Daugiabučių renovacija Vilniuje

[ttttt]

Ir vėl nei vieno pavyzdžio kas tai (garantuoju, kad 80-90% net neįsivaizduoja kas tai gali būti) ir kaip būtent tai atrodo...

Maždaug:

- Pildykit ir siųskit savo paraiškas, laukiam laukiam!

- O kas tai? Bent jau kaip tai atrodo?

- Trust me, bro, just give me your money...

Pateikia tik putplasčiu apklijuoto daugiabučio nuotrauką, kuri išvis neturi nieko bendro su straipsnio tema:




Komunikacija - VO

Viskas vėl padaryta, kaip sako rusai "ant atsipisk", vien tik dėl varnelės, kad darė... Jeigu iš tikrųjų kažkas būtų tuo suinteresuotas, tai bent jau susuktų kokią normalią reklamą (su pvz kokiu Giedriumi Savicku ar dar kažkuo, kas patikta daugumai 45+ auditorijos ir paleistų per LRT), kurioje žmonėms būtų rodoma kaip viskas greit ir paprasta, kaip tai apsimoka ir kaip tai pakeičia gyvenamąją aplinką.

Bet tai ne, kam... juk pensininkai kiekvieną dieną refresh'ina aplinkos ministerijos svetainę ir savarankiškai domisi modulinių konstrukcijų gaminių naujienom.

[spekas]

Gera žinia daugiabučių gyventojams: startavo kvietimas daugiabučių atnaujinimui (modernizavimui) naudojant skydus

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/gera-...udojant-skydus

,,Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) šiandien paskelbė naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti naudojant skydus. Šiam kvietimui skirta 200 mln. eurų, šios lėšos skirtos statybos rangos darbams finansuoti. Kvietimo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 30 d.

Įgyvendinant skydinės renovacijos projektus, pirmą kartą Lietuvoje pastatų atnaujinimui bus naudojami gamykloje pagaminti sienų ir stogų skydai, objekte sumontuojami be papildomo apdirbimo.

Skydas yra modulinių konstrukcijų gaminys, ne mažiau kaip 15 proc. jo tūrio, įskaitant laikančiąsias konstrukcijas, neįskaitant apdailos, langų ir durų, turi sudaryti statybos produktai, pagaminti iš atsinaujinančių organinės kilmės gamtos išteklių (mediena, šiaudai, pluoštinės kanapės, aliejus).

Tai leis ne tik padidinti pastato energinį efektyvumą, bet ir pagreitinti renovacijos procesą, sumažinti darbų apimtį statybvietėje. Šiuo metu pastato atnaujinimo darbai objekte vidutiniškai užtrunka 9-15 mėn. Įdiegus modulinę technologiją renovacijos procesai pagreitėtų mažiausiai 3 kartus.

Atnaujinus daugiabutį namą, turi būti pasiekta ne mažesnė kaip B pastato energinio naudingumo klasė, šiluminės energijos sąnaudos sumažintos ne mažiau kaip 40 proc., palyginus su sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo.

Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimui.

Šiame kvietime nebus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas, t.y. paraiška nagrinėjama iškart ją pateikus ir nustačius, kad ji atitinka reikalavimus, ir pasirašoma valstybės paramos sutartis.''

[Tomas]

Nuo tada kai renovacijos yra dalinai finansuojamos savivaldybės

Kurios savivaldybės finansuoja daugiabučių renovacijas?

[MedinisStrazdas]

Ne blogesnė nei vietinių mėlynanosių.

Bet rezultatai smarkiai skiriasi kur didelės imigrantų dalies šiame sektoriuje padidėjimas vedė prie smarkiai prastėjančios kokybės, pvz 2019 metais.

Prieš kurį laiką kažkas forume parašė tokią versiją. Vietinės statybų įmonės sėdi su mažai darbo, todėl merams atsiranda paskata duoti darbo: užsakyti renovacijas. Vilniuje statybų bendrovės ir taip užsiėmusios didžiulėmis statybomis, todėl nėra jokio intereso.

