Tikrai nuošidžiai būtų įdomu susėsti ir ramiai paklausti mero ar jo komandos narių, ar jų nuomone štai šių per kelis paskutinius metus pastatytų naujų kvartalų Vilniuje gyventojai nesakys "važiuojame į miestą" ruošdamiesi į senamiestį ar Užupį, ar šių rajonų gyventojai džiaugsis "miestu esančiu jų kieme, gatvėje", ar jie džiaugsis "senamiesčiui būdingu gatvių gyvybingumu, jaukumu ir kokybe". Taip pat klausimas, ar kiemas, nors ir uždaras, bet bendras 15 vienodų namų su šimtais gyventojų, žmonių sąmonėje skatins perskyrą tarp "mano" ir "visų", "privatu" ir "vieša":
Kažin ar įmanoma konstruktyvi diskusija su žmogumi gyvenančiu paralelinėje visatoje, kurioje Vilniuje jau seniai nebestato svečių namų, parkingų vietoje pirmojo aukšto, stovėjimo vietų tarp šaligatvio ir pastato, o nauji projektai yra su "komerciniais, jaukiais ir gyvais" pirmais aukštais. Tiesiog prikabintų jums makaronų iš savo realybės, kuriais, galimai, ir pats tiki. O jo komandos diskusijoje išvis nebūtų - profesionalai užsiėmę, planuoja jau kokį dvidešimtą parką/skverą/aikštę, kurių niekas net nesiruošia statyti.
“Kelias valandas vaikščiojome po miestą ieškodami miesto jame. Ir neradome”
G.G. Marquez “Kelionė po Rytų Europą”
Tamsta dar pamiršot visus projektus Viršuliškių skersgatvyje, Pilaitėje ir už jos, Lazdynėliuose, Bajoruose/Visoriuose, visą Kuro aparatūros teritoriją, "Žvėryno namus", "Veikmės Parko namus", "Jomanto parką", "Liveup" ir begalybę nieko su miestu neturinčių mažesnių projektų su parkingais vietoje pirmojo aukšto kaip Naugarduko 50B, Didlaukio 3, Švitrigailos 16B ir t.t.
Tikrai nuošidžiai būtų įdomu susėsti ir ramiai paklausti mero ar jo komandos narių, ar jų nuomone štai šių per kelis paskutinius metus pastatytų naujų kvartalų Vilniuje gyventojai nesakys "važiuojame į miestą" ruošdamiesi į senamiestį ar Užupį, ar šių rajonų gyventojai džiaugsis "miestu esančiu jų kieme, gatvėje", ar jie džiaugsis "senamiesčiui būdingu gatvių gyvybingumu, jaukumu ir kokybe".
Man įdomiau kaip Šimašiaus nuomone gyventojai turėtų vadinti vykimą į miesto centrinę dalį. Norint kurti naujakalbę reikia ne tik dekonstruoti senus terminus, bet ir kurti naujus.
gyvenu Antakalnyje, nevisai rajono pakraštyje, arčiau centro (3km iki katedros aikštės, šilo g.) - tai stirnos po langais gan dažnas svečias.
Tiesa, jos gana baikščios - todėl gyvai pamatau gal du kartus per metus,
bet kanopų pėdsakų ir spirelių netrūksta.
Šilo g. stirnų nemačiau, bet senų nomenklatūrinių bebrų vis dar pasitaiko
Tikrai nuošidžiai būtų įdomu susėsti ir ramiai paklausti mero ar jo komandos narių, ar jų nuomone štai šių per kelis paskutinius metus pastatytų naujų kvartalų Vilniuje gyventojai nesakys "važiuojame į miestą" ruošdamiesi į senamiestį ar Užupį, ar šių rajonų gyventojai džiaugsis "miestu esančiu jų kieme, gatvėje", ar jie džiaugsis "senamiesčiui būdingu gatvių gyvybingumu, jaukumu ir kokybe". Taip pat klausimas, ar kiemas, nors ir uždaras, bet bendras 15 vienodų namų su šimtais gyventojų, žmonių sąmonėje skatins perskyrą tarp "mano" ir "visų", "privatu" ir "vieša":
“Kelias valandas vaikščiojome po miestą ieškodami miesto jame. Ir neradome”
Aha, stirnos ganosi. Biški petsistengta su vizulkėm
gyvenu Antakalnyje, nevisai rajono pakraštyje, arčiau centro (3km iki katedros aikštės, šilo g.) - tai stirnos po langais gan dažnas svečias.
Tiesa, jos gana baikščios - todėl gyvai pamatau gal du kartus per metus,
bet kanopų pėdsakų ir spirelių netrūksta.
