chaotiška, be jokių standartų ar logikos...

Dėl to atsiranda sklypų deficitas ir grupelė žemės spekuliantų gali dulkinti visą miestą per vieną galą, užkeldami kainas iki maksimumo.

[index]

Bet ir dabar mes nesame labai turtingi, kad galėtume sau leisti vidury miesto laikyti savanas, kaimus, miškus, laukus, pievas. Taip dirbtinai sudaromas deficitas sklypų ir visi būsto pirkėjai susimoka už tai iš savo kišenės.
Visi sklypai turi būti atlaisvinti ir juose statoma. Taip pat papildomais mokesčiais skatinti tų sklypų užstatymą.

Šiaip, mes kaip tik dabar esame pakankamai turtinti, dėl ko yra didelė (ir kokybiško) NT paklausa, dėl ko mes galime leisti tiek užstatyti dykynes, tiek seną žemos vertės NT pakeisti nauju kokybišku (pirma supuvusias trobas ir gamyklų griuvėsius, vėliau reikia tikėtis chruščiovkes). Paskutinį kartą kažkas panašaus Vilniuje buvo gal tik 18 amžiuje.

[andyour]

Šiaip, mes kaip tik dabar esame pakankamai turtinti, dėl ko yra didelė (ir kokybiško) NT paklausa, dėl ko mes galime leisti tiek užstatyti dykynes, tiek seną žemos vertės NT pakeisti nauju kokybišku (pirma supuvusias trobas ir gamyklų griuvėsius, vėliau reikia tikėtis chruščiovkes). Paskutinį kartą kažkas panašaus Vilniuje buvo gal tik 18 amžiuje.

Bet mes nebuvome tada turtingi ir dėl to kažkas dabar turi gyventi Pilaitėje ir Perkūnkiemyje. Tam reikėjo kelių(Pilaitės pr.), neefektyvaus VT plataus tinklo, kas dieną deginamas benzinas ir teršiamas miestas. Tiek, kiek mieste yra savanų ir miškų, bei apleistų pastatų, visą naują statybą buvo galima sutalpinti beveik į centrą. Miestui padaryti didžiuliai materialiniai nuostoliai ir pasekmės jaučiamos iki šiol.

[index]

Bet mes nebuvome tada turtingi ir dėl to kažkas dabar turi gyventi Pilaitėje ir Perkūnkiemyje. Tam reikėjo kelių(Pilaitės pr.), neefektyvaus VT plataus tinklo, kas dieną deginamas benzinas ir teršiamas miestas. Tiek, kiek mieste yra savanų ir miškų, bei apleistų pastatų, visą naują statybą buvo galima sutalpinti beveik į centrą. Miestui padaryti didžiuliai materialiniai nuostoliai ir pasekmės jaučiamos iki šiol.

Čia ne turtingume esmė (tuo labiau, kaip pats rašai, centre žemės pas mus netrūksta), o didelės dalies žmonių keistame supratime, kad gyventi sovietinio stiliaus miegamuosiuose rajonuose, kvartaluose su pereinamais kiemais yra normalu.

[andyour]

Čia ne turtingume esmė (tuo labiau, kaip pats rašai, centre žemės pas mus netrūksta), o didelės dalies žmonių keistame supratime, kad gyventi sovietinio stiliaus miegamuosiuose rajonuose, kvartaluose su pereinamais kiemais yra normalu.

Gyvenant skurde švaistytis paskutiniais pinigais tai ne supratime esmė, o tiesiog durnume. Mieste savanos, miškai, pievos, laukai, kaimai, o tuo tarpu statė Perkūnkiemius su Pilaitėmis. Dar ir dabar ten stato. Jei net Riešėje stato daugiabučius.

[SoulMulticast]

Ir dabar stato kuo toliau uz Pilaites ir i Rieses puse ir visas puses aplink miesta. Visos tos kalbos kad reikia tankint uzstatyma centre baigesi keliais NT projektais. Iki siol pilna nenaudojamu gamykliniu pastatu ar tiesiog lauku labai arti centro. Tai nera parkai ar "miskai" tai yra apsnerkstos nepriziurimos teritorijos, kur vakare didesne tikimybe gauti peiliu i sona nei vaiksciuot besigrozint gamta. O taip yra del to kad miestas vietoj to kad dotuotu vystytojams tokiu teritoriuju modernizavima dar ir bando kuo daugiau uzsidirbti is zemes pardavimu, terorizuoja perdaryt aplinkine infrastruktura, padaryt uz verslo pinigus saligatvius ir kelius aplink. Naturalu, kad investuotojai, kurie nenori statyt mega-prabangiu apartamentu i centra nesikisa. Baigsis musu dabartinis ekonominis pakilimas ir tu teritoriju vystymas vel sustos desimtmeciams. Labai tikiuosi, kad MG spes bent Paupi uzstatyt.

