Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

FlyLAL problemos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Romas
    replied
    www.DELFI.lt
    2009 balandžio mėn. 20d. 10:18
    „flyLAL Group Services“ keičia pavadinimą

    Lietuvos aviacijos verslo bendrovių grupė „flyLAL Group Services“ praneša pradedanti įgyvendinti naują verslo strategiją ir keičianti kai kurių bendrovių pavadinimus.
    - Grupės bendroves vienijanti AB „flyLAL Group Services“ nuo šiol vadinsis „Avia Solutions Group“,
    - lėktuvų įgulų mokymo bendrovė „flyLAL Training“ pavadinimą keičia į UAB „Baltic Aviation Academy“,
    - orlaivių techninės priežiūros bendrovė „flyLAL Technics“ tampa AB „FL Technics“,
    - kitų 5 grupės bendrovių pavadinimai lieka nepakitę.

    AB „Avia Solutions Group“ valdo 7 aviacijos paslaugų bendroves: „Avia Asset Management“, „Baltic Ground Services“, „BPC Travel“, „flyLAL Charters“, „FL Technics“, "Baltic Aviation Academy", „Passenger Terminal“.
    http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=21758299

    Komentuoti:


  • alm
    replied
    Aš turėjau mintyje ne pačias pabaigos aplinkybes (mano nuomone, čia ne viskas gražu, gal ir galima būtų taikyti nusikalstamo bankroto straipsnius), o kad apskritai bankrotas atėjo, nes buvo nesugebama dirbti, o ne todėl jog nuo pradžių norėta išvogti turtą ir užsidaryt.

    Komentuoti:


  • praetor
    replied
    Parašė alm Rodyti pranešimą
    Aš tai nemanau, kad bankrotas buvo tyčinis. Tiesiog buvo siekiama išsaugoti maksimaliai daug turto nesisekant verslui. Dabar prokuratūra išsiaiškins ar viską pavyko gražiai apiformint. Pagal reikalo su šveicarais kokybę, abejoju.
    Na tyčinis bankrotas arba nusikalstamas bankrotas labai savotiškai įstatyme fiksuotas. Esminis momentas "tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir padarė didelę žalą kreditoriams." Bet tai nieko nepaaiškina. Įrodinėjimas sudėtingas, atrast ribą tarp veikimo pagal pagrįstą ūkinę riziką ir tyčinių ketinimų privesti bendrovę prie bankroto išvengiant kreditorių reikalavimų tenkinimo, objektyvių kriterijų nėra. Vien tik vertintinos faktinės aplinkybės.
    Kitas sudėtingas dalykas yra atsakomybės konkrečiam asmeniui priskyrimas, nes dažnai sprendimus priiminėja įvairūs valdymo organai ir netiesiogiai - patys akcininkai.

    Šveicarai šitoj istorijos bus jų alibi. Neva buvo pagrįstai tikimasi pagalbos bendrovei, bilietai toliau pardavinėjami pagrįstai tikintis už juos suteikt paslaugas ir pan.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Įtartina ir tai, kad, atseit, "detalių" vertė yra 60 mln. Lt. Tik kam jas naudoti galėjo FlyLAL, jeigu galų gale liko be lėktuvų? Ar negalima buvo "detalėmis" padengti įsiskolinimo akcininkams, perkeliant tą metalolaužą (beveik tikras, kad jo reali vertė dešimteriopai mažesnė) į kitų grupės įmonių balansą?

    Komentuoti:


  • alm
    replied
    Aš tai nemanau, kad bankrotas buvo tyčinis. Tiesiog buvo siekiama išsaugoti maksimaliai daug turto nesisekant verslui. Dabar prokuratūra išsiaiškins ar viską pavyko gražiai apiformint. Pagal reikalo su šveicarais kokybę, abejoju.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė Qbazzz Rodyti pranešimą
    Papildant praetor - laikoma kad perleidimas nekenkia kitų kreditorių interesams jei sandoriai buvo įvykdyti rinkos kaina.
    Tokiu atveju "pasistoja" kitas klausimas - kiek tiesos žiemelio chebros sakyme, kad turtą antrinėms įmonėms jie perdavinėjo rinkos kaina, ir dar daugiau į jas investavo.

