Kelių mokesčiai ir kelių priežiūros finansavimas

[PoDV]

Bijoti kaip ir nėra ko, nes Via Lietuva dabar irgi pinigų neturi tiems keliams prižiūrėti.

Savivaldybės gali būti motyvuotos organizuotis rinkti daugiau pinigų keliams.

Via Lietuva gali fokusuotis į pagrindinius kelius, ir taip pat savarankiškai fokusuotis į pinigų pritraukimą.

Modelio trūkumas.
Skurdesnėms savivaldybėms būtų sunkiau, daug prastų kelių, bet Kaunas-Vilnius "dvimiestyje", pajūryje, kur ekonomika geresnė, ir keliai būtų geresni, įskaitant ir tranzitinius kelius kaip dabar Latvijioje (tik Lietuvoje kai kurie keliai jau būtų 2x2).
Tiesą sakant, net pats nežinau, turi bendrai gerėti tas biudžeto surinkimas, nes dabartinė situacija jau rimtai yra nesąmonė. Bandome gyventi 2035 m. ar net 2045 m. vizijoje, kai tam tikri dalykai dar užstrigę 1985-1995 m., labiausiai prieš akis tas pasimato transporto srities finansavime: VT kokybė ir keliai.

[sleader]

Bijoti kaip ir nėra ko, nes Via Lietuva dabar irgi pinigų neturi tiems keliams prižiūrėti.

Yra problemų ne tik finansuose. Valdyti kelius, tai ne tik pasamdžius rangovą nustumti sniegą ar užlopyti duobes. Kai kuriose savivaldybėse yra problemų, kad nėra apie kelius išmanančių specialistų, kurie galėtų tinkamai atlikti tą darbą.

[goolfietis]

Magistraliniai ir krašto keliai - Via Lietuva. Kai kuriuos žemo priežiūros lygio, žemo eismo intensyvumo krašto kelius taip pat galima būtų perduoti savivaldybėms, galbūt net gražinant rajoninio kelio statusą.
Rajoniniai keliai - savivaldybės.

Matyt ko bijoma, kad neturtingos savivaldybės negebės prižiūrėti savo infrastruktūros.

Bijoti kaip ir nėra ko, nes Via Lietuva dabar irgi pinigų neturi tiems keliams prižiūrėti.

[PoDV]

Man atrodo esame situacijoje kai rimta miesto ir tarpmiestinė infrastruktūra reikalauja normalios ES valstybės lygio priežiūros, bet vis dar didžiulė rinkėjų bazė gyvena mažose miesteliuose ir tempia paklodę sava kryptimi, nemažai kalbama dėl žvyrkelių programos. Gal tai laikinas 10-15 m. reiškinys, nes sunkoka įžvelgt ekonomines ir socialines perspektyvos nutolusiose savivaldybių gyvenvietėse, kurios yra pasiekiamos rajoniniais keliais. Iš kitos pusės, visiškai neatmetu visokios korupcijos su visokiais asfalto ploninimais, ypač kai imi metus kuo tolyn į praeitį.

Sutinku, kad savivaldybės galėtų turėti daugiau priežiūros. Tiesiog iš duomenų valdymo ir psichologinės (čia mūsų, ne "Vilniaus"...) perspektyvos

Magistraliniai ir krašto keliai - Via Lietuva. Kai kuriuos žemo priežiūros lygio, žemo eismo intensyvumo krašto kelius taip pat galima būtų perduoti savivaldybėms, galbūt net gražinant rajoninio kelio statusą.
Rajoniniai keliai - savivaldybės.

Matyt ko bijoma, kad neturtingos savivaldybės negebės prižiūrėti savo infrastruktūros.

[sleader]

Pastumdant eilutes esmė nepasikeis. Savivaldybės vietinių kelių priežiūrai vis vien finansavimą gauna per KPPP. Tai atiduodant kelius su jiems skiriamu finansavimu prižiūrėti savivaldybėms, kitiems keliams daugiau pinigų neatsiras.

