Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[A14] Vilnius - Molėtai - Utena

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
    Koncesininkas kelią ir prižiūrės, taigi valstybei nereikės to daryti. Mokėsime ne šiaip sau.
    Negi tiek daug to kelio priežiūra atsieis? kažin ar kokį milijoną eurų atsieitų.

    Kad kelio reikia, aš nesiginčiju, tik vis dar sunku suvokti kokia viso projekto kaina. Padidėjimas 61 mln -> 169,3 mln yra sunkiai suvokiamas. Suprantu, kad nesame pripratę prie PPP, tačiau negi tai ir ES mąstu normali kaina? Gal yra kitų pavyzdžių (be Palangos aplinkelio).
    Paskutinis taisė Mindzius-LT; 2015.12.28, 08:49.

    Comment


      Nu bet logiškai pamąstyk. Juk 72 km. Vien tokio atstumo valymas žiemą turbūt kainuoja apie milijoną. Ką bekalbėt apie tokio ilgio kelio rekonstrukciją... Kiek kainavo Vilniaus vakarinis aplinkkelis? 3 etapas - 90 mln., antras ir pirmas - 84 mln. Taip, čia buvo nutiestas visiškai naujas kelias su viadukais, požeminėmis komunikacijomis. Bet jo atstumas vos ~9 km. O čia bus rekonstruojami 72 km kelio (nemačiau projekto, spėju bus keičiamos požeminės komunikacijos, visiškai atnaujinama kelio danga, tvarkomos sankryžos, praplatinamas kelias nuo Vilniaus iki Nemenčinės sankryžos, gal ir viadukai keli bus statomi?).

      Per 20 priežiūros metų turbūt reikės dangą atnaujinti bent kartą.
      Paskutinis taisė Creatium; 2015.12.28, 09:07.

      Comment


        Parašė Creatium Rodyti pranešimą
        Nu bet logiškai pamąstyk. Juk 72 km. Vien tokio atstumo valymas žiemą turbūt kainuoja apie milijoną. Ką bekalbėt apie tokio ilgio kelio rekonstrukciją...
        Na neturio nė žalio supratimo, kiek valymas galėtų kainuoti. 1 mln? Na reiškia dar +12 mln. Eur - viso 73 mln Eur... Būtų tiesiog įdomu pamatyti sudedamasias dalis..

        Comment


          Parašė Mindzius-LT Rodyti pranešimą
          Na neturio nė žalio supratimo, kiek valymas galėtų kainuoti. 1 mln? Na reiškia dar +12 mln. Eur - viso 73 mln Eur... Būtų tiesiog įdomu pamatyti sudedamasias dalis..
          Tai galima daug kvailų skaičiavimų atlikti. Ženklo pakeitimas? 2000 eurų * 20 = 73 mln. Eur

          Akivaizdu, kad kelio priežiūra - reiškia visišką kelio prižiūrėjimą. Kad beatsitiks: sniegas, avarijos, susibanguos danga, užsikimš kanalizacija... you name it.

          Comment


            Informacija apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius‒Utena“

            Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 658 ir Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. XII-2227 patvirtino ir nustatė viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius‒Utena“ pagrindines sąlygas bei įgaliojo Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos įgyvendinti šį projektą.

            Informuojame, kad visa aktuali informacija apie projektą bus skelbiama šiose nuorodose:

            http://www.lakd.lt/lt.php/vpsp_proje...iusutena/18635 (lietuvių k.)
            http://www.lra.lt/en.php/ppp_project...s__utena/18644 (anglų k.)

            Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos informuoja visas suinteresuotas institucijas, įmones ir kitus subjektus, kad iki viešojo pirkimo pradžios galima pateikti klausimus dėl šio viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius‒Utena“, į kuriuos Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pagal galimybes stengsis atsakyti kuo greičiau. Atsakymai bus pateikti anksčiau minėtose nuorodose.
            http://www.lakd.lt/lt.php/naujienos/...iusutena/21533

            Comment


              Kelias iš Vilniaus į Uteną merdi: kratytis teks ir toliau
              http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...-ir-toliau.htm

              Pavasarį į daugelį šalies kelių išvažiavo kelininkų technika, tačiau betonine tarka vairuotojų pramintam plentui tarp Vilniaus ir Utenos jos teks palaukti. Nors jo būklė daugelį keliautojų varo į neviltį.

