Vilniaus plėtra

[Zorro]

miestelį su ~5-10 tūkst. gyventojų.

Tai kad, Lietuvoje tokių nėra.

Didžiausi 2011 m.
Akademija prie Kauno - 2 807
Rukla - 2 089
Baisogala - 2 034
Kairiai - 1 822
Juodupė - 1 769
Viduklė - 1 678
Rumšiškės - 1 651
Švėkšna - 1 649
Vėžaičiai - 1 646
Maišiagala - 1 636

[Creatium]

Tai kad, Lietuvoje tokių nėra.

Didžiausi 2011 m.
Akademija prie Kauno - 2 807
Rukla - 2 089
Baisogala - 2 034
Kairiai - 1 822
Juodupė - 1 769
Viduklė - 1 678
Rumšiškės - 1 651
Švėkšna - 1 649
Vėžaičiai - 1 646
Maišiagala - 1 636

Tai matyt tada MIESTĄ vadinu kaimu. Vo tai tau

[Zorro]

Pasitaiko kad, kaimai būna didesni už miestus.
Didžiausias LT kaimas Domeikava, didesnis už 2/3 LT miestų.

Gyventojų skaičius

8 820 (2017 m.)

https://lt.wikipedia.org/wiki/Domeikava

[Edis]

Kas mazai buves uzsienyje galbut jiems ir atrodo ,kad Vilnius labai vakarietiskas, bet jeigu tarkim kai atskrendi i Vilniu is kokio Niujorko , tai Vilnius ir visa Lietuva atrodo kaip pasaulio uzkampis, deja tokia realybe.Galbut po kokiu dar 20metu viskas pasikeis.

[googleLT]

Kas mazai buves uzsienyje galbut jiems ir atrodo ,kad Vilnius labai vakarietiskas, bet jeigu tarkim kai atskrendi i Vilniu is kokio Niujorko , tai Vilnius ir visa Lietuva atrodo kaip pasaulio uzkampis, deja tokia realybe.Galbut po kokiu dar 20metu viskas pasikeis.

Su Niujorku nelabai tinka lyginti, jis žymiai didesnis ir planavimas visiškai skiriasi. Geriau su kitais panašaus dydžio vakarų Europos miestais: Lionu, Antverpenu, Hanoveris, Dresdenas, Lisabona. Bremenu, Kopenhaga.

[liutass]

Pasitaiko kad, kaimai būna didesni už miestus.
Didžiausias LT kaimas Domeikava, didesnis už 2/3 LT miestų.

Gyventojų skaičius

8 820 (2017 m.)

https://lt.wikipedia.org/wiki/Domeikava

Ir sparciausiai augantis

[John]

Kas mazai buves uzsienyje galbut jiems ir atrodo ,kad Vilnius labai vakarietiskas, bet jeigu tarkim kai atskrendi i Vilniu is kokio Niujorko , tai Vilnius ir visa Lietuva atrodo kaip pasaulio uzkampis, deja tokia realybe.Galbut po kokiu dar 20metu viskas pasikeis.

Vakarietiškumą nusako ne miesto dydis ar kaip jis atrodo naktį iš lėktuvo, o visuomenės kultūra ir žmonių elgesys.

[nomad]

Na, bent jau Londone gyventi kaime tai yra aukštas lygis

https://www.telegraph.co.uk/finance/...-villages.html

Kaip tris metus Notting Hille gyvenęs žmogus, galėčiau, pareikšti, kad tai toli gražu nėra "kaimas". O angliškas (iš prancūzų / normanų atėjes) požiūris į villages kaip nedidelius miestelius su perimetriniu užstatymu ir bažnyčia viduryje nė iš tolo nesulyginamas su lietuvišku "kaimu". Lost in translation?

[sankauskas]

Kaip tris metus Notting Hille gyvenęs žmogus, galėčiau, pareikšti, kad tai toli gražu nėra "kaimas". O angliškas (iš prancūzų / normanų atėjes) požiūris į villages kaip nedidelius miestelius su perimetriniu užstatymu ir bažnyčia viduryje nė iš tolo nesulyginamas su lietuvišku "kaimu". Lost in translation?

Wow, tu tris metus gyvenai Londone? Tai tave daro such authority urbanistikoje.

