FlyLAL problemos

[Tomas]

Žinoma, kad nėra, nes jau bankrutavo š.m. sausio 16d..

Ir nebuvo, nes šaltibarščių spalvos Lietuvos vėliavoje nėra.

[alm]

Atrodo, kad mes žiūrim kiek iš kitokių "kampų". Tu žiūri, kad asmeniškai pavyko gauti naudos (nors vėlgi klausimas ar nebūtų tau naudingiau, jei dabar būtų kam konkuruoti su airbaltic ir būtų didesnis pigesnių skrydžių pasirinkimas). Tuo metu kai airbaltic žlugdo konkurentus žemomis kainomis gal ir yra naudos, bet kai tie konkurentai išeina, lieka tik netiesioginiai skrydžiai už didesnę kainą.
Aš papildomai žiūriu ir kiek plačiau, t. y. į visą Lietuvos ekonomiką - kalbant apie skrydžius, tiesiogiai leidžiama uždirbti Latvijai, o ne Lietuvai. O netiesiogiai labai jau daug kas susiję su tais skrydžiais, pvz turizmo sektorius.

Tas "žlugdymas" truko keturis ilgus metus. Per tą laiką su Airbaltic irgi daug turistų į Lietuvą atskrido. Kai Airbaltic atėjo į Lietuvą, Vilniaus oro uoste keleivių skaičius nesiekė milijono, kainos buvo labai didelės.
Airbaltic pirmieji pradėjo skraidint tranzitinius keleivius per Vilnių (kai atidarė reisą iš Vilniaus į Kišiniovą, iš Rygos tokio tada nebuvo).
Užtruko porą metų kol Flylal prabudo ir pradėjo kažką daryt.

Ir nereikia galvot, kad jei ne Airbaltic, Vilniaus oro uostas klestėtų kaip Rygos (ar Flylal sektųsi kaip Airbalticui). Ten Šleseris su kompanija didelėmis pastangomis padarė nemažą stebuklą, sukurdami naują tranzitinį oro uostą.

Šiaip gi tuoj turėsim naują (nors mane kolega turintis su jais darbo reikalų išvadino durnium, kai aš Star Holidays naujais pavadinau - sako visi seni pažįstami) lietuvišką kompaniją Star1. Bus matyt, jei dirbs rimtai (ne kaip Skyways) - nebus jiems joks Airbaltic baisus.

Vis tiek man lieka neatsakytų klausimų. Atsiverčiau (kaip pvz) http://www.icelandair.com/. Taigi Islandijos avialinijos siūlo tiesioginius skrydžius 25 kryptimis, iš jų 7 — į JAV ir Kanados miestus (tolimiausi skrydžiai į Sietlą ir Orlandą !!!) , likę — į Vakarų Europą. Arčiausiai Lietuvos skrenda į Kopenhagą. Palyginimui Islandijoje gyvena 299 388 gyventojai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandija, daugiau nei Klaipėdoje, mažiau nei Kaune), tačiau "Tarpmiestiniai ir tarpvalstybiniai pervežimai paprastai atliekami oro arba jūros transportu. Nacionalinė avia kompanija, Icelandair, yra vienas didžiausių šalies darbdavių. 2002 metais oro transportu pervežta 1,9 mln. keleivių. Tarptautiniai oro uostai — Keflavike (1,2 mln. keleivių, 2002) ir Reikjavike." Duomenys iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandijos_Transportas. Taigi klausimas: ką islandai darė tokio, ko lietuviai net nebandė? Kodėl tokia maža šalis sugeba išlaikyti tokio aukšto lygio avialinijas ir perskraidinti ~tiek pat keleivių kiek TVOU, o mūsų nacionalinis vežėjas bankrutuoja? Žinoma, islandai turi galimybę uždirbti iš transatlantinių skrydžių (pvz.: Kopenhaga-Reikjavikas-Halifaksas), bet kas mums neleido organizuoti panašių tranzitinių transeuropinių skrydžių, juk esame Europos centre? Kaip diletantas ir pašalinis stebėtojas, darau prielaidą, kad dėl visko kaltas tas "lietuviškas egoizmas": užsiplėšiu tokią kainą (TVOU įkainiai), kad verslo partneris neuždirbtų daugiau už mane. To pasekoje ne visi (ypač vakariečiai ir lietuviai, pakankamai Vakarų matę) suprato tokią verslo logiką, todėl FlyLAL bankrutavo, Rynair sunkiai atėjo į Kauną, o AirBaltic pasiliko tik pačius pelningiausius maršrutus iš Vilniaus. Dabar TVOU įkainiai sumažinti, tačiau, matyt, aviakompanijos nepasitiki arba net bijo "lietuviško verslo", todėl reikės dar nemažai laiko ir pastangų jas įtikinti investuoti ir plėsti verslą čia, pas mus. Galbūt aš labai klystu, todėl labai laukiu daugiau išmanančių replikų, komentarų ir atsakymų. Iš anksto dėkoju.