    Jeigu tas būtų tiesa, tai tyčinio bankroto įrodyt nepavyks.

    Komentuoti:


  • Qbazzz
    replied
    Parašė praetor Rodyti pranešimą
    Čia toks daugialypis reikalas, bet, bendrai paėmus, turto perleidimas galimas tuo atveju, jei jis nėra įkeistas įkeitimu ar hipoteka ar kitaip nėra apribotos disponavimo juo teisės.
    Taip pat svarbu, jog tokie sandoriai neprieštarautų kreditorių interesams. Čia tokios bendros taisyklės.
    O prieš tokius veiksmus t.y. reorganizaciją turi būti viešai pranešama kreditoriams. Šie gali reikalaut papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo.
    Yra dar toks dalykas kaip Actio Pauliana, kai nesąžiningas perleidėjo sudaryti vienokie ar kitokie sandoriai su nesąžiningu įgijėju kreditoriaus yra galimi ginčyt teisme. Aišku, čia jau teisių saugos būdas post factum.
    Papildant praetor - laikoma kad perleidimas nekenkia kitų kreditorių interesams jei sandoriai buvo įvykdyti rinkos kaina.

    Komentuoti:


  • praetor
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Beje, toks klausimas (dėl išskaidymo teisėtumo arba aferiškumo) - ar perduodant įsiskolinusios bendrovės turtą kitai įmonei, tam nereikia kreditorių sutikimo?

    Čia toks daugialypis reikalas, bet, bendrai paėmus, turto perleidimas galimas tuo atveju, jei jis nėra įkeistas įkeitimu ar hipoteka ar kitaip nėra apribotos disponavimo juo teisės.
    Taip pat svarbu, jog tokie sandoriai neprieštarautų kreditorių interesams. Čia tokios bendros taisyklės.
    O prieš tokius veiksmus t.y. reorganizaciją turi būti viešai pranešama kreditoriams. Šie gali reikalaut papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo.
    Yra dar toks dalykas kaip Actio Pauliana, kai nesąžiningas perleidėjo sudaryti vienokie ar kitokie sandoriai su nesąžiningu įgijėju kreditoriaus yra galimi ginčyt teisme. Aišku, čia jau teisių saugos būdas post factum.

    Komentuoti:


  • a_p
    replied
    Parašė alm Rodyti pranešimą
    Žiemelio nuvarytas kromelis nebėra strateginis objektas. Bet apskritai tai būna.

    Italija vien dėl Alitalijos bankroto įstatymą pakeitė. Austrija labai neseniai su EK palaiminimu Austrian avialinijas prieš pardavimą Lufthansai parėmė 200 mln. eur garantijomis. Latviai iš Airbaltic naudos ekonomikai irgi nemažai turi.
    Seip tai motyvai buna labai ivairus. Pvz Italija yra labai specifinis variantas, ten pas juos su korupcija ir gudriom schemom neka prasciau nei lietuvoje
    Austrai velgi greiciausiai tikisi, kad LH yra pakankamai rimtas pirkejas ir tie mln euru garantiju mazdaug saugus. Skirtingai nuo pvz mums zinomu "sveicaru".

    Zodziu reali "namu avialinijos" nauda nera taip jau vienareiksmiska. Juk nera taip, kad ji vienintele skraidintu...

    Komentuoti:


  • alm
    replied
    Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
    Žinoma, kad avialinijos nėra strateginis objektas.
    Žiemelio nuvarytas kromelis nebėra strateginis objektas. Bet apskritai tai būna.

    Italija vien dėl Alitalijos bankroto įstatymą pakeitė. Austrija labai neseniai su EK palaiminimu Austrian avialinijas prieš pardavimą Lufthansai parėmė 200 mln. eur garantijomis. Latviai iš Airbaltic naudos ekonomikai irgi nemažai turi.