Reikia suprasti, kad norint turėti geresnę kelių būklę, reikia daugiau skirti jų priežiūrai, atnaujinimui. Dabar pagrinde koncentruojamasi tik į didesnius plėtros projektus, rekonstrukcijas (Via Baltica, A14, Krašto Nr.130 ir pan.).
Todėl kartais kiek juokingai, o gal labiau absurdiškai atrodo palyginimai kitose temose, kad va kažkurioje panašaus dydžio šalyje (kurioje gyventojų yra 2x ar 3x) yra geri keliai, o pas mus .....
Pas mus kelių, skaičiuojant kilometrais, yra daug, kaip atvirkščiai proporcingai - gyventojų skaičius labai mažas ir mažas tankis. Todėl našta išlaikyti tokį ekstensyvų kelių tinklą būtų labai didelė, jei norėti aukštos kokybės viso lygmens kelių.

Čia kaip pvz. prisiminiau, kad žiūrėjau skaičius Čekijoje, kiek joje skiriama kelių finansavimui. Tai 2024 m. radau info, kad ten keliams (panašiai kaip mūsų KPP programa) buvo skirta beveik 80 mlrd. CZK (~3,3 mlrd. eur). Kai pas mus finansavimas nesiekia net trečdalio to, nors kelių tinklas turėtų būti pakankamai panašus (google išmeta duomenis, kad mes turime net gerokai daugiau km kelių, nors nelabai norėčiau tuo patikėti).

[TrippleA]

Kaip atskirti ir kodėl? Ta prasme jei didinti biudžetą magistraliniams ir mažinti kitiems, tai ir be atskyrimo galima tai daryti. Tai turbūt kitus privalumus paminėsi atskyrimo?

Elementriai, atskiros biudzeto eilutes. Lietuvoje yra trys lygmenys: krasto, rajoniai ir magistralianiai keliai. Krasto keliai galetu but perduoti savivaldybem, kaip zvyrkeliai ir ju asfaltavimo programa. Jos geriau zino, kur vietiniu lygmeniu reikia tvarkyt, nei Via Lietuva. Rajoniniai- 50/50, cia jau reik atskirai ziuret ar visus apsimoka laikyt po Via Lietuva valdymu. Tuo tarpu magistraliniai keliai, jau turetu but pilnai valdomi tik Via Lietuvos. Vis e-tollingo pinigai turetu eiti tik jiems ir ju prieziuros ir tvarkymo planai eitu atskira biudzeto eilute nuo bet kokiu kitu keliu.

Esme tame, kad problemos pas mus su keliu prieziura yra ne vien finansavimo, bet vadybos klausimas. Nes jei mes dabar paimtume trukstamus milijardus ir visus kelius nusprestume sutvarkyti vienu ypu, tai tai elementariai nepavyktu, vien del per daug centralizuoto keliu valdymo. Aiskus keliu kategoriju valdymo ir finansavimo astkirimas padetu daug isprest daug problemu ir padarytu procesus daug lankstesniais.

[Gator]

Dar reikėtų pridėt ir vis nesugebamą paleist e-tolling sistemą ir negebėjimą atskirt magistralinių kelių priežiūros, nuo likusių kelių ir turim superinį combo.

Kaip atskirti ir kodėl? Ta prasme jei didinti biudžetą magistraliniams ir mažinti kitiems, tai ir be atskyrimo galima tai daryti. Tai turbūt kitus privalumus paminėsi atskyrimo?

[TrippleA]

Dar geriau – mažini finansavimą, kai kainos kyla nemenkai, ir tikiesi, kad būklė gerės.

Dar reikėtų pridėt ir vis nesugebamą paleist e-tolling sistemą ir negebėjimą atskirt magistralinių kelių priežiūros, nuo likusių kelių ir turim superinį combo.

[Sula]

O kaip gali būti kitaip? Jei savalaikės priežiūros neatlieki, bet tikiesi, kad viskas bus gerai ir kelių būklė gerės?

Dar geriau – mažini finansavimą, kai kainos kyla nemenkai, ir tikiesi, kad būklė gerės.

[Romas]

Šiek tiek nekonkretus pranešimas spaudai, bet tikėkimės kad tas fondas palaipsniui pradės veikti ir Lietuvos kelia kažkada taps geresni.

Susmin 2025.1231
Pradeda veikti Valstybinis kelių fondas

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti Valstybinis kelių fondas, kuris užtikrins stabilų finansavimą svarbiausiems kelių infrastruktūros projektams. Fondo finansavimas pirmaisiais metais sieks 178,8 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos valstybinės reikšmės kelių kapitaliniam ir paprastajam remontui, rekonstrukcijai, aplinkkelių statybai, bet to iš fondo lėšų bus tvarkomi krašto keliai, vykdoma tiltų tvarkymo programa.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/pr...padaryta-aM5g/

[gerietis]

Užsiciklinai ant platinimų ir daugiau nieko nebematai. Kaip dėl alternatyvių neapmokestintų lėtų maršrutų?

