[KAU] Tramvajus Kaune

[Gator]

Čia kažkas jau buvo taip paspėliojęs:
Rengiant Kaunui skirtą studiją ieškota kuo paprastesnių variantų, kad nereikėtų imtis sunkių inžinerinių sprendimų.

[bato_usai]

eFKa Elis

Ekspertai pagaliau tarė žodį: tramvajaus linija – geriausias pasirinkimas siekiant persodinti kauniečius į viešąjį transportą. Jeigu miesto valdžia nemindžikuos vietoje, 2032-aisiais bus galima riedėti bėgiais.

Kauno taryba užsakė 200 tūkst. eurų kainavusią galimybių studiją, kuri turėtų tapti kelrodžiu miesto politikams siekiant sumažinti automobilių skaičių gatvėse ir užtikrinti greitesnį bei patogesnį susisiekimą viešuoju transportu.

„Tramvajus galėtų būti geriausias sprendimas Kaunui“, – įsitikinęs studiją parengusios bendrovės „Smart Continent LT“ vadovas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Andrius Jaržemskis.

Jeigu Kauno valdžia labai greitai apsispręstų dėl projekto ir neatsirastų didelių kliūčių, surastų bent 250 mln. eurų, keleiviai bėginiu transportu galėtų riedėti maždaug 2030–2032 metais.

„Šis projektas jau skirtas kitai miesto gyventojų kartai, nes darbai tikrai užtruks ilgai“, – pridūrė A.Jaržemskis.

Išskyrė psichologinį akcentą

Studijos autoriai darbo metu apsilankė keliuose panašaus dydžio užsienio miestuose – Taline (Estija), Torūnėje (Lenkija) ir su Kaunu susigiminiavusioje Brešoje (Italija), taip pat domėjosi transporto situacija Alikantėje (Ispanija).

„Tokio dydžio miestuose tramvajai pasiteisina ir žmonės bent iš dalies iš automobilių persėda į tramvajus“, – pareiškė A.Jaržemskis.

Pasak jo, tiesti metro Kaune neverta, nes per mažai gyventojų, o investicijos būtų milžiniškos.

Transporto ekspertas pasiūlymą grindė ne tik patogumu keleiviams.

„Net mokslo publikacijose minima, kad tramvajus formuoja miesto estetinį įvaizdį. Mokslininkai surinko įrodymų, kad į autobusą ar troleibusą žmonės mažiau linkę sėsti negu į bėginę transporto priemonę“, – kalbėjo A.Jaržemskis.

Jo nuomone, tokį reiškinį būtų galima paaiškinti erdvės patogumo pojūčiu, mat autobuse ir troleibuse yra mažiau erdvės.

„Šioje vietoje pasireiškia psichologiniai veiksniai. Ekonominiais sumetimais norėtume matyti visiškai užpildytą transporto priemonę, tačiau žmonės šito nenori ir tokiu atveju geriau renkasi automobilį. Tramvajus ir metro suteikia psichologinį privalumą“, – įsitikinęs A.Jaržemskis.

Tyrė kauniečių įpročius

Studijos autoriai apklausė 10 tūkst. kauniečių ir išsiaiškino įprastus jų judėjimo maršrutus mieste.

Įvertinus surinktus duomenis išryškėjo ir galima tramvajaus linija. Ji prasidėtų Šiaurės prospekto gale, tuomet nusidriektų Pramonės prospektu, K.Baršausko ir Tunelio gatvėmis, Karaliaus Mindaugo prospektu, Birštono bei Šv.Gertrūdos gatvėmis ir užsibaigtų ties Kauno pilies žiedu.

Koks tolesnis studijos likimas?

„Pirmiausia reikėtų įvertinti esamus teisės aktus ir reikalingus pakeitimus, nes lig šiol juose tramvajus nebuvo numatytas“, – svarstė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Dėl reikalingų pakeitimų neturėtų kilti didelių trukdžių, nes apie šiuolaikiškus tramvajus jau svarsto ir kitų šalies miestų atstovai, tramvajai užsienyje tampa vis populiaresni.

„Breša yra mažesnis miestas už Kauną, turi metro liniją, tačiau nusprendė imtis ir tramvajaus linijos“, – pateikė pavyzdį savivaldybės atstovas.

Kita svarbi sėkmės dedamoji – finansavimas.

M.Matusevičiaus žiniomis, kituose Europos miestuose mažiausiai 50 proc. lėšų tokiems projektams skiriama iš ES bei valstybės biudžeto.