O bemaz visus daugiabuciu projektus stato ir toliau pagal 60-70-tuju modeli su bendru kiemu ir niekam nepriklausianciom erdvem, didziuliais asfalto parkingais po langais. Uz miesto centro neegzistuoja jokio perimetrinio uzstatymo ir sakyciau net 90-tuju Pilaites daugiabuciai turi daugiau perimetrinio uzstatymo pozymiu nei nauji.

Ka reikia daryti kad taip nebutu:
1. ipareigoti daugiabucius statyti tik su pozeminiais parkingais ir pardavineti buta tik su parkingo vieta. Jeigu neturi masinos, parduok ar isnuomok ta vieta kaimynui. Bet naujas butas turi buti tik su parkingu. Zmones nusiperka saldytuva (skaityk masina), pastato ji kieme ir galvoja tai normalu. Ne, bukite geri jei neturite vietos laikyti jo namie, nusipirkite jam skirta vieta.
2. prie daugiabuciu vietoj antzeminiu parkingu turi buti kiemas, skirtas zmonems ir rekreacijai. Nesvarbu ar salia yra miskas ar ne. Nes jei dabar yra rytoj jo ten gali nebut.
3. sveciu parkingai turi buti prie kelio, o ne kiemuose.
4. jau nekalbu apie rakinamas pavesines siuksliu konteineriams ir t.t.

Suomija. Taip turi atrodyti normalus kiemas blaiviam zmogui:




Helsinki, 2014 metai. Pramoninis portas perdaromas i gyvenama teritorija. Paziurekite i uzstatymo principa. Daugiabuciai perimetriniu uzstatymu su vidiniais kiemais BE masinu. Atviri parkingai egzistuoja, bet ju ribotas skaicius.


Prie ka tik pastatytu namu jau zalia. Nes uzsodinama jau suaugusiais medziais. Kazkas nori pasakyti kad pastatyta rajono dalis maziau zalia nei Vilnius?

Dabar paimam visiskai random (i ka pelyte pataike) kazkoki nauja projekta Pilaiteje "Bitenu Oaze":



Single namas is visu pusiu apsuptas asfaltu. Tai yra visiškai tipinis dabartines Vilniaus statybos pavyzdys. Jis neturi nei normalaus nuosavo kiemo nei pozeminio parkingo, nei normalios aiksteles kur visu amziaus grupiu zmones rastu sau veikla. Del varneles pastatys pora plastikiniu kalneliu vaikams ir pavadins tai sutvarkyta patogia aplinka. Tai cia yra 3D renderis, kuris atrodo 10 kartu graziau nei bus realybeje. Tai ka matote cia - sito niekada nebus. Namas bus tiesiog apsuptas simtais masinu is visu pusiu, bus ikisti 3 medeliai (o gal ir nebus) ir 3 krumeliai. Apsvietimo stulpu nera net vizualizacijose. Kaip didzliuli privaluma vystytojas mini ezera salia. Tokia nemokama gamtos dovanele iki kurios reikia paeit 5 minutes per pievas ir greideri vietoj to kad sukurt patogia aplinka gyventojams prie namo.
Idomu ar sitas kelias ir asfaltas priklausys miestui ar konkreciam projektui? Jauciu kad vystytojas tiesiog isipareigojo "sukurti infrastuktura", kuria paskui permes ant peciu miestui.

Nesakau kad tokiu namu negali but, bet bendra tendencija tokia kad miestui visiskai nusispjaut kas ka stato aplink centra.

[andyour]

Buvo straipsnis, kad didelė dalis sklypų priklauso vienam verslininkui. Kitų sklypų savininkai yra užsikėlę kosmines kainas, kad vystytojams neapsimoka statyti. Reikia kažkokio mechanizmo, kad neapsimokėtų tų sklypų jiems turėti, norėtų iškart parduoti.