Vilniaus tramvajus

[oranger]

Esmė yra ne viešojo transporto ilgume, o atskirtume nuo automobilių eismo. Viešasis transportas turi turėti galimybę ne stovėti, bet važiuoti net jei gatves ir yra užkimšę automobiliai. Ir A juostos nėra tai, nes: jos nėra atskirtos ir gudručiai vis tiek sugeba jomis važiuoti; jomis daromi posūkiai į dešinę dėl ko susidaro eilės net ir jose ir viešasis transportas nepravažiuoja; šviesoforai neteikia prioriteto viešajam transportui.

Nuo Pilaitės (per Narbuto ir Konstitucijos) iki Kalvarijų gatvės; nuo Pašilaičių (Laisvės pr.) iki Litexpo; nuo Naujosios Vilnios iki Paupio; nuo Grigiškių iki Vilkpėdės; nuo Visorių (Geležinio vilko g.) iki Žalgirio gatvės - yra visos galimybės greitojo tramvajaus atskirtumui. Bet visas tas prospektų plotas, net neabejoju, artimiausiais metais bus panaudotas papildomų automobilių juostų įrengimui.

[index]

Nuo Pilaitės (per Narbuto ir Konstitucijos) iki Kalvarijų gatvės; nuo Pašilaičių (Laisvės pr.) iki Litexpo; nuo Naujosios Vilnios iki Paupio; nuo Grigiškių iki Vilkpėdės; nuo Visorių (Geležinio vilko g.) iki Žalgirio gatvės - yra visos galimybės greitojo tramvajaus atskirtumui. Bet visas tas prospektų plotas, net neabejoju, artimiausiais metais bus panaudotas papildomų automobilių juostų įrengimui.

Reiktų tikėtis, kad šiais laikais tokio gatvių platinimo nebebus. Nes aišku padarius juostas automobiliams jas po to panaikinti jau būtų politiškai daug sunkiau.

[Shernas]

Kažkaip jubiliejus praslydo nepastebėtas
Jei kas dieną po pabėgį - didesnė dalis linijos jau būtų pastatyta:

"Dokumentas, patvirtinantis Vilniaus valdžios siekį tobulinti miesto transporto sistemą ir išplėsti ją naujomis transporto rūšimis, tiksliau – miesto geležinkeliu, datuojamas 1970-aisiais. Tų metų lapkričio 19 d. pasirodė miesto Vykdomojo komiteto (dabartine kalba – savivaldybės) užduotis projektuotojams: išnagrinėti greitojo tramvajaus (kai kas verčia – greituminiu tramvajumi, tai – lengvojo metro variantas) teikiamas galimybes miesto susisiekimui . Dar po keleto metų pasiūlyta šios transporto priemonės trasų schema."

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/vilniaus-is...i-jau-50-metu/ .

[oranger]

Kažkaip jubiliejus praslydo nepastebėtas
Jei kas dieną po pabėgį - didesnė dalis linijos jau būtų pastatyta:

"Dokumentas, patvirtinantis Vilniaus valdžios siekį tobulinti miesto transporto sistemą ir išplėsti ją naujomis transporto rūšimis, tiksliau – miesto geležinkeliu, datuojamas 1970-aisiais. Tų metų lapkričio 19 d. pasirodė miesto Vykdomojo komiteto (dabartine kalba – savivaldybės) užduotis projektuotojams: išnagrinėti greitojo tramvajaus (kai kas verčia – greituminiu tramvajumi, tai – lengvojo metro variantas) teikiamas galimybes miesto susisiekimui . Dar po keleto metų pasiūlyta šios transporto priemonės trasų schema."

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/vilniaus-is...i-jau-50-metu/ .

Gaila, kad nepadarė bent dalies. Pats tramvajaus buvimo faktas būtų labai svarbus.
Šiaip, labai įdomu, kas pasipriešino šiam projektui, nes paprastai lietuviai Maskvoje pramušdavo bet kokius finansavimus...

[DSaulius]

Kažkaip jubiliejus praslydo nepastebėtas
Jei kas dieną po pabėgį - didesnė dalis linijos jau būtų pastatyta:

"Dokumentas, patvirtinantis Vilniaus valdžios siekį tobulinti miesto transporto sistemą ir išplėsti ją naujomis transporto rūšimis, tiksliau – miesto geležinkeliu, datuojamas 1970-aisiais. Tų metų lapkričio 19 d. pasirodė miesto Vykdomojo komiteto (dabartine kalba – savivaldybės) užduotis projektuotojams: išnagrinėti greitojo tramvajaus (kai kas verčia – greituminiu tramvajumi, tai – lengvojo metro variantas) teikiamas galimybes miesto susisiekimui . Dar po keleto metų pasiūlyta šios transporto priemonės trasų schema."

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/vilniaus-is...i-jau-50-metu/ .

Pasidarė smalsu, kaip trasa būtų ėjusi nuo Naujininkų iki stoties ? Ten kaip ir kertasi su geležinkeliu ir kaip supratau, suplanuota viršuje buvo.

[Sula]

Pasidarė smalsu, kaip trasa būtų ėjusi nuo Naujininkų iki stoties ? Ten kaip ir kertasi su geležinkeliu ir kaip supratau, suplanuota viršuje buvo.

Buvo suplanuota po žeme, bent jau po Naujininkais (reljefas tam palankus).
Prie geležinkelio stoties buvo numatytos gana plačios požeminės patalpos -1, -2 lygyje. Iš dalies tai rezervuota jau autobusų stotyje.

[Al1]

Nuo Pilaitės (per Narbuto ir Konstitucijos) iki Kalvarijų gatvės; nuo Pašilaičių (Laisvės pr.) iki Litexpo; nuo Naujosios Vilnios iki Paupio; nuo Grigiškių iki Vilkpėdės; nuo Visorių (Geležinio vilko g.) iki Žalgirio gatvės - yra visos galimybės greitojo tramvajaus atskirtumui. Bet visas tas prospektų plotas, net neabejoju, artimiausiais metais bus panaudotas papildomų automobilių juostų įrengimui.

Taip, bus, nes VT keleivių mažėja, o automobilių daugėja. Kadangi valdžiai rūpi rinkimai, tai reikia įtikti daugumai, kuri ratuota. Be to ir valdžioje sėdi tiek, kurie VT naudojosi paskutinį kartą tik būdami studentais. O kai kurie tik būdami moksleiviais.

Pilno atskyrimo nei BRT, jei A juostos (įskaitant tramvajaus juostas) niekur neturi. Nes tai per brangu ir dažniausiai neįmanoma. Sankryžose vis tiek yra susikirtimai su gatvėmis ir to išvengti neįmanoma. Niekas viadukų nestato. Atskiri ruožai be susikirtimų su gatvėmis ar viadukai per gatves ar po gatvėmis VT juostoms įmanomi, bet tik kritiškiausiose vietose ir jei tai techniškai įmanoma. Eismas reguliuojamas VT šviesoforais.

[Al1]

Gaila, kad nepadarė bent dalies. Pats tramvajaus buvimo faktas būtų labai svarbus.
Šiaip, labai įdomu, kas pasipriešino šiam projektui, nes paprastai lietuviai Maskvoje pramušdavo bet kokius finansavimus...

Kas pasipriešino. Pilaitės 70-ais metais dar nebuvo. Ją pradėjo statyti tik jau apie 1988 metus. O tada visokios kvailystės prasidėjo. Rygoje irgi tuo metu buvo mitingai prieš metro.

[Sula]

Kas pasipriešino. Pilaitės 70-ais metais dar nebuvo. Ją pradėjo statyti tik jau apie 1988 metus. O tada visokios kvailystės prasidėjo. Rygoje irgi tuo metu buvo mitingai prieš metro.

Buvo kelios priežastys.
80-ųjų antrojoje pusėje SSRS ekonomika pradėjo rimtai buksuoti.
Nuo 1986 m. pradėta kreipti (kartais perdėtą) dėmesį į visuomenės nuomonę. Pvz.: taip ir nenutiesta Sukilėlių-Dunojaus atkarpa per Rasų kapines, panašiai užblokuotas Ozo g. sujungimas ties "Mada".
Pradėta skleisti žinia, kad Vilniuje labai prastas požeminis gruntas. Nors vėliau išaiškėjo, kad didelė dalis metro sistemų pastatytos daug sudengesnėmis sąlygomis. Kitas "argumentas" - sugrius Vilniaus Senamiestis.
Buvo vertinami 1984 m. paleisto pirmo SSRS metrotramvajaus Volgograde patirtis ir efektyvumas. Ten jo plėtra sustojo dar prie sovietinės valdžios.