Keflavik - tarptautinio Reikjaviko oro uosto pavadinimas (iš kito tik vidiniai skrydžiai). Jie turi geresnę geografinę padėtį su mažiau konkurentų ir įdirbį nuo laikų kai skrydžiai buvo labai reguliuojama industrija (kiekvienas tarptautinis reisas ir jo dažnis būdavo aptartas sutartyse tarp valstybių), o lėktuvai nuskrisdavo mažesnius nuotolius.

Kaip jau rašiau, tranzitinius skrydžius Centrinėje Europoje organizuojančių labai daug, ir tikrai didelis pasiekimas (reikalavęs visų tų pastangų, bendro darbo, nuolaidų ir t.t.), kad Airbaltic pavyko į tą rinką įsiterpti.

Beje, kad geografija svarbi gerai iliustruoja Liepojos ir Palangos oro uostų konkurencija. Nepaisant didesnių latvių pastangų, Palanga laimėjo.

[Wycka]

FlyLAL nėra mūsų nacionalinis vežėjas.

Žinoma, kad nėra, nes jau bankrutavo š.m. sausio 16d..

[Tomas]

o mūsų nacionalinis vežėjas bankrutuoja?

FlyLAL nėra mūsų nacionalinis vežėjas.

[Wycka]

Na, Islandija kaip ir pusiaukelėj iki Šiaurės Amerikos

O mes — Europos centras
P.S.: + Europos kultūros sostinė 2009

[Vaidas]

Na, Islandija kaip ir pusiaukelėj iki Šiaurės Amerikos

[Wycka]

Atrodo, kad mes žiūrim kiek iš kitokių "kampų". Tu žiūri, kad asmeniškai pavyko gauti naudos (nors vėlgi klausimas ar nebūtų tau naudingiau, jei dabar būtų kam konkuruoti su airbaltic ir būtų didesnis pigesnių skrydžių pasirinkimas). Tuo metu kai airbaltic žlugdo konkurentus žemomis kainomis gal ir yra naudos, bet kai tie konkurentai išeina, lieka tik netiesioginiai skrydžiai už didesnę kainą.
Aš papildomai žiūriu ir kiek plačiau, t. y. į visą Lietuvos ekonomiką - kalbant apie skrydžius, tiesiogiai leidžiama uždirbti Latvijai, o ne Lietuvai. O netiesiogiai labai jau daug kas susiję su tais skrydžiais, pvz turizmo sektorius.

Vis tiek man lieka neatsakytų klausimų. Atsiverčiau (kaip pvz) http://www.icelandair.com/. Taigi Islandijos avialinijos siūlo tiesioginius skrydžius 25 kryptimis, iš jų 7 — į JAV ir Kanados miestus (tolimiausi skrydžiai į Sietlą ir Orlandą !!!) , likę — į Vakarų Europą. Arčiausiai Lietuvos skrenda į Kopenhagą. Palyginimui Islandijoje gyvena 299 388 gyventojai (http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandija, daugiau nei Klaipėdoje, mažiau nei Kaune), tačiau "Tarpmiestiniai ir tarpvalstybiniai pervežimai paprastai atliekami oro arba jūros transportu. Nacionalinė avia kompanija, Icelandair, yra vienas didžiausių šalies darbdavių. 2002 metais oro transportu pervežta 1,9 mln. keleivių. Tarptautiniai oro uostai — Keflavike (1,2 mln. keleivių, 2002) ir Reikjavike." Duomenys iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Islandijos_Transportas. Taigi klausimas: ką islandai darė tokio, ko lietuviai net nebandė? Kodėl tokia maža šalis sugeba išlaikyti tokio aukšto lygio avialinijas ir perskraidinti ~tiek pat keleivių kiek TVOU, o mūsų nacionalinis vežėjas bankrutuoja? Žinoma, islandai turi galimybę uždirbti iš transatlantinių skrydžių (pvz.: Kopenhaga-Reikjavikas-Halifaksas), bet kas mums neleido organizuoti panašių tranzitinių transeuropinių skrydžių, juk esame Europos centre? Kaip diletantas ir pašalinis stebėtojas, darau prielaidą, kad dėl visko kaltas tas "lietuviškas egoizmas": užsiplėšiu tokią kainą (TVOU įkainiai), kad verslo partneris neuždirbtų daugiau už mane. To pasekoje ne visi (ypač vakariečiai ir lietuviai, pakankamai Vakarų matę) suprato tokią verslo logiką, todėl FlyLAL bankrutavo, Rynair sunkiai atėjo į Kauną, o AirBaltic pasiliko tik pačius pelningiausius maršrutus iš Vilniaus. Dabar TVOU įkainiai sumažinti, tačiau, matyt, aviakompanijos nepasitiki arba net bijo "lietuviško verslo", todėl reikės dar nemažai laiko ir pastangų jas įtikinti investuoti ir plėsti verslą čia, pas mus. Galbūt aš labai klystu, todėl labai laukiu daugiau išmanančių replikų, komentarų ir atsakymų. Iš anksto dėkoju.