„Jeigu labai sektųsi, tramvajus Kaune galėtų riedėti ne anksčiau kaip 2030 metais. Kol kas sunku kalbėti apie tikslias detales, tačiau tramvajaus linija galėtų eiti gatvių viduriu“, – svarstė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas M.Matusevičius.

Tramvajui reikia kuo platesnių ir tiesesnių gatvių, o Kaunas šiuo požiūriu yra labai palankus miestas.

Reikės rimtai pasiruošti

Lietuvoje nėra tramvajaus linijų statybų bei naudojimo praktikos, todėl prireiks daugybės naujovių – sukurti projektavimo standartus, pritaikyti Kelių eismo taisykles.

„Statant tiltus ar viadukus jau reikėtų taikyti kitokius reikalavimus, nes tramvajai yra gerokai sunkesni už autobusą – gali sverti iki 30 tonų“, – pateikė pavyzdį transporto ekspertas A.Jaržemskis.

Jo nuomone, tai neturėtų būti didelės kliūtys, mat teisiškai galima pasiremti kitų ES šalių standartais, o vėliau galvoti apie savo teisės aktus.

Atliekant studiją daugiausia remtasi Vokietijos bei Austrijos standartais.

Procedūras smarkiai paspartintų Kauno valdžios sprendimas imtis tramvajaus projekto, mat panašios idėjos vėl sklando ir Vilniaus savivaldybės koridoriuose. Pagal gyventojų skaičių tramvajus tiktų ir Klaipėdai.

Sostinės valdžia beveik prieš du dešimtmečius jau labai rimtai svarstė tiesti greitojo tramvajaus linijas ir buvo atsidūrusi baigiamojoje stadijoje. Tąkart planuota nutiesti 3 linijas. Sumanymo atsisakyta daugiausia dėl kilusių abejonių, kaip tramvajaus liniją įkomponuoti sostinės Senamiestyje jam nepakenkiant.

Rengiant Kaunui skirtą studiją ieškota kuo paprastesnių variantų, kad nereikėtų imtis sunkių inžinerinių sprendimų.

„Tramvajus turi važiuoti ten, kur yra daugiausia žmonių, tačiau tiek Vilniuje, tiek Kaune teritorijos tankiai užstatytos, todėl tektų imtis inžinerinių tinklų iškėlimo, požeminės infrastruktūros sutvarkymo, laikytis kultūros paveldo reikalavimų“, – aiškino A.Jaržemskis.

Atliko tik dalį svarbaus darbo

Atsisakiusi tramvajaus projekto Vilniaus valdžia pasirinko greitųjų autobusų plėtrą, tačiau norint pasinaudoti jų privalumais taip pat būtinos tam tikros sąlygos – fiziškai atskirtos eismo juostos, keleivių privežimo sistema.

„Tokios infrastruktūros sukūrimas yra šiek tiek pigesnis negu tramvajaus linija, tačiau įvertinus psichologinį momentą ir bendrą transporto patrauklumą greitieji autobusai gerokai pralaimi“, – įsitikinęs A.Jaržemskis.

Pasak jo, blogiausia, kas gali nutikti, – išleisti krūvą pinigų ir nepasiekti pagrindinio tikslo – nesumažinti mieste lengvųjų automobilių srauto.

Vilniuje sukurtas autobusų tinklas nėra greitųjų autobusų sistema, kaip ji suprantama užsienio šalyse, mat jis neturėtų įsilieti į bendrą transporto srautą. Tokiomis linijomis autobusai rieda Stambule (Turkija).

„Greitieji autobusai Vilniuje atsirado siekiant patikrinti, kaip atrodytų situacija pertvarkius transportą, kai yra pagrindiniai greitieji ir visi kiti juos aptarnaujantys maršrutai“, – kalbėjo A.Jaržemskis.

Jo nuomone, tai buvo savotiškas pasiruošimas prieš žengiant kitą žingsnį – tiesiant tramvajaus ar metro linijas. Bandymas pavyko, sistema veikė, tačiau to kito žingsnio niekas taip ir nežengė.

Nepaisant pasigirstančios kritikos, vilniečiai naujovės smarkiai nesupeikė.

„Greitieji autobusai Vilniuje – geriau negu nieko“, – įsitikinęs A.Jaržemskis.

Patarė atsikratyti mitų

„Jeigu Kauno valdžiai pavyks rasti lėšų tramvajaus linijai, keleivių netrūks“, – mano Lietuvos keleivių vežimo asociacijos vadovas Gintaras Nakutis.

