Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Miestų planavimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • spekas
    replied
    Kada ir kaip privati žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams?

    2024 06 11
    https://am.lrv.lt/lt/naujienos/kada-...es-poreikiams/

    ,,Tokiais atvejais privati žemė gali būti paimta (išpirkta), kai tenkinat viešąjį interesą ji yra reikalinga:
    • Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
    • krašto ir valstybės sienos apsaugai;
    • tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
    • viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
    • socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
    • išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
    • komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
    • kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
    • gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;
    • miškų, esančių miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti;
    • miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.

    Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali inicijuoti valstybės institucijos, savivaldybių tarybos arba jų įgaliotos biudžetinės įstaigos ar valstybės įmonės, kurios kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

    Nacionalinė žemės tarnyba apie priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą praneša žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui.

    Informavus savininkus ir kitus naudotojus, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (valstybės institucijos, savivaldybių tarybos) savo lėšomis organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, jų įgyvendinimą ir paimamo turto vertinimą.

    Atliekant turto vertinimą ir nustatant atlyginimo dydį taip pat yra įvertinami šie aspektai:
    • žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams;
    • jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę;
    • jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai.

    Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį.

    Jeigu žemės savininkas vis dėlto nesutinka sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas. Tuomet institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.''

    Komentuoti:


  • DJ+
    replied
    The Netherlands is a Giant City



    Komentuoti:


  • DJ+
    replied
    Temoje apie NMC pasimato kaip skiriasi lietuviškas ir švediškas požiūris į miestų planavimą. Lietuvoje akcentuojama į kaip pastatai atrodo iš toliau ar nuotraukoje. Gatvės lygmuo mažiau svarbus. Švedijoje fokusuojamasi į gatvės lygmenį. Pasitaiko aukščiu išsišokančių pastatų ir jie mažai kam maišo.

    Vienoj šalyje galima padaryti gražią skyline nuotauką, kitoje šalyje fundamentaliai geresni kvartalai. Kiekvienam savo.


    Parašė Taj Mahal Rodyti pranešimą
    Tik norėjau parodyti kaip mūsų NMC mastelis atrodo prie tikro dangoraižio.

    NMC pastatai Lietuvoje dažnai vadinami dangoraižiais, nors ten realiai nėra nei vieno dangoraižio. Dangoraižiai yra nuo 150 metrų. Nekalbant apie atskiras dangoraižių kategorijas kaip supertall (300+m) ar megatall (600+m).
    Parašė justinas adam Rodyti pranešimą
    NMC aukštingumas yra tobulas mano nuomone, matomas tik ten kur reikia, nesukuria akis badančio kontrasto išlindus iš senamiesčio. Nereikia jokių stiklinių dildo, kylančių į dangų.
    Parašė Laure23 Rodyti pranešimą
    Esmė ne tankus užstatymas dėžutėmis ar Swedbank dydžio pastatais, o tankumas prilygstantis pagrindiniam skyline akcentui, bent kažkokios užuomazgos architektūrinis kalvos. Nežinau, iš kur atsiranda pas žmones 'jaukumas' kai vaizdą dominuoja distopinis 250 metrų dangoraižis - jeigu jie planuoja kažką lygiaverčio lipdyti šalia, tai ok.
    Vilnius turi kokias penkias vietas iš kurių galima padaryti geras skyline nuotraukas. Malmö ne, bet vistiek neblogų nuotraukų galima padaryti:

    ​​
    ​​
    ​​





    Paskutinis taisė DJ+; 2024.02.01, 12:24.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Gal žinai daugiau informacijos apie modelį? Ką reiškia "statys". Pats miestas statys ar visgi išnuomos/parduos žemę su/be projekto?

    Komentuoti:


  • Taj Mahal
    replied
    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
    Bendrai, Geteborgo mieste privalumas yra atsilaisvinusios upės pakrantės miesto centre perkrausčius uosto pramonę, todėl didelių kliūčių planuoti rajonus nėra.
    Geteborgo mieste viešasis sektorius aktyviai dalyvauja miesto planavime ir net miesto vystyme – perka sklypus, pastatus bei pastatų projektus. Pvz dabar Geteborgo miestas už milijardą kronų nusipirko dviejų pastatų projektus (sklypus, BTA ir t.t.) kuriuose statys 36a & 43a pastatus su 151 tūkst m2 per abu.

    https://www.fastighetsvarlden.se/not...ill-framtiden/

    Komentuoti:


  • Visdarlietus
    replied
    Parašė DJ+ Rodyti pranešimą

    Jönköping turi tris ežerus.
    Didįjį (Europos antrą pagal dydį)
    Tiesiog korektūros klaida vietoj Švedijoje parašėte Europoje. Beje ne antras, o trečias Europoje pagal dydį yra ne Jonšiopinge, o šiek tiek toliau už 100 km. nuo miesto, Venernas. Tuo tarpu Jonšiopingo šiaurėje yra Veternas, taip pat didelis bet 3 kartus mažesnis už Venerną ir antras pagal dydį Švedijoje.