[Edd]

Atrodo, kad mes žiūrim kiek iš kitokių "kampų". Tu žiūri, kad asmeniškai pavyko gauti naudos (nors vėlgi klausimas ar nebūtų tau naudingiau, jei dabar būtų kam konkuruoti su airbaltic ir būtų didesnis pigesnių skrydžių pasirinkimas). Tuo metu kai airbaltic žlugdo konkurentus žemomis kainomis gal ir yra naudos, bet kai tie konkurentai išeina, lieka tik netiesioginiai skrydžiai už didesnę kainą.
Aš papildomai žiūriu ir kiek plačiau, t. y. į visą Lietuvos ekonomiką - kalbant apie skrydžius, tiesiogiai leidžiama uždirbti Latvijai, o ne Lietuvai. O netiesiogiai labai jau daug kas susiję su tais skrydžiais, pvz turizmo sektorius.

[alm]

Latvija bendrovėms „Ryanair“ ir „airBaltic” padovanojo milijonus

Ir ačiū jai už tai. Dalis tų pinigų liko mano kišenėje. Pažiūrėjau savo flightmemory. Rygos oro uoste 22 skrydžiai, Vilniuje 20, Kaune 15, ..., Varšuvoje 10. Nebūtų daugelio mano temų skiltyje Už sienos jei ne šitos nuolaidos (nors skristi į Tenerifę su Ryanair iš Rygos visgi jau truputį vargina).

Man tai įdomus pvz. forumietis alm ir kiti panašūs. Jis visą laiką gan negatyviai
atsiliepė apie FlyLal ir tuo tarpu labai gerai vertino latvius.

Taip, nes latvių kompanijos veiklos idėja, kaip ir Ryanair - skraidinti daugiau keleivių (tame tarpe mane). Flylal gi - ką nors sukombinuoti (vėlgi mano skrydžiai - Ryanair 35, Airbaltic 23, Norwegian 6, Flylal su Easyjet po 5, kiti po mažiau).

Visada rašė, kad maždaug viskas normalu, normali konkurencija, viskas gerai, nuo to, kad FlyLal išnyks bus tik geriau, nes tuščia vieta nebūna, airbaltic pradės plėstis Lietuvoje, ateis kitos kompanijos ir t.t.

Taip, geriau, nes naudodamiesi iš Vilniaus atitekusiais keleiviais Airbaltic gali išgyvent sunkios krizės metu. Ir toliau skraidinti keleivius, tame tarpe mane.

Aiškino čia, kad kokie blogi FlyLal poelgiai.

Čia tu apie tą kompaniją, dėl kurios bankroto kalti ir Delfio komentatoriai?

O dabar ateina nauja kompanija Skyways, parduoda bilietus ir po kelių dienų viską nutraukia. Puiku, nuostabus elgesys, gera kompanija.

Ir ačiū jai už tai. Tarp Airbaltic ir Skyways buvo nedidelis kainų karas ir aš gavau nusipirkti pigius Airbaltic bilietus Vilnius-Kopenhaga.

Airbaltic nutraukia skrydžius ir nusipirkusiems bilietus sako - skrisk per Rygą, arba neskrisk. Puiku, geras elgesys, kultūringa kompanija.

Negeras elgesys. Bet jei daugiau domėtumeisi tos srities naujienomis, žinotum, kad tai nėra retas elgesys, o dažna kompanija tokio varianto kaip skrisk per Rygą nepasiūlo visai (nors privalėtų).

Latvių (nacionalinės) kompanijos airBaltic atstovai viešai savo partneriams užsienyje aiškina, kad Lietuvoj tragiška ekonomikos padėtis ir iš viso neapsimoka iš ten skraidyti. Puiku, kokia kultūringa kompanija!

Nekultūringa. Ir jie dėl to Lietuvoje prarado daug geros valios iš keleivių pusės.

Šleseris mėtosi notomis ir savo pranešimais primena Šustauską - puiku, kaip kultūringa.

Aš manau, kad kalėjime vieta tų teisėjų, po kurių sprendimo sekė nota.

Keisti tokie forumiečiai, keisti. Ar čia svarbiausia, kad atidarė reisą į Rygą iš Kauno?

