Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[cozzamarra]

Vis dėlto pagrindinis faktorius kiekvienoje savivaldybėje turėtų būt interesas sukurti puikų VT savam mieste, o tuo pačiu ir automobilizmo mažinimas. Šito didžiuosiuose miestuose, deja, nematyt (gal Kaune su milžiniška lupa ir galima šį tą įžiurėti).

[alga]

Neįsivaizduoju ar yra įmanoma atsakyti logiškai nepriimant siūlymų naikint dviračių juostas ir parkingą, kurio anksčiau nebuvau prašęs naikinti. Visą "Tvarkau miesto" trilogiją galima pavadinti "Saugokis automobilio"

Huh? Gali gal perfrazuot kažkaip, nes nesuprantu minties. Rašybos klaidos Tvarkaumiestą pranešimuose neprideda kredibilumo irgi, gal spellcheckerį įsijunk. Kiekvienoj žinutėj bent po klaidą pamačiau.

Nepritarčiau dviračių juostų naikinimui, jas tiesiog išvalius gatvė IMHO pablogėtų. Ar esamas sprendimas prieštarauja referuojamam STR punktui irgi man neakivaizdu, čia nėra nei parkavimo juostų, nei viešojo transporto juostų.

[Zefyras]

Gal reiktų apsiriboti parkavimo vietų pašalinimu, nes čia net pėstiems nėra kur praeiti?

[dondc]

Huh? Gali gal perfrazuot kažkaip, nes nesuprantu minties. Rašybos klaidos Tvarkaumiestą pranešimuose neprideda kredibilumo irgi, gal spellcheckerį įsijunk. Kiekvienoj žinutėj bent po klaidą pamačiau.

Nepritarčiau dviračių juostų naikinimui, jas tiesiog išvalius gatvė IMHO pablogėtų. Ar esamas sprendimas prieštarauja referuojamam STR punktui irgi man neakivaizdu, čia nėra nei parkavimo juostų, nei viešojo transporto juostų.

Mokyk kitus, kai pats bendrausi normine kalba. Kredibilumas: https://ekalba.lt/naujazodziai/kredi...7-78380445be12

Ne diktantą rašau, o teisinius terminus. Gal gali parašyti oficialius apibrėžimus "parkavimo juostos" ir "viešojo transporto juostos"?

Jei atsakys panašiai, kaip pats interpretuoji, tai tada bus galima pasiskųsti pvz. Seimo kontrolieriui.

Pagal KET tavo suponuota "A" juosta yra "maršrutinio transporto eismo juosta". Tai nėra lygu "visuomeninio transporto eismo juostai". DJMP detaliau paminėta, kad ten kur vyksta VT eismas, ten dviračių juostos negalimos.

KET:


SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMAS
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...AIS.111999/asr
97. Viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.

"Viešojo transporto eismo juostos" apibrėžimo nėra, tai gaunasi, jog į sąvoką patenka visiškai visas transportas. Nebent turi apibrėžimą?

Iš ortofoto parkingas formuoja juostą. Ar ten kvadratu, ar ratu įrengtas parkingas? Turi apibrėžimą?

Gatvė tuščia neliktų, vėliau būtų prašoma įrengti 1 "A" juostą šiaurėn, nes dabar nukėlė 2030-iesiems m.

[gerietis]

O tai jei vaikas uzsimanys i bureli, kuris uz keliu kilometru, arba jei jam veliau reikes i univera, kuris kitam miesto gale?

Taigi Pilaitė turės savo univerą ir savo nacionalinį stadioną.

[arsiakas]

Kur gyvenamieji highrise Vilniuje (be vienetinių pavyzdžių), jei Vilnius tankinamas?

Matau nenustoji išsikalinėti. Ar tikrai tam būtini 100 metrų dangoraižiai? Užstatytos visos Šnipiškės, kuriose vietoj lūšnų atsirado tūkstančiai būtų. Ta pati situacija Manufaktūrų g., Paupy, aplink Panoramą. Ar tai nėra miesto tankinimas?

[alga]

Ne diktantą rašau, o teisinius terminus.

