Darnus judumas. Viešasis transportas ir dviračiai ar nuosavas automobilis

[TIME]

Sankcijos, ir prasidėjęs karas bendrai, turi labai didelę įtaką miestų planavimui. Pirmiausia, smarkiai išaugo statybų kainos, kurios lemia tiek gatvių tiesimo kainą, tiek būsto pasirinko klausimus (visiškai pasikeičia matematika kiek kainuoja namas priemiestyje ir kasdienis važinėjimas automobiliu). Antra, suprasta kad veiksmingai užsienio politikai būtina energetinė nepriklausomybė, kas reiškia greitą nulipimą nuo naftos adatos (su dujomis, deja, sunkiau), ir jei jau net vokiečių ADAC pasisako už važinėjimo automobiliais mažinimą, tai yra laiko klausimas kada atsiras ir ES teisės aktai su tikslu mažinti naftos naudojimą transporto sektoriuje, ir juos mes vienaip ar kitaip turėsim įgyvendinti. Šitie du dalykai sukuria spaudimą iš abiejų pusių - iš vienos pusės brangsta naujų gatvių tiesimas, iš kitos pusės brangsta keliavimas automobiliu, kas lems paklausos sumažėjimą. Tad automobilių infrastruktūros plėtra dabar pasidaro neracionali, ir mažų mažiausiai reikia iš naujo pasidaryti kaštų/naudos analizes dėl naujų projektų.

O dėl esamų problemų sprendimo, tai mes pirma sutarkim kur yra problema. Aš nemanau, kad per mažas automobilių eismo pralaidumas šiaurės vakarų rajonuose yra problema, kurią reikia spręsti.

Tai, kad jau yra data - automobiliai su vidaus degimo varikliais ES bus uzdrausti nuo 2035 metu, tad galima sakyti yra "rytoj". Siuo metu tik svarstoma del tam tikru isimciu, pagrinde sunkiajam transportui - ar vidaus degimo varikliai, naudojantys etaoli ar vandenili ar dujas. Bet, del lengvuju automobiliu nera net diskusijos, data aiski. Cia galite pati reglamenta pasiskaityti:

https://eur-lex.europa.eu/legal-cont...PC0556&from=en

Tad, Lietuva turi jau tam pradet ruostis, deja Lietuvoje yra tragiska situacija su elektromobiliu ikrovikliu stotelemes - esame paskutineje vietoje ES skaiciuojant per 100km. Pradzioje, valastybe turi pastatyt ju, ypac atokesnese vietose, kad daugiau zmoniu nusipirktu elektromobilius. Kai elektromobiliu bus pakankamai keliuose, privatus verslas matydamas pasiula, pastatyts likusia infrastruktura:

https://www.acea.auto/press-release/...100km-of-road/

[Kristisz]

Tai, kad jau yra data - automobiliai su vidaus degimo varikliais ES bus uzdrausti nuo 2035 metu, tad galima sakyti yra "rytoj". Siuo metu tik svarstoma del tam tikru isimciu, pagrinde sunkiajam transportui - ar vidaus degimo varikliai, naudojantys etaoli ar vandenili ar dujas. Bet, del lengvuju automobiliu nera net diskusijos, data aiski. Cia galite pati reglamenta pasiskaityti:

https://eur-lex.europa.eu/legal-cont...PC0556&from=en

Tad, Lietuva turi jau tam pradet ruostis, deja Lietuvoje yra tragiska situacija su elektromobiliu ikrovikliu stotelemes - esame paskutineje vietoje ES skaiciuojant per 100km. Pradzioje, valastybe turi pastatyt ju, ypac atokesnese vietose, kad daugiau zmoniu nusipirktu elektromobilius. Kai elektromobiliu bus pakankamai keliuose, privatus verslas matydamas pasiula, pastatyts likusia infrastruktura:

https://www.acea.auto/press-release/...100km-of-road/

Elektromobiliai sprendžia tik vietinės taršos problemą, bet visos kitos problemos lieka: triukšmas, eismo įvykiai, neefektyvus miesto vietos išnaudojimas, trukdymas sklandžiam pėsčiųjų, dviračių ir VT judėjimui, infrastruktūros nudevėjimas (dar didenis dėl baterijų svorio) ir dar atsiranda poreikis elektros tinklus sustiprinti.