    Komentuoti:


  • DJ+
    replied
    Skandinavijoje populiarūs miestų žemėlapiai kur matosi gyventojų tankumas, pajamos ar gausybė kitų faktorių.
    Ar kažką panašaus turim Lietuvoje?
    Apačioje keli pavyzdžiai iš Malmö.


    Gyventojų tankis, Malmö



    Gyventojų pajamos, Malmö
    Kuo geltoniau, tuo geriau.
    Income levels in Malmö (low income individuals as share of total population).




    Bikability index, Malmö



    Gyventojų tankis + bus&train hubs, Malmö
    Kauno dydžio miestas turi 5 traukinių stotis ir 8 autobusų terminalus miesto ribose.
    Tos traukinių stotys tarpusavyje nekonkuruoja, jos ant tos pačios linijos. Autobusai taip pat.




    Komentuoti:


  • DJ+
    replied


    Žvilgtelėjau John filmuką, įdomus.

    Komentuoti:


  • DJ+
    replied
    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
    Munksjöstaden Jionšiopinge ar kitas projektas?
    Kitas.

    Jönköping turi tris ežerus.
    Didįjį (Europos antrą pagal dydį), tada vidutinį ir mažiuką.
    Munksjöstaden bus vidutinio ežero pietuose (ir pietryčiuose + pietvakariuose).

    Apatinėje nuotraukoje labai matosi Švediškas miesto planavimo stilius.
    Sudėliojo bendrą struktūrą, užstatymo tankumą, gatves, geležinkelį (mėlyna linija), supaišė formas ir tada vystytojai gali daryti kas liko.
    Beje, geležinkelis ir gerai veikiantis, jau yra. Čia bus dar vienas. Dar vienas stationas irgi atsiras ir ne taip kaip Lietuvoje atsiradinėja.




    Šiaurinę dalį mano nuomone labai gerai sutvarkė, visa pakrantė dabar gyvybinga, daug visokių vandens sportų.



    Paskutinis taisė DJ+; 2024.01.05, 13:06.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    RMTransit įdomiai paaiškina keletą dalykų apie miestų planavimą ir problemą su "mutli-centrišku" planavimu, apie kurį vis pezėjo Pakalnis ir kai kurie kiti apie miestų planavimą menkai susigaudantys demagogai

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Parašė DJ+ Rodyti pranešimą

    Vilnius vėl pavaro...
    Dar pridėkime kokią nesąmonę jie padarė su gatvelės pajungimu į gatvę. O tereikėjo užbaigti akligatviu... jei tos gatvėlės išvis reikia...

    Click image for larger version

Name:	Capture.JPG
Views:	229
Size:	158,3 kB
ID:	2097067

    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Munksjöstaden Jionšiopinge ar kitas projektas?

    Komentuoti:


  • DJ+
    replied
    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
    Grįžimas į ankstyvuosius 2000s.
    Esi rašęs apie Švediją ir Švedijos miestų planavimą.
    Pažiūrėk:
    När konsultbolaget WSP undersökt utsikterna för 67 svenska stadskärnor rankades Jönköping högst. Ett glädjebesked för Regio som nyligen förvärvade nästan halva stadskärnan i ett miljardförvärv.

    https://www.fastighetsvarlden.se/not...mtidsutsikter/
    Susipirko didelę dalį miesto centro ir tikėtina kad kažkada darys "masterplan".


    Komentuoti:


  • Silber418
    replied
    Parašė DJ+ Rodyti pranešimą

    Vilnius vėl pavaro...
    Grįžimas į ankstyvuosius 2000s.

    Komentuoti:


  • DJ+
    replied
    Parašė DJ+ Rodyti pranešimą
    Kaip galima nesikeikti matant tokią miesto plėtrą?

    Geroje geografinėje vietoje kur geros sąlygos perimetriniam užstatymui statys... net neįsivaizduoju kaip šitą nesusipratimą pavadinti..

    Vilnius vėl pavaro...

    Komentuoti:


  • ttttt
    replied
    Parašė DJ+ Rodyti pranešimą

    Hyllie fainas rajonas, bet jo geografinė padėtis daro Hyllie izoliuotą. Taip yra tas traukinys, patogu nuvažiuoti automobiliu ir t.t. Bet vistiek gaunasi toks miestas-prie-miesto (Hyllie-prie-Malmö).
    Hyllie yra tai, apie ką VMS šnekėjo kokius 20 metų kalbėdami apie "lokalių centrų" kūrimą, bet realybėje iš viso šito gavosi dar vienas miegamasis "neo-sovietinis" rajonas prie Spaudos rūmų.

    O dėl Västra Hamnen palyginimo su Paupiu, tai norėjau pasakyti kad Västra Hamnen turi labai daug ir labai stiprių pliusų prieš Paupį.

    Galim pradėti nuo sąlygų sportui. Yra automatizuotas kajakų nuomos punktas. Yra wakeboard. Sporto salės. Paddel. Ledo arena. Visus metus gali maudytis, plius yra Ribersborgs Kallbadhus. Ir t.t.