    Komentuoti:


  • a_p
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Tiesa, yra tiesos ir tame, kad komercinės aviacijos valdymas Lietuvoje negerėjo. Vilniaus oro uostas iš ties tebelieka nepatrauklus. Visi trys oro uostai vystomi be aiškios strategijos, pinigai kišami į asfaltą, nežinant kokie ir kieno gi lėktuvai nuo jo kils.
    Kita vertus, sioje sferoje yra ir pasikeitimu. Ilgametis ir nusipelnes Vilniaus aerouosto dievas berods neperseniausiai susivyniojo meskeres. Ar tik nebus susije su pokyciais valdzioje. Tiesa nezinau ar jo pamaina tvarkysis nors kiek geriau.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė a_p Rodyti pranešimą
    Taigis, jau pats privatizavimas reiskia, kad lietuvos avialinijos nera strateginis objektas.
    Labai tiksliai pastebėta. Tai, ką dabar turime, yra logiška to privatizavimo išdava. Tiesa, yra tiesos ir tame, kad komercinės aviacijos valdymas Lietuvoje negerėjo. Vilniaus oro uostas iš ties tebelieka nepatrauklus. Visi trys oro uostai vystomi be aiškios strategijos, pinigai kišami į asfaltą, nežinant kokie ir kieno gi lėktuvai nuo jo kils.

    Žinoma, kad avialinijos nėra strateginis objektas.
    Nėra strateginis kokiu požiūriu? Taip kaip apibrėžiama įstatymu - gal būt. Bet ekonominiu požiūriu ir net krizinių situacijų valdymo atžvilgiu bazinės avialinijos yra be jokios abejonės labai reikšmingas dalykas. Sakykim, turime oro uostus, bet kas iš jų skris, sakykime, didelės stichinės nelaimės regione atveju? Samdysim? Tuomet , kai nebus iš kur?
    Paskutinis taisė Sula; 2009.01.26, 15:34.

    Komentuoti:


  • c2h5oh
    replied
    Parašė a_p Rodyti pranešimą
    Beje, snekant apie strategiskai svarbius objektus: jie tiesiog neprivaziuojami, nes privatizavus prarandi kontrole ir tampi visiskai priklausomas nuo juos valdanciu asmenu kurie gali daryti ka tik panoreje. Taigis, jau pats privatizavimas reiskia, kad lietuvos avialinijos nera strateginis objektas.
    Žinoma, kad avialinijos nėra strateginis objektas.

    Interviu su Gediminu Žiemeliu

    Zodziu visi kalti, tik ne jis.
    Savęs teisinimas - natūrali žmogiška elgsena (nors ir prasimuša didybės manija, kaip pvz tokiam sakinyje: "Jeigu valdžia atsikvošės ir elgsis racionaliai, bankroto gali ir nebūti. Mes davėme keliolika skirtingų pasiūlymų, jeigu valdžia neklausys liaudies, jiems tinka pabrangę bilietai ir dar vienos pramonės šakos išnykimas, tai mes rimtai įvertinsime tokių politikų elgseną"). Juolab kad iš dalies jis teisus:
    1) TVOU paslaugos labai brangios (tik dabar prakalbo apie avialinijų viliojimą ir nuolaidas)
    2) TVOU yra apkerpėjęs ir savim patenkintas (naujas terminalas pastatytas tik dėl ES reikalavimų - be naujo terminalo Lietuva būtų priimta į Šengeno zoną, kas būtų didžiulis politinis skandalas ir pravalas)
    3) LAL buvo privatizuotas su įsiskolinimų akmeniu po kaklu
    4) konkurentai (airbaltic) buvo agresyvūs (siūlė žemas kainas) ir nekvaili (turėjo SASo patirties).

    Žinoma, kai kurių punktų Žiemelis negalėtų pasakyti, nors jie ir akivaizdūs:
    5) flyLAL nebuvo gerai valdoma bendrovė. Ji tebuvo vidutiniška (geriausiu atveju) įmonė be vizijos.