Tad vis tiek reikia planuoti kaip pereisim prie efektyvesnių judėjimo būdų, ir atitinkamai į tai investuoti.

[mantasm]

Na jeigu dirbi iš namų ir tau visiškai nereikia Vilniaus, tai tada dar keistesnis sprendimas gyventi Vilniaus priemiestyje, kur nėra visiškai jokios papildomos infrastruktūros, tik tankiai sugrūsti namai ir kotedžai tarp siaurų neapšviestų retai valomų gatvių be šaligatvių. Tada jau geriau už mažesnę kainą apsigyventi kokiame mažesniame mieste, kur visos paslaugos pėsčiomis, įskaitant sporto infrastruktūrą, sutvarkytus parkus ir pasivaikščiojimo maršrutus ir panašiai. Bet turbūt nėra jau toks šimtaprocentinis darbas ir gyvenimas iš namų, jeigu bandoma vis tiek kurtis kuo arčiau VIlniaus.

Rimtesnis pajudėjimas link darbo iš namų prasidėjo tik per pandemiją. Kažkokias ilgalaikes tendencijas bus galima pamatyt nebent po kelių metų.

Dėl kalabybiškų ar Vilniaus priemiesčių iš asmeninės perspektyvos. Bankai daug noriau duoda paskolą būstui Vilniaus priemiesčiuose nei kalabybiškiuose. Kalabybiškiuose jei nori padoriai gyvent, turi pats statytis nuo nulio arba daryti labai labai rimtą rekonstrukciją. Kainos skirtumas, primetus palūkanas ir t.t., nėra didelis (= didesnis sklypas, kurį prižiūrėt bus brangiau), o pats namas/rekonstrukcija visur kainuos tiek pat. Arčiau atvažiuot pasikultūrint į Vilnių ar gražesnis parkas arčiau namų - tas ant to. Priskaičiuojam prisirišimą prie Vilniaus ir jo apylinkių, draugus, gimines ir t.t. Priedo Lietuvoje geriausi MTB maršrutai yra Vilniuje ir aplink

[mantasm]

Nebūtinai, gali būti ir po 1 juostą, ar labai retais atvejais po 2, jeigu užtikrinimas judėijmas pėstiesiems, dviračiams ir VT.
Va pavyzdys kaip gali atrodyti Vilniaus dydžio miesto gatvės:

Tingėjau žiūrėt tai paklausiu. Ar filmuke rodomas A12 autobanas kertantis Utrechtą? Pilną autostradinį aplinkelį irgi turi, ir ne „tarp Riešės ir Maišiagalos“.

[gerietis]

Tai, kad jau yra data - automobiliai su vidaus degimo varikliais ES bus uzdrausti nuo 2035 metu, tad galima sakyti yra "rytoj". Siuo metu tik svarstoma del tam tikru isimciu, pagrinde sunkiajam transportui - ar vidaus degimo varikliai, naudojantys etaoli ar vandenili ar dujas. Bet, del lengvuju automobiliu nera net diskusijos, data aiski. Cia galite pati reglamenta pasiskaityti:

https://eur-lex.europa.eu/legal-cont...PC0556&from=en

Yra tų reglamentų, tik nėra tinkamų elektromobilių. Pvz komercinis N1 kategorijos transportas su juokingom 200-300 km "ant popieriaus" ridomis visiškai netinka sąlyginiams Telia/Bitė/Tele2/ESO rangovams dirbantiems visoje Lietuvoje ir daugiausia kaimo vietovėse.

[Arunasx]

Tingėjau žiūrėt tai paklausiu. Ar filmuke rodomas A12 autobanas kertantis Utrechtą? Pilną autostradinį aplinkelį irgi turi, ir ne „tarp Riešės ir Maišiagalos“.