Mano nuomone, mažesniuose miestuose daugiabučiai, jų laiptinės ir aplinka daug tvarkingesni nei Vilniuje, nes žmonės linkę toliau gyventi esamuose būstuose, mažesnė gyventojų kaita.

Dar yra naujų daugiabučių efektas. didmiesčiuose norintys gyventi naujos statybos duagiabutyje galį į jį išsikraustyti, tai senos statybos daugiabučiuose palieka dauguma tokių, kuriems "ir taip gerai". Tuo tarpu mažuose miesteliuose naujų daugiabučių niekas nestato, tai visi norintys gyventi geriau yra motyvuoti renovuotis.

Nuo kada merai užsakinėja renovacijas?

Nuo tada kai renovacijos yra dalinai finansuojamos savivaldybės

[spekas]

Kad renuovuoti 500 daugiabučių per metus, kiek statybininkų reikėtų?

Pirmininkas nėra sprendimų priėmėjas, o tik bendrijos valios vykdytojas, t.y. pirmininkas negali nieko imtis neatsiklausęs namo bendruomenės nuomonės, t.y. būtinas balsavimas.

Rašo: ,,Šiuo metu darbai renovacijos objekte vyksta vidutiniškai 9-15 mėn. Įdiegus inovatyvią modulinę technologiją, renovacijos procesas pagreitėtų mažiausiai 3 kartus.''

Jei darbas pagreitėja apie 3 kartus tai su tuo pačiu kiekiu darbuotojų galima atlikti apie 3 kartus daugiau darbo per tą patį laiką.

Kas skyduose dar yra labai gerai - maksimaliai pašalinama broko galimybė, nes maksimaliai pašalinamas žmogiškasis faktorius.

[taccido]

Nuo kada merai užsakinėja renovacijas?

Yra sudaromos sąlygos. Kai kur ir beveik 100 % daugiabučių renovuota.

[Tomas]

Prieš kurį laiką kažkas forume parašė tokią versiją. Vietinės statybų įmonės sėdi su mažai darbo, todėl merams atsiranda paskata duoti darbo: užsakyti renovacijas.

Nuo kada merai užsakinėja renovacijas?

[Maalinauskas]

Taip, karas dabar kaip tik labai gera proga pritraukti ne tik pigios darbo jėgos, bet ir kvalifikuotos iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano ir pan., kuri paprastomis aplinkybėmis neatvyktų, bet mums aišku nereikia, geriau būsim ksenofobiška pensininkų šalimi.

O viešpatie, apsaugok mums nuo statybininkų iš Ukrainos. Su visa pagarba tai šaliai, ten su jais yra katastrofa - brolis dirba statybose, daug pripasakojo. O ir draugė neseniai darė bute remontą, tai ukrainiečių darbininkai yra dugnų dugnas. Net nėra prasmės samdyti kai viską vėliau gauni perdaryti.

[Maalinauskas]

Prieš kurį laiką kažkas forume parašė tokią versiją. Vietinės statybų įmonės sėdi su mažai darbo, todėl merams atsiranda paskata duoti darbo: užsakyti renovacijas. Vilniuje statybų bendrovės ir taip užsiėmusios didžiulėmis statybomis, todėl nėra jokio intereso.

Mano nuomone, mažesniuose miestuose daugiabučiai, jų laiptinės ir aplinka daug tvarkingesni nei Vilniuje, nes žmonės linkę toliau gyventi esamuose būstuose, mažesnė gyventojų kaita.

Mažuose miesteliuose taip pat žmonės yra linkę investuoti į savo būstą, nes ten nenusimato naujų projektų. Vilniuje gi visi norintys tvarkingesnio, energetiškai efektyvesnio būsto paprastai perka jį naujuose projektuose, o dėl to sovietiniuose daugiabučiuose lieka tie, kurie neturi pinigų arba kuriems dzin.

[mantasm]

JAE jokios vergovės nėra, niekas iš Indijos ar Pakistano prievarta vergų neplukdo dirbti, o ir darbo sąlygos visomis prasmėmis geresnės nei gimtinėje.
Pensininkai pietų Europos kurortuose ne mitas, o realybė, juk keliaujat, pats matote, kiek jų ten daug, tad norint gauti ne tik valstybinę, bet ir gerą privačią pensiją, be imigracijos neišsiversim.

