Vilniaus plėtra

[Ciurlionis]

Straipsnyje yra atsakymas į paties klausimus. Gi mini, kad patys statė laukuose, arčiau miškų, o dabar situacija pasikeitė. Natūralu, kad keičiasi požiūris. Čia yra sveiko proto požymis, kitaip negu kai pas kuriuos vyrauja tos pačios mintys, kaip prieš 50 metų.

Teisingai, dėl to Pilaitės plėtra turi vykti link centro, o ne į laukus.

[Lettered]

Teisingai, dėl to Pilaitės plėtra turi vykti link centro, o ne į laukus.

Tik tada teks susitaikyti su didesnėmis NT kainomis dėl arčiau centro esančios brangios žemės. Ne iš gero gyvenimo žmonės perka butus pilaitėje ar perkūnkiemyje, o ne kur nors žvėryne.

Nieko naujo Avulis nepasako. Kalbant apie Perkūnkiemius ir Šūdelkas, gal pasvarstyti apie verslo socialinės atsakomybės nebuvimo problemą? Bet tai yra tabu.

Verslo tikslas yra uždirbti pinigus, o ne užsiimti socialine atsakomybe, čia valstybės reikalas tą daryti. Jeigu pati valstybė leidžia tokias statybas, o žmonės perka butus, kodėl reiktų kaltinti statytojus?

[vėkas]

Verslo tikslas yra uždirbti pinigus, o ne užsiimti socialine atsakomybe, čia valstybės reikalas tą daryti. Jeigu pati valstybė leidžia tokias statybas, o žmonės perka butus, kodėl reiktų kaltinti statytojus?

"Kaltinti" gal ir nėra visai tinkamas žodis, tačiau jau senokai net ir mūsuose yra socialinės atsakomybės koncepcija. Ji nėra rezervuota "valstybei", nes verslas nėra atskirtas nuo
"valstybės".

[Sula]

Verslo tikslas yra uždirbti pinigus, o ne užsiimti socialine atsakomybe, čia valstybės reikalas tą daryti. Jeigu pati valstybė leidžia tokias statybas, o žmonės perka butus, kodėl reiktų kaltinti statytojus?

Uždarbio (pabrėžiu) niekas ir neginčyja. Todėl ir bėda su nužmogėjusiais mankurtais, neturinčiais supratimo nei apie etiką nei gimtinę. Gerai, kad bent jau didžioji dalis verslo nėra tokia. Nors valstybė iš esmės yra verslo dalyvė.

Jeigu nuo nusikaltimo atgrąso tiktai įstatymas, ar, tiksliau, bausmė, tai jau parodo tokių individų dvasinę būseną (ir nebūtinai versle).

[Lettered]

"Kaltinti" gal ir nėra visai tinkamas žodis, tačiau jau senokai net ir mūsuose yra socialinės atsakomybės koncepcija. Ji nėra rezervuota "valstybei", nes verslas nėra atskirtas nuo
"valstybės".

Taip, ne visai tiksliai išsireiškiau, verslas yra ta pati valstybė ir veikia pagal galiojančius įstatymus, bet pats verslas nekurs tokio dalyko kaip bendrasis ar detalusis planas, gali tik siūlyti savo pasiūlymus, o viešųjų institucijų darbas yra sukurti visų puses tenkinančius įstatymus. Grįžtant prie to pačio perkūnkiemio, tai kas visų pirma ten yra labai blogai, didelis užstatymo intensymas, mažai parkavimo vietų bei viešųjų erdvių ir įstaigų trūkumas? Visa tai turėjo būti numatyta miesto plane. Statybos ten vyksta jau virš 10 metų, stato daug įmonių, tad net ir norėdamos būti socialiai atsakingos, to negalėtų padaryti.

Uždarbio (pabrėžiu) niekas ir neginčyja. Todėl ir bėda su nužmogėjusiais mankurtais, neturinčiais supratimo nei apie etiką nei gimtinę. Gerai, kad bent jau didžioji dalis verslo nėra tokia. Nors valstybė iš esmės yra verslo dalyvė.

Jeigu nuo nusikaltimo atgrąso tiktai įstatymas, ar, tiksliau, bausmė, tai jau parodo tokių individų dvasinę būseną (ir nebūtinai versle).