„Pardavimų mažėjimą lėmė sumenkusi pasiūla – 2020 m. pradžioje pardavinėjome butus keturiuose projektuose, o šiemet galime pasiūlyti tik viename – „Vilnelės skverai“. Praėjusių metų pradžioje paskelbus karantiną situacija buvo gana neaiški, tad kuriam laikui pristabdėme investicijas į naujus projektus. Dabar, išaugus paklausai, artimiausiu metu planuojame pradėti šio projekto antro etapo statybas ir butų pardavimus, o metų pabaigoje pristatysime dar du naujus būsto projektus Vilniuje, – pranešime teigia S. Putrimas.
Jei nepastebėjote, Vilniuje per 30 metų visi kolektyviniai sodai pavirto į priemiestines gyvenvietes, ir apart Balsių, socialinės infrastruktūros ten per tą laikotarpį neatsirado jokios
Reikia pastebėti, kad Balsiai nėra sodų bendrija. Sodai yra į visas puses aplink Balsius. Balsiuose didesni sklypai, platesni keliai ir t.t., čia turbūt pirma post-sovietinė individualių namų gyvenvietė turėjo būti.
Pirmieji namai-pilys iškilo palei Žaliųjų ežerų gatvę. Kai kurie ilgą laiką stovėjo apleisti, kiti perstatyti į mažesnius.Yra ir tokių, kurie vis dar tarnauja savo šeimininkams nuo pat pradžių
Augant paklausai turi teisę reikštis!
Man labiau nesuprantamas miesto noras marinuoti komercinius plotus, kaip kultūros paveldą saugoti sodų bendrijas, Sovietmečiu statytą mažaaukštė statybą.
Pastatyti Maxima ar Lidla Vilniuje žymiai lengviau tvarkingą daugiabuti..
Jei nepastebėjote, Vilniuje per 30 metų visi kolektyviniai sodai pavirto į priemiestines gyvenvietes, ir apart Balsių, socialinės infrastruktūros ten per tą laikotarpį neatsirado jokios, ko pasekoje turime pastovius srautus namai - mokykla/darbas. Su visais pievose aplink Vilnių apstatytais namais pasidarėme sau amerikietiškų miestų problemas, o šitos problemos imtasi spręsti tik dabar su infrastruktūros mokesčiu. Tuo tarpu mieste neliko Vokietijoje, Skandinavijoje įprastų kolektyvinių sodų, skirtų žmonėms, neturintiems savos nuosavybės rekreacijai.
Parodykite Vilniuje sovietmečių statytą mažaaukštę statybą. Kiek žinau, tai tam galime priskirti tik pirmąsias nedideles chruščiovkių kolonijas (tokias kaip šalia Sigmos Kalvarijų g. ir vėlyvajame devintame dešimtemetyje pradėtus eksperimentus su mažaaukšte statyba Pašilaičiuose.
Buvo paskaičiuota, kad Vilniaus plote tilptų trys milijonai gyventojų, tai tankinti reikia, bet reikia ir riboti išskydimą (nors jau šaukštai po pietų su tokiomis kolonijomis Bendoriuose ir kitur), bet tas tankinimas sukišant viską tam, kad būtų parduodama kuo brangiau ir miesto atsisakymas stabdyti absurdiškas statybas namų kiemuose irgi parodo, kas kontroliuoja miesto planavimo skyrių.
Miškas, pramoninės teritorijos ir net, iš dalies, tas draustinis - teritorijos pilnai tinkamos gyvenamai statybai. Juk tai ne sunkiai pajudinami kalnai ar jūros, visų jų mieste turi būti tiek kiek būtina miestiečiams, o ne atskiriems individams.
Kas čia per filosofija? Miškai ir gamtiniai draustiniai tarnauja atskiriems individams, o privatūs būstai - visuomenei?
Rečiausioje dalinant oficialų gyventojų skaičių iš visos teritorijos ploto, ar dalinant realų gyventojų skaičių iš teritorijos tinkamos gyvenamąjai statybai (t.y. atmetus visus miškus, draustinius, pramonines teritorijas, jau užstatytas mažaukšte statyba teritorijas)? Man regis kažkas čia forume buvo įmetęs žemėlapius, kad mažas Vilniaus tankumas yra truputį mitas.
Miškas, pramoninės teritorijos ir net, iš dalies, tas draustinis - teritorijos pilnai tinkamos gyvenamai statybai. Juk tai ne sunkiai pajudinami kalnai ar jūros, visų jų mieste turi būti tiek kiek būtina miestiečiams, o ne atskiriems individams.
Komentuoti: