Parašė Milwaukee
					
						
						
							
							
							
							
								
								
								
								
									Rodyti pranešimą
								
							
						
					
				
				
			
		Skelbimas
				
					Collapse
				
			
		
	
		
			
				No announcement yet.
				
			
				
	
Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija
				
					Collapse
				
			
		
	X
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Šiaip įdomus dalykas su šiais tyrimais ir juos komentuojančiais. Jei jau rado e.coli bakterijų, tai gal vis tik vanduo nėra toks tyras? Bet čia turbūt bus smagus teisinis uždavinukas: kuriais gi teisės aktais reiktų remtis, nustatant tokio fontano vandens kokybę?Parašė Milwaukee Rodyti pranešimąLukiškių fontanas - tyras kaip krištolas.
 https://www.facebook.com/vytautas.mitalas
 
 Mero patarėjas kalba apie normatyvus pagal HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Na, vien tai, kad išpiltą smėlį šalia fontano pavadinome paplūdimiu, savaime nepadaro šio fontano maudykla (maudykla pagal tą HN yra paplūdimio vieta). Toje HN sakoma, kad "paplūdimys – patogus (ilsėtis, sportuoti, maudytis smėlio (žvyro, žvirgždo ar kriauklelių) ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame paviršinio vandens telkinių (ežerų, upių, tvenkinių, karjerų, užtvankų) ar priekrantės ir tarpinių vandenų krante". Ar galima traktuoti fontaną kaip nuolaidų paviršinio vandens telkinį?
 
 Jeigu atsiverčiame higienos normą HN 109:2005 "Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai", randame kitokius reikalavimus vandeniui. Aikštės fontanas, žinoma, nėra lygus baseinui, bet jo naudojimo pobūdis man atrodo artimesnis baseinui, negu natūralaus vandens telkinio maudyklai. Ir jeigu imsime žiūrėti reikalavimus baseinui, pamatysime, kad jie žymiai griežtesni ir, pavyzdžiui, e.coli bakterijų tokiame vandenyje neturi būti visiškai. Pagal tyrimų duomenis, jų buvo rasta 140 KSV/100ml, kas yra lygiai 140 baterijų daugiau, negu būtų leistina baseine.
 
 Nežinau, galbūt yra ir kitų higienos normų ar įstatymų, kurie nurodytų koks gi turi būti tas fontanų vanduo?
 - 1 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Baseine neturi būti, nes ten tiek chemikalų, jog ir norint tos bakterijos ilgai neišgyventų. Mitalas teigia, kad tam fontane vanduo panašios sudėties į baseinų ir dėl chemikalų irgi negalėjo būti e.coli, tai klausimas kaip jas surado. Galbūt pasitaikė koks nors incidentas laboratorijoje.Parašė wtme Rodyti pranešimą
 Šiaip įdomus dalykas su šiais tyrimais ir juos komentuojančiais. Jei jau rado e.coli bakterijų, tai gal vis tik vanduo nėra toks tyras? Bet čia turbūt bus smagus teisinis uždavinukas: kuriais gi teisės aktais reiktų remtis, nustatant tokio fontano vandens kokybę?
 
 Mero patarėjas kalba apie normatyvus pagal HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“. Na, vien tai, kad išpiltą smėlį šalia fontano pavadinome paplūdimiu, savaime nepadaro šio fontano maudykla (maudykla pagal tą HN yra paplūdimio vieta). Toje HN sakoma, kad "paplūdimys – patogus (ilsėtis, sportuoti, maudytis smėlio (žvyro, žvirgždo ar kriauklelių) ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame paviršinio vandens telkinių (ežerų, upių, tvenkinių, karjerų, užtvankų) ar priekrantės ir tarpinių vandenų krante". Ar galima traktuoti fontaną kaip nuolaidų paviršinio vandens telkinį?
 
 Jeigu atsiverčiame higienos normą HN 109:2005 "Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai", randame kitokius reikalavimus vandeniui. Aikštės fontanas, žinoma, nėra lygus baseinui, bet jo naudojimo pobūdis man atrodo artimesnis baseinui, negu natūralaus vandens telkinio maudyklai. Ir jeigu imsime žiūrėti reikalavimus baseinui, pamatysime, kad jie žymiai griežtesni ir, pavyzdžiui, e.coli bakterijų tokiame vandenyje neturi būti visiškai. Pagal tyrimų duomenis, jų buvo rasta 140 KSV/100ml, kas yra lygiai 140 baterijų daugiau, negu būtų leistina baseine.
 