Geras šūvis.
@Kristisz Laukiame eilinės šūdmalystės kaip ir buvo bandant pakišti ADAC kvietimą už savo fanatizmo pseudo pagrindimą.

[Kristisz]

Tingėjau žiūrėt tai paklausiu. Ar filmuke rodomas A12 autobanas kertantis Utrechtą? Pilną autostradinį aplinkelį irgi turi, ir ne „tarp Riešės ir Maišiagalos“.

A12 pagal žemėlapį tai pietinėj dalyje jau už miesto praeina. O apie tą kur per centrą ėjo, tai kalbama video, pabaigtas perdaryti į kanalą prieš kelis metus.

[gerietis]

Ir pradėti reikia nuo supergalingų lengvųjų automobilių (kurių variklio galingumas viršija 100AJ) uždraudimo. Ir draudimas turi įsigalioti ne nuo 2030, o nuo dabar.

Pagal kokią klasifikaciją lengvieji automobiliai kurių variklio galingumas viršija 100AJ priskiriami prie "Supergalingų"?
Užmečiau akį į Renault automobilių techninius duomenis, tai tik mažiausias modelis - Clio turi opciją su mažesniu negu 100AG varikliu. Na gal čia tiesiog ant superkarų gamintojo pataikiau...

[VLR]

Geras šūvis.
@Kristisz Laukiame eilinės šūdmalystės kaip ir buvo bandant pakišti ADAC kvietimą už savo fanatizmo pseudo pagrindimą.

Šachas ir matas! Utrechte irgi yra kelias. Viskas: ginčo laimėtojas - nuspręstas

Jei rimčiau, tai realybė yra ta, kad Olandija yra viena tankiausių šalių Europoje, "Blue Banana" dalis, o A2 kelias yra vienas labiausiai užimtų tranzitinių kelių Europoje. Pro miestą taip pat eina milžiniški srautai tarp rytų ir vakarų - pvz. vienas pagrindinių kelių iš didžiausios ES ekonomikos (Vokietijos) į didžiausią ES uostą (Rotterdamą) irgi eina pro ten. Lyginti aplinkkelių reikalingumą Utrechte ir Vilniuje gali tik stipriai situacijoje nesigaudantis žmogus. Kokio dydžio tarptautiniai art tarpmiestiniai srautai eitų pro Šiaurinę gatvę lyginant su Utrechto aplinkkeliais? Akivaizdu, kad kalbame ne apie aplinkkelių sistemą, o miesto 'vidinius' kelius. Vilniaus tokiuose keliuose asfalto yra gerokai daugiau nei Utrechto (nepalyginamai), bet Utrechtas tokias greito eismo gatves gana intensyviai humanizuoja, kai pas mus rimtais veidais siūlo tokių gatvių tinklą toliau plėsti. Jei Vilnius nori būti labiau kaip Utrechtas, čia reikia pastatyti kokius 100km. tramvajaus bėgių ir pradėti intensyviau humanizuoti gatves, tiesti dviračių takus ir kitaip mažinti automobilizmą.

[mantasm]

Šachas ir matas! Utrechte irgi yra kelias. Viskas: ginčo laimėtojas - nuspręstas

Jei rimčiau, tai realybė yra ta, kad Olandija yra viena tankiausių šalių Europoje, "Blue Banana" dalis, o A2 kelias yra vienas labiausiai užimtų tranzitinių kelių Europoje. Pro miestą taip pat eina milžiniški srautai tarp rytų ir vakarų - pvz. vienas pagrindinių kelių iš didžiausios ES ekonomikos (Vokietijos) į didžiausią ES uostą (Rotterdamą) irgi eina pro ten. Lyginti aplinkkelių reikalingumą Utrechte ir Vilniuje gali tik stipriai situacijoje nesigaudantis žmogus. Kokio dydžio tarptautiniai art tarpmiestiniai srautai eitų pro Šiaurinę gatvę lyginant su Utrechto aplinkkeliais? Akivaizdu, kad kalbame ne apie aplinkkelių sistemą, o miesto 'vidinius' kelius. Vilniaus tokiuose keliuose asfalto yra gerokai daugiau nei Utrechto (nepalyginamai), bet Utrechtas tokias greito eismo gatves gana intensyviai humanizuoja, kai pas mus rimtais veidais siūlo tokių gatvių tinklą toliau plėsti. Jei Vilnius nori būti labiau kaip Utrechtas, čia reikia pastatyti kokius 100km. tramvajaus bėgių ir pradėti intensyviau humanizuoti gatves, tiesti dviračių takus ir kitaip mažinti automobilizmą.

Aha, Utrechto gyventojai tikrai nenaudoja netyčia šalia praeinančių autostradų vietiniam susisiekimui.

[mantasm]

A12 pagal žemėlapį tai pietinėj dalyje jau už miesto praeina. O apie tą kur per centrą ėjo, tai kalbama video, pabaigtas perdaryti į kanalą prieš kelis metus.

Į pietus nuo centro, bet už jo sočiai miesto. Ir juo labai patogus susisiekimas rytai<->vakarai kryptimi nelendant į vidines jaukias gatveles.

[Arunasx]

Darnaus nejudrumo apologetai prašome man nesuvokiančiam paprastai, nuosekliai ir be šūdmalystės paaiškinti ko prašau jau 3 kartą:

Gal geriau protingais argumentais kalbėti. Pabandyk pažvelgti į žemėlapį ir pripažinti, kad rajone pvz.: tarp Akropolio ir Ukmrergės g. Senukų yra tragedija pasiekti Laisvės pr. bei VA. Ir tada gaunasi, kad srautai varo pro Pašilaičių, Justiniškių kiemus. Taip, kaip VA nukrovė eismą iš Laisvės pr., tai ir Šiaurinė nuimtų tuos ratus kvadratus. Ir VT galima būtų per ją paleisti nes dabar nėra per kur iš esmės ta kryptimi.

Kur visas tas srautas turi dingti, nes dabartinė padėtis tragiška rytų vakarų kryptimi.
Ir dar prašau atsižvelgti į tai, kad žinokite kaip ne keista Lietuvoje būna žiemos su krūva sniego ir dviračiai visai nenaudotini. Ir kaip tada žmonėms darbus pasiekti plius tikrai nesiruošia niekas naikinti automobilių kaip tokių.

[Kristisz]

Darnaus nejudrumo apologetai prašome man nesuvokiančiam paprastai, nuosekliai ir be šūdmalystės paaiškinti ko prašau jau 3 kartą:

Kur visas tas srautas turi dingti, nes dabartinė padėtis tragiška rytų vakarų kryptimi.
Ir dar prašau atsižvelgti į tai, kad žinokite kaip ne keista Lietuvoje būna žiemos su krūva sniego ir dviračiai visai nenaudotini. Ir kaip tada žmonėms darbus pasiekti plius tikrai nesiruošia niekas naikinti automobilių kaip tokių.

Žmonės galės pasiekti darbus taip pat, kaip dabar pasiekia. Jeigu nepatinka kamščiuose stovėti, yra alternatyvų.

O man nepatinka prie šviesoforų su dviračiu laukti kol visi smirdintys dyzeliai pravažiuos, ir mano problemos niekas rimtai nesiruošia spręsti, nors miestui ir pigiau, ir naudingiau būtų mano problemą prioritizuoti.

[mantasm]

Darnaus nejudrumo apologetai prašome man nesuvokiančiam paprastai, nuosekliai ir be šūdmalystės paaiškinti ko prašau jau 3 kartą:

Kur visas tas srautas turi dingti, nes dabartinė padėtis tragiška rytų vakarų kryptimi.
Ir dar prašau atsižvelgti į tai, kad žinokite kaip ne keista Lietuvoje būna žiemos su krūva sniego ir dviračiai visai nenaudotini. Ir kaip tada žmonėms darbus pasiekti plius tikrai nesiruošia niekas naikinti automobilių kaip tokių.

Pasistengus žiemą galima naudot dviračius. Galima dėtis šipuotas padangas, galima nukasinėt dvirtakius.. Galima su slidininkų kaukėm pasišvilpaujant leistis nuo Narbuto kalno. Būtų įdomu matyti mases 60mečių taip minančių į darbus. Sąžiningai valant dvirtakius, gal tai ir sveikatai į pliusą išeitų ir neturėtume perpildytų traumatologinių.

Tik gal reiktų taikyti ir protingumo kriterijų kiek tas realu.

[mantasm]

Žmonės galės pasiekti darbus taip pat, kaip dabar pasiekia. Jeigu nepatinka kamščiuose stovėti, yra alternatyvų.

O man nepatinka prie šviesoforų su dviračiu laukti kol visi smirdintys dyzeliai pravažiuos, ir mano problemos niekas rimtai nesiruošia spręsti, nors miestui ir pigiau, ir naudingiau būtų mano problemą prioritizuoti.

Tam reikia, kad techninė apžiūra pradėtų sąžiningai tikrinti visą išmetimo sistemą, o ne gatvių siaurinimo. Susiaurintose gatvėse prie ilgesnių kamščių viską palikus kaip yra tiesiog daugiau š prisiuostytum.

[VLR]

Darnaus nejudrumo apologetai prašome man nesuvokiančiam paprastai, nuosekliai ir be šūdmalystės paaiškinti ko prašau jau 3 kartą:

Kur visas tas srautas turi dingti, nes dabartinė padėtis tragiška rytų vakarų kryptimi.
Ir dar prašau atsižvelgti į tai, kad žinokite kaip ne keista Lietuvoje būna žiemos su krūva sniego ir dviračiai visai nenaudotini. Ir kaip tada žmonėms darbus pasiekti plius tikrai nesiruošia niekas naikinti automobilių kaip tokių.

Turint omeny šitą GIF'ą:
https://twitter.com/brenttoderian/st...11830261760000

Rytų-vakarų srautai Vilniuje turės būti perkeliami į viešąjį transportą, nes automobilių infrastruktūrą plėsti Vilniaus dydžio mieste yra pinigų švaistymas. Pirma bus suformuojamas kietas centrinis hub'as kažkur netoli Konstitucijos pr., į jis bus suformuojamos pirmumo teise važiuojančio VT radialinės linijos. Pradžioje žmonių srautai tarp rytų ir vakarų važinės pro hub'ą radialinėmis linijomis, bet, dėl aukšto Vilniaus tankio šiaurėje, ateityje ten bus nutiesta ir tangentinė linija, galbūt net ir ten, kur yra numatyta Šiaurinės gatvės trasa.

Jei mes kalbame apie tai, kur dėsis konkrečiai pribezdėtomis dyzelinėmis geldomis važinėjantis ir miestą užgrūdantys rytų-vakarų srautai tai jie bus nusiųsti į tą pačią pusę, į kurią nuplaukė rusiškas laivas.

[MedinisStrazdas]

Bet ar nuo 198x iki 2022 metų visiškai nepasikeitė supratimas, kaip turi atrodyti ir veikti miestai, kad mes vis dar bandome senus planus įgyvendinti?

Jeigu iki 2022 metų nesugebėjome įgyvendinti gero plano tai tik save galima kaltinti. O miestas negali nei atrodyti ne veikti taip kaip turi jeigu visą eismą siūsime per D kategorijos gatves.

Turint omeny šitą GIF'ą:
https://twitter.com/brenttoderian/st...11830261760000

Rytų-vakarų srautai Vilniuje turės būti perkeliami į viešąjį transportą, nes automobilių infrastruktūrą plėsti Vilniaus dydžio mieste yra pinigų švaistymas.

Srautai negali būti perkeliami į VT nes nėra kelio kuriuo galėtu važiuoti VT.

[VLR]

Srautai negali būti perkeliami į VT nes nėra kelio kuriuo galėtu važiuoti VT.

VT prioritetas dabar yra radialinės linijos į miesto centrinį hub'ą, o ne tangentinės linijos. Taigi, kaip jau sakiau, tokie srautai važiuotų pro gerai suformuotą hub'ą centre, greičiausiai su vienu pasikeitimu. Tangentinės linijos (kaip linija, kuri eitų pro Šiaurinės gatvės trasą) šiuo metu nėra prioritetas, pvz. Ryga jų apskritai net neturi (nors kai kurie atsišakojimai ir galėtų būti laikomais tangentiniais):

https://www.urbanrail.net/eu/lv/riga/riga.htm

Dėl Vilniaus tankio ateityje tokios linijos tikrai reikėtų, bet dabar VT tikslas yra lengvas žmonių suvežimas iš skirtingų miesto rajonų į centą, o ne vežiojimas tarp mikrorajonų.

[MedinisStrazdas]

VT prioritetas dabar yra radialinės linijos į miesto centrinį hub'ą, o ne tangentinės linijos. Taigi, kaip jau sakiau, tokie srautai važiuotų pro gerai suformuotą hub'ą centre, greičiausiai su vienu pasikeitimu. Tangentinės linijos (kaip linija, kuri eitų pro Šiaurinės gatvės trasą) šiuo metu nėra prioritetas, pvz. Ryga jų apskritai net neturi (nors kai kurie atsišakojimai ir galėtų būti laikomais tangentiniais):

https://www.urbanrail.net/eu/lv/riga/riga.htm

Dėl Vilniaus tankio ateityje tokios linijos tikrai reikėtų, bet dabar VT tikslas yra lengvas žmonių suvežimas iš skirtingų miesto rajonų į centą, o ne vežiojimas tarp mikrorajonų.

Reikia tiek tokių tiek tokių linijų. Nes kitaip turėsim situacija kaip dabar kur nuvažiuoti į kitą miegamajį rajoną kur pėsčiomus bus puse valandos troleibusu gali tekti valanda+ nes važiuosi ratu per centrą.

[Zefyras]

Jeigu iki 2022 metų nesugebėjome įgyvendinti gero plano tai tik save galima kaltinti. O miestas negali nei atrodyti ne veikti taip kaip turi jeigu visą eismą siūsime per D kategorijos gatves.


Srautai negali būti perkeliami į VT nes nėra kelio kuriuo galėtu važiuoti VT.

Man šita diskusija atrodo groteskiška. Tiksliau, kai pasiūlai kažkokią alternatyvą, tai atsakymai būna "negali viso miesto gatvės būti D kategorijos" arba "šachmatas, pažiūrėsiu kaip žiemą važinėsi su dviračiu per pūgą".
Dviratis negali pakeisti automobilių visur, jis efektyviausias tik iki 5 km spinduliu. Deja, bet dažnai visos reikiamos funkcijos nėra pasiekiamos tokiu atstumu, ypač iš priemiesčių.
Tuomet kodėl negalime reikalauti pirmenybės viešajam transportui visuose keliuose, jeigu susiduriame su potencialiais dideliais srautais, galvokime apie transporto rūšis, kurios geriausiai tvarkosi su dideliais srautais..
Kai kurios Vilniaus gatvės neadekvačiai plačios, kai kurios per siauros numatomui srautui. Ir jhos turėtų būti planuojamos taip, kad srautas nugultų ten, kur reikia (o ne kad jeigu A kat. gatvėje kamštis, o paraleliai eina D gatvė, ir daug kas nusuks į pastarąją, tai reikia platinti D gatvę).
Laisvai galima planuoti tangentinę liniją Ozo - Kareivių koridoriumi, iš kitos pusės, kaip rašiau ne kartą, naujas tiltas per Nerį prie Balsių irgi nepakenktų.