    Beje, toks klausimas (dėl išskaidymo teisėtumo arba aferiškumo) - ar perduodant įsiskolinusios bendrovės turtą kitai įmonei, tam nereikia kreditorių sutikimo?
    Paskutinis taisė c2h5oh; 2009.01.26, 15:27.

    Komentuoti:


  • a_p
    replied
    Kai valstybė atsisakė pirkimo sandorio, tuo pripažindama, kad valstybei šis objektas nėra strategiškai svarbus, kad nerūpi keleivių bėdos - pabrangę bilietai ir sumažėjęs keleivių srautas, mes supratome, kad valstybės tinkamo aviacijos reguliavimo mes nepasieksime, todėl vykdyti veiklą, kuri akivaizdžiai ir toliau bus nuostolinga, mes nematėme prasmės.
    Taigis, isvertus i normalia kalba: musu verslo vizija nuo pat pradziu buvo "pelna privatizuoti, o nuostolius - socializuoti". Kadangi pamatem, kad sitas modelis neisdege, tai tolesnis zaidimas tapo nebeidomus.

    Beje, snekant apie strategiskai svarbius objektus: jie tiesiog neprivaziuojami, nes privatizavus prarandi kontrole ir tampi visiskai priklausomas nuo juos valdanciu asmenu kurie gali daryti ka tik panoreje. Taigis, jau pats privatizavimas reiskia, kad lietuvos avialinijos nera strateginis objektas.

    Komentuoti:


  • alm
    replied
    Žiemelis atsakinėja į klausimus (Verslo žinios)

    Yra juokingų perliukų, pvz. pasirodo laiškas Airbaltic'ui siūlantis mažinti kainas buvo reikalingas keliant bylą

    Komentuoti:


  • a_p
    replied
    Interviu su Gediminu Žiemeliu

    Zodziu visi kalti, tik ne jis. Ir valstybe pinigu nedovanoja ir airbaltikas dempinguoja ir aerouostas uz dyka neaptarnauja ir degutis blogas kad airbaltikui zibala pardavineja ir t.t. ir pan.

    Butu juokinga jei nebutu graudu. Krokodilo asaros.

    Komentuoti:


  • Analitikas PlėtRa
    replied
    Koks gi berods, tikrų tikriausia ir jau kurį laiką akivaizdžiai aikši afera, ir kaip visada, viskas taip ir nueis užmarštin: kaltų nebus, o išdurta liks valstybė ir ją išlaikantys joje gyvenantys paprasti piliečiai..

    Komentuoti:


  • Al1
    replied
    Parašė alm Rodyti pranešimą
    straipsnio Alfa.lt:



    Pagaliau jau visgi susiruošė bankrutuoti:
    „flyLAL” kreipėsi į teismą dėl bankroto (Delfi)

    Bet nurimti negali - vis tikisi iš valstybės išvilioti pinigų:
    „flyLAL" valstybei siūlo skolas paversti akcijomis (Delfi)
    Berods, privatizavimas tebuvo grandiozine afera...

    Komentuoti:


  • alm
    replied
    straipsnio Alfa.lt:
    Šią savaitę jau galutinai nutarusiam bankrutuoti „flyLAL“ iš „Nordea“ banko 2005 m. su valstybės garantija buvo suteikta 22 mln. Lt paskola. Grąžinti bendrovė sugebėjo tik 5,2 mln. litų.

    Pagaliau jau visgi susiruošė bankrutuoti:
    „flyLAL” kreipėsi į teismą dėl bankroto (Delfi)

    Bet nurimti negali - vis tikisi iš valstybės išvilioti pinigų:
    „flyLAL" valstybei siūlo skolas paversti akcijomis (Delfi)

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė alm Rodyti pranešimą
    Nu va prasideda:
    Aš gi sakiau

    Man susidaro vaizdas, kad šitas cirkas dar toli gražu nesibaigė.
    Paskutinis taisė Sula; 2009.01.21, 21:15.

    Komentuoti:

Working...
X