„Pensininkai pietų kurortuose“ tokio pačio lygio argumentas kaip aiškinti apie Baltarusijos pragyvenimo lygį pagal Ikėjos parkinge stovinčias mašinas su BY numeriais.

Privati pensija visiškai nepriklauso nuo migracijos.

[Lettered]

Gal geriau Afrikos lygio ekonomika nei moderni vergovė. Nesvarbu kurioj pusėj tos santvarkos atsiduri. Bet žiūrint į tvorų temą panašu tamsta šiaip ar taip JAE sąmonėje gyvenate. Nors Afrikos lygio nebūtų, greičiau norvegiškas.

Neplanuoju „gauti“ jokios pensijos. Kas šiaip ir yra natūrali pasaulio tvarka. „Jauni ir sveiki vokiečių pensininkai n metų Malijorkoje“ buvo trumpalaikis mitas, kuris dar klausimas kiek tiesos realybėje turėjo. Ypač jei atmestume kitus finansų šaltinius ir paliktume tik valstybinę pensiją.

JAE jokios vergovės nėra, niekas iš Indijos ar Pakistano prievarta vergų neplukdo dirbti, o ir darbo sąlygos visomis prasmėmis geresnės nei gimtinėje.
Pensininkai pietų Europos kurortuose ne mitas, o realybė, juk keliaujat, pats matote, kiek jų ten daug, tad norint gauti ne tik valstybinę, bet ir gerą privačią pensiją, be imigracijos neišsiversim.

Iš kurių? Rusijos, Baltarusijos, Tadžikistano, Kirgistano?

Taip, karas dabar kaip tik labai gera proga pritraukti ne tik pigios darbo jėgos, bet ir kvalifikuotos iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano ir pan., kuri paprastomis aplinkybėmis neatvyktų, bet mums aišku nereikia, geriau būsim ksenofobiška pensininkų šalimi.

[taccido]

Ar regionų miestuose ir miesteliuose mažiau problemų, kad sėkmingiau renovacijas vykdo? Jei taip, tai kodėl?

Prieš kurį laiką kažkas forume parašė tokią versiją. Vietinės statybų įmonės sėdi su mažai darbo, todėl merams atsiranda paskata duoti darbo: užsakyti renovacijas. Vilniuje statybų bendrovės ir taip užsiėmusios didžiulėmis statybomis, todėl nėra jokio intereso.

Mano nuomone, mažesniuose miestuose daugiabučiai, jų laiptinės ir aplinka daug tvarkingesni nei Vilniuje, nes žmonės linkę toliau gyventi esamuose būstuose, mažesnė gyventojų kaita.

[mantasm]

Gerai, kad kokie JAE taip nemąstė, o tai iki šiol būtų Afrikos lygio ekonomika.

Gal geriau Afrikos lygio ekonomika nei moderni vergovė. Nesvarbu kurioj pusėj tos santvarkos atsiduri. Bet žiūrint į tvorų temą panašu tamsta šiaip ar taip JAE sąmonėje gyvenate. Nors Afrikos lygio nebūtų, greičiau norvegiškas.

Kaip manot, kokio dydžio pensiją gausit, kai vaikų dabar kelis kartus mažiau nei mūsų amžiaus žmonių?

Neplanuoju „gauti“ jokios pensijos. Kas šiaip ir yra natūrali pasaulio tvarka. „Jauni ir sveiki vokiečių pensininkai n metų Malijorkoje“ buvo trumpalaikis mitas, kuris dar klausimas kiek tiesos realybėje turėjo. Ypač jei atmestume kitus finansų šaltinius ir paliktume tik valstybinę pensiją.

[Kecal]

Jei kas dar turėjo klausimų, kodėl vln per metus renovuojama ne 500, o tik max 20 daugiabučių, atsakymą manau jau turite.

Ar regionų miestuose ir miesteliuose mažiau problemų, kad sėkmingiau renovacijas vykdo? Jei taip, tai kodėl?