[Tomizmas]

Juokingas sąvokos "vakarietiškumas" tapatinimas su modernumu. Tokie įspūdingi miestai kaip Šanchajus, Tokijas, Dubajus, Hong Kongas - jie vakarietiški, ar ne? Ne, jie ne vakarietiški. Bet jie modernūs. Vakarietiškumas yra civilizacinė - kultūrinė sąvoka, o modernumas - tai daugiau ekonomika, pažanga, pragyvenimo lygis. Pietų Italija su savo visomis ekonominėmis problemomis ir besiganančiomis ožkomis neabejotinai yra vakarietiška, nes tai visada buvo integrali Vakarų civilizacijos dalis. Tuo tarpu Tokijas su savo visu supermodernumu nėra vakarietiškas. Jis yra rytų-azijietiškas.

Gal grįžus iš Niujorko Vilnius ir atrodo kaimas, bet tarkim grįžus iš Stokholmo, Vilnius kaimu tikrai neatrodo. Vilnius neatrodo kaimu netgi grįžus iš Paryžiaus - jau esu rašęs savo įspūdžius apie šį didžiulį, daug gražaus paveldo turintį, bet tvarkos trūkumu stebinantį miestą.

[mantasm]

Gal grįžus iš Niujorko Vilnius ir atrodo kaimas, bet tarkim grįžus iš Stokholmo, Vilnius kaimu tikrai neatrodo. Vilnius neatrodo kaimu netgi grįžus iš Paryžiaus - jau esu rašęs savo įspūdžius apie šį didžiulį, daug gražaus paveldo turintį, bet tvarkos trūkumu stebinantį miestą.

Būtent. Vilnius neatrodo kaimu palyginus su >90% europos didmiesčių. Kaimiškai atrodo tik prieš miestus, kurie turi minimaliai istorijos irba neseniai buvo labai rimtai perstatyti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Kas dažniausiai yra Azijos ar Šiaurės Amerikos didmiesčiai...

[andyour]

Vilnius neatrodo kaimu netgi grįžus iš Paryžiaus - jau esu rašęs savo įspūdžius apie šį didžiulį, daug gražaus paveldo turintį, bet tvarkos trūkumu stebinantį miestą.

Tas miesto kaimietiškumo lygis pastatytas grynai ant tankaus miesto užstatymo ir žmonių kiekio. Paryžius yra tikras didmiestis, nes tankiai užstatytas, labai didelis, senamiestyje daug aukštų senų pastatų. Tačiau, Paryžiaus biznio centras tikrai priminė kaimą. Nyku ir aplink didelės erdvės. Vilniaus kaimietiškiausia vieta yra būtent NMC. Kaip tik šalia dar upė su pievomis.

[Tomizmas]

Na, pasakymas "turi mažai istorijos" tikrai negalioja Rytų Azijos miestams. Viena seniausių pasaulio civilizacijų, tautos su turtinga istorija ir labai seni miestai.

Įdomu, o kur pasaulyje yra didmiesčių, kurie nuo XX a. pradžios nebuvo stipriai perstatyti ir išplesti? Mes gyvename laikotarpiu, kai žmonių skaičius tapo didelis, kaip niekad istorijoje (tik dabar tas demografinis sprogimas jau baigiasi). Ir aišku, dauguma iš tos masės žmonių apsigyveno miestuose, urbanizacija tapo neregėto masto. Kaip tai įmanoma pasiekti be perstatymo ir plėtros?

Vilnius yra normalus nedidelis didmiestis, neturintis milijono gyventojų . Savo dydžio miestų kontekste jis atrodo gerai - ir istorijos, ir modernumo, yra visko. Su Niujorku, Gvangdžou ir Dubajumi lyginti Vilnių yra truputį ne ta svorio kategorija.

[mantasm]

Kokiam Tokijuje istorijos jaučiasi labai nedaug. Apart kelių išsaugotų vietų. Visgi po antro pasaulinio karo buvo praktiškai sulygintas su žeme. Ir šiaip dėl kultūros bei žemės drebėjimų mėgsta perstatyti. Vilniuje būtų atitikmuo jei turėtume porą senų bažnyčių, Gedimino bokštą, o visa kita būtų modernūs pastatai, max 50 metų senumo. Singapūre irgi praktiškai nėra matomos istorijos prieš britus. Kinijoje nebuvau, bet kiek teko girdėt ir matyt foto/video, moderniuose didmiesčiuose apart pavienių reliktų irgi nelabai jaučiasi istorijos.

