Miestų planavimas

[DJ+]

Halmstad

Dar vienas pavyzdys iš kažkokio miestuko Švedijoje. Bendrai planuoja ištisą rajoną su visais parkais, vandens kanalais, naujais tiltais, pakrantėm, laivų prieplaukom bei pastatų formom ir tūriais.

[Silber418]

Pritaškavome, o dabar galime uždėti tinklą ir pagalvoti, kaip tie taškai atrodo bendrame plane. Galbūt dar ne vėlu kai ką pakoreguoti.

[DJ+]

Galima, tik statoma ir tramvajų nematyti.

Ir statome taškiniu užstatymu, ko pasekoje gaunasi "random" bendra struktūra ir krūva problemų.
Net nekalbu apie Perkūnkiemius, galima į Pilaitę pažiūrėti. Buvo daug galimybių padaryti 3+ išvažiavimus ir tramvajaus liniją.
Bet dabar ateinančiam šimtui metų turėsim vieną išvažiavimą ir amžinus kamščius.

„Tik jau nereikia. Planavimo iš Maskvos laikai seniai pakasti ir užmiršti kartu su šviesiu komunizmo rytojumi. Verslas nuspręs, ką, kur ir kaip statyti.“

Ne visi supras kad sarkazmas

[1252]

Lygiai tą patį principą galima pritaikyti Kaune ar Vilniuje.
Vesk tramvajų iki vietos X ir tankiai apstatyk visus plynus laukus ar žemo užstatymo tankio vietas pakeliui iki vietos X.

„Tik jau nereikia. Planavimo iš Maskvos laikai seniai pakasti ir užmiršti kartu su šviesiu komunizmo rytojumi. Verslas nuspręs, ką, kur ir kaip statyti.“

[Silber418]

Lygiai tą patį principą galima pritaikyti Kaune ar Vilniuje.
Vesk tramvajų iki vietos X ir tankiai apstatyk visus plynus laukus ar žemo užstatymo tankio vietas pakeliui iki vietos X.

Galima, tik statoma ir tramvajų nematyti.

[DJ+]

Lygiai tą patį principą galima pritaikyti Kaune ar Vilniuje.
Vesk tramvajų iki vietos X ir tankiai apstatyk visus plynus laukus ar žemo užstatymo tankio vietas pakeliui iki vietos X.

[Silber418]

Tramvajaus linija ne į laukus, bet iki mokslinių laboratorijų Max IV ir europinės reikšmės European Spallation Source. Kiek žinau, nemažai ploto šia kryptimi jau apstatyta papildomai. Apstatyta maždaug taip.. (+ gražusis Lundo CAF Urbos tramvajus)


Šaltinis

[DJ+]

Lund

Visai įdomiai daro, kai pirma į plyną lauką atitempia tramvajaus liniją, o tada viską aplinkui apstato. Manau John patiktų.
Viršutinėje nuotraukoje esanti stotelė matoma ir apatinėje nuotraukoje (apačioje&dešineje).

Ir kompaktiškai stato. Apatinėje nuotraukoje į maždaug tokį patį plotą kiek užimtų vienas su puse Lidl (su parkavimu) dabar sutalpins:

• Apie 500 butų
• 400 co-working darbo vietų
• 300 viešbučio kambarių
• 7000 m2 komercinio ploto (Lidl yra 1500 – 2000 m2)
• 300+ mašinų parkavimų
• 1300+ dviračių ir paspirtukų parkavimų

Foto šaltiniai suintegruoti į nuotraukas.

[Silber418]

Pavyzdys iš Stokholmo, Järfälla komunos. Projektas "Barkabystaden". Tankinamas rajonas ir formuojamas sub-centras. Statomi nauji būstai 50k gyventojų.


Šaltinis

Pagrindinis privalumas - intermodalinis terminalas centre - bus metro stotis (pratęsiama mėlyna linija), nauja stotis priemiesčių traukiniams (platinama geležinkelio atkarpa Mälarbanan siekiant didesnio pralaidimumo ir eismo intensyvumo vakarų kryptimi bei visame Stokholmo regione), ir autobusų terminalas.


