Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[Savitarnos kasa]

Išsikraustot į visokius dievo pamirštus užmiesčius, po to savo vaikus kankinant su ankstyvais žadintuvais. Ten niekas ir nekvescionuoja jūsų automobilio, gi kaime nėra viešojo ir niekada nebus, nes aplink stoteles gyventojų tankio nebus kol jūsų bei kaimynų namų neišpirks ir nenugriaus daugiabučiams.

[ejs-ejs]

šiandien Vilniuje - 20, bet ką ten tie vaikai. Išauga paskui išlepę!

Tas -20 kažką turi reikšti?
Jei labai pasisekdavo, nuo -25 nereikdavo eiti į mokyklą. Kitaip - marš apie kilometrą nevalytais keliais iki pirmos VT stotelės.

Nemačiau pakeliui numirusių ar sušalusių.

[Skeptikas]

šiandien Vilniuje - 20, bet ką ten tie vaikai. Išauga paskui išlepę!

Dar su ginklu ir botagais priversti eiti 20 kilometrų į kalną, į abi puses, per trimetrines pusnis! Šiaip prie tokio šaltuko didelė dalis tėvų išvis neleidžia vaikų į mokyklą, nesmė. Taip pat šiandien -20? Gal kažkur laukuose ir buvo, centre ryte kiek mačiau buvo apie -15. Irgi nesmė, pamatysime šiandien užgavienių šventėje šimtus vargšiukų sušalusių vaikų, kurie išsišiepę bėgios lauke.

Bet teisingai, čia nenuginčijamas mokslinis argumentas šioje temoje: https://www.youtube.com/watch?v=phSxxVJCZsc

[digital]

šiandien Vilniuje - 20, bet ką ten tie vaikai. Išauga paskui išlepę!

Minusinė temperatūra būna tik kelis mėnesius per metus. Deja, bet visais kitais metų laikais tokių vežančių nelabai sumažėja.

[abruo]

Miestas turi rūpintis tais, kurie gyvena centre ir daugiabučių rajonuose, o ne priemiesčių gyventojais. Jei jau gyveni priemiestyje, tai susitaikyk, kad aplink bus pievos, purvynai, kad nebus šaligatvių, gatvių apšvietimo, gal net asfalto, kad visur reikės važiuoti su mašina ir pan. Labai nori - susimeti su kaimynais ir pasidarai, ko reikia. Bet nedejuok, kad atvažiavus į miestą tenka spūstyse stovėti ir už parkingą mokėti.

Šiaip iš tiesų, kiekvienas atvejis unikalus ir ypatingas. Jei gyveni užmiesty, jei turi sergančius ar neįgalius artimuosius, jei dažnai važinėji į kokią nors sodybą/kaimą, jei nuolat tenka vežti kokius nors krovinius dėl darbo reikalų, tai natūraliai rinksies turėti automobilį. Jei viso to neturi, protingiau yra apsiriboti VT/dviračiu/peščiomis, derinant šiuos būdus, ir nesukti galvos dėl automobilio. Tada reikalauji miesto valdžios, kad tobulintų VT, tiestų dviračių takus etc. Abu gyvenimo būdai natūralūs ir suprantami. Viskas, ko reikia – pripažinti kad egzistuoja jie abu, o ne vienas (automobilinis).

[Julius.ste]

Paprastas pavyzdys, kiek tokių dviračių, kurie išsprendžia daugumą jūsų išvardintų problemų, esat matę Vilniuje?


Aš nemačiau nei vieno. Kodėl? Nes jeigu žmogus nusipirks tokį, visi aplinkui sakys pažiūrėk į tą lochelį, suaugęs vyras su kažkokiu dviračiu vaikus vežioja, matyt ubagėlis mašinos negali įpirkti... ir bendrai yra nulis infrastruktūros kur galima būtų laikyti tokį dviratį gyvenant bute mieste.

Teisybės dėlei, tokių keletas yra Vilniuje. Jie nėra per daug patogus variantas, kaip ir kažkas minėjo, dėl savo gabaritų. Ir tokio dviračio laikymui reikia nemažai vietos.
Long John (front loader) ar long tail tipo dviračiai yra manevringesni ir patogesni. Tokio tipo Vilniuje važinėja keliolika. Kai kurie visais metų laikais.
Dėl ūbagiškumo, tai čia jau kaip pažiūrėsi. Geriau kuo daugiau tokių ūbagų.