"Iniciavo" ir "pažįmėtina" nėra teisiniai terminai, tik rašybos klaidos, kurios leidžia traktuoti parnešimus kaip neraštingo žmogaus sapaliones, į kurias neverta kreipti dėmesio. Prarandi kredibilumą, taigi mažiau pasieki. Tik tai noriu pasakyti. Čia rašom beveik šnekamąja kalba, o tu "Tvarkau miestą" pranešimus formuluoji kanceliarine.

Tavo pateiktoje duombazėje geltonam laukelyje antraštėje parašyta, kad ji nesprendžia apie žodžių teiktinumą bendrinei kalbai, tik fiksuoja vartoseną. Beje, šitas žodis yra lotynų klimės: "credo" -> "credibilis" -> "credibilitas", plg. italų "credibilità", prancūzų "crédibilité", ispanų "creibilidad". Tarptautinis žodis ir tiek.

"Viešojo transporto eismo juostos" apibrėžimo nėra, tai gaunasi, jog į sąvoką patenka visiškai visas transportas. Nebent turi apibrėžimą?

Tai nori pasakyti, kad STR 2.06.04:2014 174 punktas draudžia įrengti dviračių juostas šalia visiškai viso transporto juostų? Tai absurdas.

Iš ortofoto parkingas formuoja juostą. Ar ten kvadratu, ar ratu įrengtas parkingas? Turi apibrėžimą?

Bet ar galima tai vadinti juosta, jei transporto priemonės statomos įstrižai jos? Gal tu turi tokį apibrėžimą?

Gatvė tuščia neliktų, vėliau būtų prašoma įrengti 1 "A" juostą šiaurėn, nes dabar nukėlė 2030-iesiems m.

Naje, parašysi pranešimą, ištrins dviračių juostą, parašysi dar vieną, nupieš A juostą.

[dondc]

Tai nori pasakyti, kad STR 2.06.04:2014 174 punktas draudžia įrengti dviračių juostas šalia visiškai viso transporto juostų? Tai absurdas.

Vadovaujantis protingumo kriterijumi, dviračių juostų buvimas visiškai niekuo nesiskiria nepriklausomai juosta šalia pažymėta "A" ar ne, bet vis tiek vykstant VT eismui. Atvirkščiai – padarius šalia "A" juostos būtų net saugiau, nes būtų mažiau eismo, todėl būtų keista drausti dviratininkams "saugesnį" variantą.

Perfrazuojant, atsiimu tuos absurdiškus išvedžiojimus, bet žiūrint iš emsės ir vadovaujantis protingumo kriterijumi, turėtų būti taip:
• pagal KET "A" juosta vadinama "maršrutinio transporto juosta". Čia viskas aišku.
• STR 174. paminėtą frazę "viešojo transporto juosta" – reiktų traktuoti ne kaip "A" juostą, o lyg bendro motorizuoto transporto eismo juostą, kurioje vyksta ir VT eismas (kas ir yra Žvėryne).

DJMP neskirsto "A" juostų nuo eismo juostų, kuriose vyksta VT eismas. Rašo taip:

3.1. Magistralinių (E1 kategorijos) dviračių trasų tinklo suformavimas tankiai
užstatytoje teritorijoje
Pagrindiniai reikalavimai:
• Magistralinių dviračių trasų įrengimui taikyti dviračių takų įrengimo tipus:
dviračių eismo juostos C kategorijos riboto eismo gatvėse, kuriose ribojamas automobilių greitis
iki 30 km/val. bei tranzitinis eismas, nevyksta viešojo transporto eismas

Pavyzdžiui, šalia einanti Birutės g. neturi nei "maršrutinio transporto juostos", nei "viešojo transporto juostos".

[ifl]

Matau nenustoji išsikalinėti. Ar tikrai tam būtini 100 metrų dangoraižiai? Užstatytos visos Šnipiškės, kuriose vietoj lūšnų atsirado tūkstančiai būtų. Ta pati situacija Manufaktūrų g., Paupy, aplink Panoramą. Ar tai nėra miesto tankinimas?

Yra skirtingi tankinimo lygmenys. Vietoj lūšnos pastatyti triaukštį yra vienas lygmuo, visai kas kitą vietoj lūšnų pastatyti highrise kvartalą.

[ifl]

Taigi Pilaitė turės savo univerą ir savo nacionalinį stadioną.