Šaltinis

Šaltinis


Šaltinis

Šaltinis

Šaltinis

Järfälla komuna (kartu ir Barkaby) mielai išbando naujus transporto sprendinius, kurie nėra įprasti Švedijoje.


Šaltinis

BRT linija, kol pratęsiama metro linija į Barkaby.

Šaltinis

Daugiau informacijos.: https://barkarby.se.

Švedijoje tokio planavimo pavyzdžių labai daug. Iš esmės, kai kurie pavyzdžiai tinkami ir Lietuvos miestams dėl panašaus klimato salygų. Būtų smagu susipažinti su pavyzdžiais ir iš kitų valstybių.

[DJ+]

Visi Švedijos miestai kažkaip panašiai planuojami.
Pirma išbraižo dėžutes, struktūrą, pastatų funkcijas.
Tada mėnesių mėnesius diskutuoja, skundžia, aiškinasi ką praleido ir kaip pagerinti.
Ir tik tada duoda statyti. Dvi nuotraukos iš Hyllie apačioje.

Perkūnkiemis a la Malmö, tik gerai padarytas.

[Silber418]

Planas Backaplan rajonui Geteborge. Projekto "Älvstaden" dalis. Šis pavyzdys lyg ir buvo jau paminėtas šio forumo kitoje temoje.


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis

Daugiau informacijos ir vizualizacijų.: Backaplan Göteborg - Skandia Fastigheter, Framtidens Backaplan.

[Silber418]

Aš tik įmesiu pavyzdį kaip atrodo kvartalas kur "parkofces" sukištos po žeme.
Paėmiau iš kitos temos kur ttttt buvo parašęs ne vieną ir ne du žiauriai įžvalgius tekstus.

Vaizdas keliais kitais rekursais. Projektas pavadinimas "Hyllie Terrass". Vieta: Hyllie, Malmė.


Šaltinis


Šaltinis


Šaltinis

[Silber418]

Pasidalinu daugiau informacijos apie miesto skaitmeninį dvynį. Šiame seminare aptariamas konceptas, virtualios miesto kopijos reikšmė planavime ir Geteborgo atvejis.

Plačiau: https://goteborg.se/wps/portal/start...tal%20tvilling.

Paieškojęs informafijos apie Lietuvos miestus, radau kelis aktualius straipsnius, tik nepanagrinėjau, kiek reikšmės šis dalykas turi planavimo procesuose.

[Silber418]

Ačiū už papildomą info. Gal turi žinių kaip yra šiuo atveju (arba panašiais kitais atvejais) su žemės priklausomybe? Kokiu principu vyksta tokių teritorijų planų parengimas ir po to įgyvendinimas?

Nėra už ką. Domėjimasis urbanistika, architektūra ir planavimu yra mano hobis. Deja, konkretesnių subtilybių nežinau. Daug informacijos skelbiama viešai ir visuomenė gali pasisakyti įvairiuose planavimo etapuose. Manau, kad tikslingiau paieškojus informafijos, galima atrasti patikimų šaltinių. Taip pat galima paklausti taptautiniame forume SSC.

Konkrečiai Älvstaden projekto atveju, projekto planas pristatomas kaip stambiausias plėtros projektas šiaurės Europoje.
Daugiau informacijos galima sužinoti apsilankius viešoje ekspozicijoje Geteborge. Ekspozicija yra Lindholmen rajone, netoli Karlatornet.
Paslauga nemokama, tik riekia susitarti ir geriau lankytis su gidu bei jiems užduoti klausimų.

Trumpa apžvalga:
https://alvrummet.se/en/about-alvrummet.

Plačiau: https://alvrummet.se/en.

[VLR]

Švedijoje šiaip socializmas ir didžiulis valstybės reguliavimas, iš to ir išplaukia dabar tų ta NT krizė ir žiauriai prastas įperkamumas.

Švedijoje būsto įperkamumas yra geresnis nei Lietuvoje:

https://www.numbeo.com/property-inve...isplayColumn=6

[Creatium]

Ačiū už išsamų aprašymą. Galiu tik papildyti informacija apie visą projektą. Paminėtas projekto planas yra dalis didelio projekto "Älvstaden". Perkrausčius uosto pramonės objektus arčiau atviros jūros, suplanuotas Jotos upės pakrančių pertvarkymas į gyvenimui ir verslui skirtus rajonus.

