Parašė LBP
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[E67] [A8] Kaunas - Sitkūnai - Panevėžys ("Via Baltica")
Collapse
X
-
-
Galėtų ir išplėsti iki 2+2, nes parodija kažkokia, o ne transeuropinio kelių tinklo dalis. Eilinis provincijos kelias, kurio aš pats asmeniškai kiek įmanoma vengiu
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Vėl bus keičiama Via Baltica danga.....Nors pažiūrėjus į Google Maps Street View, mintis gal ir visai nebloga....
Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimo II etapas
Rekonstruojamos trasos ilgis – 15,04 km.
Esamo magistralinio kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai 8,32–23,36 km atkarpa rekonstruojama
pagal II kelio kategorijai keliamus reikalavimus: dangos tipas – asfaltas, kelio plotis – 12,0 m,
kelio dangos plotis – 9,0 m, važiuojamosios dalies plotis – 7,00 m, eismo juostų skaičius – 2.
Projekte numatomas lietaus vandens nuvedimas, pralaidų įrengimas, durpyno šalinimas, polių kalimas
ir drenažo inžinerinių įrenginių rekonstravimas, elektros perdavimo linijų rekonstravimas, apšvietimo
sankryžose įremgimas, viaduko 16,44 km rekonstravimas, nuovažų ir apjungiamųjų kelių
įrengimas, aplinkosauginių ir eismo saugumo priemonių taikymas.
Komentuoti:
-
IX fortas - Sitkūnai 3+3 irgi gerai būtų. Bet ten vėl begalė žemvaldžių įsikiš.
Komentuoti:
-
Keista, kad VIA Baltica iki šiol dar nėra išskirtinio statuso projektas. Tikiuosi planai duoti išskirtinį statusą nepasibaigs su lyg rinkimų pabaiga.
Mano nuomone dabar automagistralę padaryti svarbiausia Kaunas-Marijampolė-Lenkijos siena, o tada jau dėlioti atkarpas, kaip tarkime Sitkūnai-Kėdainiai ir panašiai ir judėti mažomis atkarpomis į bendrą automagistralės statuso kelią.
Komentuoti:
-
Parašė sleader Rodyti pranešimą...Iš esmės jeigu būtu didesni srautai...
2+1, arba latvių 11m kelias kaip tik tokiem srautams. Ir kaina nedidele, ir išlaikymas ne toks brangus, ir nereikia sklypų išpirkinėti...
Komentuoti:
-
Gal su laiku ir atsiras poreikis ten 2+2 kelio. Iš esmės jeigu būtu didesni srautai ir visas kelias A9 nuo Šiaulių iki Panevėžio pavirstu greitkeliu, tuomet naudingas būtu ir greitkelis Via Balticos atkarpoje tarp A1 ir Panevėžio. Tada jau šalies mastu susiformuotų geras aukštos kategorijos kelių tinklas.
Komentuoti:
-
Manyčiau, kad logiška būtų padaryti magistralę nuo nuo sienos su Lenkija (ir toliau Lenkijoje) iki Panevėžio, o tai reikštų, kad papildomas juostas reikėtų tiesti nuo sienos iki Mauručių bei nuo Sitkūnų iki Panevėžio.
Komentuoti:
-
Parašė ZXS Rodyti pranešimąAteityje magistralė „Via Baltica“ turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus.
Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/automoto/via...#ixzz1wukyKuAt
Atnaujinimas iki 3 juostų Panevežio aplinkkelyje kaip ir neatitinka šito tikslo?
Komentuoti:
-
Ateityje magistralė „Via Baltica“ turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus.
Skaitykite daugiau: http://verslas.delfi.lt/automoto/via...#ixzz1wukyKuAt
Atnaujinimas iki 3 juostų Panevežio aplinkkelyje kaip ir neatitinka šito tikslo?
Komentuoti:
-
11. Lančiūnava.
12. Ženklas nemelavo - provėžos išties yra.
13. Sankryža su 145 keliu į Ukmergę.
14.
15. Privažiuojame Kėdainius. Dešiniau - į miestą, kairiau - į aplinkkelį.
16. Kėdainių aplinkkelis.
17.
18.
19.
20. Beveik privažiavę Kauno rajono ribą sukame kairėn į 222 kelią. Reportažas iš jo įdėtas Lietuvos kelių temoje.
Komentuoti:
-
A8 važiuojant Kauno kryptimi. Nuotraukos darytos savaitę iki Vėlinių.
1. Ties Šilaičių kapinėmis Panevėžio rajone.
2.