Nes į univerą ir į stadioną žmogus važiuoja kiekvieną dieną 8h ryto?

[gerietis]

Nes į univerą ir į stadioną žmogus važiuoja kiekvieną dieną 8h ryto?

o kada važiuoti į univerą?

[ifl]

o kada važiuoti į univerą?

Tada, kada paskaitos

[TrippleA]

Nes į univerą ir į stadioną žmogus važiuoja kiekvieną dieną 8h ryto?

Nu, bet zinok studiju metu tai jo. Ir dar i biblioteka vaziuoja zmones, ir praktikos atlikinet, net ir vasaros metu.

[ifl]

Nu, bet zinok studiju metu tai jo. Ir dar i biblioteka vaziuoja zmones, ir praktikos atlikinet, net ir vasaros metu.

Bakalaurų dalis nuo 8, dalis nuo 10, dalis nuo 12, magistrantai iš vis vakarais => studentų srautai išsiskaidę.

[TrippleA]

Bakalaurų dalis nuo 8, dalis nuo 10, dalis nuo 12, magistrantai iš vis vakarais => studentų srautai išsiskaidę.

O pasiruosimas paskaitoms, testam egzaminam, darbu rasymas ir pan.? Ziurek, nu nepyk, bet nelabai gaudaisi, kaip vyksta studentu gyvenimas ir kaip jie keliauja iki studiju vietos. Zmones vaziuoja i univera ne vien tam ,kad paskaitas paklasuytu, bet, kad ir mokytus ir ,svarbiausia, su zmonem pabendrautu, nes be socialinio faktoriaus universitetas, tai tik intruktazai apie dalykus. Bendrai paemus, nelabai rauki ir kas yra 15 minuciu miestas ir kaip jis be gero VT negali egzistuot. Pats esu gyvenes ne vienam tokiam mieste, ir VT buvo vienas pagrindiniu pasiekiamumo faktoriu, kuris salygojo galimybe kazkur nusigaut per 15min ir truputi didesnius atstumus, nes visko salia nepastatysi ir neretai tenka keliauti toliau nuo namu i darba, mokslus ar net i parduotuves. Nereik apsimest visaziniu ir kitus laikyt kvailiais, nes jie, matai, tokiu elementariu dalyku, kaip "po univera ant kiekvieno kampo" nepagauna.

[ifl]

O pasiruosimas paskaitoms, testam egzaminam, darbu rasymas ir pan.? Ziurek, nu nepyk, bet nelabai gaudaisi, kaip vyksta studentu gyvenimas ir kaip jie keliauja iki studiju vietos. Zmones vaziuoja i univera ne vien tam ,kad paskaitas paklasuytu, bet, kad ir mokytus ir ,svarbiausia, su zmonem pabendrautu, nes be socialinio faktoriaus universitetas, tai tik intruktazai apie dalykus. Bendrai paemus, nelabai rauki ir kas yra 15 minuciu miestas ir kaip jis be gero VT negali egzistuot. Pats esu gyvenes ne vienam tokiam mieste, ir VT buvo vienas pagrindiniu pasiekiamumo faktoriu, kuris salygojo galimybe kazkur nusigaut per 15min ir truputi didesnius atstumus, nes visko salia nepastatysi ir neretai tenka keliauti toliau nuo namu i darba, mokslus ar net i parduotuves. Nereik apsimest visaziniu ir kitus laikyt kvailiais, nes jie, matai, tokiu elementariu dalyku, kaip "po univera ant kiekvieno kampo" nepagauna.

Pats dirbdamas univeruose nepagaunu kaip į juos važinėja studentai? Su žmonėmis pabendrautų... Must be a joke. Neaišku kokiais laikais gyvenate. Socialinis faktorius jau seniai persikėlęs iš susitikimų univeruose į online platformas ir CoffeeInn'us bei jų analogus. Patys susifantazavote Pilaitės ir univero joje pavyzdį, dabar bandote jį pritempti kaip kažkokį esminį trukdį 15-min city. Nes juk nebus "po univerą ant kiekvieno kampo"... Taip, lygiai kaip nebus stadiono ar televizijos bokšto ar Santariškių ligoninės. Strawman.

Kokiam jūs 15-min mieste esate gyvenęs, jeigu jis tik dabar bandomas įgyvendinti konceptas?

Ir vakarų Europoje tą padaryti daug sunkiau nei kad čia, Vilniuje, kuriame lyginant su vakarų Europa pilna laisvos vietos tuose pačiuose miegamuosiuose rajonuose.

[taccido]

Joks čia ne faktas, o mitas: https://www.youtube.com/watch?v=73tGTPHD5Ec Video yra realūs paskaičiavimai

Gal nejuokinkit svieto su tokiais jūtūberių paskaičiavimais, o atsiverskit mokslines knygas. Pats tankumo rodiklis gali skirtis 3 kartus, priklausomai kokioje gardelėje matuosi. Pereinant į kvartalo ar miesto mastelį, bokštų didesnis tankumas pranyksta arba netgi sumažina bendrą tankumą. Tai reiškia, kad jeigu pastatysi visą kvartalą ar miestą bokštų, tas miestas greičiausiai nebus tankesnis už vidutinio aukštingumo perimetrinį užstatymą su tankiu susisiekimo tinklu.
Be to, yra visa gausybė kitų aspektų, kodėl bokštai yra žymiai prastesnis pasirinkimas už vidutinio aukštingumo perimetrinius kvartalus. Pradedant energijos sąnaudomis ir eksploatacinėmis išlaidomis (!), baigiant susisiekimo poreikiais, miesto kompleksiškumu, diversity, resilience ir t. t.

[ifl]

Gal nejuokinkit svieto su tokiais jūtūberių paskaičiavimais, o atsiverskit mokslines knygas. Pats tankumo rodiklis gali skirtis 3 kartus, priklausomai kokioje gardelėje matuosi. Pereinant į kvartalo ar miesto mastelį, bokštų didesnis tankumas pranyksta arba netgi sumažina bendrą tankumą. Tai reiškia, kad jeigu pastatysi visą kvartalą ar miestą bokštų, tas miestas greičiausiai nebus tankesnis už vidutinio aukštingumo perimetrinį užstatymą su tankiu susisiekimo tinklu.
Be to, yra visa gausybė kitų aspektų, kodėl bokštai yra žymiai prastesnis pasirinkimas už vidutinio aukštingumo perimetrinius kvartalus. Pradedant energijos sąnaudomis ir eksploatacinėmis išlaidomis (!), baigiant susisiekimo poreikiais, miesto kompleksiškumu, diversity, resilience ir t. t.

Kur tos knygos? Mielai apsikeisčiau šaltiniais. Kol kas aš pateikiau skaičiavimų video, jūs kol kas nepateikėte jokios knygos.

[taccido]

Kur tos knygos? Mielai apsikeisčiau šaltiniais. Kol kas aš pateikiau skaičiavimų video, jūs kol kas nepateikėte jokios knygos.

Labai rekomenduoju, 2,6 kg įdomaus ir naudingo skaitymo:

Serge Salat – Cities and forms: On Sustainable Urbanism

Dar galėčiau rekomenduoti šiek tiek abstraktesnę:

Nikos Salingaros – Principles of Urban Structure

Jei ne iš mokslinių, tai labai įkandamos ir įdomios yra Leon Krier knygos su karikatūromis. Ten aukštingumo klausimas irgi paliečiamas:

Léon Krier – Architecture: Choice or Fate

Konkrečiai apie transporto planavimą rekomenduočiau Hermann Knoflacher, tik kad angliškai berods nėra jo knygų. Pilnai neperskaičiau, bet labai pravertė vadovėlis apie transporto planavimą: Grundlagen der Verkehrs- und Siedlungsplanung: Verkehrsplanung.

[KEdas]

taccido , autorinės knygos yra prastas informacijos šaltinis, nes jos atspindi tik autoriaus, o ne viso profesionalų būrio požiūrį, tad negaiščiau laiko kiekvieno autoriaus įžvalgų analizei.
Žymiai naudingiau yra skaityti įvairių institutų sukurptus leidinius ir pageidautina, kad jie būtų ne anglakalbėse šalyse gimę. Man labiausiai patiko CROW. Gaila, kad jie nebeprieinami angliškai.