Šiemet iš Kauno į Rygą skristi neplanuoju

[senasnamas]

Tame bloge esminė vieta "sudėtingos reputacijos akcininkai" . Nežinau, kiek dabartinė Susisiekimo ministerijos valdžia supranta skrydžių svarbą šaliai, tačiau kas paneigs, kad valstybė nebūtų radusi lėšų, jei akcininkų reputacija būtų kitokia ir ankstesni jų veiksmai būtų kitokie. Dirbdami į minusą jie ir statė ant to, kad valstybei yra svarbūs ir valstybė juos būtinai ištemps. Su ankstesne valdžia šansų susitarti nebuvo jokių, todėl pabandė tartis su nauja valdžia. Bet irgi nepavyko. Šiek tiek pagerėjus ekonominei padėčiai turėtų pagrindinės kryptys pamažu būti užkamšytos, tik vėlgi nelabai aiški valstybės strategija: lyg žada kurti naują nacionalinį vežėją, per jėgą (būtent toks įspūdis susidaro) atsitempia švedus, aiškina, kad derasi su kitom bendrovėm, bet rezultato kol kas jokio - jeigu niekas neateina sezono metu, tai žiemą tuo labiau niekas nesiverš. Be to, kodėl užsienio bendrovės turėtų veržtis, jei žadama kurti nacionalinį vežėją, kuris tikriausiai sulauks valstybės paramos? O gal didžiausia problema mūsų valdžios neprognozuojamumas ir menka kompetencija - sprendimai keičiasi kas savaitę, pasikeičia vadovas, viską nubraukia ir pradeda iš naujo. Verslui reikia stabilumo, o Lietuva nėra aukso kasykla, kad būtų verta tiek rizikuoti.

[Edd]

Latvija bendrovėms „Ryanair“ ir „airBaltic” padovanojo milijonus

Remiantis Latvijos valstybės kontrolės Prevencijos ir kovos su korupcija biuro perduota informacija, buvo iškelta baudžiamoji byla, praneša Latvijos dienraštis „Diena”. Nežinomybės uždanga, po kuria slėpėsi sąlygos, kuriomis į Latvijos rinką sutiko įeiti stambiausia Europos oro pervežimo bendrovė „Rynair”, ima sklaidytis, skelbia dienraštis...

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=22506699

Man tai įdomus pvz. forumietis alm ir kiti panašūs. Jis visą laiką gan negatyviai atsiliepė apie FlyLal ir tuo tarpu labai gerai vertino latvius. Visada rašė, kad maždaug viskas normalu, normali konkurencija, viskas gerai, nuo to, kad FlyLal išnyks bus tik geriau, nes tuščia vieta nebūna, airbaltic pradės plėstis Lietuvoje, ateis kitos kompanijos ir t.t. Tada vyko ginčai ir t.t. Dabar nereikia jokių ginčų, matom visi aiškiai kokia situacija, kaip viskas susiklostė.
Aiškino čia, kad kokie blogi FlyLal poelgiai. O dabar ateina nauja kompanija Skyways, parduoda bilietus ir po kelių dienų viską nutraukia. Puiku, nuostabus elgesys, gera kompanija. Airbaltic nutraukia skrydžius ir nusipirkusiems bilietus sako - skrisk per Rygą, arba neskrisk. Puiku, geras elgesys, kultūringa kompanija. Latvių (nacionalinės) kompanijos airBaltic atstovai viešai savo partneriams užsienyje aiškina, kad Lietuvoj tragiška ekonomikos padėtis ir iš viso neapsimoka iš ten skraidyti. Puiku, kokia kultūringa kompanija! Šleseris mėtosi notomis ir savo pranešimais primena Šustauską - puiku, kaip kultūringa.
Keisti tokie forumiečiai, keisti. Ar čia svarbiausia, kad atidarė reisą į Rygą iš Kauno?

[praetor]

Jeigu tokie galingi nuostoliai visose mažų valstybių aviakompanijose, tai kaip išgyvena Estijos ar Islandijos avialinijos?

Nes estai nesisakoja su grandioziniais pasaulio užkariavimo planais, skraido trumpesniais atstumais arba ten, kur patikrinta rinka, turi susitarimus su kitom oro linijom pagal bendrą kodą.

O Islandijos oro linijos ("Icelandair") atskira istorija. Man pasirodė jos labai aukštos lygio. Plius jų "kampas" yra tranzitiniai keleiviai į vakarus, atvykstamasis turizmas, vietinių gyventojų poreikiai (be jų, kaip bazinio vežėjo, labai daug ten kas ir neskraido, be to, be susisiekimo oru yra tik sezoninis keltas iš kito šalies galo nei sostinė) bei gera rinkodara.
Be to, jos priklauso grupei "Icelandair Group", kuri valdo aviaciniame versle Islandijoje viską iš esmės.