Bendrai, yra tiesiog pasirinkimas. Ar nori važinėti kas dieną automobiliu, ar ne. Ar nori gyventi priemietyje ir turėti veją už lango, ar gali pasitenkinti ankštesniu butu ir pėsčiomis per 15 minučių pasiekti Senamiestį/Centrą. Ir pagal taip kaip nusprendei gali pasirinkti priemones.

O kad nebūtų teoriniai pasvaičiojimai, tai paminėsiu, jog pats sėkmingai vežu vaikus dviračiu. O esant kitoms aplinkybėms nevengiu ir automobilio. Tik jo man nereikia kasdieninėms kelionėms. Beje, vėl gi pasirinkimo klausimas, bet ugdymo įstaigos gali būti pasiekimos ir viešuoju transportu. Tad esant nepalankioms oro sąlygoms ar kitiems faktoriams, galiu naudotis ir juo.

Minusinė temperatūra kaip lemiamas veiksnys prasideda nuo maždaug -15. Kitais atvejais nėra komplikuota, nes yra priedai dviračiui - gaubtai/palapinės, kurie apsaugo vaikus nuo šalto vėjo ar lietaus važiuojant. Tiesa, dar komplikuotas važiavimas gaunasi, kai yra plikledis arba šviežiai užsnigta.
Savaitiniai apsipirkimai gali būti sėkmingai atsivežami dviračiu. Vakare grįždamas su vaikais galiu sėkmingai prasukti pro parką, pravažiuot palei upę ar sustoti kokiame Kūdrų parke bei dar sugalvoti kokį nuotykį.
Pridedu kelias iliustracijas.

Ir dar kartą, tai - pasirinkimas. Pasirinkimas negyventi priemiestyje ir nenaudoti automobilio kasdieninėms reikmėms. Ir deja, jis ne kiekvienam.

P.S. pridedu ir statiską iš praeitų metų.

[Julius.ste]

neketina iki kol nesukuria šeimos, nepasidaro vaikų ir pan., t.y. teisingai pastebėta - "jaunosios kartos" - tai čia visi tie studenčiokai arba po studijų, kuriems apsipirkti sau užtenka nueiti į LIDL arba į kavines su draugeliais pavalgyt. Toks 20-28 metų tarpsnis, o po to supranta, kad neišsivers be automobilio, o su car sharingais užsiknis, kai reikės daryti savaitinius apsipirkimus į Akropolio Maximas ir pan:-))

Su vienu vaiku tikrai nesunkiai galima išsiversti naudojantis dalinimosi paslaugomis. Yra nepatogumo, kai kas kartą tenka nešti ir įdėti kėdutę, bet jei nesi suaugęs iš su automobiliu, tai pavyks. Dėl apsipirkimų tai čia jau kiekvieno fetišas. Man, asmeniškai, labai nepatinka slankiot parduotuvęje, o juo labiau ieškoti pramogų Akropoliuose. Mieliau renkuosi maisto pristatymą perkant internetu. Tokius apsipirkimus gali daryti "taupydamas laiką", pvz. vakare išsidrėbęs ant sofos, važiuodamas viešuoju ar dar kitu metu.

[eigh]

Nereikia nueiti į kraštutinumus. Klausimas turėtų būti ne dėl automobilio turėjimo (be jo net ir gyvendamas senamiestyje neįsivaizduočiau kokybiško gyvenimo) bet kaip skatinti juo naudotis kuo rečiau. Dalijimosi paslaugos apskritai nėra jokia išeitis, nes jokios problemos nesprendžia - užima vietą kiemuose ir gatvėse. O tas menamas mentaliteto barjeras "kaip atrodys, jei vaikus į mokyklą atgabenu ne su mašina" - pervertintas. Manau daug kas rinktųsi ne automobilį, jei mokykla/darželis būtų arčiau namų. Ir čia jau ne pašaipiai forimiečių vadinamų priemiesčių bulvių laukų problema - raskite nors vieną mokyklą kad ir prestižiniuose Paupio/Manufaktūrų rajonuose Vilniuje, Perkūnkiemyje arba sparčiai užstatomoje pramoninėje Naujamiesčio dalyje.

Apskritai, talibaniškais argumentais svaidosi tiek viena, tiek kita pusė. Reikia visko - kelių, tiltų, šaligatvių, tramvajaus, dviračių takų. Ir, akivaizdu, kai žmonės turės alternatyvų, didelė dalis rinksis išsivaduoti iš automobilizmo kalėjimo. Tik olandiški dviračių su liulkom vaikams vežti pavyzdžiai, sutikite, atrodo mažų mažiausiai juokingai, ypač kai visą žiemą lauke -20.

[abruo]

Mes, kaip vilniečiai, turime reikalauti, kad VMS pradėtų rimtai planuoti gyvenamųjų kvartalų plėtrą, o ne atiduotų viską laisvai rinkai. Viešinant naujų daugiabučių projektus reikia reikalauti analizės dėl socialinių paslaugų prieinamumo. Kol mietiečiams tai bus dzin, tol teks stovėti kamščiuose. Kita vertus, neatsistebiu kai kuriais tėvais, kurie net gimnazistus vežioja į mokyklas (labai dažnai stebiu tokį reiškinį, kai net į mokyklos kiemą su savo griozdais važiuoja, kad vaiką kuo arčiau durų paleist). Tai čia labai ryškus mentaliteto dalykas. Jei gyveni Salininkuose, o mokykla Justiniškėse, tai gal užtenka tą vaiką pavežt iki stotelės, kurioje stoja 2G, o ne visą kelią.

[eigh]

Jei gyveni Salininkuose, o mokykla Justiniškėse, tai gal užtenka tą vaiką pavežt iki stotelės, kurioje stoja 2G, o ne visą kelią.

Taip, bet klausimas turėtų būti kodėl apskritai iš Salininkų vaikus reikia vežti į Justiniškes, neskaičiuojant pavienių atvejų, kai išsikraustoma paskutiniais metais ir nenorima staiga keisti mokyklos ar pan. Ir tuose pačiuose Salininkuose, kaip ir Paupyje, Perkūnkiemyje, etc. turėtų būti mokykla. Prieš kelias dienas per LRT kaip tik buvo reportažas, kad niekas negimdo vaikų - ekspertai ir politikai kalba apie kažkokias išmokas, mokesčius, ilgas motinystės atostogas (taip, pastarasis dalykas yra svarbus, bet tai tik pirmi dveji metai iš aštuoniolikos). Mokyklos yra esmių esmė ir kad joms statyti nėra rezervuojami sklypai statomuose rajonuose - yra tikrų tikriausias skandalas. Išplėtus mokyklų tinklą ir pagerinus viešąjį transportą, iškart išsispręstų didžiausios susisiekimo Vilniuje problemos.

[Riedutis]

Dalijimosi paslaugos apskritai nėra jokia išeitis, nes jokios problemos nesprendžia - užima vietą kiemuose ir gatvėse.

Dalijimosi paslaugos yra nerealus problemos sprendimas, nes vietoje to, kad kieme stovėtų 10 automobilių, kurių pusė naudojama gal kartą per savaitę, galėtų stovėti 2-3 dalijimosi paslaugos automobiliai, kurie būtų nuolat naudojami.

[Skeptikas]

Taip, bet klausimas turėtų būti kodėl apskritai iš Salininkų vaikus reikia vežti į Justiniškes, neskaičiuojant pavienių atvejų, kai išsikraustoma paskutiniais metais ir nenorima staiga keisti mokyklos ar pan. Ir tuose pačiuose Salininkuose, kaip ir Paupyje, Perkūnkiemyje, etc. turėtų būti mokykla. Prieš kelias dienas per LRT kaip tik buvo reportažas, kad niekas negimdo vaikų - ekspertai ir politikai kalba apie kažkokias išmokas, mokesčius, ilgas motinystės atostogas (taip, pastarasis dalykas yra svarbus, bet tai tik pirmi dveji metai iš aštuoniolikos). Mokyklos yra esmių esmė ir kad joms statyti nėra rezervuojami sklypai statomuose rajonuose - yra tikrų tikriausias skandalas. Išplėtus mokyklų tinklą ir pagerinus viešąjį transportą, iškart išsispręstų didžiausios susisiekimo Vilniuje problemos.

Keistas komentaras, nes iškart nueita į kraštutinumus. Kiek žmonių išsikrausto paskutiniais metais ir nenori staiga keisti mokyklos? Skaičiuosime vienos ar dviejų rankų pirštais? Geresnį "edge case" pavyzdį būtų sunku sugalvoti. Ar rašymas, kad -20 visą žiemą.

Mokyklų trūkūmas yra akivaizdi miesto problema, kurios sprendimai vėluoja dešimtmečius. Tik ji gerokai mažesnė mieto branduolyje, nes nuo tų pačių Markučių ar Paupio kokių 1.5 km spinduliu yra ne viena švietimo įstaiga. Tas pats ir Perkūnkiemyje ir t.t. Kas lengvai pasiekiama be automobilio. Taip, reikia tai plėsti įstaigas, bet nepamirškime, kad neretai miesto centre didelę vietų dalį užima būtent priemiesčių vaikai. Pasižiūri kai kurių mokyklų priskyrimo ribas, tai tiesiog mokslinė fantastika kokie plotai priskirti. Antakalnio Progimnazija varo iki Antavilų, Senvagė - Naujaneriai, Pliateryė - Balsiai ir t.t. Kalbame apie atstumus priskyrimui po 15 km nuo mokyklos. Didele dalimi mokslo įstaigų trūkūmas yra būtent užmiesčių problema. Būtų galima plėstis apie mokslo įstaigas, bet ir taip jau offtopic ribose.

[eigh]

Keistas komentaras, nes iškart nueita į kraštutinumus. Kiek žmonių išsikrausto paskutiniais metais ir nenori staiga keisti mokyklos? Skaičiuosime vienos ar dviejų rankų pirštais? Geresnį "edge case" pavyzdį būtų sunku sugalvoti. Ar rašymas, kad -20 visą žiemą.

Tai ir turėjau omenyje, kad nedaug - didesnė dalis atvejų veikiausiai yra dėl to, kad tiesiog nėra mokyklų aplink. O žiema, kad ir labiau lietuvišką nei ši, neprivažinėsi su dviračiu.

Mokyklų trūkūmas yra akivaizdi miesto problema, kurios sprendimai vėluoja dešimtmečius. Tik ji gerokai mažesnė mieto branduolyje, nes nuo tų pačių Markučių ar Paupio kokių 1.5 km spinduliu yra ne viena švietimo įstaiga. Tas pats ir Perkūnkiemyje ir t.t. Kas lengvai pasiekiama be automobilio. Taip, reikia tai plėsti įstaigas, bet nepamirškime, kad neretai miesto centre didelę vietų dalį užima būtent priemiesčių vaikai. Pasižiūri kai kurių mokyklų priskyrimo ribas, tai tiesiog mokslinė fantastika kokie plotai priskirti. Antakalnio Progimnazija varo iki Antavilų, Senvagė - Naujaneriai, Pliateryė - Balsiai ir t.t. Kalbame apie atstumus priskyrimui po 15 km nuo mokyklos. Didele dalimi mokslo įstaigų trūkūmas yra būtent užmiesčių problema. Būtų galima plėstis apie mokslo įstaigas, bet ir taip jau offtopic ribose.

Mokyklų trūkumas nėra problema beveik tik sovietiniuose rajonuose. O miesto branduolys, kur keliasi jaunos šeimos, jau senokai nėra sovietiniai rajonai. Pabandykite su dabartine infrastruktūra nueiti kad ir nuo Markučiu į valstybinę mokyklą. Ar kur nors nuvykti VT

[mantasm]

Mokyklų trūkūmas yra akivaizdi miesto problema, kurios sprendimai vėluoja dešimtmečius. Tik ji gerokai mažesnė mieto branduolyje, nes nuo tų pačių Markučių ar Paupio kokių 1.5 km spinduliu yra ne viena švietimo įstaiga. Tas pats ir Perkūnkiemyje ir t.t. Kas lengvai pasiekiama be automobilio. Taip, reikia tai plėsti įstaigas, bet nepamirškime, kad neretai miesto centre didelę vietų dalį užima būtent priemiesčių vaikai. Pasižiūri kai kurių mokyklų priskyrimo ribas, tai tiesiog mokslinė fantastika kokie plotai priskirti. Antakalnio Progimnazija varo iki Antavilų, Senvagė - Naujaneriai, Pliateryė - Balsiai ir t.t. Kalbame apie atstumus priskyrimui po 15 km nuo mokyklos. Didele dalimi mokslo įstaigų trūkūmas yra būtent užmiesčių problema. Būtų galima plėstis apie mokslo įstaigas, bet ir taip jau offtopic ribose.

Tuo pačiu ir priemiesčių problema, ir ne. Jei tie priemiesčiai neegzistuotų ir tie patys vaikai gyventų, sakykim, miegamuosiuose rajonuose - būtų ta pati problema su vietų trūkumu.

O dėl transportavimosi į mokyklas būdų, tai priemiestinės mokyklos (pvz Balsių ar Riešės) visai neblogai atrodo su krūvom apiparkuotų dviračių. Aišku su dviračiu važinėt į tą pačią Senvagę ar Pliaterytę jau kitos istorijos Bet čia vėlgi problema mokyklų trūkumo, o ne priemiesčio savaime.

[dziugas99]

Priminsiu, kad tamstos klausimas buvo "kaip gyvenimas gali tapti patogesnis iškeitus automobilį į tokį dviratį". Tai atsakymas labai paprastas - atkrenta pagrindinės problemos susijusios su automobiliais. Ar problemos susijusios su dviračiais didesnės, čia jau nėra vienareikšmio atsakymo. Jei neėra didesnės - gyvenimas "gali tapti patogesnis".

Ok, sutinku dėl problemų dydžio subjektyvumo. Jeigu kažkam važiavimas dviračiu per sniegą ir lietų, šalčius ir karščius yra tiesiog kaifas, o sniego nusikasimas nuo automobilio tolygu katorgai, tada išties daug patogiau važiuoti dviračiu. Tiesiog man tai skamba absurdiškai. Apskritai, nepažįstu žmonių, kuriems automobilio turėjimas keltų stresą. Dažniausiai stresas atsiranda kaip tik tada, kai dėl kažkokių priežasčių automobilis kuriam laikui prarandamas.

[Skeptikas]

Mokyklų trūkumas nėra problema beveik tik sovietiniuose rajonuose. O miesto branduolys, kur keliasi jaunos šeimos, jau senokai nėra sovietiniai rajonai. Pabandykite su dabartine infrastruktūra nueiti kad ir nuo Markučiu į valstybinę mokyklą. Ar kur nors nuvykti VT

Neapsimeskime, kad sovietiniai rajonai yra kažkokiame vakuume, didelė dalis naujos statybos yra arba tuose pačiuose rajonuose, arba jų pašonėje.


O kalbant apie Markučius, tai nueičiau (ir ėjau tokiu maršrutu n kartų) pasišvilpaudamas ir atsipalaidavęs. Čia vienas geriausių maršrutų į Progimnaziją ar Gimnaziją: https://www.google.com/maps/@54.6799...oASAFQAw%3D%3D

Ok, sutinku dėl problemų dydžio subjektyvumo. Jeigu kažkam važiavimas dviračiu per sniegą ir lietų, šalčius ir karščius yra tiesiog kaifas, o sniego nusikasimas nuo automobilio tolygu katorgai, tada išties daug patogiau važiuoti dviračiu. Tiesiog man tai skamba absurdiškai. Apskritai, nepažįstu žmonių, kuriems automobilio turėjimas keltų stresą. Dažniausiai stresas atsiranda kaip tik tada, kai dėl kažkokių priežasčių automobilis kuriam laikui prarandamas.

Aha, tik kažkodėl jau praktiškai kasdien naujienose eina straipsniai apie tai koks vyksta vairuotojų genocidas, kaip nepatogu vairuoti, kaip nėra kur statyti automobilių ir t.t. Prie kiekvieno statybų projekto 90% komentarų (įskaitant ir viešus aptarimus) yra arba apie parkingus ir kamščius. Jei iš šitos nenutrūkstamos ašarų pakalnės galėtume gaminti hidroenergiją, tai galėtume aprūpinti elektra visą ES. Man čia primena suburbijų Šriodingerio katiną - iš kiekvieno bulvialaukio visada skundžiamasi kamščiais, bet paklausus kiek trunka kelionė iš ten, visad daužosi krūinę ir aiškina, kad turi labai gerą susisiekimą ir tereikia važiuoti 20 min. ir visad pažymi, kad atvažiuoja į darbą greičiau, nei važiuojantys iš Pilaitės (kažkodėl visad matiojama su ja).

O spalvų sutirštinimas dėl važiavimo dviračiu tai juokingas, bet atkreipiau dėmėsį, kad diskusijose apie automobilius labai mėgstama sutirštinti spalvas ir lauką paversi kažkokiu minų lauku, kurio būna vengti bet kokiomis priemonėmis.

[dziugas99]

Aha, tik kažkodėl jau praktiškai kasdien naujienose eina straipsniai apie tai koks vyksta vairuotojų genocidas, kaip nepatogu vairuoti, kaip nėra kur statyti automobilių ir t.t. Prie kiekvieno statybų projekto 90% komentarų (įskaitant ir viešus aptarimus) yra arba apie parkingus ir kamščius. Jei iš šitos nenutrūkstamos ašarų pakalnės galėtume gaminti hidroenergiją, tai galėtume aprūpinti elektra visą ES. Man čia primena suburbijų Šriodingerio katiną - iš kiekvieno bulvialaukio visada skundžiamasi kamščiais, bet paklausus kiek trunka kelionė iš ten, visad daužosi krūinę ir aiškina, kad turi labai gerą susisiekimą ir tereikia važiuoti 20 min. ir visad pažymi, kad atvažiuoja į darbą greičiau, nei važiuojantys iš Pilaitės (kažkodėl visad matiojama su ja).

O spalvų sutirštinimas dėl važiavimo dviračiu tai juokingas, bet atkreipiau dėmėsį, kad diskusijose apie automobilius labai mėgstama sutirštinti spalvas ir lauką paversi kažkokiu minų lauku, kurio būna vengti bet kokiomis priemonėmis.

Vairuotojų nusiskundimai tiesiog yra labiau matomi dėl to, kad tai populiariausias keliavimo būdas Vilniuje. Atmetus viešojoje erdvėje mažiau besireiškiančius pensininkus ir moksleivius, kelionių nuosavu automobiliu proporcija tampa išvis triuškinanti. Jei dauguma dirbančio amžiaus žmonių keliautų VT arba dviračiu, esu įsitikinęs jog visur girdėtume būtent apie jų problemas. Juk nėra taip, kad VVT tema forume arba pėsčiųjų asociacijos grupė feisbuke būtų pilna vien optimizmo, ar ne? Dviratininkų grupėse nesilankau, bet esu įsitikinęs kad ir ten žmonės nėra visiškai patenkinti jiems skirta infrastruktūra Vilniuje. Tik tiek, kad visuomenė nelabai juos girdi, nes dviratininkai atlieka vos keletą procentų visų kelionių Vilniuje.

[eigh]

Neapsimeskime, kad sovietiniai rajonai yra kažkokiame vakuume, didelė dalis naujos statybos yra arba tuose pačiuose rajonuose, arba jų pašonėje.


O kalbant apie Markučius, tai nueičiau (ir ėjau tokiu maršrutu n kartų) pasišvilpaudamas ir atsipalaidavęs. Čia vienas geriausių maršrutų į Progimnaziją ar Gimnaziją: https://www.google.com/maps/@54.6799...oASAFQAw%3D%3D

Įsivaizduoju pradinuką žingsniuojantį +20 minučių į mokyklą ir atgal. Ir po to tėvą/motiną stotelėje laukiant 11 autobuso, senamiesčio pakraščiu nuvešiančio į Žvėryną. O jei darbas kažkur kitur?

Nežinau, ką bandote įrodyti, bet su mokyklomis šikna ne tik bulvių laukuose, bet ir mieste. Taip, vienur didesnė, kitur mažesnė, bet jos neigti negalima. Ir aš jau nekalbu apie visokius Kalnėnus, kur jau seniai ne bulvių laukai, bet akivaizdžią paklausą sugebėjo atliepti tik privati Mortos mokykla.

[Savitarnos kasa]

Įsivaizduoju pradinuką žingsniuojantį +20 minučių į mokyklą ir atgal.

Ne visi vaikai yra neįgalūs.

[Skeptikas]

Vairuotojų nusiskundimai tiesiog yra labiau matomi dėl to, kad tai populiariausias keliavimo būdas Vilniuje. Atmetus viešojoje erdvėje mažiau besireiškiančius pensininkus ir moksleivius, kelionių nuosavu automobiliu proporcija tampa išvis triuškinanti. Jei dauguma dirbančio amžiaus žmonių keliautų VT arba dviračiu, esu įsitikinęs jog visur girdėtume būtent apie jų problemas. Juk nėra taip, kad VVT tema forume arba pėsčiųjų asociacijos grupė feisbuke būtų pilna vien optimizmo, ar ne? Dviratininkų grupėse nesilankau, bet esu įsitikinęs kad ir ten žmonės nėra visiškai patenkinti jiems skirta infrastruktūra Vilniuje. Tik tiek, kad visuomenė nelabai juos girdi, nes dviratininkai atlieka vos keletą procentų visų kelionių Vilniuje.

Perskaičius komentarą susidaro įspūdis, kad vaikščiojimas yra kažkokia žmonėms nepažįstama egzotika, kurią išpažįsta siaura visuomenės grupė.

Tai sorry, bet švelniai tariant, neįtikina argumentas, kad pėsčiųjų skundų mažiau, nes pastarųjų taip pat mažiau. Obetačiau dar sulyginti didžiulę visuomenės dalį su keliomis dešimtimis entuziastų yra nuvažiavimas į lankas.