Geteborgas planuojamas ne kaip Vilniaus dydžio miestas, o regiono su 1 milijono gyventojų centras, vakarų Švedijos pagrindinis miestas ir miestas per vidurį tarp Kopenhagos ir Oslo su panašiu atstumu iki Stokholmo. Stiprus regiono centras su didžiausiu uostu Skandinavijoje ir siekiu tapti stipresniu žaidėju tarptautinėje rinkoje.

<...>

Be institucijų skiriamų lėšų, prie atskirų ambicingų projektų įgyvendinimo prisideda privatus verslas ir švedų bei norvegų milijardieriai. Ola Serneke bei Peter Stordalen yra vieni iš kelių asmenų, investavę į kelių projektų įgyvendinimus.

Ačiū už papildomą info. Gal turi žinių kaip yra šiuo atveju (arba panašiais kitais atvejais) su žemės priklausomybe? Kokiu principu vyksta tokių teritorijų planų parengimas ir po to įgyvendinimas?

[Silber418]

Švedijoje šiaip socializmas ir didžiulis valstybės reguliavimas, iš to ir išplaukia dabar tų ta NT krizė ir žiauriai prastas įperkamumas.

Reguliavimo mažiau šiais laikais. Jeigu ne didesnis rinkos liberalizavimas ir daugiau lankstumo, būtų įgyvendinta dar mažiau naujų projektų. Manau, kad balansas tarp reguliavimo ir visiško liberalumo yra pakankamai geras dalykas.

Lietuvoje didesnis liberalumas taip pat neretai priveda prie absurdiškų situacijų. Toks pat burbulas rizikuoja subliūkšti.

[Lettered]

“Nežinau kokia situacija Geteborge, bet kol sklypai pas mus yra privatūs, tol jų vystymas yra labai priklausomi nuo savininkų malonės.”

O Švedijoje sklypai ne privatūs? Ten, matyt, visa žemės nuosavybė valstybinė. Vargšai socialistai švedai, pasimokytų iš mūsų, kaip reikia gerbt privačią nuosavybę.

Švedijoje šiaip socializmas ir didžiulis valstybės reguliavimas, iš to ir išplaukia dabar tų ta NT krizė ir žiauriai prastas įperkamumas.

[Silber418]

Buvau Vilniuje ir tenka pripažinti kad mūsų miestų planavimas ir plėtra yra visiškai neįgalus lyginant su kitom šalim.
Jau 20 metų terliojamės su Vilniaus NMC kurį Gothenburg ką tik aplenkė vienu bandymu. Vienu masterplan.

Pas mus viskas daroma "taškiniu užstatymu" ir tikimasi kad bus geras bendras rezultatas.
Kitose šalyse yra suderinama bendra kvartalo struktūra ir tada vystytojai daro savo.
Ir labai viskas greitai ir sklandžiai kai visiems yra aiški bendra struktūra, bendros taisyklės ir bendra logika.

Mačiau jau kitose temose šitas buvo diskutuota.
Mačiau kad VLR, Silber418, ttttt, Creatium, Taj Mahal, taccido, dondc, John ir kiti (visų neprisimenu) yra davę labai protingų įžvalgų.




Čia reikėtų atkreipti dėmesį kad Gothenburg aukšti pastatai (matomi nuotraukos dešinėje) bus žymiai tankiau sustatyti ir suintegruoti su tarpmiestine autobusų stotimi, traukinių stotimi ir vietiniu susisiekimo mazgu (autobusai, tramvajai ir taksi). Tas gelsvas stogelis yra tarpmiestinių autobusų stotis, kuri kelioniu kiekiu yra žymiai didesnė už Kauno ir Vilniaus kartu sudėjus, bet vistiek kompaktiška dydžiu. O melsvas stogelis po dešine – traukinių stotis kurioje vyksta daugiau dieninių kelionių nei visose Lietuvos traukinių stotyse kartu sudėjus. Ir Gothenburg nėra didelis, tai Vilniaus dydžio miestas. Pro šitą vietą po žeme eis ir "Västlänken" – toks ale metro. Silber418 kažkur buvo labai gerai papasakojęs kas tas Västlänken.