              Comment


                Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                Tai galima daug kvailų skaičiavimų atlikti. Ženklo pakeitimas? 2000 eurų * 20 = 73 mln. Eur

                Akivaizdu, kad kelio priežiūra - reiškia visišką kelio prižiūrėjimą. Kad beatsitiks: sniegas, avarijos, susibanguos danga, užsikimš kanalizacija... you name it.
                Valstybei pačiai pigiau tai daryti. Bet kokiu atveju visi tie PPP yra tik valstybės apiplėšimas. Stebuklų nebūna, visi siekia maksimalaus pelno. Šiaip elementaru - kelininkų mafija nori disponuoti vis didesnėmis valstybės lėšomis, o jas maksimizuoti galima tik per PPP. Jie gi puikiai žino, kiek realiai kainuoja kelio nutiesimas, o kokį viršpelnį galima būtų gauti perėmus dar ir jo priežiūra ir garantijas gauti valstybines įmokas 20 metų.
                Kodėl ES lėšų negali paimti rekonstrukcijai pati valstybė?
                Paskutinis taisė Al1; 2016.05.16, 06:28.

                Comment


                  Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                  Kodėl ES lėšų negali paimti rekonstrukcijai pati valstybė?
                  Taigi "neturi lėšų" ir "valstybė - blogas šeimininkas".

                  Comment


                    Tai aišku, LLRI lygio "argumentai" kaip valdiškus pinigus sau į kišenę įsidėti. Ir dar paskui dikruoti sąlygas, nes "netyčia" sutartis bus sudaryta taip, kad valstybė turės papildomai primokėti už papildomus darbus ir priežiūrą ar indeksuoti kainas dėl infliacijos ir pan. Sumoje per 20 m. išeis daugiau, nei pati valstybė darydama išleistų.

                    Comment


                      Be abejo, kad išeis daugiau. Tai čia viso to ir yra esmė. Tai yra paprasčiausias lizingo metodas. Visiškai nieko naujo čia nėra. Vienintelis pliusas - darbai atliekami dabar, o išsimokama per ilgą laikotarpį. Vienintelis minusas - gaunasi brangiau, negu įgyvendinti patiems.

                      Kai turi pinigų - įgyvendini pats. Neturi, bet reikia - naudojiesi lizingu.

                      Comment


                        Tai ne lizingas, nes lizingo atveju kelias būtų privatus ir valstybė jį išpirkinėtų. Kelias gi kaip buvo, taip ir liks valstybinis. Neturi pinigų - nedarai. Pinigų yra. Nėra normalių prioritetų, kur labiau reikia juos į kelius įdėti. Todėl gaunasi, kad visokie šunkeliai tvarkomi, o pagrindiniams nėra. Galiausiai matome, kad visokie PPP smarkiai išpučia kainas, kas yra akivaizdus lupikavimas ir korupcija, jei tokie projektai būna vykdomi. Valstybės pinigai švaistomi ir kai kurie veikėjai iš to susikrauna milijonus. PPP atveju jų daugiau nuteka į privačias kišenes, todėl ir yra interesas tokius projektus vykdyti.

                        Comment


                          Norint, kad valstybė darytų, o ne privatus verslas, reikia atitinkamai ir samdyti atitinkamus specialistus už rinkos kainą, o ne statutinę. Tiesiog kabinetinis funkcionierius normaliai proceso nesukoordinuos. Todėl jei yra galimybė vystyti daugiau projektų paraleliai "pramušus ES pinigus" ar panašiai, bet pritrūksta "raktinių" žmonių valstybinėse struktūrose, ar dėl to, kad dėl kokių nors įstatymų jiems negalėtum mokėti atitinkamą atlygį ar dėl kitų priežasčių, jau geriau daryti outsource'inant.

                          Comment


                            Kokios ES lėšos? Nenumatoma jokių ES lėšų. ES lėšos infrastruktūrai duodamos valstybei, o ne privačioms kompanijoms. Tūpai ims privatininkas kreditą iš banko ir darys, o valstybė mokės. Pati iš banko paimti negali? Reikia brangios tarpinės pigiam unitazui? Kokių specialistų trūksta? Kur jų trūksta? Nieko netrūksta.

                            Comment


                              Bankuose auga pinigų masė su neigiamomis palūkanomis. Ekonomikos stoja dėl pinigų trūkumo - paradoksas.
                              98% kelių valstybė sugeba statyti ir remontuoti. Kodėl šito ne? Irgi paradoksas.

                              Comment


                                Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                Tai ne lizingas, nes lizingo atveju kelias būtų privatus ir valstybė jį išpirkinėtų. Kelias gi kaip buvo, taip ir liks valstybinis. Neturi pinigų - nedarai. Pinigų yra. Nėra normalių prioritetų, kur labiau reikia juos į kelius įdėti. Todėl gaunasi, kad visokie šunkeliai tvarkomi, o pagrindiniams nėra. Galiausiai matome, kad visokie PPP smarkiai išpučia kainas, kas yra akivaizdus lupikavimas ir korupcija, jei tokie projektai būna vykdomi. Valstybės pinigai švaistomi ir kai kurie veikėjai iš to susikrauna milijonus. PPP atveju jų daugiau nuteka į privačias kišenes, todėl ir yra interesas tokius projektus vykdyti.
                                Tai yra lizingo principas. Laikyk kelią privačiu tol, kol jį tvarkys privati įmonė, nors teisiškai jis priklausys valstybei. Nieko čia ypatingo.

                                "Neturi pinigų - nedarai" metodas buvo ilgai taikomas. Tu esi važiavęs tuo keliu?

                                Valstybė turi prioritetų: pastoviai tvarkomi ir tiesiami nauji keliai. Kitose šalyse yra normalu, kai kelias pastatomas ir valdomas privačių investuotojų. Tik tenai tie keliai yra apmokestinami. Nori to paties čia? Galim padaryt. Koks skirtumas - kaina nuo to nesikeis. Investuotojas pinigus bet kokiu atveju susigrąžins. Tik mūsų atveju už kelią mokėsi ne tu, o valstybė. Kaip ir už visus kitus valstybės tvarkomus kelius už tave sumoka valstybė.

                                Nereikia piktintis viskuo, kas yra daroma. Palangos aplinkkelį sutvarkė puikiai, greitai ir kokybiškai. Kiek metų dar būtume laukę, jeigu valstybė būtų pati dariusi? Duok Dieve, kad užtektų mums pinigų sutvarkyti Via Baltiką normaliai panaudojant ES lėšas, tai jau bus pasiekimas.

                                Nori, kad tik valstybė už savo (tavo) pinigus tvarkytų kelius? Eik agituot už visuotinį kelių ar automobilių mokestį ir problema bus išspręsta.

                                Comment


                                  Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                  Nori, kad tik valstybė už savo (tavo) pinigus tvarkytų kelius? Eik agituot už visuotinį kelių ar automobilių mokestį ir problema bus išspręsta.
                                  Čia nebent jeigu patinka mokėti mokesčius, bet už juos nieko negauti.

                                  Visų pirma reikėtų agituoti, kad surenkami akcizo kurui mokesčiai būtų panaudojami keliams tvarkyti pilna apimtimi, o ne šiais pinigais kamšomos Sodros ar kitos biudžeto skylės. Gal tada ir kelių būklė kasmet neblogėtų.

                                  Jeigu kalbant apie PPP, tai modelis labiau tinkamas naujų kelių tiesimui. T.y. kai atsiranda papildomų kelių priežiūros poreikis ir esami gamybiniai kelių priežiūros pajegumai nėra pakankami tą atlikti (einami remontai, tvarkymai, žolės pjovimas ir kt.).
                                  Atidavus esamo kelio priežiūrą privačiam investuotojui, bus neracionaliai išnaudojami kelių tarnybos pajėgumai. Dėl vieno kelio priežiūros atsisakymo technikos ir darbuotojų poreikis kelių tarnybose nesumažės, tačiau sumažės darbų apimtys, o kartu ir pajamos. Man dėl šio aspekto, nelabai patinka siūlomas PPP modelis A14 keliui.

                                  Comment


                                    Taigi bus taip, kad pati firma nieko neprižiūrės. Ji tikriausiai sudarys su tartį su to regiono valstybine kelių tarnyba ir jai mokės už priežiūrą. Žodžiu, atsiranda tarpininkas, kuris ir graibys grietinėlę. Ir tam tarpininkui-parazitui reikės mokėti iš bendro keliams skirto fondo.

                                    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                    Tai yra lizingo principas. Laikyk kelią privačiu tol, kol jį tvarkys privati įmonė, nors teisiškai jis priklausys valstybei. Nieko čia ypatingo.

                                    "Neturi pinigų - nedarai" metodas buvo ilgai taikomas. Tu esi važiavęs tuo keliu?

                                    Valstybė turi prioritetų: pastoviai tvarkomi ir tiesiami nauji keliai. Kitose šalyse yra normalu, kai kelias pastatomas ir valdomas privačių investuotojų. Tik tenai tie keliai yra apmokestinami. Nori to paties čia? Galim padaryt. Koks skirtumas - kaina nuo to nesikeis. Investuotojas pinigus bet kokiu atveju susigrąžins. Tik mūsų atveju už kelią mokėsi ne tu, o valstybė. Kaip ir už visus kitus valstybės tvarkomus kelius už tave sumoka valstybė.

                                    Nereikia piktintis viskuo, kas yra daroma. Palangos aplinkkelį sutvarkė puikiai, greitai ir kokybiškai. Kiek metų dar būtume laukę, jeigu valstybė būtų pati dariusi? Duok Dieve, kad užtektų mums pinigų sutvarkyti Via Baltiką normaliai panaudojant ES lėšas, tai jau bus pasiekimas.

                                    Nori, kad tik valstybė už savo (tavo) pinigus tvarkytų kelius? Eik agituot už visuotinį kelių ar automobilių mokestį ir problema bus išspręsta.
                                    Esu važiavęs daug kartų ir neseniai. Palopytas dar laikytų penkmetį. Pinigų yra, ir tam keliui tikrai jų atsirastų, jei norėtų. Nebūtina viso iš karto. Galima per 2-3 metus etapais. Ypatingo atnaujinimo nedaug - 4 juostas iki Riešės (ne Nemenčinės, iki Nemenčinės visai nebūtina) sankryžos, o tai viso labo apie kilometrą - 1,5 km. Sankryžas kelias rekonstruoti ir tiek. Viaduką nebent ties Molėtų - Joniškio (Nr. 173 kelias) sankryža. Kai kur pakoreguoti profilį - patiesinti ar kreivės radiusą padidinti. O šiaip tai dauguma darbo - naujos asfalto dangos paklojimas. Jokiu būdu nereikalingas platus kelkraštis, nes prasidės eismas virtualiomis trimis juostomis. Kai kur viduryje kelio fizinį atitvarą reikia įrengti, kad nebūtų lenkimo ten, kur negalima. Viskas. Ar valstybė to nepajėgi? ES lėšų nėrą? Šunkeliams suranda, o šitam svarbiam keliui ne?
                                    Palangos aplinkkelis - joks ne argumentas. Taip pat būtų sutvarkiusi ir valstybė, nes pagrindinis stabdis yra būtent biurokratinėse procedūrose iki darbų pradžios. Lygiai tokios pačios yra skelbiant konkursą PPP. Juk projektas jau būna iki tol parengtas, kitaip nebūtų aiški kaina. Koks skirtumas konkurso atveju, ar jį organizuoti darbų vykdytojui, ar privačiai firmai, kuri ir pati (ar samdys subrangovą) užsiims statyba ir tolimesne priežiūra? Negi neaišku, kad PPP atveju pinigų valstybė kišenėje, skiriamų keliams, nepadaugėja. Priešingai, atimami pinigai nuteka į privačią kišenę. Kadangi privatininko "paslaugos" kainuoja brangiau, tai labai įsismaginus su PPP, realiai pinigų keliams valstybės kišenėje tik sumažėtų.
                                    Po Antrojo pasaulinio karo, kai vyko intensyvi automobilizacija ir kelių tiesimas, kažkaip visame daugiau mažiau išsivysčiusiame pasaulyje valstybės kišo į kelius milžiniškas sumas, nes kelių tinklas buvo menkas. Valdiškus pinigus, ne privačius. O dabar ką? Net priežiūra ir remontui nėra?
                                    Paskutinis taisė Al1; 2016.05.16, 12:12.

