Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus šaligatviai ir pėsčiųjų takai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    O tai kam tas atsparumas? Gi svarbu gerai atrodo kai nauja ir galima i fb isikelt, o po to jei kas kritikuos, tiesiog isvadint durniais ir pasakyt, kad to nera?

    Comment


      Parašė dondc Rodyti pranešimą
      Nesuprantu, žmogus iškėlė rimtą ploblemą, kad kiemai yra labai pavojingi, tai jūs bandot aklai ginti trinkeles ir tuom džiaugtis? O kaip neskyla Katedros aikštėje žymiai didesnės plokštės, ant kurių prieš porą dienų eilinį kartą buvo priparkuoti gaistrininkų sunkvežimiai skirti renginiui? VVT ten iš savo triašių autobusų labirintą buvo darę ir t. t. ir labai daug kartų. Ką jum sako pateiktas pavyzdys iš Olandijos su panašiomis į mūsų dydžio plytelėmis? Vienintelė replika buvo, kad:



      Tai gal toks tikslas ir yra? Šalies, iš kurios ir bandoma perimti gerąją patirtį.

      Dar parašykit, kaip gerai trinkelės, o plytelės blogai, tai bent bus proga pasijuokt.
      Kodėl jūs tai laikote, kad aš ginu trinkeles? Tiesiog paaiškinau kodėl sovietiniuose matosi akmenų.

      Katedros aikštėje kaži kiek dažnai automobiliais važinėjama. Va Lukiškių aikštėje tokios didelės plokštės jau apskilinėjusios (ačiū sniego valytojams su sunkiaisis sunkvežimiais).

      P.S. tas dviračių takas jūsų nuotraukoje dar reikai įvertinti kad per jį važinėja automobiliais ant žolės statytis, ne tik dviračiai ten sutrupino taką.

      Comment


        Parašė alga Rodyti pranešimą

        Teko girdėt apie "survivorship bias"? Tik kokybiškiausios 100+ metų senumo plytelės išgyveno, šūdinos, kurios suskilinėjo pora savaičių po paklojimo jau keletą kartų pakeistos. Iš mūsų eros irgi kažkas išgyvens ir mūsų palikuonys radę tuos 3% sakys "va tada tai dėjo plyteles, ne tai kad dabar".
        Nuvažiuokite į Kauno Vokę ir pamatysite 95% sveikų plytelių intensyviai naudojamame plente, 1940 m. statybos.

        Comment


          Parašė Robyla Rodyti pranešimą
          Tokius lipdukus bordiūrų gamintojas klijuoja su eksploatacinėmis savybėmis. Kas studijavo medžiagų atsparumą, gali pakomentuoti ką tie kodai reiškia ir kaip jie koreliuoja su mūsų gamtinėmis sąlygomis. Šie bordiūrai taip pat pakankamai sėkmingai trupa.
          Abejoju, ar savivadybėje kas nors supranta apie tas atsparumo klases ir ar pirkimuose yra konkretūs reikalavimai dėl to. Laimi pigiausias produktas.
          Flickr

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą

            Abejoju, ar savivadybėje kas nors supranta apie tas atsparumo klases ir ar pirkimuose yra konkretūs reikalavimai dėl to. Laimi pigiausias produktas.
            Yra kažkokie standartai, kurie spėju figuruoja statybų reglamentuose ar pirkimuose. Nieko neišmanau šitoj srityje, bet pvz yra bortų aprašyme kažkoks standartas nurodytas: "LST EN 1340:2003"
            https://www.betonomozaika.lt/lt/via

            Klausimas, ar yra daromas koks nors realios situacijos vertinimas ir standartų peržiūrėjimas.

            Comment


              Parašė Kristisz Rodyti pranešimą

              Yra kažkokie standartai, kurie spėju figuruoja statybų reglamentuose ar pirkimuose. Nieko neišmanau šitoj srityje, bet pvz yra bortų aprašyme kažkoks standartas nurodytas: "LST EN 1340:2003"
              https://www.betonomozaika.lt/lt/via

              Klausimas, ar yra daromas koks nors realios situacijos vertinimas ir standartų peržiūrėjimas.
              Standartai yra darnūs visai europai, tai nelabai ten su peržiūrėjimais. Kokios nurodomos minimalios reikšmės, tokias ir gamina, nes kitaip neatlaikys konkurencijos. Projektuotojai didesnių reikalavimų irgi nerašys, nes bus užsipulti dėl perteklinių kaštų. Nebent pats užsakovas gali reikalauti, bet savivaldybės irgi turi pagrįsti išlaidas

              Comment


                Parašė Sula Rodyti pranešimą

                Nuvažiuokite į Kauno Vokę ir pamatysite 95% sveikų plytelių intensyviai naudojamame plente, 1940 m. statybos.
                Na, ten kiek kitas gaminys, nei šaligatvio plytelės:

                Click image for larger version

Name:	IMG_5781_sumazinta.jpg
Views:	581
Size:	162,9 kB
ID:	1969578

                Be to, kur tas pats plentas mažiau naudojamas, prie Lazdėnų, yra ištisi ruožai užasfaltuoti, išbyrėję, virtę žvyrkeliu: https://goo.gl/maps/924FoTD5aJk7qLGs5

                Comment


                  Tik priminsiu, nuo ko diskusija (nesutarimas) prasidėjo. Buvo siūlymas įvažiavimuose ne trinkeles, o plyteles dėti. Paprieštarauta, jog trinkelės neskyla (arba atsparios ir skyla žymiai mažiau) nei plytelės, todėl plytelės įvažiavimuose netinka.