Europos miestuose matomos istorijos yra daugybę kartų daugiau nei Azijoje. Aišku kultūrinėje plotmėje santykis kitoks.

[nomad]

Viskas labai paprasta - ten kur yra pinigai, nuosavybės teisės ir ekonominis augimas, ten yra ir kokybiška architektūra ir urbanistika. Ar "moderni", ar ne - priklauso nuo to, kokioj epochoj tie pinigai ir ekonominis augimas į tą regioną atėjo.

Tokie miestai kaip Tokyo ar Seoul po dar visai nesenai praėjusių karų buvo tiesiogine to žodžio prasme sulyginti su pelenais. Tai kas jiems liko nei "modernizuotis" urbanistiškai? O Dubajuje prieš naftos kainų augimą iš viso gyveno tik burundukai ir gyvatės smėlyje. Jau nekalbu apie Šanchajų, kuris visai nesenai atrodė kaip senosios Šnipiškės. Kadangi ekonominis-socialinis augimas į Aziją atėjo tik XX amžiaus antroje pusėje, tai todėl aišku, kodėl visiškai "modernūs" miestai dabar asocijuojasi pirmoje eilėje su Azija.

O Vilnius, iš tikrųjų, istoriškai, nėra nei "vakarietiškas", nei "azijietiškas", bet kažkas per vidurį. Vakarietiški, nors ir primityvoki, Vilniaus bruožai (labai vidutiniokiška gotika, barokas etc.), gan stipriai praskiesti bizantiškais-rytietiškais bruožais. Nežinau, gal kai kam dėl vienokių ar kitokių kompleksų nesimato, bet man dauguma europečių draugų pirmoje eilėje pastebi, kiek Vilniuje daug rusiškų cerkvių kupolų ...

Kalbant apie šiandieną, labiausiai necivilizuotas Vilniaus bruožas yra dykynės ir senos shood-trobės ten kur, Vakarų Europoje, būtų jau XIX amžiuje seniausiai padarytas perimetrinis užstatymas. Gal tai bus ir miesto privalumas su laiku, kai visi tie šiukšlynai bus urbanizuoti. Vilnius tada gal taps labiau "azijietiškas" socialinio-ekonominio augimo įrodymo per modernią architektūrą prasme. Aišku tam tikslui pasiekti reiks perkopti kai kuriuos pagoniškus "konservavimo" ir "saugojimo" kompleksus, kurie deja dar giliai įsėdę daugumos (net ir gan protingų žmonių) galvose. KIta didelė kliūtis Vilniaus ir Lietuvos urbanizavimui išlieka valstietiškai-sovietinis pavydas pinigams, verslui ir šiaip "ponams", prisidengiant "viešojo intereso" gynimu.

[index]

Kalbant apie šiandieną, labiausiai azijietiškas ir necivilizuotas Vilniaus bruožas yra dykynės ir senos shood-trobės ten kur, visur civilizuotoje Europoje, būtų jau XIX amžiuje seniausiai padarytas perimetrinis užstatymas. Tai dar vienas "azijietiškas" Vilniaus bruožas, kuris gal bus ir miesto privalumas su laiku, kai visi tie šiukšlynai bus urbanizuoti. Aišku tam tikslui pasiekti reiks perkopti kai kuriuos pagoniškus "konservavimo" ir "saugojimo" kompleksus, kurie deja dar giliai įsėdę daugumos (net ir gan protingų žmonių) galvose.

Būtent. Šnipiškių trobos nėra nei išskirtinės, nei unikalios. Didžioji dalis Europos miestų tokius rajonus turėjo, bet jau 19 amžiaus pabaigoje - 20 pradžioje be jokio gailesčio juos visus išgriovė ir pastatė gražius aukštus mūrinius daugiabučius. Paskutiniai buvo išnaikinti apie 1960-uosius. Realiai ir Kauno Naujamiestis buvo panašus, tik tarpukario lietuviai nebuvo tokie užsispyrę trobų saugotojai ir todėl ten dabar turime puikų mūrinį tarpukario rajoną.

Mūsų bėda, kad Rusijos imperijos laikais ir sovietmečiu buvome skurdus ir atsilikęs kraštas ir elementariai neturėjome už ką juos pakeisti normaliais namais. Bet dėl to Šnipiškių trobos neįgauna visiškai jokios vertės. Dabar gi atrodytų, kad jei dėl skurdumo kažkas nesugebėjo laiku pasikeisti longdropo pakeisti normaliu tualetu, tai jam tą reiktų uždrausti, nes "niekas kitas to nebeturi ir tai dabar unikalu ir vertybė".