                                    Comment


                                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                      Taigi bus taip, kad pati firma nieko neprižiūrės. Ji tikriausiai sudarys su tartį su to regiono valstybine kelių tarnyba ir jai mokės už priežiūrą. Žodžiu, atsiranda tarpininkas, kuris ir graibys grietinėlę. Ir tam tarpininkui-parazitui reikės mokėti iš bendro keliams skirto fondo.
                                      Bent jau Palangos aplinkkelį prižiūri patys rangovai. Žolę pjovė ir šiukšles rinko Kauno tiltų darbininkai.

                                      Comment


                                        Patys prižiūri? Tai jei "Kauno tiltai" atlieka darbus, vadinasi ne patys. Reikia skirti administravimą nuo realiai atliekamų priežiūros darbų. Aišku, vien ant administravimo penisi kelios galvos, kai valstybinėje kelių direkcijoje už priežiūrą būtų atsakingas koks ketvirtis etato...

                                        Comment



                                          Dėl projekto „Kelias Vilnius‒Utena“
                                          2016-05-20
                                          Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad 2016 m. gegužės 23–24 d. Kelių direkcijoje viešės tarptautinių finansinių institucijų atstovai, kurie išreiškė norą susipažinti su viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius‒Utena“ įgyvendinimo galimybėmis, taip pat apžiūrėti kelią A14 Vilnius–Utena, kuriame bus įgyvendinamas projektas.

                                          Kelių direkcija informuoja, kad, atsižvelgiant į suinteresuotų organizacijų pareikštą pageidavimą, susipažinti su kelio būkle projekto įgyvendinimo vietoje galima pirmadienį, gegužės 23 d. 14 val. Jei bus daugiau pageidaujančių susipažinti su projekto įgyvendinimo vieta, po dviejų savaičių (preliminariai birželio 6 d.) gali būti organizuojama dar viena apžiūra.
                                          Kelių direkcija primena, kad visa aktuali informacija apie projektą skelbiama šiose nuorodose:

                                          http://www.lakd.lt/lt.php/vpsp_proje...us_utena/18635 (lietuvių k.)

                                          http://www.lra.lt/en.php/ppp_project...s__utena/18644 (anglų k.)

                                          ir informuoja visas suinteresuotas institucijas, įmones ir kitus subjektus, kad iki viešojo pirkimo pradžios galima pateikti klausimus ar pastabas dėl šio viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius‒Utena“, į kuriuos Kelių direkcija pagal galimybes stengsis atsakyti kuo greičiau. Atsakymai bus pateikti anksčiau minėtose nuorodose.

                                          Dėl apžiūros ir kitais klausimais prašome kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Finansinės paramos projektų administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoją Kastytį Grigą tel. 8 5 232 9654 arba el. paštu kastytis.grigas@lakd.lt arba bendruoju el. paštu lakd@lakd.lt.
                                          Šaltinis

                                          Comment

                                          Working...
                                          X