Pasak jo, būtent investicijų trūkumas daugiausia užkirto kelią tramvajaus projektui Vilniuje. Savivaldybės administracija nesiėmė darbų savo jėgomis, o Vyriausybė idėjos privalumais nepatikėjo.

Teisinių formalumų tvarkymas neturėtų kelti didelių rūpesčių. Šioje srityje galima pasinaudoti vilniečių patirtimi, nes teisės aktų pakeitimo projektai jau buvo paruošti.

G.Nakutis priminė, kad visų miestų vadovams teks rimtai pagalvoti apie viešojo transporto pertvarkymą dėl griežtėjančių ES aplinkos apsaugos reikalavimų. Štai nuo 2027-ųjų pradžios viešasis transportas didžiuosiuose miestuose turi būti varomas alternatyviais degalais, o vienas tramvajus pakeičia 2–3 autobusus.

„Gera proga imtis reikšmingų sumanymų, o žinant, kaip greitai projektai įsisuka Kaune, tramvajaus linija atrodo visiškai įgyvendinama idėja“, – įsitikinęs asociacijos vadovas.

Jo skaičiavimais, priėmus sprendimą darbai užtruktų apie 2–4 metus, o išleistos lėšos turėtų atsipirkti per 20–25 metus.

G.Nakutis taip pat siūlė atsikratyti kai kurių tebesklandančių mitų, susijusių su tramvajais. Vienas jų – keliamas triukšmas. Klaidingos nuostatos galėjo susiformuoti prieš kelis dešimtmečius pasivažinėjus tramvajumi Latvijoje ar Lenkijoje.

„Naujos kartos tramvajuose šios problemos neliko“, – tikino asociacijos vadovas.

Tramvajus Kaune jau riedėjo, bet kitoks

Nuo XIX amžiaus pabaigos Kaune veikė arklinis tramvajus (vadinamoji konkė) – arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių. Tramvajaus linija buvo atidaryta 1892-ųjų gegužės 24 dieną Rotušės aikštėje vykusių iškilmių metu ir driekėsi dabartinėmis Vilniaus, Birštono gatvėmis, Laisvės alėja, taip pat Gedimino ir Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties.

1929-ųjų balandį arklinis tramvajus buvo uždarytas, nes neatlaikė 1924 metais Kaune pasirodžiusių autobusų konkurencijos.

Tais pačiais metais siūlyta įrengti elektrinį tramvajų ir net numatyti maršrutai – Rotušė–Panemunė ir Rotušė–Ukmergės gatvė. Elektrinio tramvajaus įrengimas būtų kainavęs apie 4,5 mln. litų – tai milžiniška tiems laikams pinigų suma, todėl sumanymo teko atsisakyti.

Vilniuje arklinis tramvajus veikė dar trumpiau – nuo 1893 iki 1925 metų.

Metro – per mažai, nori ir kitokio transporto

Nors Brešoje (Italija) jau veikia metro linija, šio Lombardijos regione esančio miesto valdžia nusprendė įrengti ir 11,3 kilometro ilgio tramvajaus liniją. Iš Pendolinos rajono jis nusidrieks per istorinį centrą ir pasieks Mugės aikštę, numatyta įrengti 21 stotelę. Tramvajaus linija daugiausia skirta vakarinei Brešos daliai, kurios nepasiekia metro linija.

Beveik visos reikalingos lėšos bus skirtos iš Italijos valstybės biudžeto. Brešos miesto valdžia sprendimą dėl tramvajaus linijos priėmė 2022-ųjų pradžioje, o iki praėjusių metų pradžios buvo tvarkomi formalumai, susiję su privataus turto paėmimu.

[PoDV]

Štai kaip įsivaizduočiau tramvajų Kaune:



Reikia tikėtis bus Light Rail, su prioritetais ir skirtingų lygių sankryžomis kur reikia, būtų miesto VT stuburas, tiesiamas pagrindinėse gatvėse su P+R galinėse stotelėse. Ir tai manau būtų puiki proga išnaudoti Studentų gatvės akligatvį kaip VT magistralę. Pirmasis maršrutas būtų užžiedinamas per Sukilėlių pr. ir Varnių tiltą pagriebiant Vilijampolę. Kas dėl KM, tai manau puikus variantas susiaurinant tą autostradą bei suteikiant VT kur jo fiziškai nėra, nors potencialo turi (Akropolis, arena, Mokslo sala, Minkovskių kvartalas) bei prisidėtų prie Kaunakiemio gatvės konversijos nes tas šiukšlynas miesto centre visai netinka.

