Parašė Al1
					
						
						
							
							
							
							
								
								
								
								
									Rodyti pranešimą
								
							
						
					
				
				
			
		Išvis, kas per hiperaktyvumo priepuolis savivaldybėje VT klausimais? Vos ne kasdien gimsta kažkokios radikalios reformų idėjos, jas bandoma įgyvendinti per jėgą, o pritrūkus gazo, tenka gėdingai atsitraukti. Juk akivaizdu, kad šitokiai reformai (stilium "nuo šiandien panaikinam") pasipriešinimas bus maksimalus.


 Kainas jie sau leidžia laikyt santykinai mažas, o dar ir kvitus ne visada duoda, nuolaidų nesuteikia, neparduoda terminuotų (mėnesinių), o tik vienkartinius bilietus, važinėja tik pelningu metu ir pelningomis vietomis, A juostomis naudotis gali, tvarkaraščių laikytis neprivalo, vienintelis principas - atsirasti stotelėj prieš atvažiuojant autobusui/troleibusui (geriausia, kol jo dar nesimato atvažiuojant). Užtat jie lankstesni su savo maršrutais - visuomeninio plėtra su jais tiesiog nespėja, tad mikriukai aptarnauja tolimas vietas, kuriose padaugėjo gyventojų. Ir dėl naudojamų transporto priemonių ir dėl tvarkaraščio nesilaikymo gali važinėti gerokai greičiau. Be to, kitų eismo dalyvių taip nemėgstamas mikriukų vairuotojų elgesys keliuose, ypač keleivių išleidimas ir paėmimas ne stotelėse, o kur šie paprašo, keleivių akimis yra labai didelis patogumas. Pridėjus tai, kad skirtingai nei troleibuse mikriuke oficialiai visos vietos sėdimos (realiai - didesnė pusė), mikriuke komfortabiliau tokiais aspektais kaip oro temperatūra ir kvapai (potencialūs pakeleiviai), nieko keisto, kad mikriukai susirenka didžiulę dalį mokių keleivių iš gyventojų, neturinčių teisės į transporto lengvatas, grupės. Taip paprastai pašalinus dalį populiariausių mikriukų šitas didelis gyventojų segmentas gali labai nukentėti, o situacija spūsčių atžvilgiu tapti neprognozuojama. Mikriukų problema komplikuota - ir su jais negerai, ir be jų neišeina. Visa tai primena situaciją iš filmo, kai veikėją užspaudęs akmuo jam tuo pačiu ir palaiko gyvybę - neleidžia žaizdai nukraujuoti.
 Kainas jie sau leidžia laikyt santykinai mažas, o dar ir kvitus ne visada duoda, nuolaidų nesuteikia, neparduoda terminuotų (mėnesinių), o tik vienkartinius bilietus, važinėja tik pelningu metu ir pelningomis vietomis, A juostomis naudotis gali, tvarkaraščių laikytis neprivalo, vienintelis principas - atsirasti stotelėj prieš atvažiuojant autobusui/troleibusui (geriausia, kol jo dar nesimato atvažiuojant). Užtat jie lankstesni su savo maršrutais - visuomeninio plėtra su jais tiesiog nespėja, tad mikriukai aptarnauja tolimas vietas, kuriose padaugėjo gyventojų. Ir dėl naudojamų transporto priemonių ir dėl tvarkaraščio nesilaikymo gali važinėti gerokai greičiau. Be to, kitų eismo dalyvių taip nemėgstamas mikriukų vairuotojų elgesys keliuose, ypač keleivių išleidimas ir paėmimas ne stotelėse, o kur šie paprašo, keleivių akimis yra labai didelis patogumas. Pridėjus tai, kad skirtingai nei troleibuse mikriuke oficialiai visos vietos sėdimos (realiai - didesnė pusė), mikriuke komfortabiliau tokiais aspektais kaip oro temperatūra ir kvapai (potencialūs pakeleiviai), nieko keisto, kad mikriukai susirenka didžiulę dalį mokių keleivių iš gyventojų, neturinčių teisės į transporto lengvatas, grupės. Taip paprastai pašalinus dalį populiariausių mikriukų šitas didelis gyventojų segmentas gali labai nukentėti, o situacija spūsčių atžvilgiu tapti neprognozuojama. Mikriukų problema komplikuota - ir su jais negerai, ir be jų neišeina. Visa tai primena situaciją iš filmo, kai veikėją užspaudęs akmuo jam tuo pačiu ir palaiko gyvybę - neleidžia žaizdai nukraujuoti.
							
						

 
							
						 
							
						
Comment