[Al1]

Priežastys buvo daugiau politinės-demagoginės-populistinės, nei ekonominės. Juokingiausia, kad tada buvo žadama, kad kai persitvarkysime, reformuosimės, tai gyvensime kaip Amerikoje, bus automobiliai pas visus. Kam tas VT iš viso? Bet kur ir kuo tie automobiliai važinės irgi niekam nerūpėjo - magistralinių gatvių tiesti irgi mat nereikia...

[PoDV]

Bet ta ir esmė, kad sutvarkius G maršrutus iki pilnaverčio BRT, kam ratus keisti į bėgius, kurie brangesni? Tik kad tramvajus gali daugiau vagonų tempti, bet nepanašu, kad Vilniui to reiktų. Dabar važinėja 18 m autobusai ir viskas ok, net neišnaudota 25 m autobusų galimybė. Žodžiu, esant pilnaverčiams greitiesiems autobusams su savo juostom, kam tramvajus?

Reikia daryti studijas kaip G maršrutus pakeisti tramvajais ir ar apsimoka. Manau apsimoka dėl sklandesnio eismo. A juostos eina dešiniu kraštu, o tramvajaus linija gali eiti viduriu kas užtikrina, kad bus mažiau kliūčių. Taip pat ir visai laukais, pievomis, jei yra galimybė.

Juokingiausia, kad tada buvo žadama, kad kai persitvarkysime, reformuosimės, tai gyvensime kaip Amerikoje, bus automobiliai pas visus. Kam tas VT iš viso? Bet kur ir kuo tie automobiliai važinės irgi niekam nerūpėjo - magistralinių gatvių tiesti irgi mat nereikia...

Tai va, man ir pačiam kyla pilna visokių filosfinių minčių kaip Rusija ir šiaip visa europinė buv. SSRS dalis (o gal net beveik visa buv. SSRS) nuėjo amerikų keliu, gal net labiau nei bet kur Europoje, kai berods vienintelė Estija nuėjo labiau europietišku - skandinavišku keliu. Manau dėl to ir išsivystė apčiuopiamesni Baltijos šalių išsivystymo skirtumai mūsų šalių, Lietuvos ir Latvijos, nenaudai, bent jau mūsų galvose tai tikrai. Mano nuomone, neskaniai nueita amerikonišku keliu. JAV gal ir galėjo būt infrastruktūros vystymo pavyzdys Europai 70-aisiais, bet dabar Europa JAV lenkia šviesmečiais su darniu judumu, VT, protingai tiesiamais dviračių takais.

[Sula]

Tai va, man ir pačiam kyla pilna visokių filosfinių minčių kaip Rusija ir šiaip visa europinė buv. SSRS dalis (o gal net beveik visa buv. SSRS) nuėjo amerikų keliu, gal net labiau nei bet kur Europoje, kai berods vienintelė Estija nuėjo labiau europietišku - skandinavišku keliu. Manau dėl to ir išsivystė apčiuopiamesni Baltijos šalių išsivystymo skirtumai mūsų šalių, Lietuvos ir Latvijos, nenaudai, bent jau mūsų galvose tai tikrai. Mano nuomone, neskaniai nueita amerikonišku keliu. JAV gal ir galėjo būt infrastruktūros vystymo pavyzdys Europai 70-aisiais, bet dabar Europa JAV lenkia šviesmečiais su darniu judumu, VT, protingai tiesiamais dviračių takais.

..

Kažkaip čia rožinėmis spalvomis įvertinote. Estijoje individuali automobilizacija didesnė nei Lietuvoje. Jokių stebuklų nei VT nei darniame judume ten nemačiau. Kaip, ir, beje, daug kur Europoje.
Mums koją šiek tiek kiša žemas gyventojų tankis ir prastas praeities palikimas.

[Ginthus]

Reikia daryti studijas kaip G maršrutus pakeisti tramvajais ir ar apsimoka. Manau apsimoka dėl sklandesnio eismo. A juostos eina dešiniu kraštu, o tramvajaus linija gali eiti viduriu kas užtikrina, kad bus mažiau kliūčių. Taip pat ir visai laukais, pievomis, jei yra galimybė.

Tik vat iš kur tas įsitikinimas, jog viduriu sklandžiai judėti gali tiktai bėginis transportas? Per maža pasaulyje pavyzdžių su nebėginiu transportu?

[index]

Tik vat iš kur tas įsitikinimas, jog viduriu sklandžiai judėti gali tiktai bėginis transportas? Per maža pasaulyje pavyzdžių su nebėginiu transportu?

Yra dar psichologinis momentas kai autobusas yra automobilis, juda tomis pačiomis gatvėmis ir policininkas liepia "tiesiog apvažiuoti" A juostoje prisiparkavusį automobilį. Bėgiai (ypač tų šiuolaikinių tramvajų, kurie dažnai neįleisti į kelią, turi maitinimo bėgį etc.) intuityviai neatrodo kaip tinkama viena važiuoti ar parkuotis automobiliui.

[Al1]

..

Kažkaip čia rožinėmis spalvomis įvertinote. Estijoje individuali automobilizacija didesnė nei Lietuvoje. Jokių stebuklų nei VT nei darniame judume ten nemačiau. Kaip, ir, beje, daug kur Europoje.
Mums koją šiek tiek kiša žemas gyventojų tankis ir prastas praeities palikimas.

Estijoje gyventojų tankis dar mažesnis. Praeities palikimas vienodas. Beveik. Bet jie kažkaip sugebėjo netapti autsaideriais - Lietuva yra viena iš lyderių ES pagal automobilio naudojimo intensyvumą. Nes tai svarbesnis rodiklis nei automobilių skaičius. O intensyviai naudoti automobilius tiesiog verčia adekvataus VT nebuvimas, be to ir žemos automobilio išlaikymo išlaidos.

[SoulMulticast]

Estijoje gyventojų tankis dar mažesnis. Praeities palikimas vienodas. Beveik. Bet jie kažkaip sugebėjo netapti autsaideriais - Lietuva yra viena iš lyderių ES pagal automobilio naudojimo intensyvumą. Nes tai svarbesnis rodiklis nei automobilių skaičius. O intensyviai naudoti automobilius tiesiog verčia adekvataus VT nebuvimas, be to ir žemos automobilio išlaikymo išlaidos.

galima intensyvumo palyginimo source?

[Garbanius]

Estijoje gyventojų tankis dar mažesnis. Praeities palikimas vienodas. Beveik. Bet jie kažkaip sugebėjo netapti autsaideriais - Lietuva yra viena iš lyderių ES pagal automobilio naudojimo intensyvumą. Nes tai svarbesnis rodiklis nei automobilių skaičius. O intensyviai naudoti automobilius tiesiog verčia adekvataus VT nebuvimas, be to ir žemos automobilio išlaikymo išlaidos.

Šiap iš Baltijos šalių VT politikoje LV aiškus lyderis, o LT, EE labai panašu..

[Palpatine]

Šiap iš Baltijos šalių VT politikoje LV aiškus lyderis, o LT, EE labai panašu..

Kalbant apie sostines, tai tikrai taip. Ryga ir visiškai atnaujino troleibusų parką, puikiai išnaudoja savo S-bahn, tuo tarpu Taline troleibusai (irgi anuji, ne Škodos) naikinami ir keičiami hibridiniais autobusais, o Vilniuj tai iš vis prikurta "supergreitųjų dyzelių" ir tiek. Bent jau su A juostom susizgribo.

[Palpatine]

Kažkaip jubiliejus praslydo nepastebėtas
Jei kas dieną po pabėgį - didesnė dalis linijos jau būtų pastatyta:


Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/vilniaus-is...i-jau-50-metu/ .

Buvo planuojamos 3 linijos, kodėl dar 70's kaip pirmąją liniją planavo tiesti į dar miesto planuotojų mintyse esantį rajoną, o ne iš kart pradėti nuo pvz 2 linijos Pašilaičiai-Lukiškių a.-Paneriai ar dar geriau 3 Stotis - Laisvės pr. - Santariškės, kur jau stovėjo rajonai su per jais kursuojančiais perpildytai autobusais ir troleibusais?

[liootas]

Yra dar psichologinis momentas kai autobusas yra automobilis, juda tomis pačiomis gatvėmis ir policininkas liepia "tiesiog apvažiuoti" A juostoje prisiparkavusį automobilį. Bėgiai (ypač tų šiuolaikinių tramvajų, kurie dažnai neįleisti į kelią, turi maitinimo bėgį etc.) intuityviai neatrodo kaip tinkama viena važiuoti ar parkuotis automobiliui.

Taip, bet palyginus BRT ir tramvajaus kainas, nežinau, ar tiek daug vertas tas psichologinis momentas