Labai patinka idėja per LEZ apjungti su oro uostu, taip pat atšakos į Šilainius.
Realiai jau būtų neblogas VT stuburas jei būtų įgyvendinta savivaldybės siūloma linija per Baršausko g. + atšaka į LEZ/oro uostą ir atšakos į Šilainius.
Tuo pačiu pagerėtų susisiekimas geležinkeliu šiaurės rytinės miesto dalies gyventojams. Oro uoste būtų galima persėsti į traukinius važiuojančius į kone visas keturias pasaulio puses (Vilnius, Varšuva, Ryga, Klaipėda)

[Palpatine]

Kiek pastebėjau, tai tramvajų tinklai ir būna orientuoti į miesto centrus (jau forume tas buvo ne kartą rašyta man atrodo), t.y. Kauno atveju pavyzdys būtų iš Šilainių į Dainavą, linija(-os) vis tiek eitų per Centrą, kuriame dubliuotųsi kelios linijos, ir važiavimo dažnis būtų didžiausias. Todėl ir ta perspektyvinė linija Darnaus judumo plane, kuri eina iš Kaniūkų link Taikos pr. galo ne per Centrą, o per Varnių tiltą, nėra gal pat geriausias sprendimas. Kaunas gan kompaktiškas miestas, tai čia tikrai manau galėtų ir turėtų viskas per centrą eiti.
Čia keli pavyzdžiai iš miestų grubiai panašaus dydžio į Kauną ar bent jau su <1 mln. gyventojų:
Augsburgas: https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_...-_Netzplan.png
Ryga: https://maps.wikimedia.org/img/osm-i...de0d3011fd6efc
Talinas: https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_...n_tram_map.svg
Olštynas: https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_...ay_network.svg

Aš nesakau, kad nereikia važiuoti per centrą, gal ne taip išsireiškiau. Turiu onemyje, kad visų maršrutų galinė stotelė yra senamiestis ir visi eina per Šv. Gertrūdos gatvę reiškiant, kad persėsti gautųsi tik tenai.

[ne robotas]

Mano išsivaizduojama tramvajaus sistema. Dauguma linijų eitu dabartiniais pagrindiniais maršrutus pakeičiant nemažą dalį autobusų ir troleibusų maršrutų.

[gazebo]

Sutinku, pilies žieds galėtų virsti visu VT mazgu su peronais, Lituanika konversuotis. Bet žiūrint į maršrutus, kažkaip atrodo, kad Kaunas nori vaizdiotis kaip megapolis kur visi maršrutai per visą miestą 20-30km važiuoja į centrą. net ir persėdimo galimybės tinkamos tik sakyčiau Garviavos kryptimi, o visi kiti ratais kvadratais per centrą grūstūsi, pvz Šilainių gyventojam reiktų važiuot iki pilies ir persėsti ten kad nuvažiuotų į Baršausko g. O ir kelionė su persėdimais viename taške nebebūt tokia trumpa važinėjant ratais kvadradais.

Nors būt įdomu paskaityti tą studiją

Kiek pastebėjau, tai tramvajų tinklai ir būna orientuoti į miesto centrus (jau forume tas buvo ne kartą rašyta man atrodo), t.y. Kauno atveju pavyzdys būtų iš Šilainių į Dainavą, linija(-os) vis tiek eitų per Centrą, kuriame dubliuotųsi kelios linijos, ir važiavimo dažnis būtų didžiausias. Todėl ir ta perspektyvinė linija Darnaus judumo plane, kuri eina iš Kaniūkų link Taikos pr. galo ne per Centrą, o per Varnių tiltą, nėra gal pat geriausias sprendimas. Kaunas gan kompaktiškas miestas, tai čia tikrai manau galėtų ir turėtų viskas per centrą eiti.
Čia keli pavyzdžiai iš miestų grubiai panašaus dydžio į Kauną ar bent jau su <1 mln. gyventojų:
Augsburgas: https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_...-_Netzplan.png
Ryga: https://maps.wikimedia.org/img/osm-i...de0d3011fd6efc
Talinas: https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_...n_tram_map.svg
Olštynas: https://en.wikipedia.org/wiki/Trams_...ay_network.svg

[ne robotas]

Pagal galimybių studijos analizes buvo nagrinėjami šie maršrutai:
Savivaldybė lygtais JAU ruošiasi statyti maršrutą C

Žiūrint į šį planą, atrodo, kad autobusų ir troleibusų nepakeis, nes dauguma žmonių ir pagrindinių traukos taškų už Centro, Savanorių ir Baršausko pr. ( Kaip Kauno klinikas Žaliakalnį ) nepasieks, tad man biški klausimas koks tokio tramvajaus sistemos tikslas. Turiu įtarima, kad jei tokia sistema būtu statoma, nebeliks pinigų autobusam ir troleibusam, tai važiuos dar rečiau negu dabar.