[Arunasx]

Etaloninis talibano saugomos shood-trobės pavyzdys: https://www.google.lt/maps/@54.70234...7i13312!8i6656

Ir ją tikrai saugo, tai ne pokštas

[Eikantas X]

Vienas šauniausių Talino rajonų, kuriame kažkas vyksta, yra medinukų kvartalas Kalamaja.

The old and simple wooden houses originally built to accommodate working class have now become Kalamaja’s architectural legacy and give the neighbourhood its unforgettable charm.

Aptvarkytos medinės Šnipiškės būtų kur kas įdomesnis dalykas, nei nugriautos ir užstatytos.


https://www.skyscanner.net/news/20-m...ourhoods-world
https://deepbaltic.com/2015/11/23/bo...ns-fish-house/
https://tickettoadventures.wordpress...t-of-kalamaja/

[nomad]

Mūsų bėda, kad Rusijos imperijos laikais ir sovietmečiu buvome skurdus ir atsilikęs kraštas ir elementariai neturėjome už ką juos pakeisti normaliais namais. Bet dėl to Šnipiškių trobos neįgauna visiškai jokios vertės. Dabar gi atrodytų, kad jei dėl skurdumo kažkas nesugebėjo laiku pasikeisti longdropo pakeisti normaliu tualetu, tai jam tą reiktų uždrausti, nes "niekas kitas to nebeturi ir tai dabar unikalu ir vertybė".

Didžiausias lietuviško mentalo paradoksas yra tas, kad vietoj kad, tiesiog šaltai suprastume ir įvertintume, kodėl turime tas shood-trobes vidury miesto - o tai, kaip teisingai pastebėta, yra skurdas, karai, prievarta ir Rusijos okupacija - mes vietoj to paverčiam tai "vertybe" ir "paveldu".

Toks jausmas, kad Lietuva serga kažkokiu kultūriniu Stokholmo sindromu.

[index]

Vienas šauniausių Talino rajonų, kuriame kažkas vyksta, yra medinukų kvartalas Kalamaja.



Aptvarkytos medinės Šnipiškės būtų kur kas įdomesnis dalykas, nei nugriautos ir užstatytos.


https://www.skyscanner.net/news/20-m...ourhoods-world
https://deepbaltic.com/2015/11/23/bo...ns-fish-house/
https://tickettoadventures.wordpress...t-of-kalamaja/

Na, tikrai nenorėčiau tokio rajono Vilniaus centre. Nepaisant to, kad bandoma padaryti atseit hipsterių squatterių rajoną su madingais restoranais visgi atrodo kaip tiesiog baisi šiknaskylė su apibyrėjusiomis sovietmečių gamyklomis. Ir nors tas žmogui gyvenančiam civilizuotame gražiai sutvarkytame mieste yra įdomu ir egzotiška man nesinori būti tuo pas kurį atvažiuoja pažiūrėti šito post-sovietinio grit.

t.y. Tikrai nesinori dėl turistų būti kaip tas indas, kurio atvažiuoja pasižiūrėti, nes jam dėl maro nupjovė koją ir jis dar maudosi šventoje upėje šalia karvės lavono.

Didžiausias lietuviško mentalo paradoksas yra tas, kad vietoj kad, tiesiog šaltai suprastume ir įvertintume, kodėl turime tas shood-trobes vidury miesto - o tai, kaip teisingai pastebėta, yra skurdas, karai, prievarta ir Rusijos okupacija - mes vietoj to paverčiam tai "vertybe" ir "paveldu".

Toks jausmas, kad Lietuva serga kažkokiu kultūriniu Stokholmo sindromu.

Gera naujiena, kad nepaisant skurdo architektūros garbinimo (nes juk reikia prisiminti kaip baisiai protėviai gyveno) visgi niekas nenori ten gyventi ir jų tvarkyti. Dėl ko tos trobos tiesiog po truputi natūraliai supus ir tada tuščioje vietoje jau bus galima statyti ką nors normalaus.

Sprendžiant iš jų būsenos daugeliui ne tiek daug laiko ir beliko stovėti. Dar bomžų sukeliami gaisrai (kadangi ten gi niekas nenori gyventi todėl vis daugiau jų yra negyvenamos) šitą reikalą pagreitina.