 Nežinau, galbūt yra ir kitų higienos normų ar įstatymų, kurie nurodytų koks gi turi būti tas fontanų vanduo?
 
 Svarbiausia manau šiuo atveju tai, kad neužfiksuota jokių susirgimo atvejų iki šiol, kurie galėtų būti susieti su šiuo fontanu ir tai, kad buvo greitai atliktas patikrinimas su dezinfekcija, kas turėtų išsklaidyti bet kokias abejones. Beveik neabejoju, jog čia šita istorija ir baigsis, nes jeigu prasidės "karas" ir bus įtrauktos nepriklausomos laboratorijos, tuomet tam tikros valstybinės institucijos gali būti smarkiai diskredituotos, jeigu paaiškėtų kokie nors neatitikimai  
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Paroda Vilniaus miesto muziejuje
 Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
 2021.07.21–2022.01.09
 
 Lukiškių aikštės vizijos
 
 Caro laikais, 1911 m., viename laikraštyje šmėkštelėjo užuomina, kad Lukiškių aikštėje reikia pastatyti cerkvę.
 Projektų nepavyko rasti, įkeltas vienas Kauno pastatas.
  
 
 Didžiojo Vilniaus genplanas 1938 m.
 Ogólny plan zabudowania miasta Wilna w granizach administracyjnych
 Arch.Jerzy Kobzakowski
  
 
 Jau 1941 metais sovietų architektų desantas numatė reprezentacines aikštes Lukiškių (Lenino) ir Ożeszkowos (Černiachovskio, Savivaldybės, Kudirkos) aikštėse
  
 
 1939.X - 1944 VII. Vilniuje pasikeitė trys valdžios - po sovietinės okupacijos atėjo lietuviai, sovietai ir vokiečiais. Visą tą laiką metu vyr. architektu dirbo iš Kauno atkeltas V.Landsbergis-Žemkalanis
 Dauguma urbanistų buvo seni vilniečiai ar iš Lenkijos kilę architektai. Dalis darbų buvo tik tęsiami kiek pakoregavus lenkų urbanistų darbai (pvz. R.Gutto Katedros aikštės projektas).
 
 Vorentwurf des Generalbebauungsolanes der Stadt Wilna
 Vilniaus miesto užstatymo bendro plano eskizas 1943 m. (centro fragmentas)
 V.Landsbergis-Žemkalanis, K.Biszewski, Z.Czech, J,Dumnicki, W, Espenhan
  
 
 Iki 1945 m. antroje pusėje įsibėgėjusios lenkų "repatriacijos" Vilniuje dar vyravo lenkų architektai
 1945 m. vasario mėn .projektas
 Vadovas F.Czerwiński, arch. K.Biszewski
  
 
 Po "repatriacijos" į Lenkiją nelikus vietinių architektų atvyko architektai iš Sovietijos, daugiausia iš Leningrado
 1946 m. Vilniaus centro genplano konkursas
 Arch. Vladislavas Mikučianis
 Vaizdas nuo Tauro kalno
  
 
 Vaizdas nuo Lukiškų aikštės
  
 
 Prie Lenino aikštės buvo planuota pastatyti LTSR Ministrų tarybos rūmus
 1950-1951 m. konkursas. Arch. L.Kazarinskij, V.Afanasjev, L.Kolosov
 Sovietijoje po Stalino mirties 1954 atsiakyta "nesaikingumų architektūroje". Toje pačioje vietoje 1956 m. pagal L.Kazarinskio projektą pastatyti kur kas mažiau pompastiški LTSR Ministrų tarybos rūmai (dabar - Lietuvos URM)
  
 
  
 http://www.autc.lt/Handlers/ImageHan...a-cc9138f73c25
 - 1 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Paroda Vilniaus miesto muziejuje
 Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
 2021.07.21–2022.01.09
 
 Lukiškių aikštės vizijos
 
 A.Nasvyčio 1964 m. eskizas
 Tęsiama dar ankstesniais laikais pradėta ir Stalino epochos metu ištobulinta vizija apie miesto centro ašį nuo Tauro kalno link Neries upės
    
 
 1968 m. Lenino aikštėje planuoti pastatyti Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto rūmai.
 Administraciniai pastatai turėjo užstoti "ideologiškai neteisingą" Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčią.
 