[Wycka]

Nieko panašaus - tai nepadėtų. Gal tai ir buvo FlyLAL optimistiniame scenarijuje, bet, deja, jam pastarasias laikmetis itin nepalankus. Laikinai gelbėtų tik beprocentinės ilgalaikės paskolos ar net dotacijos iš šalies. Paskutiniais mėnesiais minusas buvo beveik po 10 mln. kas mėnesį!

Jeigu tokie galingi nuostoliai visose mažų valstybių aviakompanijose, tai kaip išgyvena Estijos ar Islandijos avialinijos?

[Sula]

Kirba mintis, kad atsisakius pačios nuostolingiausios veiklos ir "varant į nulį ar bent simbolinį pliusą" ir sulaukus vasaros, reikalai būtų pasitaisę ir FlyLAL'as būtų išbridęs.

Nieko panašaus - tai nepadėtų. Gal tai ir buvo FlyLAL optimistiniame scenarijuje, bet, deja, jam pastarasias laikmetis itin nepalankus. Laikinai gelbėtų tik beprocentinės ilgalaikės paskolos ar net dotacijos iš šalies. Paskutiniais mėnesiais minusas buvo beveik po 10 mln. kas mėnesį!

[Wycka]

Šis straipsnis nėra vien tik tendencingas. Jis atspindi tai, kaip yra iš tikro.
Flylal akcijų paėmimas ir įkišimas kokių 30 mln. būtų buvusi mažesnė žala (visokeriopa), nei kad dabartinė nesąmonė. Manyčiau.

Aš abejoju, kad ir 100 milijonų būtų užtekę (skolos gi dar didesnės buvo). Ir vis tiek būtų dirbama į didelį minusą (dabartinėm ekonominėm sąlygom niekaip teigiamas rezultatas nesigautų).
Va dar vienas piarinis straipsnis ta tema Buvęs „flyLAL“ vadovas: Lietuvos išeitis – valstybinis vežėjas (Delfi). Tik va klausimas, kodėl tie tranzitiniai keleiviai turėtų skristi tuo mūsų nacionaliniu vežėju, siūlančiu geriausiu atveju keliolika krypčių po kartą per dieną, o ne tiesiai savomis aviakompanijomis, arba daugybe kitų firmų gerokai rimčiau ir patogiau siūlančių tą pačią skrydžių su persėdimu iš Rytų į Vakarus paslaugą (LOT, čekai, Malev, Austrian ar net tas pats Airbaltic).

Kas nors man paaiškinkite paprastais žodžiais, kaip 5 metų vaikui: Kodėl FlyLAL, matydama, kad minusas tik didėja, nestabdė pačių nuostolingiausių maršrutų dar 2008m. rudenį (bilietų platinimo)? Niekas manęs neįtikins, kad skrydžiai iš Vilniaus į Kopenhagą, Frankfurtą prie Maino, Amsterdamą, Maskvą ar Londoną buvo ir yra nuostolingi, gal būtų pakakę tol kol sunkmetis atsisakyti žiauriai nuostolingų skrydžių, o pergyvenus krizę vėl atidarinėti naujus. Kažkur yra paminėta, kad įmonė dideles viltis dėjo į privatų terminalą TVOU, tačiau jo nesulaukė. Kirba mintis, kad atsisakius pačios nuostolingiausios veiklos ir "varant į nulį ar bent simbolinį pliusą" ir sulaukus vasaros, reikalai būtų pasitaisę ir FlyLAL'as būtų išbridęs.

[alm]

Šis straipsnis nėra vien tik tendencingas. Jis atspindi tai, kaip yra iš tikro.
Flylal akcijų paėmimas ir įkišimas kokių 30 mln. būtų buvusi mažesnė žala (visokeriopa), nei kad dabartinė nesąmonė. Manyčiau.

Aš abejoju, kad ir 100 milijonų būtų užtekę (skolos gi dar didesnės buvo). Ir vis tiek būtų dirbama į didelį minusą (dabartinėm ekonominėm sąlygom niekaip teigiamas rezultatas nesigautų).

Va dar vienas piarinis straipsnis ta tema Buvęs „flyLAL“ vadovas: Lietuvos išeitis – valstybinis vežėjas (Delfi). Tik va klausimas, kodėl tie tranzitiniai keleiviai turėtų skristi tuo mūsų nacionaliniu vežėju, siūlančiu geriausiu atveju keliolika krypčių po kartą per dieną, o ne tiesiai savomis aviakompanijomis, arba daugybe kitų firmų gerokai rimčiau ir patogiau siūlančių tą pačią skrydžių su persėdimu iš Rytų į Vakarus paslaugą (LOT, čekai, Malev, Austrian ar net tas pats Airbaltic).

[praetor]

Gal dar bus neperskaičiusių, nors paskelbta gegužės 18d.:
Dulkėms nusėdus arba “Dobryj ranek Pani i Panove”
2009-05-18, 10:27
Šiuos pastebėjimus norėjosi parašyti dar vasario mėnesį, kai po ilgesnio laiko iš Vilniaus teko skristi su Čekų Avialinijomis. Tada, ankstyvą rytą, prieš įlipdamas į lėktuvą instinktyviai ieškojau lietuviškų laikraščių. Deja veltui, o šalia sėdinti moteris mane užkalbino anglų kalba su lietuvišku akcentu. Tada pagalvojau: kad ir kokios tos Lietuviškos avialinijos buvo, vistiek jos buvo savos: nereikėjo taip anksti keltis, mokėti ženkliai didesnes kainos, keliauti į Barseloną kone visą dieną. Ir lėktuve su kaimynu pradžioje pasisveikindavai lietuviškai, o kur dar Lietuviškas alus, laikraščiai su Lietuvškom naujienomis. Ir tik pagyvenusi orlaivio palydovė, prabilusi sklandžia Čekų kalba, “Dobryj Ranek Pani i Panove”, sugražino į niūrią dabartį.

Simboliška dar ir tai, kad šis įrašas pasirodys tada, kai praėjo keturi mėnesiai po veiklos sustabdymo. Teismas pagaliau apsisprendė dėl įmonės bankroto, ir kaip rašo laikraščiai, paskirtas bankroto admnistratorius atleis visus kelis šimtus flyLAL darbuotojų.

Kokias objektyvias ir neutralesnes išvadas galime padaryti nusėdus dulkėms (praėjus 4-5 mėnesiams po flyLAL veiklos sustabdymo)?

1. Vilniuje per šį laiką neatsirado jokia bazinė aviakompanija ir nors apie tai daug šnekama, formuojamos darbo grupės, susitinka inciatyvūs verslininkai, bet net ir esant labai geram finansavimui, norui, bei komandai, kažką suprantančiai aviacijos versle, šis procesas užtruks nemažiau kaip iki kito pavasario. Nebent kažkas anksčiau įsteigs 1 lėktuvo-2 reguliarių reisų aviakompaniją, iš kurios naudos tiek pat, kaip iš Lietuvos armijos su vienu tanku. Tuo tarpu dėl krizės ir susisiekimo sudėtingumo, keliaujančių į Lietuvą srautai grįžo 3-5 metus atgal, o ne paaugo, kaip buvo tikėtasi dėl Vilnius_Europos Kultūros Sostinė projekto, tame tarpe remto flyLAL.

2. Airbaltic is esmės pasitraukė iš Vilniaus (pervežtų keleivių skaičių iš Vilniaus, lyginant su praėjusias metais, susimažinę bene 3 kartus), patys gelbėdamiesi nuo sudėtingos situacijos, nebegaudami SAS keleivių srautų (SAS pardavė Airbaltic akcijas sausį) ir siaurėjant paramai iš finansiškai “bankrutuojančios” Latvijos valstybės ir “šešėlinio” Airbaltic savininko - susisiekimo ministro.

3. Paneigdama skraidančią frazę, sklandžiusią ore praeitų metų pabaigoje, kai buvo prabilta apie sudėtinga flyLAL padėtį: ”tegu bankrutuoja - šilta vieta tuščia nelieka”. Į Lietuvą nepradėjo skraidyti nei viena nauja rimta aviakompanija. Nepaisant didelių nuolaidų, mokamų tiesiogiai iš mokesčių mokėtojų pinigų (ilgainiui tai kainuos gerokai daugiau, negu reikėjo Lietuvos Avialinijoms išgelbėti) į Vilnių nebuvo pritraukta jokių stambių ar kažką naujo siūlančių avialinijų - niekam ta Lietuva nerūpi, jeigu negali iš to pinigų pasidaryti. Naujai pradėjusios skraidyti avialinijos kol kas nepasiūlė nieko naujo, nes visos jos (brussels, skyways) skraidys ten, kur anksciau skraidė ir flyLAL. Be to nėra jokių garantijų, kad šios kompanijos čia ilgam (ypač keistai elgiasi ta švediška).

4. Vidutinė skrydžių kaina pakilo trečdaliu arba dar daugiau, jeigu vertinti tokius maršrutus kaip Amsterdamas ar Londonas. Skrydžių trukmė arba susisiekimo patogumas taipogi dramatiškai suprastėjo.