Ir šitą "masterplan“ sugebėjo prastumti centrinėje miesto dalyje kur jau dabar yra gausybė pastatų, skirtingų organizacijų, skirtingų savininkų ir t.t. Kur jau dabar yra gatvės ir sudėtingas visokių rūšių eismas. Sugebėjo ir gatvių struktūrą pertvarkyti ir viską perdaryti tarsi ant plyno lauko statytų. O mes su Šnipiškių bakūžėm nesusitvarkom.

Čia bus vienas intensyviausių eismų visoje Švedijoje. Ir nereikėjo jokių aplinkelių ar 100 metrų pločio prospektų. Vilniuje ir Kaune yra prospektų kurie yra 100 metrų pločio. Kažkada išgirdau, nepatikėjau ir palydovinėje nuotraukoje pamatavau pats. Rimtai 100 metrų, bet didžioji dalis yra visokios nenaudojamos pievos.
O Gothenburg nepaliko kažkokių nenaudojamų plotų ar pievų kaip pas mus. Viskas taip tankiai ir apgalvotai, kad atkreipkit dėmesį, kad vienoje vietoje tramvajus eina pro skylę pastate. Nors dar neaišku kam ten žemė priklausys, ar kieno ir koks pastatas bus. Bet jau aišku kad pro pastatą eis tramvajus.

Vilniaus teritorija aplink Baltąjį tiltą yra labai smagi, tai nors tiek.
Bet reikia pripažinti kad Gothenburg ir "waterfront" padarė gerai. Vienu bandymu. Vienu masterplan.
Ir statybos jau prasidėjo.

Ačiū už išsamų aprašymą. Galiu tik papildyti informacija apie visą projektą. Paminėtas projekto planas yra dalis didelio projekto "Älvstaden". Perkrausčius uosto pramonės objektus arčiau atviros jūros, suplanuotas Jotos upės pakrančių pertvarkymas į gyvenimui ir verslui skirtus rajonus.

Geteborgas planuojamas ne kaip Vilniaus dydžio miestas, o regiono su 1 milijono gyventojų centras, vakarų Švedijos pagrindinis miestas ir miestas per vidurį tarp Kopenhagos ir Oslo su panašiu atstumu iki Stokholmo. Stiprus regiono centras su didžiausiu uostu Skandinavijoje ir siekiu tapti stipresniu žaidėju tarptautinėje rinkoje.

Älvstaden / River city


Šaltinis

Suplanuotas teritorijų pertvarkymas keliems dešimtemečiams į priekį. Keičiami tik pastatų tūriai ir kitos detalės.

Naujas stoties rajono projektas "Region City", šalia paminėto "Waterfront" projekto.


Šaltinis

Be institucijų skiriamų lėšų, prie atskirų ambicingų projektų įgyvendinimo prisideda privatus verslas ir švedų bei norvegų milijardieriai. Ola Serneke bei Petter Stordalen yra vieni iš kelių asmenų, investavę į kelių projektų įgyvendinimus.

[Silber418]

“Nežinau kokia situacija Geteborge, bet kol sklypai pas mus yra privatūs, tol jų vystymas yra labai priklausomi nuo savininkų malonės.”

O Švedijoje sklypai ne privatūs? Ten, matyt, visa žemės nuosavybė valstybinė. Vargšai socialistai švedai, pasimokytų iš mūsų, kaip reikia gerbt privačią nuosavybę.

Tikrai ne visa žemė valstybinė, bet nėra ir taip, kad būtų privati valda kas keli metrai.

Dabar planavimo srityje skandinavai pasitelkia informacines technologijas. Jau ir mažos savivaldybės turi virtualius dvynius, kurie palengvina planavimo procesus. Kadangi būsto poreikis didelis, planuojama kompelsiškai. Planavime infrastruktūra yra vienas svarbiausių elementų.