 Buvo pateikti 7 konkursiniai darbai. Jie visi liko neįgyvendinti.
 LKC CK rūmai 1979 m. pastatyti I.Černiachovskio aikštėje
    
 
   
 
 Keli projektai po 1990 metų, jau atgavus nepriklausomybę
 1998 m. pirmą vietą užėmęs konkursinis projektas. Arch. Š.Kiaunė, A.Kiaunienė, R.Raslavičius
   
 
 Tautos namų ant Tauro kalno vizija 1999 m.
 Arch. A. Nasvytis
   
 
 Vaizdas nuo Lukiškių aikštės
   
 
 Mūsų laikais Lukiškių aikštėje buvo daug konkursų, bet Lukiškių aikštė beveik tris dešimtmečius išlaikė nepakeistą 195* metų vaizdą (išskyrus 1991 nugriautą Lenino paminklą).
 Apie tai yra atskira tema - Vilniaus Lukiškių aikštės rekonstrukcija
 - 4 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 „Laisvės kalvos“ autorius A.Labašauskas: kas toks yra Benkunskas, kad nevykdytų teismo sprendimo? Po naujai išrinkto Vilniaus mero Valdo Benkunsko pareiškimo, kad Lukiškių aikštėje nebus Andriaus Labašausko „Laisvės kalvos“, sureagavo pats autorius.
 Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujien...2027212?copiedРусский военный корабль, иди нахуй!
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Kodėl keistai? Kaip, tavo manymu, turėtų atrodyti pareiškimai kaimiečio ir plūgo, kuris sako, kad perkūnkiemyje gyventi visai gerai? Ir kurio kūno kalba, manieros ir netgi išvaizda tiesiog rėkte rėkia, kad žmogus iki šiol mentaliai gyvena gūdžiame postsovietiniame ex-kolchoziniame kaime?Parašė sankauskas Rodyti pranešimąMan irgi keistai pasirodė tokie kategoriški Benkunsko pareiškimai. Čia jis vienas savarankiškai priemė tokius sprendimus, kas bus ir ko nebus Lukiškių aikštėje?
 - 1 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 https://www.15min.lt/kultura/naujien...mo-929-2027212Parašė rmss Rodyti pranešimą
 Source? Šiaip čia baisi nesąmonė jei ateina meras ir nusprendžia, kad projektas kuris laimėjo konkursą nebus įgyvendinamas, o bus tas kuris nelaimėjo konkurso, nes aš taip noriu.
 
 "Apie planus nestatyti „Laisvės kalvos“ V.Benkunskas jau buvo kalbėjęs 15min prieš mero rinkimus. Pasak V.Benkunsko, „Lukiškių aikštei reikalinga ramybė. Po visų pliažų, konfliktų su Remigijumi Šimašiumi, bandymų daryti kažkokius performansus tą sakiau nuosekliai.“ Jo įsitikinimu, „ši valstybės aikštė turi šiek tiek atvėsti“. Taip pat jos tvarkymą jis mato kompleksiškai, tačiau su Vyčio monumentu."
 
 Taip pat kitur yra sakęs, kad Vilniuje statys paminklus visiems tarpukario prezidentams, taip pat Jonui Jablonskiui, Sigitui Gedai, ir dar nemažai kitų panašių veikėju nebūtinai kuo nors susijusių su Vilniumi...
 
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Šiuo atveju pilnai palaikau Benkunską, praėjo jau keli metai nuo aikštės atnaujinimo ir matome, kad vasarą tai yra gan populiari ir gyva vieta, kurioje žmonės guli, valgo, žaidžia ir džiaugiasi gyvenimu, tad ko ten mažiausiai reikia tai 3-4 metrų aukščio raudos sienos, kuri atimtų nemažą dalį viešosios erdvės ir užstotų vaizdą į pusę aikštės. Ko ten reikia tai gero, landmarkinio paminklo, kuris ne tik įprasmintų vietos praeitį, bet ir taptų modernaus Vilniaus simboliumi.
 