                  Pateiktas pavyzdys iš Olandijos, iš kurios VMS deklaruoja imanti pavyzdį vystant dviračių takus. Ten plytelės. Pateikti 2012 m. gatvės vaizdai, kur akivaizdu, jog net naujasniame rajone trinkelių įvažiavimas atordo taip pat arba net blogiau nei plytelių įvažiavimas statytas anksčiau.

                  Katedroj didžiulės (nors ir granitinės) plytelės atlaiko sunkųjį transportą renginių metu, bet mažytės granito trinkelės Gedimino pr. dviračių juostose atrodo taip pat blogai, kaip ir važiuojamojoje mašinų dalyje.

                  Vis dar atrodo, jog trinkelės įvažiavime kažkuo geriau nei plytelės?

                  Dėl VMS didesnių išlaidų medžiagoms pagrindimo, galima vadovautis tuo, kad keičiant senus šaligatvius naujos medžiagos nebūtų prastesnės, o deda tikrai prastesnes. Tiesiant visai naują šaligatvį, reiktų atsižvelgti, kokie šaligatviai šalia.
                  ♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚

                  Comment


                    Granito ir betono gaminių negalima tiesiogiai lyginti. Betono plytelės/trinkelės yra pagamintos, granitas - natūralus akmuo, todėl ir savybės ir strpris daug geresnis.

                    Comment


                      ↑ Tikrai taip. Lyginau ne skirtingas medžiagas, bet skirtingus dydžius. Teoriškai, didesnį daiktą lengviau perlaužti (šiuo atveju plytelę), bet jei pagrindai pagal technologiją kokybiški (be kiaurymių), na lygiai taip pat turi laikyt tokia pati medžiaga, nesvarbu kokio dydžio.
                      ♚ streetskins.eu/vilnius-city-cycling-map-by-road-surface ♚

                      Comment


                        Parašė Kaid Rodyti pranešimą
                        Granito ir betono gaminių negalima tiesiogiai lyginti. Betono plytelės/trinkelės yra pagamintos, granitas - natūralus akmuo, todėl ir savybės ir strpris daug geresnis.
                        Viskas priklauso nuo konkretaus gaminio, šiaip geresni ir brangesni dirbtiniai akmenys netgi geresnes atsparumo savybes turi nei natūralūs.
                        Flickr

                        Comment


                          Miunchenas. Spėju ten sunkvežimiai kažkokie specialūs lengvesni, nes nei bordiūrai, nei plytelės, nei šaligatvių ar dviračių takų asfaltas netrupa, kai ant jų užvažiuoja sunkvežimiai ir šiaip mašinos. Nes nu surely nėra taip, kad jie, tarkim, naudoja patvaresnes ir normalesnes medžiagas tiems dalykams? Ane? Juk medžiagos niekuo dėtos

                          Comment


                            Man patinka kaip vokiečiai parkuojasi į lygiagrečias vietas. Vienu ratu užlipa ant borto, kad reiktų mažiau braukytis ir trumpiau stabdytų eismą. Ir kažkaip nebyra šaligatviai.

                            Comment


                              Ar teko domėtis iš kur tos pačios pigiausios byrančios konstrukcijos? Kas jas gamina?

                              Comment


                                Parašė PoDV Rodyti pranešimą
                                Ar teko domėtis iš kur tos pačios pigiausios byrančios konstrukcijos? Kas jas gamina?
                                Svarbu ne kas gamina, o iš ko. Tie patys gamintojai siūlo n skirtingų produktų pagal kišenę ir poreikį.

                                ​​​​​
                                Flickr

                                Comment


                                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                                  Svarbu ne kas gamina, o iš ko. Tie patys gamintojai siūlo n skirtingų produktų pagal kišenę ir poreikį.

                                  ​​​​​
                                  Nu ok, iš kur medžiagos, kas gamina, kas čia sukėlė trupančio Vilniaus šaligatvių ir pėsčiųjų takų asfalto ir betono pakazūchą?

                                  Comment


                                    Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                                    Nu ok, iš kur medžiagos, kas gamina, kas čia sukėlė trupančio Vilniaus šaligatvių ir pėsčiųjų takų asfalto ir betono pakazūchą?
                                    PoDV , jūsų komentaras kažkaip be ryšio betonas iš esmės sudarytas iš 3 bazinių ir visiškai gamtinių dalių: cemento, kuris veikia kaip klijai, smėlio/žvyro ir vandens. Šių medžiagų kažkaip labai sugadinti neįmanoma, nebent jos kuo nors užterštos, bet čia jau kitas reikalas. Viskas priklauso nuo šių medžiagų proporcijų. Jų yra labai skirtingų, nuo 1 iki 5 kilogramų smėlio vienam kilogramui cemento. Kuo daugiau cemento - tuo geriau viskas laikysis, bet cementas kainuoja daug daugiau negu smėlis.

                                    Esmė yra ta, kad Vilniuje naudojami borteliai ir plytelės savyje turi labai daug smėlio bet mažai ''klijų'', būtent dėl to dažnai galima matyti, kad vos metų-dviejų senumo plytelės ar borteliai jau yra sutrupėję arba grynai gabalas tos plytelės yra nubyrėjęs lyg būtų iš miltelių. Kodėl taip daroma - galima tik numanyti, bet greičiausiai dėl taupymo. Tik esmė, kad kartais sovietinės plytelės atrodo daug geriau, už paklotas prieš porą metų.

                                    Comment


                                      Parašė Pilaitis Rodyti pranešimą

                                      PoDV , jūsų komentaras kažkaip be ryšio betonas iš esmės sudarytas iš 3 bazinių ir visiškai gamtinių dalių: cemento, kuris veikia kaip klijai, smėlio/žvyro ir vandens. Šių medžiagų kažkaip labai sugadinti neįmanoma, nebent jos kuo nors užterštos, bet čia jau kitas reikalas. Viskas priklauso nuo šių medžiagų proporcijų. Jų yra labai skirtingų, nuo 1 iki 5 kilogramų smėlio vienam kilogramui cemento. Kuo daugiau cemento - tuo geriau viskas laikysis, bet cementas kainuoja daug daugiau negu smėlis.

                                      Esmė yra ta, kad Vilniuje naudojami borteliai ir plytelės savyje turi labai daug smėlio bet mažai ''klijų'', būtent dėl to dažnai galima matyti, kad vos metų-dviejų senumo plytelės ar borteliai jau yra sutrupėję arba grynai gabalas tos plytelės yra nubyrėjęs lyg būtų iš miltelių. Kodėl taip daroma - galima tik numanyti, bet greičiausiai dėl taupymo. Tik esmė, kad kartais sovietinės plytelės atrodo daug geriau, už paklotas prieš porą metų.
                                      Ką ten tokio super taupo, kad plytelės po pusmečio pradeda byrėti. Netgi kaip galima iš vis tokias medžiagas gamint. Čia jau ant pasityčiojimo ribos einama.

                                      Comment


                                        Parašė John Rodyti pranešimą
                                        Miunchenas. Spėju ten sunkvežimiai kažkokie specialūs lengvesni, nes nei bordiūrai, nei plytelės, nei šaligatvių ar dviračių takų asfaltas netrupa, kai ant jų užvažiuoja sunkvežimiai ir šiaip mašinos. Nes nu surely nėra taip, kad jie, tarkim, naudoja patvaresnes ir normalesnes medžiagas tiems dalykams? Ane? Juk medžiagos niekuo dėtos

                                        Miuncheno gatvėse niekur nėra betoninių bortų. Vienintelė vieta, kur prisimenu matęs betoninius bortus, tai Lidlo aikštelė. Gal dar kur privačiose aikštelėse galima pamatyti.

                                        Todėl Vilniui pats pirmas žingsnelis būtų uždrausti betoninius bortus . Granitiniai borteliai gali stovėti ir 100 metų, reikia tik asfaltą pakeisti. O kai pasižiūri į lietuviškas gatves, tai jau 20 metų po tiesimo viskas aptrupėję ir išbyrėję.
                                        100 minčių – miestai, transportas ir idėjos

                                        Comment


                                          Parašė taccido Rodyti pranešimą

                                          Miuncheno gatvėse niekur nėra betoninių bortų. Vienintelė vieta, kur prisimenu matęs betoninius bortus, tai Lidlo aikštelė. Gal dar kur privačiose aikštelėse galima pamatyti.

                                          Todėl Vilniui pats pirmas žingsnelis būtų uždrausti betoninius bortus . Granitiniai borteliai gali stovėti ir 100 metų, reikia tik asfaltą pakeisti. O kai pasižiūri į lietuviškas gatves, tai jau 20 metų po tiesimo viskas aptrupėję ir išbyrėję.
                                          Kaune atsiranda gatvių, kur sudėti granitiniai bortai (Žemaičių gatvė 2019, Taikos pr. 2020), bet tai nėra universali praktika.

                                          Gal būtų ir mintis ne tik Vilniuje, bet bent jau ir didesniems Lietuvos miestams (TOP5 ar apskričių centruose) atsisakyti betoninių bortų, netgi solidžiau atrodo granitiniai bortai.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X