[PoDV]

Nepamenu ar buvo užsiminta, bet Via Baltica ruožai nuo Kauno link Latvijos (bent jau A8, galimai ir A10) gali būti apmokestinti visiems auto, kai jie bus praplatinti. Tai čia Via Lietuva atsižvelgia į tą faktorių, kad bus nepopuliarus sprendimas.
Paskui jau gali būti ir A5 apmokestintas taip kaip Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje.
Į Lenkiją, Vokietiją nebūtina žiūrėt dėl masto ekonomikos.
Į Skandinaviją šiame atvejyje irgi nežinau kiek verta žiūrėt, nes neturime ir neaišku kada/ar turėsime jų lygio (t. y. daugmaž 1:1) ekonomiką, raida nepanaši.
Reik žiūrėt panašiausias į Lietuvą šalis turinčias savo europinio standarto autostradų tinklus, t. y. Slovakija, Vengrija, Čekija, netgi Kroatija apmokestinusi savo autostradas tik jau per tollbooth kurių nesiūlau įrenginėti).

Jei platins Vilnius-Kaunas, bet bus ir alternatyva traukiniais, aplink 2040 m. gali būti ir Vilnius-Kaunas apmokestintas

Galvočiau ir apie Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys apmokestinimą visiems auto, bet irgi jau po visų kitų platinimų, po 2040 m.
Jeigu platins Šiauliai-Panevėžys likusias atkarpas reikės apmokestinti ir jas.

Likusių kelių lengvosioms apmokestinti nereikia, bus tiesiamas arba rekonstruojamos tik trumpos iki 30 km ilgio 2x2 trasos, Kuršėnai-Telšiai-Kretinga matyt šiame amžiuje išliks 1+1 (arba max 2+1), mažas eismo intensyvumas.

Reikės alternatyvius senuosius kelius einančius parareliai autostrados apmokestinti sunkiasvorėms tr. priemonėm.

Netgi apmąstyčiau apie numeracijos keitimą:
AM - mokamos autostrados (pvz. AM1, AM5, AM8, etc.)
A - apmokestinti vilkikams ir autobusams (pvz. A6, A20, A25, etc.raudonam fone )
N - neapmokestinti krašto keliai (pvz. N43, N50, etc. gelsvam fone)
(Aplinkkeliai) - neapmokestinti valstybinės reikšmės aplinkkeliai (pvz. Kauno aplinkl., Klaipėdos aplinkl., etc., turbūt irgi gelsvam fone)

[Ignalina]

Cho cho kas atvyko. Ponas Ignalina.

Inžinerijai būdinga spręsti klausimus pagal technologijas ir poreikius.
Socialiniam mokslui būdinga keisti realybę.

Jei yra poreikis penktadienį išvažiuoti, o sekmadienį sugrįžti, tai reikia į tai ir atsižvelgti. O ne kišti po nosimi kažkokius vidurkius ir sakyti, tai antradienį kamščių nėra.
Analogija - energetikai sakytų, modernizavome tinklą, bet pralaidumas vakare ir ryte bus mažesnis, tad, skalbkite ir kepkite, maudykitės ir šildykitės 01:00-05:00 laike, nes vidurkį mes užtikriname.

Lapkričio pradžioje būna kamščiai prie kapinių, turbūt reikėtų ten daugiau juostų irgi?
Kaip ir sakiau, jei turėtumėm per daug pinigų, tuomet būtų galima juos deginti platinant kelią, kuriame eismas būna keturias valandas per savaitę.

PS

Ar yra Forume moderatorius? Ar judam pokalbiuose link Peru?

Nebūkim tokie jautrūs.

[sleader]

Manau būtų adekvatesnis palyginimas ne su gyventojų skaičiumi, o su šalies plotu. Nes tai suponuotų, kaip lengva pasiekti bet kurį tašką šalyje ar į tą šalį įvažiuoti.
Mūsų mažas gyventojų tankis iškraipo statistiką.

Nebūtų nė kiek.
Keliais kas naudojasi (ir finansuoja juos), arai ir hektarai žemės, ar gyventojai sėdintys transporto priemonėse?
Juo labiau kai šalyje mažai gyventojų, tai nėra didelių srautų keliuose, nėra ir poreikio aukštos kategorijos keliams.