    Paskui visa pakrantės promenada (Scaniaparken, Daniaparken ir Ribbersborg) arba į kitą pusę esantis pilies parkas. Labai faina aplinka susitikimams, pasivaikščiojimams, bėgiojimams ar tiesiog šiaip pabuvimui.

    ​​​​Västra Hamnen turi ir visas kirpyklas, sporto sales, restoranus ir tokią bazinę infrastruktūrą. Yra XXL dydžio maisto parduotuvė — ICA Maxi, ir kelios mažesnės (kaip pvz pilno dydžio Lidl).

    Dar reikėtų nepamiršti kad į Västra Hamnen padarys Kopenhagos metro atšaką su metro kas 90 sekundžių ir 120 km/h max greičiu.
    Diskutuojame apie urbanistiką ir naujų miesto rajonų vystymą, o jūsų argumentai kodėl Västra Hamnen žymiai pranašesnis yra, kad šalia yra jūra ir kanalai (kajakai, wakeboardai, maudymasis, pasivaikščiojimai pakrante), kad šalia yra jau amžius ten stovintys objektai (Malmöhus Slott su šalia esančiu Slottsparken parku, Ribersborgs Kallbadhus su Ribersborgsstranden pakrante/parku) ir kad gal kada nors ten nuties Kopenhagos metro (labai abejoju, kad tai kada nors bus įgyvendinta)

    Na su tokiais argumentais sunku ginčytis, nes jie neturi nieko bendro su urbanistika ir kaip tas rajonas buvo vystomas. Iš esmės jeigu ten stovėtų miljonprogrammet užstatymas, šitie jūsų argumentai vistiek būtų aktualūs.

    Kalbant apie kitus argumentus, tai restoranai, kavinės, lauko sporto objektai, sporto salės yra ir Paupyje. Bus ir dar daugiau, nes rajone dar yra keli suplanuoti didžiuliai projektai.

    Ledo arenos Paupyje nėra ir nebus, bet mano žiniomis jos ir Västra Hamnen nėra. Yra tik čiožykla prieš kokius 50 ar 60 metų pastatytame Kockum Fritid laisvalaikio centre, kuris su Västra Hamnen rajono vystymo projektu irgi neturi nieko bendro, nes buvo statytas, kai visa šita teritorija dar buvo uostu.

    ICA Maxi (Hyper Rimi) Paupyje nėra ir ačiū dievui, kad ir nebus, nes tokio dydžio parduotuvė tokiame rajone yra absoliučiai nereikalinga. Šiaip ji ir žymiai didesniame Västra Hamnen visiškai nereikalinga, kiek kartų esu ten užėjęs - absoliutus ghost town'as. Na nebent prieš šventes kažkiek daugiau žmonių, bet vistiek pustuštė.

    Kuo Paupys stipriai pralaimi, tai visišku VMS padėjimu ant VT ir rajono integracijos "į miestą" infrastruktūros prasme. Dar vienas minusas yra tai, kad pirminiai planai "įveiklinti" upės krantus buvo sužlugdyti. O daugiau kaip ir nematau kuo Paupys taip vienareikšmiškai nusileistų Västra Hamnen, nors ir lyginti jį reiktų ne su Paupiu, o su kažkuo panašesniu pagal dydį ir svarbą, Vilniaus atveju tai būtų Šnipiškės.

    Komentuoti:


  • DJ+
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą
    nėra kur skubėti, iki 2099 dar daug laiko
    ​​​​
    Pakalni, čia tu?

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė DJ+ Rodyti pranešimą

    Šita atšaka jau 10+ metų lėtai planuojama. Prieš daugiau nei du metus ją pradėjo svarstyti Švedijos parlamentas.

    Kopenhagos miestas 2023 02 21 priėmė sprendimą daryti šitą metro atšaką. Kovą sprendimas patvirtintas Folketinget. Šita atšaka pradės veikti po 2030, tai jau gali pradėti skubintis su Vilniaus metro.
    nėra kur skubėti, iki 2099 dar daug laiko

    Komentuoti:


  • DJ+
    replied
    Parašė jan Rodyti pranešimą

    Vilniuje pirmiau atsiras metro nei šita atšaka kurios 99% iki 2099 metų nebus
    Šita atšaka jau 10+ metų lėtai planuojama. Prieš daugiau nei du metus ją pradėjo svarstyti Švedijos parlamentas.

    Kopenhagos miestas 2023 02 21 priėmė sprendimą daryti šitą metro atšaką. Kovą sprendimas patvirtintas Folketinget. Šita atšaka pradės veikti po 2030, tai jau gali pradėti skubintis su Vilniaus metro.
    Paskutinis taisė DJ+; 2023.12.14, 13:35.

    Komentuoti:


  • jan
    replied
    Parašė DJ+ Rodyti pranešimą
    Dar reikėtų nepamiršti kad į Västra Hamnen padarys Kopenhagos metro atšaką su metro kas 90 sekundžių ir 120 km/h max greičiu.
    Vilniuje pirmiau atsiras metro nei šita atšaka kurios 99% iki 2099 metų nebus

    Komentuoti:

Working...
X