[Perfect]

Kas trukdo atsivežti statybininkų ir trečių šalių?

Iš kurių? Rusijos, Baltarusijos, Tadžikistano, Kirgistano?

[Lettered]

Trečiųjų šalių statybininkų darbo kultūra, kokybė.

Ne blogesnė nei vietinių mėlynanosių.

Vienas iš pagrindinių renovacijos dalykų yra generuoti ekonomiką. Geriau lėčiau, bet naudojantis vidiniais resursais nei išvežinėti pinigus į išorę.

Gerai, kad kokie JAE taip nemąstė, o tai iki šiol būtų Afrikos lygio ekonomika. Kaip manot, kokio dydžio pensiją gausit, kai vaikų dabar kelis kartus mažiau nei mūsų amžiaus žmonių?

[mantasm]

Nu siuo atveju jei visiskai nesiusim pinigu i uzsieni per darbo jegos samdyma is kitu valstybiu, tai uzlausim renovacija ir statybos sektoriu. Ir taip truskta statybininku, tai jei nieko nevesim is uzsienio bus sakes.

Kad renovacija didele dalim išsisėmė dėl gyventojų motyvacijos trūkumo ir biurokratijos pertekliaus.

Statybų sektoriui galioja tas pats algos klausimas kaip ir kitiems. Pakelsim algas - susinormalizuos paklausa ir pasiūla kažkur per vidurį. Numušinėsim algas - tęsis ir gilės iš visuomenės nelygybės išplaukiančios problemos.

Klausimas ar reikia kuo greičiau kuo daugiau statybų nežiūrint į bendrą paveikslą. Šita logika lygtais nepaėjk su provincijos trinkelizacija.

[TrippleA]

Tiek gamyba, tiek darbo jėga. Kam siųst pinigus į išorę kur galima nesiųst?

Didesnė problema bus sumotyvuot žmones renovuotis ir užtikrinti biurokratinio aparato veikimą. Kas iki šiol nesirenovavo - didelė dalis ir nėra suinteresuoti renovuotis. Nebent natūrali gyventojų kaita kažkiek gerina situaciją.

Nu siuo atveju jei visiskai nesiusim pinigu i uzsieni per darbo jegos samdyma is kitu valstybiu, tai uzlausim renovacija ir statybos sektoriu. Ir taip truskta statybininku, tai jei nieko nevesim is uzsienio bus sakes.

[mantasm]

Tai cia apie medziagu gamyba, siuo atveju renovacijos moduliu. Jei pradesim masine renovacija, ir neisivesim darbininku jai uztikrint, tai po keliu metu viskas velniop nulus, nes zmones neores tiek ilgai lauk ir dar per daug moket. Mum is renovacijos realiai reik tai geresnio energinio naudingumo, tvarkingesniu miestu ir dar statybu medziagu pramones, prisitaikusios gaminti modulius, bet stroiciku mum labai daugiau nereik.

Tiek gamyba, tiek darbo jėga. Kam siųst pinigus į išorę kur galima nesiųst?

Didesnė problema bus sumotyvuot žmones renovuotis ir užtikrinti biurokratinio aparato veikimą. Kas iki šiol nesirenovavo - didelė dalis ir nėra suinteresuoti renovuotis. Nebent natūrali gyventojų kaita kažkiek gerina situaciją.

[TrippleA]

Vienas iš pagrindinių renovacijos dalykų yra generuoti ekonomiką. Geriau lėčiau, bet naudojantis vidiniais resursais nei išvežinėti pinigus į išorę.

Tai cia apie medziagu gamyba, siuo atveju renovacijos moduliu. Jei pradesim masine renovacija, ir neisivesim darbininku jai uztikrint, tai po keliu metu viskas velniop nulus, nes zmones neores tiek ilgai lauk ir dar per daug moket. Mum is renovacijos realiai reik tai geresnio energinio naudingumo, tvarkingesniu miestu ir dar statybu medziagu pramones, prisitaikusios gaminti modulius, bet stroiciku mum labai daugiau nereik.