 Negi tokiai Vilniui ir šiaip Lietuvai svarbiai vietai negalima surengti tarptautinio konkurso ir pritraukti tikrai aukšto lygio žinomiausius profesionalus, o ne visokius vietinius meistrus, kuriems ką bedarytų vistiek gausis arba rūpintojėlis, arba kapinių paminklas?
 - 6 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Tai Kalva ir yra landmarkinis paminklas, kuris būtų ir traukos objektas, bet ir būtų ta pati pievelė, kurios viršuj galėtų žmonės piknikauti.Parašė ttttt Rodyti pranešimąŠiuo atveju pilnai palaikau Benkunską, praėjo jau keli metai nuo aikštės atnaujinimo ir matome, kad vasarą tai yra gan populiari ir gyva vieta, kurioje žmonės guli, valgo, žaidžia ir džiaugiasi gyvenimu, tad ko ten mažiausiai reikia tai 3-4 metrų aukščio raudos sienos, kuri atimtų nemažą dalį viešosios erdvės ir užstotų vaizdą į pusę aikštės. Ko ten reikia tai gero, landmarkinio paminklo, kuris ne tik įprasmintų vietos praeitį, bet ir taptų modernaus Vilniaus simboliumi.
 
 Vat kas atbaidytų ten sėdėti, tai sovietinio balvono stiliaus Vytis
 
 
 - 2 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 O kam ten išvis reikia paminklo? Kam dar reikia kažką prasminti? Ar negalima be jokio nusilenkimo kažkokiai prasmei tiesiog ramiai būti sau aikštėje ant žolytės, po medžiais, turkštis fontane ir leisti muilo burbulus? Kam reikia kažkokio monstro, slegiančio savo rimtimi ar didybe? O dėl praeities - ar ji ne užtektinai jau įprasminta mieste, ar jums trūksta balvonų, kurie puikiai įprasmina norą identifikuotis su abejotina mitine praeitimi? O kokią šitos aikštės praeitį norite įamžinti – turgaus, kartuvių, Lenino?
 
 Gal nereikia.Lietuva visiems.
 - 10 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Iš esmės gali ir nieko nebūti. Bet kodėl Kalvelė tiek daug žmonių parūpo ir už ją taip aršiai pasisakoma ir norima jos, tai todėl, kad Vilniuj pilna Nepriklausomybės laiku pastatytų, bet 20 a. tipo, monumentų (Kudirka, Mindaugas, Gediminas, Basanavičius, Vileišiai, Žemaitė ir tęskite ir tęskite, Sabaliauskaitė gerai viską surašė tam straipsnyje). Žmonės nori bent vieno atminties ženklo, kuris būtų jiems artimas ir atspindėtų juos pačius. Ne 3 metrų socrealistinio himno autorius su ploščium, uždėto ant postamento, o jo fone iškalti himno žodžiai. O kažko subtilesnioParašė abruo Rodyti pranešimąO kam ten išvis reikia paminklo? Kam dar reikia kažką prasminti? Ar negalima be jokio nusilenkimo kažkokiai prasmei tiesiog ramiai būti sau aikštėje ant žolytės, po medžiais, turkštis fontane ir leisti muilo burbulus? Kam reikia kažkokio monstro, slegiančio savo rimtimi ar didybe? O dėl praeities - ar ji ne užtektinai jau įprasminta mieste, ar jums trūksta balvonų, kurie puikiai įprasmina norą identifikuotis su abejotina mitine praeitimi? O kokią šitos aikštės praeitį norite įamžinti – turgaus, kartuvių, Lenino?
 
 Gal nereikia. Tik tiek. Tai gal galima bent vieną tokį Vilniuje? Socrealizmo mėgėjai jau turi n+k skulptūrų Vilniuj, gal galima kitai pusei irgi bent vieną? Tik tiek. Tai gal galima bent vieną tokį Vilniuje? Socrealizmo mėgėjai jau turi n+k skulptūrų Vilniuj, gal galima kitai pusei irgi bent vieną?
 