Micro lygmenu visada taip, verslas nemokės Sodros įmokų, jei tik būtų legaliai galima nemokėti, PVM ir visų kitų mokesčių, lygiai taip pat jūs savo sąskaitoje įsirašytumėte pora nuliukų ar printeryje atsispausdintumėte banknotų, jei tik dėl to niekas nenubaustų, nors tai būtų "socialiai neatsakinga". Gal jūs savanoriškai ir GPM daugiau sumokate, jei esate aukštesnės dvasinės būsenos?

[Sula]

Micro lygmenu visada taip, verslas nemokės Sodros įmokų, jei tik būtų legaliai galima nemokėti, PVM ir visų kitų mokesčių, lygiai taip pat jūs savo sąskaitoje įsirašytumėte pora nuliukų ar printeryje atsispausdintumėte banknotų, jei tik dėl to niekas nenubaustų, nors tai būtų "socialiai neatsakinga". Gal jūs savanoriškai ir GPM daugiau sumokate, jei esate aukštesnės dvasinės būsenos?

Atimk bandelę iš vaiko, sriubos lėkštę - iš senuko - verslas? Išmirs, tie ant kurių parazituoji, kas toliau? Kanibalizmas? Džiunglių įstatymas?
Aš bent jau už tai, kad padidintų GPM ir Sodros mokesčius, PVM. GP mokestis galėtų būti apie 20%, Sodros - apie 40%, PVM -22-23%. Deja, bet daugumos kaimynų mokesčiai mažesni, todėl emigracija dar labiau išaugtų.

P.S. žiūriu, kad čia totalus off-top. Moderatoriai gal galėtų iškelti?

[москвичка]

John pamatęs Perkūnkiemį:

[москвичка]

O čia pats Perkūnkiemis visu gražumu:

[москвичка]

Grynai sovieticus tipo statyba. 1:1, nedaug kuo skiriasi. Pažiūrėkit į Šilainius Kaune ar Viršuliškes Vilniuje ir matysit kaip po 20 metų atrodys šiandienos modernūs daugiabučiai Pilaitėj ar prie Molo.

[Gladiator]

Perkūnkiemis buvo seniai ir jau pripažinta klaida, kam apie tai diskutuoti, bet kaip pateisinti dabar statomas Smilgas kurios yra dar blogiau už Perkūnkiemį (nes žymiai didesnis aukštingumas)? Miesto vyr. architektas verkia kaip ten blogai viskas buvo padaryta, bet išdavinėja leidimus namams kurie yra dar blogesni.

[mr_miegas]

Jeigu bendrasis planas toks siuo metu yra, tai pakalnis nelabai gali kazka padaryt

[москвичка]

Kas tos smilgos ir kur galima pamatyti ju panoramine nuotrauka ar vaizda is oro?

[москвичка]

Ar cia kalba vyksta apie tokius belekur belekaip ikistus aukstus pastatus?

[index]

Kas tos smilgos ir kur galima pamatyti ju panoramine nuotrauka ar vaizda is oro?

Čia tas grožis.

[lukass]

Vilnių ruošia pokyčiams – tik ar tai patiks miestiečiams

Vienam vilniečiui tenka panašiai dešimčia kvadratinių metrų gyvenamojo ploto mažiau nei vidutiniškai jo kliūva europiečiui. Todėl miesto valdžia ketina miestą tankinti. Vienas būdų – pertvarkius į gyvenamąjį plotą grąžinti miestui buvusias pramonines teritorijas.

Tačiau atokesniuose Vilniaus rajonuose gyvenantys miestiečiai stebi ir čia kylančius naujus kvartalus, dėl ko piko valandomis darosi vis kebliau pajudėti iš namų. Kaip miestas gali suktis iš padėties ir kaip besikeičiantį Vilnių matys miestiečiai, kalbėjomės su Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu.

– Jauniems žmonėms pigiau nusipirkti sklypą Vilniaus priemiestyje ir ten pasistatyti namą, nei įsigyti butą centrinėje miesto dalyje. Apie ką kalba šis faktas ir kas tokią padėtį galėtų pakeisti?