[Fulgur]

Nesuprantu tokių argumentų, nes mokama už naudojimąsį, o ne "avansas" už tai kas bus. Tai koks skirtumas kada nebuvo ir ką pastatė.

Aiškinu dar kartą - Slovakijoje kelių nebuvo, reikėjo pastatyti, visos šalys aplink apsimokestinusios (Lenkija buvo apmokestinusi šalia Krokuvos tuo metu ir planavo TUO METU visoje šalyje). Tai darau prielaidą, kad lengvai paėjo.

Austrija iškala n tunelių kasmet. Net ir dabar. Be to, apstu 2+2 ar 3+3 pavyzdžių. Tarkim Viena - Mikulov, Lietuvos gyventojų pamėgta ašis iš 1+1 tapo 2+2. Visi mato plėtrą.

Kitas dalykas ar tikrai visas investicijas į tokius kelius kaip Via Baltica ar keliai naudojami maršrutui iš Baltarusijos/Rusijos į Kaliningradą (dabar srauto nebėra, bet ne faktas, kad jis kažkada neužilgo neatsiras), turi dengti tik LT mokesčių mokėtojai?

Dengia vilkikų vinjetės. Lengvųjų automobilių srautas nemanau, kad ten didelis (yra traukiniai).

Čia toks trumpas palyginimas iš DI (dėl to sakyčiau mūsų magistralių ilgis kiek per didelis):

Manau būtų adekvatesnis palyginimas ne su gyventojų skaičiumi, o su šalies plotu. Nes tai suponuotų, kaip lengva pasiekti bet kurį tašką šalyje ar į tą šalį įvažiuoti.
Mūsų mažas gyventojų tankis iškraipo statistiką.

Dabar žvalgomės į Latviją ir aikčiojam, kad ten daug kelių susitvarkė

Danga - taip. Atsirado 2+2? Nelabai...

Papildomas argumentas. Dėl mažo gyventojų tankio nunyko VT, todėl automobilis tapo butinybe. Atitinkamai, kas įves mokestį - nebeišrinks. Vienoje gali suktis su 1 mašina šeima, ar net be jos. O kokioje Utenoje - bus 2/3 mašinos šeimoje.

[Fulgur]

Dar vienas siūlo A14 daryti 2+2, kai eismo intensyvumas iki to niekaip netempia:
21.18-36.76km 6019
36.76-62.63km 4944
68.63-95.66km 4398

Mes turim gerokai daugiau krašto kelių su ženkliai didesniu intensyvumu, gal jau gana virkauti dėl adekvačios A14 rekonstrukcijos ir myžčioti, kad ties kiekvienu kaimu nebuvo įrengti viadukai?

Suprantu, kad penktadienį labai norisi greičiau iš Vilniaus link ežeriuko nulėkt, tačiau ties tuo visos problemos tame kelyje ir baigiasi, o mes nesam kokie JAE, kad galėtumėm sau leisti kelius tiesti dėl kelių valandų per savaitę.

Cho cho kas atvyko. Ponas Ignalina.

Inžinerijai būdinga spręsti klausimus pagal technologijas ir poreikius.
Socialiniam mokslui būdinga keisti realybę.

Jei yra poreikis penktadienį išvažiuoti, o sekmadienį sugrįžti, tai reikia į tai ir atsižvelgti. O ne kišti po nosimi kažkokius vidurkius ir sakyti, tai antradienį kamščių nėra.
Analogija - energetikai sakytų, modernizavome tinklą, bet pralaidumas vakare ir ryte bus mažesnis, tad, skalbkite ir kepkite, maudykitės ir šildykitės 01:00-05:00 laike, nes vidurkį mes užtikriname.

PS

Ar yra Forume moderatorius? Ar judam pokalbiuose link Peru?

myžčioti,

[Ignalina]

Visgi ir pas mus būtų galima reikalauti mokėti už kelius, jei pastatytų "iš esmės". Ką gali pastatyti iš esmės?

1. A14 2+2

Dar vienas siūlo A14 daryti 2+2, kai eismo intensyvumas iki to niekaip netempia:
21.18-36.76km 6019
36.76-62.63km 4944
68.63-95.66km 4398

Mes turim gerokai daugiau krašto kelių su ženkliai didesniu intensyvumu, gal jau gana virkauti dėl adekvačios A14 rekonstrukcijos ir myžčioti, kad ties kiekvienu kaimu nebuvo įrengti viadukai?

Suprantu, kad penktadienį labai norisi greičiau iš Vilniaus link ežeriuko nulėkt, tačiau ties tuo visos problemos tame kelyje ir baigiasi, o mes nesam kokie JAE, kad galėtumėm sau leisti kelius tiesti dėl kelių valandų per savaitę.

[sleader]

Slovakijoje "nebuvo kelių" ir juos pastatė. Tada yra už ką mokėti, nes visi pajautė pažangą. Analogiškai Kroatija.

Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lenkija (išskyrus tris kelius), Vokietija turi nemokamus kelius. Jei mes apsimokestintume, garantuotai būtų spaudimas iš šitų šalių.
<...>
Jei tos pažangos nepadarysi, bet kas įvedęs kelių mokestį lengviesiems, kokiems 12 metų nebebus išrinktas į Seimą. Nes tauta nemokės už tai, kas JAU YRA. Turi būti šuolis kaip Lenkijoje. O pastatyti - kreditus gautų / ES paramą irgi - bet reikia žemę paimti, teritorijų planavimą atlikti ir daug reikalų.

Nesuprantu tokių argumentų, nes mokama už naudojimąsį, o ne "avansas" už tai kas bus. Tai koks skirtumas kada nebuvo ir ką pastatė. Mes nuo senų laikų turime neblogą kelių tinklą (ne apie dangos kokybę kalba), tai dėl to turi viskas būti nemokama visiems?
Kažkaip norime gyventi pakibę tarp komunizmo ir kapitalizmo, t.y. su kredo: "nelysk į mano kišenę, bet visą infrastruktūra turi būti pateikta naudojimui". Reikia gal išaugti iš to ir suprasti, kad viskas kainuoja ir jeigu negalime tarp esamų resursų surasti pakankamo finansavimo, tai turime ieškoti kitų šaltinių. Dabar remiamės modeliu, kuris neužtikrina pakankamų pajamų. Daugelis regiono šalių turi kasmetinius mokesčius, iš kurių dalinai tą gali finansuotis - mes neturime net ir to. Kitas dalykas ar tikrai visas investicijas į tokius kelius kaip Via Baltica ar keliai naudojami maršrutui iš Baltarusijos/Rusijos į Kaliningradą (dabar srauto nebėra, bet ne faktas, kad jis kažkada neužilgo neatsiras), turi dengti tik LT mokesčių mokėtojai?

Šiaip šalių kelių tinklo palaikymas yra pačių šalių reikalas. Jeigu šalys kaip Lenkija ar Vokietija (tarp kitko ten buvo kalbų apie papildomus apmokestinimus, bet kadangi jau patys vokiečiai nemažai moka mokesčių ir papildomą apmokestinimą jie patys irgi mokėtų, tai viskas šiai minutei užtilę, bet ne faktas, kad neatsiras po metų ar dviejų) gali vien iš savo dydžio, gyventojų skaičiaus sugeneruoti reikiamas pajamas per kitur - tai valio, modelių gali būti visokių. Tačiau nekeista, kad pvz. Čekijoje ar Slovakijoje automagistralės mokamos, nes šalys nedidelės, greitai pravažiuojamos, tai iš tranzitinių lengvųjų automobilių jie kitaip nieko negauna - žmonės tiesiog pravažiuoja, kuro nesipila, nieko neperka, todėl taiko vinječių modelį. Lietuvos ar Latvijos situacijos irgi panašios. Šalį galima greitai pravažiuoti net nesustojant, tai iš esmės ekonomika iš tų tranzitinių naudotojų nieko negauna. Juo labiau pvz. važiuojantys iš rytų pusės tai tikrai net ir kuro, kurio akcizas yra pagrindinis šaltinis KPPP finansavimui, nesipila.

Mes irgi planuojame plėtrą - Via Baltica pavertimą automagistrale/greitkeliu. Tą vykdyti gal ir galime iš turimų resursų, bet lieka klausimas iš ko finansuoti esamos infrastruktūros būklės palaikymą, eksploaciją ir t.t. Čia ir atsiveria praraja.
Aš nesuprantu tik Lenkijos perdėto aukštinimo. Kaip šalis prieš porą dešimtmečių turėjusi visiškai neadekvačią ir prastą infrastruktūrą pasiekė tinkamą infrastruktūros lygį - taip, bet tai nėra nieko išskirtinio. Mes jau seniai turime panašaus lygio infrastruktūra (kuri būtent dėl nepakankamo finansavimo per greitai degraduoja), bet kadangi mėgstame užsiimti saviplaka, tai pas mus viskas dauguma visada blogai. Čia toks trumpas palyginimas iš DI (dėl to sakyčiau mūsų magistralių ilgis kiek per didelis):



O kalbant apie išrinkimus į Seimą ar kitur, tai viskas priklauso nuo informacijos sklaidos ir aiškios komunikacijos. Dabar pas mus populiaru nieko išsamiai neaiškinti, o tiesiog iš "skrybelės ar rankovės" ištraukti kokį mokestį, ar kokį naują finansavimo reikalaujantį dalyką ir daugeliui nesuprantant kas čia ir kaip - taikyti. Nes kažkaip vis laikoma, kad yra "išrinktieji" (priimantys sprendimus) ir "nieko nesuprantantys" (prieš kuriuos nereikia atsiskaityti ar jiems nereikia informacijos). Bet kokiu atveju pas mus yra ciklai, kur išrenka vienus, po to kitus, tai čia bijoti, kad po to neišrinks nėra ko, nes vis vien neišrinks bent vienai kadencijai.

PS
Slovakija. Jei Tatrų kalnų aplankymas - galima apsieiti be vinjetės.,,
Jei kirsti šiaurė-pietūs link Vengrijos - pridedi 30 min ir neperki...
Jei važiuoji į Italiją/Austriją, tai važiuoji pirmyn ir po to atgal per Čekiją, jei telpi į 10 dienų, ir slovakai lieka be kelių mokesčio...

Tai galima. Pas mus irgi galima aplenkti A5 ir krašto keliais Nr. 230 ir 201 nuvažiuoti iki LT/PL sienos. Bet vis vien visi čia taip troško automagistralės.

Vinjetes aš čia paminėjau kaip variantą, kurį taiko panašaus dydžio šalys. Galima ir kitaip finansuoti. Bet akivaizdu, kad vien iš kuro akcizo ir kelių naudotojo mokesčio komerciniam transportui tų lėšų nepakanka. Dabar žvalgomės į Latviją ir aikčiojam, kad ten daug kelių susitvarkė. Bet kažkaip pamirštam, kad kasmet jie moka transporto mokestį ir galbūt iš to turi pinigų tam. Mes nemokam ir turim duobes automagistralėse.

P.S.

O tos visos svajonės, kad dar turime nusitiesti šimtus km greitkelių/automagistralių ir tik tada jau kažkaip imti mokėti, tai stipriai prasilenkia su realybe. Realiai dabar esame praktiškai tame pačiame lygmenyje kaip Vokietija (~157 km autobahn'ų milijonui gyventojų), Lenkija. O dar turime planus artimiausiu metu nusitiesti dar ~100 km automagistralės/greitkelio. Tai kitų kelių plėtros (kas buvo mano nepacituotame sąraše) be papildomų mokesčių ir finansavimo net nereikia norėti.

[Fulgur]

Ieškoma visokių modelių, kaip į skolą tvarkyti kelius, nesukuriant tvaraus finansavimo.
Pažiūrėjus temą apie Vokietijos kelius ir paskaičius komentarą, kad "net prisimerkt verčia asfalto kokybė" kilo mintis trumpai paskaičiuoti, kiek pas mus galėtų padidėti kelių finansavimas, jeigu tarkime būtų taikomas bent vienas mokestis kaip Vokietijoje (Kfz-Steuer mokamas kasmet). Tai pagal tai, kad vidutinė tokia mokesčio suma yra ~150 eur/metus ir skaičiuojant, kad Lietuvoje yra ~ 1,7 mln. automobilių, galime pamatyti, kad iš to būtų galima surinkti apie 200-250 mln. eur, kuriuos būtų galima skirti keliams. Kas prie bendro mūsų KPPP finansavimo būtų tikrai ženkli suma. Jau nekalbant, kad nemaža dalis ten surenkama iš sunkiasvorio transporto, o pati didžiausia turbūt iš akcizo už kurą. O mes ir toliau įsivaizduosime, kad turime turėti puikius kelius nemokėdami nieko ir su argumentais "jau sumokame pirkdami kurą", kai šis argumentas dažniausiai naudojamas dyzelistų "sofos ūkininkų", kurie iš esmės nieko ir nesumoka pildamiesi savo "dažytą saliarką".

O geriausiai savo kelius finansuojasi čekai ar slovakai, kur dažnai tik pravažiuodamas 100-200 km pro jų šalį perki vinjetę ir jiems sumoki 8-10 Eur už tokį trumpą vizitą. Garantuotai taip jie surenka tikrai ženklias sumas iš kelius mažai nudėvinčių lankytojų.

Slovakijoje "nebuvo kelių" ir juos pastatė. Tada yra už ką mokėti, nes visi pajautė pažangą. Analogiškai Kroatija.

Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lenkija (išskyrus tris kelius), Vokietija turi nemokamus kelius. Jei mes apsimokestintume, garantuotai būtų spaudimas iš šitų šalių.

Visgi ir pas mus būtų galima reikalauti mokėti už kelius, jei pastatytų "iš esmės". Ką gali pastatyti iš esmės?

1. A14 2+2
2. Vilnius - Trakai 2+2
3. Via Baltika Panevėžys - LV siena 2+2
4. Via Baltika A1 - Panevėžys 2+2
5. Panevėžys - Palanga 2+2 (užbaigti kur nėra)
6. Kaunas - Alytus 2+2
7. Kaunas - Ukmergė 2+2
8. Vilnius - Valkininkai - Alytus 2+2
9. Valkininkai - Druskininkai 2+1
10. Šilutė - Klaipėda - Latvija 2+2/1
11. Kryžkalnis - Šiauliai - Latvija 2+1
12. Ukmergė - Utena - Daugpilis 2+1

Jei tos pažangos nepadarysi, bet kas įvedęs kelių mokestį lengviesiems, kokiems 12 metų nebebus išrinktas į Seimą. Nes tauta nemokės už tai, kas JAU YRA. Turi būti šuolis kaip Lenkijoje. O pastatyti - kreditus gautų / ES paramą irgi - bet reikia žemę paimti, teritorijų planavimą atlikti ir daug reikalų.

PS
Slovakija. Jei Tatrų kalnų aplankymas - galima apsieiti be vinjetės.,,
Jei kirsti šiaurė-pietūs link Vengrijos - pridedi 30 min ir neperki...
Jei važiuoji į Italiją/Austriją, tai važiuoji pirmyn ir po to atgal per Čekiją, jei telpi į 10 dienų, ir slovakai lieka be kelių mokesčio...

[sleader]

Ieškoma visokių modelių, kaip į skolą tvarkyti kelius, nesukuriant tvaraus finansavimo.
Pažiūrėjus temą apie Vokietijos kelius ir paskaičius komentarą, kad "net prisimerkt verčia asfalto kokybė" kilo mintis trumpai paskaičiuoti, kiek pas mus galėtų padidėti kelių finansavimas, jeigu tarkime būtų taikomas bent vienas mokestis kaip Vokietijoje (Kfz-Steuer mokamas kasmet). Tai pagal tai, kad vidutinė tokia mokesčio suma yra ~150 eur/metus ir skaičiuojant, kad Lietuvoje yra ~ 1,7 mln. automobilių, galime pamatyti, kad iš to būtų galima surinkti apie 200-250 mln. eur, kuriuos būtų galima skirti keliams. Kas prie bendro mūsų KPPP finansavimo būtų tikrai ženkli suma. Jau nekalbant, kad nemaža dalis ten surenkama iš sunkiasvorio transporto, o pati didžiausia turbūt iš akcizo už kurą. O mes ir toliau įsivaizduosime, kad turime turėti puikius kelius nemokėdami nieko ir su argumentais "jau sumokame pirkdami kurą", kai šis argumentas dažniausiai naudojamas dyzelistų "sofos ūkininkų", kurie iš esmės nieko ir nesumoka pildamiesi savo "dažytą saliarką".

O geriausiai savo kelius finansuojasi čekai ar slovakai, kur dažnai tik pravažiuodamas 100-200 km pro jų šalį perki vinjetę ir jiems sumoki 8-10 Eur už tokį trumpą vizitą. Garantuotai taip jie surenka tikrai ženklias sumas iš kelius mažai nudėvinčių lankytojų.