[Gator]

Sutinku, pilies žieds galėtų virsti visu VT mazgu su peronais, Lituanika konversuotis. Bet žiūrint į maršrutus, kažkaip atrodo, kad Kaunas nori vaizdiotis kaip megapolis kur visi maršrutai per visą miestą 20-30km važiuoja į centrą. net ir persėdimo galimybės tinkamos tik sakyčiau Garviavos kryptimi, o visi kiti ratais kvadratais per centrą grūstūsi, pvz Šilainių gyventojam reiktų važiuot iki pilies ir persėsti ten kad nuvažiuotų į Baršausko g. O ir kelionė su persėdimais viename taške nebebūt tokia trumpa važinėjant ratais kvadradais.

Nors būt įdomu paskaityti tą studiją

I maps įvedus Šilainiai ir Baršausko G.
Rekomenduojamas maršrutas per nuokalnės G 17min 10.4 KM.
Alternatyvus maršrutas per pilį 21min ir 10.8km.

Nėra čia toks labai per aplinkui...

[Palpatine]

Sakyčiau, kad čia kaip tik yra puiki proga konvertuoti Lituanicos kompleksą, ir į jį puikiai įtraukti tramvajų, bei kitą viešąjį transportą.

Sutinku, pilies žieds galėtų virsti visu VT mazgu su peronais, Lituanika konversuotis. Bet žiūrint į maršrutus, kažkaip atrodo, kad Kaunas nori vaizdiotis kaip megapolis kur visi maršrutai per visą miestą 20-30km važiuoja į centrą. net ir persėdimo galimybės tinkamos tik sakyčiau Garviavos kryptimi, o visi kiti ratais kvadratais per centrą grūstūsi, pvz Šilainių gyventojam reiktų važiuot iki pilies ir persėsti ten kad nuvažiuotų į Baršausko g. O ir kelionė su persėdimais viename taške nebebūt tokia trumpa važinėjant ratais kvadradais.

Nors būt įdomu paskaityti tą studiją

[Magician]

Labai įdomu, kodėl visi maršrutai turi eit į pilį Suprantu, kad centras and all, bet galima ir skersai jį praeit.

Sakyčiau, kad čia kaip tik yra puiki proga konvertuoti Lituanicos kompleksą, ir į jį puikiai įtraukti tramvajų, bei kitą viešąjį transportą.

[Visdarlietus]

Manau prie pilies būtų kažkas panašaus kaip Olštyne prie Didžiųjų vartų (Wielka brama).

[Litch]

Kaip manot, ar tramvajaus linija užmuša galimybę potencialiam KM užstatymui?

Priešingai manau tai būtų pirmas žingsnis link jo humanizavimo.

[Auwris]

Pagal galimybių studijos analizes buvo nagrinėjami šie maršrutai:
Savivaldybė lygtais JAU ruošiasi statyti maršrutą C

Bet kokiu atveju turbūt Pilies mazgo zonoje nusimatytų nemaži pertvarkymai

[Optimistas]

Kaip manot, ar tramvajaus linija užmuša galimybę potencialiam KM užstatymui?

[Palpatine]

Pagal galimybių studijos analizes buvo nagrinėjami šie maršrutai:
Savivaldybė lygtais JAU ruošiasi statyti maršrutą C

Labai įdomu, kodėl visi maršrutai turi eit į pilį Suprantu, kad centras and all, bet galima ir skersai jį praeit.

Beje, nuorodą gal galima į dokumentą?

[Kaid]

Pagal galimybių studijos analizes buvo nagrinėjami šie maršrutai:
Savivaldybė lygtais JAU ruošiasi statyti maršrutą C

[Gator]

Kas čia? Tavo siūlymas?

[Lettered]

[Tomas]

Turbūt priklausys nuo krabo reakcijos į studiją.

Studija krabo užsakyta, tai galima manyti, kad joje įrašyta tai, ko norėjo krabas.

[acetonas]

Kažin kiek tramvajaus Kaune gerbėjų ruošiasi artimiausiuose savivaldybių rinkimuose balsuoti už koncervatorius?

Turbūt priklausys nuo krabo reakcijos į studiją.