5. Nors flyLAL - Lithuanian Airlines buvusios Lietuvos Avialinijos turėjo vidinių strateginių problemų (ne vien aplinka kalta), tačiau pagrindinių nesėkmingos pabaigos priežasčių reikėtų pirmiausia ieškoti valstybinių institucijų, prižiūrinčių aviacijos veiklą, trumparegiškume (susisiekimo ministerija, oro uostas, civilinės aviacijos adiministracija). Jie visi sėkmingai, su lietuvišku užsidegimu, pjovė šaką ant kurios sėdi. Ypač gaila, kad net solidžiai paruoštas naujas verslo planas ir jau suderinta parterystė su SAS neatsvėrė politikų baimės ieškoti susitarimo su neva sudėtingos reputacijos akcininkais.

Tai bus turbūt paskutinis įrašas šiame flylal blog'e. Šis blogas buvo sukurtas siekiant pateikti objektyvią informaciją iš įmonės vidaus, kai jos buvo pasigesta reketuojančiuose ir blogais straipsniais grasinančiais dienraščiuose (ramybė mainais už reklaminius pinigus) ir kai norėjosi išsakyti savo nuomone ne per spaudos pranešimus, bet tiesiai šviesiai. Vėliau blogas peraugo į ”ant ledo” likusių keleivių informavimo ir pagalbos centrą. Tikėjomės nors taip Jiems padėti.

Šaltinis: http://flylal.blogas.lt/dulkems-nuse...-panove-6.html

Šis straipsnis nėra vien tik tendencingas. Jis atspindi tai, kaip yra iš tikro.
Flylal akcijų paėmimas ir įkišimas kokių 30 mln. būtų buvusi mažesnė žala (visokeriopa), nei kad dabartinė nesąmonė. Manyčiau.

[Wycka]

Dulkėms nusėdus arba “Dobryj ranek Pani i Panove”

Gal dar bus neperskaičiusių, nors paskelbta gegužės 18d.:
Dulkėms nusėdus arba “Dobryj ranek Pani i Panove”
2009-05-18, 10:27
Šiuos pastebėjimus norėjosi parašyti dar vasario mėnesį, kai po ilgesnio laiko iš Vilniaus teko skristi su Čekų Avialinijomis. Tada, ankstyvą rytą, prieš įlipdamas į lėktuvą instinktyviai ieškojau lietuviškų laikraščių. Deja veltui, o šalia sėdinti moteris mane užkalbino anglų kalba su lietuvišku akcentu. Tada pagalvojau: kad ir kokios tos Lietuviškos avialinijos buvo, vistiek jos buvo savos: nereikėjo taip anksti keltis, mokėti ženkliai didesnes kainos, keliauti į Barseloną kone visą dieną. Ir lėktuve su kaimynu pradžioje pasisveikindavai lietuviškai, o kur dar Lietuviškas alus, laikraščiai su Lietuvškom naujienomis. Ir tik pagyvenusi orlaivio palydovė, prabilusi sklandžia Čekų kalba, “Dobryj Ranek Pani i Panove”, sugražino į niūrią dabartį.

Simboliška dar ir tai, kad šis įrašas pasirodys tada, kai praėjo keturi mėnesiai po veiklos sustabdymo. Teismas pagaliau apsisprendė dėl įmonės bankroto, ir kaip rašo laikraščiai, paskirtas bankroto admnistratorius atleis visus kelis šimtus flyLAL darbuotojų.

Kokias objektyvias ir neutralesnes išvadas galime padaryti nusėdus dulkėms (praėjus 4-5 mėnesiams po flyLAL veiklos sustabdymo)?

1. Vilniuje per šį laiką neatsirado jokia bazinė aviakompanija ir nors apie tai daug šnekama, formuojamos darbo grupės, susitinka inciatyvūs verslininkai, bet net ir esant labai geram finansavimui, norui, bei komandai, kažką suprantančiai aviacijos versle, šis procesas užtruks nemažiau kaip iki kito pavasario. Nebent kažkas anksčiau įsteigs 1 lėktuvo-2 reguliarių reisų aviakompaniją, iš kurios naudos tiek pat, kaip iš Lietuvos armijos su vienu tanku. Tuo tarpu dėl krizės ir susisiekimo sudėtingumo, keliaujančių į Lietuvą srautai grįžo 3-5 metus atgal, o ne paaugo, kaip buvo tikėtasi dėl Vilnius_Europos Kultūros Sostinė projekto, tame tarpe remto flyLAL.

2. Airbaltic is esmės pasitraukė iš Vilniaus (pervežtų keleivių skaičių iš Vilniaus, lyginant su praėjusias metais, susimažinę bene 3 kartus), patys gelbėdamiesi nuo sudėtingos situacijos, nebegaudami SAS keleivių srautų (SAS pardavė Airbaltic akcijas sausį) ir siaurėjant paramai iš finansiškai “bankrutuojančios” Latvijos valstybės ir “šešėlinio” Airbaltic savininko - susisiekimo ministro.

3. Paneigdama skraidančią frazę, sklandžiusią ore praeitų metų pabaigoje, kai buvo prabilta apie sudėtinga flyLAL padėtį: ”tegu bankrutuoja - šilta vieta tuščia nelieka”. Į Lietuvą nepradėjo skraidyti nei viena nauja rimta aviakompanija. Nepaisant didelių nuolaidų, mokamų tiesiogiai iš mokesčių mokėtojų pinigų (ilgainiui tai kainuos gerokai daugiau, negu reikėjo Lietuvos Avialinijoms išgelbėti) į Vilnių nebuvo pritraukta jokių stambių ar kažką naujo siūlančių avialinijų - niekam ta Lietuva nerūpi, jeigu negali iš to pinigų pasidaryti. Naujai pradėjusios skraidyti avialinijos kol kas nepasiūlė nieko naujo, nes visos jos (brussels, skyways) skraidys ten, kur anksciau skraidė ir flyLAL. Be to nėra jokių garantijų, kad šios kompanijos čia ilgam (ypač keistai elgiasi ta švediška).

4. Vidutinė skrydžių kaina pakilo trečdaliu arba dar daugiau, jeigu vertinti tokius maršrutus kaip Amsterdamas ar Londonas. Skrydžių trukmė arba susisiekimo patogumas taipogi dramatiškai suprastėjo.

5. Nors flyLAL - Lithuanian Airlines buvusios Lietuvos Avialinijos turėjo vidinių strateginių problemų (ne vien aplinka kalta), tačiau pagrindinių nesėkmingos pabaigos priežasčių reikėtų pirmiausia ieškoti valstybinių institucijų, prižiūrinčių aviacijos veiklą, trumparegiškume (susisiekimo ministerija, oro uostas, civilinės aviacijos adiministracija). Jie visi sėkmingai, su lietuvišku užsidegimu, pjovė šaką ant kurios sėdi. Ypač gaila, kad net solidžiai paruoštas naujas verslo planas ir jau suderinta parterystė su SAS neatsvėrė politikų baimės ieškoti susitarimo su neva sudėtingos reputacijos akcininkais.

Tai bus turbūt paskutinis įrašas šiame flylal blog'e. Šis blogas buvo sukurtas siekiant pateikti objektyvią informaciją iš įmonės vidaus, kai jos buvo pasigesta reketuojančiuose ir blogais straipsniais grasinančiais dienraščiuose (ramybė mainais už reklaminius pinigus) ir kai norėjosi išsakyti savo nuomone ne per spaudos pranešimus, bet tiesiai šviesiai. Vėliau blogas peraugo į ”ant ledo” likusių keleivių informavimo ir pagalbos centrą. Tikėjomės nors taip Jiems padėti.

Šaltinis: http://flylal.blogas.lt/dulkems-nuse...-panove-6.html

[Al1]

Šiaip mano nuomone yra du variantai: pirmas, dabar teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl kažkokių (gal ir negerų) priežasčių, antras, licenzija buvo sustabdyta pažeidžiant formalumus ir tai gavosi (galbūt vėlgi dėl negerų priežasčių) kaip Flylalui naudingas sprendimas, leidžiantis kada nors nuostolių ieškoti. Nes kad jie nustos skraidyt jau buvo neišvengiama, ir tas būtų atsitikę (turbūt net ir tą pačią dieną - buvo tokių gandų išvakarėse) ir be licenzijos sustabdymo.

Nuostolius, del kuriu jie patys (flylal) ir buvo kalti, ismelzti is valstybes. Vat taip ir susikraunami turtai. O jus manot, kad reikia dirbti? Dirbti reikia galva, kuriant visokiu machinaciju schemas bei jas igyvendinti.

[alm]

vtv.lt 2009.05.28
Teismas iš dalies patenkino "flyLAL – Lithuanian Airlines" skundą

http://www.zebra.lt/lt/aktualijos/ve...009-05-29.html

Šiaip mano nuomone yra du variantai: pirmas, dabar teismas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl kažkokių (gal ir negerų) priežasčių, antras, licenzija buvo sustabdyta pažeidžiant formalumus ir tai gavosi (galbūt vėlgi dėl negerų priežasčių) kaip Flylalui naudingas sprendimas, leidžiantis kada nors nuostolių ieškoti. Nes kad jie nustos skraidyt jau buvo neišvengiama, ir tas būtų atsitikę (turbūt net ir tą pačią dieną - buvo tokių gandų išvakarėse) ir be licenzijos sustabdymo.