 (jei kažkas paminės dabar vamzdį, tai neminėkit.)
 - 1 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Na jo, landmarkų landmarkas, taip ir traukia ateit pasifotkint su siena...Parašė liootas Rodyti pranešimą
 Tai Kalva ir yra landmarkinis paminklas, kuris būtų ir traukos objektas, bet ir būtų ta pati pievelė, kurios viršuj galėtų žmonės piknikauti.
 
 Vat kas atbaidytų ten sėdėti, tai sovietinio balvono stiliaus Vytis
 
 
 
 
 
 Bet manau tai galima būtų padaryt ir už pusės kilometro nešvaistant pusės milijono eurų:
 
 
 
 Kalbant apie "sovietinį balvoną", tai visų pirma nelabai suprantu kuo Vytis (šiaip asmeniškai manau tikrai nėra būtina prisirišti prie Vyčio idėjos) yra sovietinis ir kuo balvonas, o antra, kaip ir sakiau, reiktų rengti tarptautinį konkursą ir kviesti žymiausius profesionalus, kad rezultatai būtų tikrai pasaulinio lygio ir garsintų Vilnių.
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Radau jau gatavą arklio skulptūrą Lukiškių aikštei. Ir nebrangu ir turistų iš Kauno pritrauktumėm.
 
  
 https://www.alibaba.com/product-deta...105909144.html
 - 11 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Paminklus kepam iš inercijos, nes kažkaip tai 'reikia' paminklo kiekvienoje viešojoje erdvėje. O ką jis mums duoda kaip visuomenei? Ar mes nuo to kažkaip labiau subręstam? Paaugam? Ar tiesiog užpildom viešąją erdvę?
 
 Svarbu diskutuoti istoriniais, estetikos klausimais. Ta diskusija, mus veda link gilesnio žinojimo. Išsigryninam argumentus, susiprantam kas yra gražu, kas neskoninga ir be turinio.
 
 Blogiausia yra tada, kai ateina politikas ir nusprendžia, kad jis yra protingesnis už visus, kad jis gali išspręsti visus istorinės atminties klausimus urmu, patyliukais statydamas paminklus, neįtraukiant visuomenės, neatsižvelgiant į kritiką.
 
 Kol Kalvelė ar Vytis poliarizuoja visuomenę, tol jokio paminklo Lukiškių aikštėje nenoriu matyti. Ar vieno ar kito simbolio pastatymas dabar tik didintų visuomenės susiskaldymą. Kai turėsim demokratišką ir atvirą diskusiją, kompromisą, kuris tenkintų daugumą, tada būtų galima statyti. Dabar gi geriausias kompromisas yra nestatyti nieko.
 
 
 - 6 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Buvo didelis tarptautinis konkursas, kurį laimėjo Laisvės Kalva.Parašė ttttt Rodyti pranešimąNegi tokiai Vilniui ir šiaip Lietuvai svarbiai vietai negalima surengti tarptautinio konkurso ir pritraukti tikrai aukšto lygio žinomiausius profesionalus, o ne visokius vietinius meistrus, kuriems ką bedarytų vistiek gausis arba rūpintojėlis, arba kapinių paminklas?
 Ar čia dabar reikės tol rengtis konkursus, kol laimės žmogaus ant arklio skulptura?If a lion could speak, we could not understand him.
 - 5 patinka
 Comment
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
 Čia tas didelis tarptautinis konkursas su 5 darbais iš kurių visi 5 yra lietuvių? Ar apie ką tu čia kliedi?Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
 Buvo didelis tarptautinis konkursas, kurį laimėjo Laisvės Kalva.
 
 Parašiau, kad nėra būtina, kad tai būtų Vytis, du kartus parašiau, kad reiktų pritraukti žinomiausius profesionalus, bet vistiek sunkoka suprasti ką turiu omeny? Na ok, dar kartą specialiai tau - reikia ne šiaip paskelbti konkursą ir tikėtis, kad jį kažkas pamatys ir jame sudalyvaus, o patiems pakviesti sėkmingiausių, daugiausiai dėmėsio pasaulyje susilaukusių paskutinių 20 metų darbų autorius ir rinktis iš jų sukurtų pasiūlymų.Ar čia dabar reikės tol rengtis konkursus, kol laimės žmogaus ant arklio skulptura?
 Comment









Comment