3. Privažiuojame Barklainių kaimą.
4.
5. Privažiuojame Ramygalą.
6.
7.
8. Įvažiuojame į Kėdainių rajoną.
9. Truskava. Sankryža su keliais į Šėtą bei Krekenavą.
10. Ženklas perspėja, kad laukia 18 km provėžų.
Komentuoti:
-
Šitai ir man nesuvokiama. Gal galvoja, kad automobilių srautas dar nėra pakankamas? Anksčiau šis projektas (Mauručiai - Puskelniai rekonstrukcija į AM) buvo planuojamas, o dabar jis yra rezervinių projektų sąraše - matyt dėl finansavimo. Lietuvai prie projekto reiktų prisidėti 74 mln. Lt, tačiau turint omenyje, kad bendra projekto sąmata yra 493 mln. Lt, o ES mums šiam ruožui duoda 419 mln. Lt tai tie 74 mln. Lt nuosavų lėšų neatrodo baisingai daug.
Žurnalas "Keliai ir tiltai" nurodo tokias datas dėl VIA Baltica:
- Jei bus skirtas finansavimas 2012 planuojama pradėti darbus tarp Kauno ir Marijampolės, rekonstruojant 34.5 km ruožą
- Iki 2015 m. turėtų būti nutiestas Ramygalos aplinkkelis, tai pat būti baigtas aukščiau minėto ruožo tiesimas
- Iki 2025 m. automagistralė tarp Kėdainių ir Sitkūnų ir tarp Pasvalio ir Panevėžio
- Iki 2035 m. visas VIA Baltica ruožas Lietuvoje turėtų būti automagistralės kategorijos
Komentuoti:
-
Tai taip, aš tą patį sakau. Kai lipdo po tokias mažas atkarpėles (berods link Panevėžio bus taip pat pirmiausia Ramygalos aplinkkelis ir taip po truputį) ir tai trunka taip ilgai, tai realu, kad visas ruožas Lietuvoje pavirs į automagistralę tik 2035 metais.
Komentuoti:
-
Parašė Xmaster Rodyti pranešimąMan "Google Maps" tai visus 976 km rodoTas 2035 metų terminas tai atrodo tikrai nekaip. Na, bet tai lipdant po kokius 25 kilometrus (pvz. Kaunas - Marijampolė, pradžia tik 2013 metais) ir tai darant po keletą metų, tai tikrai realus terminas tie 2035 metai...
Komentuoti:
-
„Via Baltica“ kelias turi tapti automagistrale
AINA
2009-12-28 11:25
2007-2013 metais į „Via Baltica" plėtrą Lietuvos
teritorijoje planuojama investuoti iki 509 mln. Lt.
AB ”Panevėžio keliai” dviejuose tarptautinės magistralės “Via Baltica “ ruožuose baigė dangos stiprinimo darbus.
Sutartys dėl šių darbų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) prie LR Susisiekimo ministerijos buvo pasirašytos 2009 m. liepos 13 d. Projekto darbai finansuoti ES Sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis.
Vadovaujantis pirmąja sutartimi už 6,6 mln. litų (su PVM) buvo stiprinama kelio danga kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga ruože nuo 60,9 iki 65,19 kilometro, o sankryžoje 47,46 kilometre įrengta 323 metrų lėtėjimo-greitėjimo juostų.
Vadovaujantis antrąja sutartimi, kurios apimtis pinigine išraiška siekė 15,6 mln. litų, darbai buvo vykdomi kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai ruože nuo 23,36-44,55 kilometro. Kelio danga sustiprinta ruožuose, kurių bendras ilgis siekia 9,42 kilometro, įrengtas 3 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, 5,02 kilometro tinklo tvoros.
Į šį ruožą patenkančioje Ramygalos gyvenvietėje, susikirtimuose su vietinės reikšmės keliais, įrengtos trys sankryžos su iškiliomis salelėmis. Salelėms įrengti, vadovaujantis gera ES eismo saugumo priemonių diegimo praktika, naudotos raudonos spalvos trinkelės. Pasibaigus darbams kelio per Ramygalos gyvenvietę asfalto dangos plotis siekia 8 metrus, o prieš ir už gyvenvietės, kur perspektyvoje planuojamas Ramygalos aplinkkelio prisijungimas, asfalto danga siekia 9 metrų plotį. Dviejuose darbų ruožuose įrengta 15 vandens pralaidų.
Minėti darbai buvo atlikti per rekordiškai trumpą keturių mėnesių laikotarpį.
„Via Baltica" kelias yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių Lietuvoje ir kartu viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, turinčių ypač didelę įtaką šalies ekonomikai.
2007-2013 metais į „Via Baltica" plėtrą Lietuvos teritorijoje planuojama investuoti iki 509 mln. Lt. Iki 2035 metų „Via Baltica" kelio parametrai turėtų atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus. Tai yra, priešingų krypčių eismo srautai automagistralėse turės atskiras važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamąja juosta, o eimas sankryžose bus organizuotas skirtingais lygiais.
****
AB "Panevėžio keliai" magistralėje "Via Baltica" dirba nuo 1989 metų, kai buvo pradėta vykdyti Šilagalio sankryžos statyba. Tuo metu tarptautinės magistralės „Via Baltica" pavadinimas dar neegzistavo. Buvo vykdoma kelių Panevėžys-Ukmergė ir Panevėžys -Kėdainiai sankirtos rekonstrukcija, o darbus vykdė Panevėžio kelių statybos valdyba Nr. 5, kurios bazėje vėliau įsikūrė AB „Panevėžio keliai". Šilagalio sankryža buvo traktuojama kaip magistralės Vilnius-Panevėžys dalis.
Tik 1994 metais Kretoje vykusioje transeuropinio transporto konferencijoje buvo patvirtinti 9 transeuropiniai transporto koridoriai Rytų Europos valstybių integracijai į Vakarų Europos kelių tinklą. Du iš šių koridorių kerta Lietuvos teritoriją: šiaurės-pietų krypties I koridorius arba „Via Baltica" (Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva) ir lygiagreti IA atšaka arba „Via Hanseatica" (Ryga-Šiauliai-Kaliningradas-Berlynas).
Trečiojoje transeuropinio transporto konferencijoje, kuri vyko 1997 m. Helsinkyje, buvo numatyta galimybė pagrindines Lietuvos magistrales prijungti prie tarptautinių koridorių. „Via Baltica" pagrindą sudaro jau esami keliai, kurių ruožai rekonstruojami ir platinami, tiesiami aplinkkeliai, didinamas eismo juostų skaičius, statomi viadukai ir sankryžos. Tai europinės kokybės kelias, palengvinantis prekybą ir susisiekimą tarp Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų Rytų bei Vakarų Europos šalių. Bendras „Via Baltica" ilgis - 649 kilometrai, per Lietuvą driekiasi 274 kilometrai.
1995 metais AB „Panevėžio keliai" atidavė naudoti Panevėžio miesto pietinį aplinkkelį bei dalį vakarinio aplinkkelio, 1996 metais buvo baigtas statyti vakarinis aplinkkelis. Ir tuomet šios jungtys, nukreipiančios tranzitinį automobilių srautą nuo Panevėžio, oficialiai dar nesivadino tarptautinės magistralės dalimi.
ES bankų lėšomis dalinai finansuojami darbai „Via Baltica" kelyje pradėti vykdyti 1997 metais. Rekonstruotas kelias Panevėžys-Kėdainiai-Cinkiškis, pastatytas Kėdainių aplinkkelis, darbai vyko kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga. 1998 metais baigtas statyti Panevėžio miesto šiaurinis aplinkkelis, 2003 metais baigta kelio Vilnius-Ryga susikirtimo su keliu Panevėžys-Šiauliai rekonstrukcija į dviejų lygių sankryžą (Nausodės sankryža). Visus minėtus darbus vykdė AB „Panevėžio keliai".
2004-2006 metais magistralės plėtros darbai buvo vykdomi Panevėžio, Kauno ir Marijampolės apskrityse. Plėtra vyko dviem etapais. Dviejų atskirų sutarčių, pasirašytų 2004 metų rugpjūčio ir 2005 metų liepos mėnesiais, tarp LAKD ir AB „Panevėžio keliai" vertė - 100,65 milijono litų (su PVM). Projektą finansavo ES Sanglaudos fondas (85% ) ir Lietuvos Respublika.
„AINA“
Komentuoti:
-
Būtu gerai ir Kaunas - Sitkūnai iki 6 juostų praplatinti, nes jau kemšasi piko laiku.
Komentuoti:
-
Kažkas čia forume rašė, dėl "dangos stiprinimo". Čia naudojamos lėšos ne naujiems keliams tiesti, o taisyti esamiems. Tai taip ir daroma, atseit remontuojama, o iš tikrųjų tai vietoj seno kelio beveik tiesiamas naujas.
Komentuoti:
Komentuoti: