Vilniaus transporto vizijos (2023 m. rinkimai)

[geriantis]

Nu jo, kai žmogus numiršta, tai jam nereikia nei gydymo, nei maisto, nei būsto. Pigiau visiems. Čia tiesiog nesulyginsi su milžiniškais nuostoliais, kai per siauroje gatvėje kažkas apibrozdina mašinos šoną ar užkabina veidrodėlį.

Kur didesnė tikimybė pėsčiajam išgyventi – užsienio miestuose, kur yra daug 30 km/h zonų (kur fiziškai neįmanoma įsibėgėti iki 70 km/h) ar Lietuvos miestuose su popieriniu 50 km/h limitu, bet realiu 55-65 ar net 70 km/h greičiu?


https://swov.nl/en/fact/pedestrians-...-fatality-rate

Dar kart ant pirštų kartoju - be eismo neišsiversim nėprokur. Jeigu visas AIt B kategorijos gatves (tarpkvartalines) paversim C ar D (kvartalines), tai eismas sustos ir niekam nuo to geriau bus (kaz daroma su Šiaurine). Gatvių projektavime gal problemos? Gal? Bet A ir B kategprijos (tarpkvartalinės) gerai suprojektuotos neturėtų kelt grėsmės pėstiesiems ar dviračiams.
Dar kartelį - geras VT nuima tarpkvartalinio eismo dalį, tai padeda gerinti ekologiją, sveikatą, turtą ir t.t. Gal nuo to vertėtų pradėt?

[taccido]

Lėtas greitis sukuria daugiau įvykių, tai materialine išraiška tai kainuoja brangiau, nes dalyvauja fiziškai daigiau asmenų, daugiau turto, daugiau galūnių ir t.t.
Mokyklos iš vis neturėtų būti prie A ir B kategorijos gatvių. O prie mokyklos privalomai turėtų būti reguliuojamos perėjos. Greitis mieste išsprendžiamas greičio matuokliais, o ne siaurinant tranzitines gatves. Geras VT mieste nukrauna daug problemų. Tiesiog reikia tam ryžtis.

Nu jo, kai žmogus numiršta, tai jam nereikia nei gydymo, nei maisto, nei būsto. Pigiau visiems. Čia tiesiog nesulyginsi su milžiniškais nuostoliais, kai per siauroje gatvėje kažkas apibrozdina mašinos šoną ar užkabina veidrodėlį.

Kur didesnė tikimybė pėsčiajam išgyventi – užsienio miestuose, kur yra daug 30 km/h zonų (kur fiziškai neįmanoma įsibėgėti iki 70 km/h) ar Lietuvos miestuose su popieriniu 50 km/h limitu, bet realiu 55-65 ar net 70 km/h greičiu?


https://swov.nl/en/fact/pedestrians-...-fatality-rate

[R.D.]

Lėtas greitis sukuria daugiau įvykių, tai materialine išraiška tai kainuoja brangiau, nes dalyvauja fiziškai daigiau asmenų, daugiau turto, daugiau galūnių ir t.t.

Tau su galva viskas gerai?

[geriantis]

Čia ne resursų (kaip suvartojimo kuro kiekio) klausimas, nes pagal tokią logiką reikėtų naikinti visus kalnelius, statyti tik daugiaaukštes sankryžas ir požemines perėjas. Klausimas, kokia yra infrastruktūra, kad eismo dalyvių klaidos turėtų kuo mažiau pasekmių (= mažiau mirčių, traumų, avarijų). Jūs pats pripažinote, kad mažesni greičiai sukelia mažiau neigiamų pasekmių turtui ir sveikatai/gyvybei, bet tuo pačiu reikalaujate kuo didesnių greičių mieste.


Įdomu, kad mano pranešime atkreipėte dėmesį ne į 70 km/h greitį ar pakilimo taką (= perteklinius gatvių pločius, kuriančius saugumo iliuziją ir t. t.), o būtent į auklėjimą ir „inžinerinius sprendimus“.

Jeigu gatvėje prie mokyklos yra perteklinis plotis, kuris suteikia buduliui motyvaciją pagazuoti +20 km/h virš limito nebijant numušti veidrodėlio, tai geriausias inžinerinis sprendimas būtų padaryti normalaus pločio gatvę su iškreivinimu ar salele, kad fiziškai būtų neįmanoma važiuoti 70 km/h. Ar siūlote greičio nekeisti, o tiesiog apsiriboti saugaus eismo pamokėlėmis tos mokyklos mokiniams?

Lėtas greitis sukuria daugiau įvykių, tai materialine išraiška tai kainuoja brangiau, nes dalyvauja fiziškai daigiau asmenų, daugiau turto, daugiau galūnių ir t.t.
Mokyklos iš vis neturėtų būti prie A ir B kategorijos gatvių. O prie mokyklos privalomai turėtų būti reguliuojamos perėjos. Greitis mieste išsprendžiamas greičio matuokliais, o ne siaurinant tranzitines gatves. Geras VT mieste nukrauna daug problemų. Tiesiog reikia tam ryžtis.

[R.D.]

Londonas, 70-ieji. Sveikinu Lietuvos sostinę net nesvarstant nieko kito.

[taccido]

Tai žmogau čia yra miestas, eismas turi vykti. Lėtai važiuosi, daugiau resursų naudosi.

Čia ne resursų (kaip suvartojimo kuro kiekio) klausimas, nes pagal tokią logiką reikėtų naikinti visus kalnelius, statyti tik daugiaaukštes sankryžas ir požemines perėjas. Klausimas, kokia yra infrastruktūra, kad eismo dalyvių klaidos turėtų kuo mažiau pasekmių (= mažiau mirčių, traumų, avarijų). Jūs pats pripažinote, kad mažesni greičiai sukelia mažiau neigiamų pasekmių turtui ir sveikatai/gyvybei, bet tuo pačiu reikalaujate kuo didesnių greičių mieste.

Kad vaikai neturi mėtyti gatvėse čia reikja inžinierinių sprendimų ir auklėjimo.

Įdomu, kad mano pranešime atkreipėte dėmesį ne į 70 km/h greitį ar pakilimo taką (= perteklinius gatvių pločius, kuriančius saugumo iliuziją ir t. t.), o būtent į auklėjimą ir „inžinerinius sprendimus“.

Jeigu gatvėje prie mokyklos yra perteklinis plotis, kuris suteikia buduliui motyvaciją pagazuoti +20 km/h virš limito nebijant numušti veidrodėlio, tai geriausias inžinerinis sprendimas būtų padaryti normalaus pločio gatvę su iškreivinimu ar salele, kad fiziškai būtų neįmanoma važiuoti 70 km/h. Ar siūlote greičio nekeisti, o tiesiog apsiriboti saugaus eismo pamokėlėmis tos mokyklos mokiniams?

[geriantis]

O taip, jo didenybė eismas. Kad bus užmušta daugiau žmonių ar daugiau turtinės žalos, tai čia nieko baisaus, smulkmenėlė... Pamanyk, budulis važiuodamas 70 km/h pakilimo taku, partrenkia vaiką. Nu ką padarysi, buvo kaip buvo, bus tų vaikų, svarbu bent eismas nenutrūkstamai vyksta, svarbu gatvėje nesusidarė daugiau nei kelių mašinų spūstis.

Tai žmogau čia yra miestas, eismas turi vykti. Lėtai važiuosi, daugiau resursų naudosi. Kad vaikai neturi mėtyti gatvėse čia reikja inžinierinių sprendimų ir auklėjimo. Autimobilių eismą gal galės sumažinti geresnis VT, bet ne siauros gatvės ir dviračiai. Ar čia logikos nesimato? Ar reikia kažkaip jautriau parašyti, nes techniniu požiūriu matau nesueina?

[taccido]

Nepamenu kur buvo aprašytas ekspermentas su lėtu eismu. Esmė, kax lėtai važiuojant išauga eismo įvykių skaičius. Gteitis nedidelis, vairuotojai atsipalaiduoja, atstumai nedideli, pasekmė daugiau įvykių. Pasekmės mažesnės, apgadinimai menki, traumos mažesnės, bet įvykių daugiau. Jei įvykių daugiau, tai dažniau užsikiš tos superstos siauros gatvės. Čia tu gink Laisvės partiją kiek nori bet tai blogins eismą. Kartoju bukapročiams - tai blogins eismą. Estetika gal ir bus gražesnė, bet eismo požiūriu tai kolapsas.

O taip, jo didenybė eismas. Kad bus užmušta daugiau žmonių ar daugiau turtinės žalos, tai čia nieko baisaus, smulkmenėlė... Pamanyk, budulis važiuodamas 70 km/h pakilimo taku, partrenkia vaiką. Nu ką padarysi, buvo kaip buvo, bus tų vaikų, svarbu bent eismas nenutrūkstamai vyksta, svarbu gatvėje nesusidarė daugiau nei kelių mašinų spūstis.

[Riedis]

<...>
žada toliaus versti gatves iš tinkamų eismui į paspirtukines magistrales, o giventojus preivarta sodinti ant dviračių.
<...>

Nesuprantu kodėl toks priešiškas naratyvas taip paplito. Buvo intensyviau įrengiama infrastruktūra tiems, kurie jos neturėjo - kas turi galimybes ir norą renkasi nevažiuoti auto ar dažniau keisti automobilį į alternatyvą. Kas nori toliau važiuoja visur automobiliu. Ar įrengė kur magistralėje akligatvį, kad tapo "nepravažiuojama"?

Taip, yra įgyvendinimo klaidų. Yra keistų kompromisų. Trūksta nuoseklumo, daugiau pasitaikė eksperimentinių dizainų. Nėra bendros, aiškios sistemos ir kriterijų dėl disonansų tarp istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir strateginių planų nesilaikymo.

Bet dabar dėl to propaguoti kandidatus, kurie nori įvardinti dviračius kaip išskirtinai pramoginę priemonę vasarą ar nesaugių sprendimų grąžinimą mažų mažiausiai neteisinga kuriant prieinamas sąlygas visiems.

[Romas]

Ačiū už kostruktyvias pastabas.
Pasitaisiau.

[Ignalina]

Liepkalnio sankryža buvo LAKD finansuotas ir organizuotas projektas, tik projektavime dalyvavo SĮ" Vilnius planas".
Dar galima bandyti pripaišyti šimašinei savaldybei Vakarinio aplinkkelio III etapą, bet jsi buvo pradėtas dar prie ansktesnės valdžio ir tik baigras statytai 2016 metais

Šiaip tai du gigantiškaiusi šimašinės savialdybės projektai su įgyvendintu nauju "gatvių standartu" be šaligatvių ir apšveietimo yra:
- Taurupės gatvė
- Mykolo Lietuvio gatvė.
Įdomu, kokias šio standarto gatves kitoje kadencijoje numato tiesti Šimašiaus pasekėjas.

Ar pastebėjot, kai kai Romas pradeda putotis Šimašiumi ir jo komanda, jam pradeda pintis raidės klaviatūroje, ir, galimai, dribti putos iš burnos? Va ką valdžia su paprastais žmonėmis padaro...

[Romas]

Hmm... Liepkalnio sankryža?

Liepkalnio sankryža buvo LAKD finansuotas ir organizuotas projektas, tik projektavime dalyvavo SĮ" Vilnius planas".
Dar galima bandyti pripaišyti šimašinei savivaldybei Vakarinio aplinkkelio III etapą, bet jsi buvo pradėtas dar prie ansktesnės valdžio ir tik baigras statytai 2016 metais

Šiaip tai du gigantiškiausi šimašinės savivaldybės projektai su įgyvendintu nauju "gatvių standartu" be šaligatvių ir apšvietimo yra:
- Taurupės gatvė
- Mykolo Lietuvio gatvė.
Įdomu, kokias šio standarto gatves kitoje kadencijoje numato tiesti Šimašiaus pasekėjas.

[VLR]

Per 8 metus neįgyvendintas NĖ VIENAS dešimtemčius vėluojantis infrastruktūros projektas.

Hmm... Liepkalnio sankryža?

Pinigai ištaškyti beprasmiams siaurinimams ir kitiems absurdams.

Liepkalnio sankryža kainavo daugybę kartų daugiau nei visi siaurinimai kartu sudėjus.

Kam reikia rašinėti nesąmones?

[Romas]

Tik toks vienas fun-fact, sovietmeciu, vienu biedniausiu ir sunkiausiu laikotarpiu Lietuvos istorijoj kazkaip buvo pastatyti miegamieji rajonai miestuose, pravestos troleibusu linijos, nutiestos magistrales ir t.t. Kai tuo tarpu, gyvendami negu bet kada geriau Lietuvos istorijoj nesugebam net tu paciu troleibusu pasikeist ir atsinaujint ju tinklo, nes "nera pinigu" ir "neapsimoka". Mielieji, probemos ne piniguose, o musu skurdziose ir bukose galvose.

Dvi kadenciojos buvo praleistos vėjais, nors ekonomiškai Vilnius buvo kaip niekad turtingas...
Per 8 metus neįgyvendintas NĖ VIENAS dešimtemčius vėluojantis infrastruktūros projektas.
Pinigai ištaškyti beprasmiams siaurinimams ir kitiems absurdams.
Panašu, kad iš prieš 4 metus balsavusių už išsišiepusį atvykelį iš Tauragės apsigalvois ir priims protingesnį sprendimą, nei balsuoti už vieną veikėją, kuris garsus tik tuo, kad kažką prisidrbo priekabiaudamas prie darbuotojų ir žada toliaus versti gatves iš tinkamų eismui į paspirtukines magistrales, o giventojus preivarta sodinti ant dviračių.
Bet nedaug laiko liko laukti, kol pasibaigs tas šimašinis košmaras.

[geriantis]

Žiūrėkit. Pastebėjau, kad niekas neklaauso ką kiti sako, o gina savo pasirinktą merą net bukabrotiškai kartodami tas pačias nesąmones. Nu nebus dviratis transportas sprendžiantis eismo problemas. Dviračiu važiuos kažkiek žmonių, bet tik kažkiek. Nu bet atsiras bukaprotis tvirtinantis atvirkščiai.
Nepamenu kur buvo aprašytas ekspermentas su lėtu eismu. Esmė, kax lėtai važiuojant išauga eismo įvykių skaičius. Gteitis nedidelis, vairuotojai atsipalaiduoja, atstumai nedideli, pasekmė daugiau įvykių. Pasekmės mažesnės, apgadinimai menki, traumos mažesnės, bet įvykių daugiau. Jei įvykių daugiau, tai dažniau užsikiš tos superstos siauros gatvės. Čia tu gink Laisvės partiją kiek nori bet tai blogins eismą. Kartoju bukapročiams - tai blogins eismą. Estetika gal ir bus gražesnė, bet eismo požiūriu tai kolapsas.
Dėl žmogaus kaltės įvyksta 95% įvykių. Bepilotis transportas prognozuojama, kad bus tik 8% nuo esamų įvykių. Kodėl tai nepadės eismo saugumui? Bepiločiai gali būti tramvajai, metro. Kodėl į tai spjaunama? Nes apie nekalba Laisvės partija? Tai gal pasistenkit, kad laisviečiai apie tai pradėtų šnekėti, ne tūpai neigti fiziką ir mokslą.

[PoDV]

jeigu dvi A gatves jungia A arba B gatvė tuomet ji turi būti pritaikyta tranzitui.
jei dvi A gatves jungia D gatvė tuomet ji turi būti susiaurinta ir padaryta nepatogia tranzitui.
Vien dėl to kad gatvė kažką jungia tai jos kategorijos nenusprendžia.
Ypač kai yra alternatyvi jungtis.
Čia jos net nereikia nes šalia yra žiedas kur tos A gatvės kertasi.

Didlaukio g pati niekur neveda ir jai tranzitine būti nėra priežasties.
Tokiom yra Ozo ir Ateities kurios ne tik jungia bet ir pačios tęsiasi tolyn

D kategorijos gatvę įsivaizduoju dar ir tokią, kur eismo yra kiek įmanoma mažiau, kažkoks kampų nukirtimas naudojant D kategorijos gatves net nesvarstytinas.
Nors sutinku, kad tam tikrais laikais, ypač daugiabučių apsupty net visiškai tranzitui nenaudojamos D kategorijos gatves gauna nemažai auto srauto. Turiu man žinomų pavyzdžių Kaune (Geležinio Vilko gatvelė). Tai vis tiek geriau nei ištisiniam sraute paskendus kokia nors (dar vienas pavyzdys iš Kauno) siaura, gyvenamų namų apsupty einanti Pašilės gatvė (ir kiek teko matyti, ta pati Gerosios Vilties gatvė Vilniuje).

Daugiau skirčiau dėmesio arterinių gatvių pralaidumui (B, didelė dalis C kategorijos gatvių), čia į pagalbą pasitelkčiau išmanesnius šviesoforus ir patrauklesnį VT (A juostos ir bėginis transportas), bet juostų skaičiaus nedidinčiau, nebent skaičiavimus atlikus praplatinimai galimi ties sankryžomis

[jan]

Siaurinimas gal ir nebuvo ok ta prasme, kad siaurintos gatvės ir buvo labiau arterinio pobūdžio. Pvz. Gerosios Vilties g., kurioje eismas didžiulis, jungia dvi A kategorijos gatves.

jeigu dvi A gatves jungia A arba B gatvė tuomet ji turi būti pritaikyta tranzitui.
jei dvi A gatves jungia D gatvė tuomet ji turi būti susiaurinta ir padaryta nepatogia tranzitui.
Vien dėl to kad gatvė kažką jungia tai jos kategorijos nenusprendžia.
Ypač kai yra alternatyvi jungtis.
Čia jos net nereikia nes šalia yra žiedas kur tos A gatvės kertasi.

Didlaukio g pati niekur neveda ir jai tranzitine būti nėra priežasties.
Tokiom yra Ozo ir Ateities kurios ne tik jungia bet ir pačios tęsiasi tolyn

[kasparas.v]

Zuoko tramvajaus ideja jau nebetinka 2023 metams. Pirmas marsrutas idealiai butu Perkunkiemis-Stadionas-Stotis-Oro uostas. Vien paziurejus i 3d zemelapi is akies matosi kad Santariskem pilnai uztenka G autobusu.

[digital]

-Gatvių siaurinimas yra visiškas bulšitas - lėtesnis eismas, daugiau teršalų, daugiau laiko kelionėje, daugiau eismo įvykių

Kaip lėtesnis eismas gali sukelti daugiau eismo įvykių?

Siaurinimas gal ir nebuvo ok ta prasme, kad siaurintos gatvės ir buvo labiau arterinio pobūdžio. Pvz. Gerosios Vilties g., kurioje eismas didžiulis, jungia dvi A kategorijos gatves.

Buvo OK.

[PoDV]

Siaurinimas gal ir nebuvo ok ta prasme, kad siaurintos gatvės ir buvo labiau arterinio pobūdžio. Pvz. Gerosios Vilties g., kurioje eismas didžiulis, jungia dvi A kategorijos gatves.
Didlaukio g. irgi kaip jungtis GV g. ir Kalvarijų g.

Pradžioje reikėtų kalbėti apie tai, kokias gatves palikti tranzitui, o kur tranzitą apriboti. Kaip sutvarkyt tiek arterines, tiek ramesnes gatves, kad nebūtų didelių butelio kaklelių.
Tada ir atlikti atitinkamas rekonstrukcijas.

Žinoma reikia nepamiršti ir alternatyvos vairavimui, VT ir dviračiai.
Eismas bus ne tik saugesnis, bet ir malonesnis, kai mieste (t.y. tankiai gyvenamoje zonoje) nebus tiek daug vairuojančių, nes priversti vairuoti, nors tam nuotaikos neturi, elgiasi ne visada adekvačiai.

O tas pro-auto TS LKD sparnas su Benkunsku man nėra iki galo suprantamas. Kažkoks populistas Zuokas bent jau rodo kažkokį domėjimąsi/nusimanymą VT klausimais, ir sugeba net išsaugoti šiokį tokį populiarumą (nors Vilniaus savivaldos rinkimuose nedalyvausiu, yra ir kitų miestų kur yra aktualijų ). Gal kad Vilnius ir nėra prieš VT kaip tokį, greičiau prieš tiesiog paeksperimentavimą iki galo nesiaiškinus kaip tvarkyt gatves, kad nesusidegint savo reputacijos, nes susideginsi ne tik pats, bet ir pačias idėjas rinkėjų akyse.