– Butų kaina, palyginti su žemės kaina priemiestyje, per didelė. Miestas galėtų statyti ne socialinius, o municipalinius būstus, ir siūlyti juos už prieinamą kainą nuomotis žmonėms. Pavyzdžiui, mieste reikia gailestingųjų seselių. Tuomet joms butą iš savivaldybės būtų pasiūlyta nuomotis ne, tarkime, už 200 eurų, o už 100 eurų. Tai priklauso ir nuo miesto politinio nusistatymo – ar miestas sako, kad visą būstų rinką tvarko tiktai nekilnojamojo turto (NT) vystytojai, ar juos turi aktyviai veikti savivalda.

Jei pažiūrėtume į šalis, kurias galime laikyti pavyzdžiu – Švediją, Daniją, Nyderlandus, matytume, kad čia labai stiprus NT rinkos žaidėjas yra savo būsto politiką vykdanti savivaldybė.

Vilniaus savivaldybė šioje situacijoje galėtų turėti didesnį vaidmenį, o iš savivaldybės būstą besinuomojantis žmogus žinotų, kad gimus vaikui jo iš buto neiškrapštys, kad bet kada nebus išmestas į gatvę.

Kol kas tai – teoriniai pasvarstymai. Vilniaus miesto bendrasis planas – labai gera proga apie tai padiskutuoti. Daug kalbame, kad miesto kompaktiškumas mažėja, todėl didėja transporto srautai, nes žmonės iš priemiesčių turi vienintelį būdą pasiekti miestą – automobilį, o viešasis transportas priemiestinėje zonoje dėl gyventojų tankio neefektyvus. Todėl savivaldybės sprendimas užsiimti municipalinio būsto politika – vienas variantų, galintis pakeisti esamą padėtį...

[R.D.]

"Žinių radijas" transliavo įdomią laidą. Siūlau paklausyti:

Kaimas mieste: tikrumo, įvairovės ir lėtumo oazė
https://www.ziniuradijas.lt/laidos/r...o-oaze?video=1

„Argi Vilnius – miestas? Tai tik didelis kaimas. Ir apskritai, visa Lietuva – didelis kaimas, čia miestų nėra“ – ši sparnuota frazė vis dar dažna ant pakeliavusių ir, kaip sakoma, „pasaulio pamačiusių“ lietuvių lūpų. Žodžio „miestas“ kontekste sąvoka „kaimas“ naudojama paniekinamai, kaip kažkas atsilikusio, necivilizuoto, pasmerkto.

Tačiau pasaulio urbanistai, miestų tyrėjai toli gražu nėra tokie kategoriški ir ragina pažvelgti į kaimą kitaip: kaip į erdvę mieste, kurios įvairovė yra priešinga suniveliuotai miesto aplinkai, o nekontroliavimas tampa terpe naujoms idėjoms ir tuo pačiu progresui. Kaimo mieste temą nagrinėja ir šiuo metu vykstanti Šendženo-HongKongo urbanistnė bienalė Kinijoje. Bendradarbiaujant su Lietuvos kutūros atašė Kinijoje A. Biliūnaite, penkis metus Šnipiškėse veikianti miesto žaidimų ir tyrimų laboratorija laimikis.lt bienalėje pristatė Šnipiškių pokyčius.

Laidoje kalbamės su laimikis.lt „varikliais“ – sociologe Jetakerina Lavrinec ir architektu Juliumi Narkūnu.

[sankauskas]

Na, bent jau Londone gyventi kaime tai yra aukštas lygis

https://www.telegraph.co.uk/finance/...-villages.html

[Creatium]

Na, bent jau Londone gyventi kaime tai yra aukštas lygis

https://www.telegraph.co.uk/finance/...-villages.html

Kur ten kaimas - nesuprantu. Mažaaukštis rajonas - taip.

[sankauskas]

Kur ten kaimas - nesuprantu. Mažaaukštis rajonas - taip.

Kas yra kaimas?

[Creatium]

Kas yra kaimas?

Geras klausimas. Man kaimo apibūdinimas - tai vienkiemio stiliaus itin mažas kaimelis. Kita vertus nuo vaikystės iš įpročio kaimu vadinu tėvo gimtąjį miestelį su ~5-10 tūkst. gyventojų.