Bet kas mane labiausiai stebina - tai žmonių akių užmerkimas į rimtus teisinius dalykus. Argumentai - čia tik biurokratija, čia žalos visuominei nėra padaryta, formalių pažeidimų pilna ir t.t.
Tai jei mes leidžiame savo valstybei taip veikti ir sakom kad tai normalu - tai ko mes iš jos tikimės? Kur ta riba ir kas ją nustato kur yra tik formalus pažeidimas o kur jau rimtas? Dėdė sėdintis mero kabinete? Ar interesų grupės pasako už šitą jau reikia bausti o šitas čia tik formalumas? Kam mes kuriame tas tvarkas jei viešai visuomenė leidžia sau garsiai sakyti - kad čia viskas gerai?
- Rimtai Jums visiems atrodo kad yra normalu jog laimėjusi konkursą įmonė dabar atsiduria pas trečią savininką? Kad tokiu atveju pats konkursas praranda prasmę ir visą esmę?
- Jums visiems atrodo normalu, kad pagal pasirašytą sutartį stadionas jau turėjo stovėti o darbai dar tik dabar yra pradedami?
- Visiems čia atrodo normalu, kad įmonė kuri stato stadioną neturi žemės nuomos sutarties tam sklypui?
- Visiems atrodo normalu, kad sutarties garantijos buvo negaliojančios būtent tada kai sutartis buvo pakibusi ore ir ji galėjo nutrūkti bet kada?
Negi toks didelis nepilnavertiškumo kompleksas jus kamuoja, kad jūs bet kokokiomis sąlygomis (nors jus dulkina per visus galus VMS) esate pasiryžę toleruoti viską kad tik būtų stadionas..?
Ar čia dar tikrai yra tikinčių visomis šitomis pasakomis kaip Avulis yra gelbėtojas ir t.t.?

Komentuoti: