Elektromobiliai

[gerietis]

Aš galvoju kas čia tokias nesąmones rašo ir nieko neargumentuoja. Pasižiūriu - akurat ir vėl gerietis. Nemanai, kad vertėtų argumentuoti kur čia nesąmones matai? Vidutiniškai ES automobilis per metus nuvažiuoja 12.000 kilometrų, arba 1000 per mėnesį. Šiuolaikiniai elektromobiliai gali nuvažiuoti 400 km., kur tu matai nesąmones pasakyme, kad šiuolaikinį elektromobilį užtenka pakrauti tris kartus per mėnesį? Taip, aš paėmiau iš galvos tiksliai neskaičiavęs ir apytiksliai, bet tai yra netoli tiesos netgi kai elektromobilio baterijos yra kraunamos joms pilnai neišsikrovus. Ir aš parašiau 'užtenka trijų kartų krovimo', o ne tai, kad žmonės visada ir laukia kol baterija pilnai išsikraus.

na taip, jei niekur nevažiuoti tai užtenka ir 1 karto į mėnesį. Bet tokiems važiuotojams ir nesvarbu kaip krautis. O kas iš tikro važiuoja elektromobiliu tai kraunasi beveik kas dieną (naktį), jei ir neišvažinėja baterijos.

[Eidvis]

na taip, jei niekur nevažiuoti tai užtenka ir 1 karto į mėnesį. Bet tokiems važiuotojams ir nesvarbu kaip krautis. O kas iš tikro važiuoja elektromobiliu tai kraunasi beveik kas dieną (naktį), jei ir neišvažinėja baterijos.

Aš gi parašiau kiek pagal statistiką vidutiniškai nuvažiuoja vienas ES automobilis ir kad tokiam važinėjimui užtenka trijų įkrovimų šiuolaikiniam 400 km. vienu įkrovimu nuvažiuojančiam elektromobiliui. O toliau jau tu gali fantazuoti ką nori, kad yra žmonių kraunančių dešimt ar tūkstantį kartų per mėnesį, aš kalbėjau apie tai kiek kartų užtektų pasikrauti jį norint susimedžioti geriausią kainą. Toliau tu prifantazuoti gali belenką, bet vadinti mano pasakymą 'nesąmone' yra kvaila fantazija.

[Arunasx]

Pvz aš per 3 metus nuvažiavau 40'000 kas yra 1111 km/mėnuo pilnai kaip Eidvis skaičiuoja.
Ir beje man rimtai kirba mintis, kad turėtų atsirasti "integruoti" sprendimai kai valandinis skaitliukas namuose + valandinė sutartis pagal NP + valdomas auto baterijų krovimas stebint on-line NordPool kainas. Aišku ne pagal rankinį ON/OFF, bet automatiškai.

[cozzamarra]

Manau, namų sąlygomis padaroma su elementariu Python skriptuku ar Arduino ir kokiu nors 220V valdikliu (kad ir šviesos jutiklis už kelis eurus). Pythonas/Arduino liepia įžiebt led geriausios kainos valandą, šviesos jutiklis pradeda krovimą (nedarykite taip, tik iliustuoju ;] ).

[gerietis]

Aš gi parašiau kiek pagal statistiką vidutiniškai nuvažiuoja vienas ES automobilis ir kad tokiam važinėjimui užtenka trijų įkrovimų šiuolaikiniam 400 km. vienu įkrovimu nuvažiuojančiam elektromobiliui. O toliau jau tu gali fantazuoti ką nori, kad yra žmonių kraunančių dešimt ar tūkstantį kartų per mėnesį, aš kalbėjau apie tai kiek kartų užtektų pasikrauti jį norint susimedžioti geriausią kainą. Toliau tu prifantazuoti gali belenką, bet vadinti mano pasakymą 'nesąmone' yra kvaila fantazija.

Vidutinė temperatūra ligoninėje nieko neduoda. Kartoju - turintys laiko medžioti 1-2-3 pelningas naktis per mėnesį nesudaro įtakos.

[Eidvis]

Ir beje man rimtai kirba mintis, kad turėtų atsirasti "integruoti" sprendimai kai valandinis skaitliukas namuose + valandinė sutartis pagal NP + valdomas auto baterijų krovimas stebint on-line NordPool kainas. Aišku ne pagal rankinį ON/OFF, bet automatiškai.

Išmanieji skaitikliai atveria kelią gaudyti pigesnę elektrą

Energijos skirstymo operatoriui (ESO) pradėjus masiškai diegti išmaniuosius elektros skaitiklius, vartotojams atsiveria galimybės išnaudoti elektros biržos galimybes ir daugiausia elektros vartoti, kai ji pigesnė. Nepriklausomi elektros tiekėjai taip pat siūlo planus, kai už pastovų paslaugos mokestį galima sulošti partiją su birža, už elektrą mokant pagal kas valandą kintančią kainą.

Įrankiai elektromobilį krauti pagal biržos kainą jeigu dar nėra, tai tikrai atsiras, techniškai tai nėra labai sudėtinga, svarbiausia, kad būtų galimybės tą biržos kainą gaudyti, o jas suteikia šiuo metu diegiami išmanūs elektros skaitikliai. Dar daugiau - elektromobilių turėtojai galės ne tik automatiškai krautis elektromobilius tuo metu, kada biržos kaina bus pigiausia, bet po to dienos laikotarpiu, kada elektra pabrangs, ją netgi pardavinėti, taip elektromobilis jo savininkui gali netgi pradėti uždirbtinėti pinigus. Plečiant vėjo jėgainių parkus ir vis labiau tampant priklausomiems nuo vėjo, tų svyravimų išlyginimas taps vis aktualesnis ir tame procese elektromobiliai gali suvaidinti svarbų vaidmenį.

Vidutinė temperatūra ligoninėje nieko neduoda. Kartoju - turintys laiko medžioti 1-2-3 pelningas naktis per mėnesį nesudaro įtakos.

Jei tu galvoji, kad geriausios kainos medžiojimas vyksta ne automatiškai, o sėdint per naktį prie kompiuterio ekrano stebint biržos kainas - tai smarkiai klysti.

[gerietis]

Pvz aš per 3 metus nuvažiavau 40'000 kas yra 1111 km/mėnuo pilnai kaip Eidvis skaičiuoja.
Ir beje man rimtai kirba mintis, kad turėtų atsirasti "integruoti" sprendimai kai valandinis skaitliukas namuose + valandinė sutartis pagal NP + valdomas auto baterijų krovimas stebint on-line NordPool kainas. Aišku ne pagal rankinį ON/OFF, bet automatiškai.

Pvz. Aš per du metus nuvažiavau per nepilnus 2 metus 39'000 beveik niekur nevažiuodamas. O pvz, kai važinėdavau daugiau, esu pravažiavęs virš 50'000 per metus.

Yra jau tų žaislų, pvz. www.gridio.io.
Tik su buitiniu krovikliu kraunies visą naktį ir nėra kada žaisti.

[Eidvis]

Pvz. Aš per du metus nuvažiavau per nepilnus 2 metus 39'000 beveik niekur nevažiuodamas.
.

Tas tavo 'beveik niekur nevažiuodamas' yra vidutiniškai važiavimas po 53 km. per dieną. Tau atrodo nesąmonė, kad aš paimu vidutinio vairuotojo statistiką, o man atrodo nesąmonė, jei aš imčiau ne vidurkį, o tavąją statistiką ar pradėčiau rašinėti, kad 'Geriečio ar kokio Petro atveju skaičiavimai gali skirtis'. Ir vaikui turėtų būti aišku, kad kalba eina apie vidutinį vairuotoją, o ne tavo ar Petro pravažiuojamus kilometrus.

[gerietis]

Tas tavo 'beveik niekur nevažiuodamas' yra vidutiniškai važiavimas po 53 km. per dieną. Tau atrodo nesąmonė, kad aš paimu vidutinio vairuotojo statistiką, o man atrodo nesąmonė, jei aš imčiau ne vidurkį, o tavąją statistiką ar pradėčiau rašinėti, kad 'Geriečio ar kokio Petro atveju skaičiavimai gali skirtis'. Ir vaikui turėtų būti aišku, kad kalba eina apie vidutinį vairuotoją, o ne tavo ar Petro pravažiuojamus kilometrus.

kartoju trečią kartą - vidutinė temparatūra ligoninėje nieko nesako. Kas mums iš to vidurkio? Vidurkį nuvažiuoja maža dalis vairuotojų, kiti daugiau arba mažiau vidurkio. Todėl tavo pasakėlės iš rūsio, skirtos vidutiniam vairuotojui, netinka daugumai.

[Eidvis]

Pagal tavo statistiką tau reikėtų minimum 4 pilnų užsikrovimų per mėnesį turint elektromobilį su 400 km. galinčia nuvažiuoti baterija, kitam užtektų 2, aš kalbėjau apie vidurkį apie 3 kartus, kokių vairuotojų būtų daugiausia - bet ką tai keičia? Jeigu reikia ne trijų, o keturių/penkių ar dviejų pilnų užsikrovimų, tai tie elektromobilio turėtojai jau nebegali medžioti didesnio vėjo/pigesnės elektros? Gali ir medžios, nes Lietuvai vis labiau pereinant prie vėjo energetikos norint patenkinti kad ir tuos suplanuotus 2025 metams 40% elektros poreikių - instaliuota galia turės būti daug didesnė ir bus dienų, kada gamyba viršys poreikius. Paėmiau praeito mėnesio vėjo generacijos Lietuvoje statistiką tik kaip orientacinę kad matytus koks didelis yra tas bangavimas ir užbraukiau orientacinę liniją, maždaug parodyti kur yra Lietuvos poreikių riba, kada vėjas gamintų 40% mums reikalingos elektros. Matosi, kad per praeitą mėnesį būtų buvę kaip minimum 4 laikotarpiai, kada elektros gamyba būtų viršijusi poreikius tuo atveju, jeigu Lietuvoje šiuo metu būtų suplanuoti tie 2200 MW, o ne 800MW vėjo eletrinių galia kokia yra dabar. Kada gamyba viršija paklausą, biržoje veikiausiai elektra būtų pardavinėjama už labai mažą kainą, arba iš vis teikiama nemokamai ir nėra didelio skirtumo ar elektromobilį reikėtų pilnai krauti du, ar keturis kartus, ar net dešimt kartų - jų savininkai vis tiek galėtų medžioti geresnę kainą, o daugumos atveju (visiems tiems, kuriem užtektų trijų pilnų įkrovimų) jiems ją susimedžioti tikriausiai pavyktų absoliučia dauguma atvejų.


dar kartą pabrėžiu, kad grafikas tik orientacinis, dar reikėtų atsivžvelgti į dienos/nakties tiek gamybos, tiek vartojimo skirtumus, bet grafikas orientacinis 2025-iems metams, kai iš vėjo planuojama pasigaminti 40% elektros, o kai gaminama bus 70% - tai tų pigios elektros laikotarpių bus žymiai daugiau.

[MedinisStrazdas]

Pvz aš per 3 metus nuvažiavau 40'000 kas yra 1111 km/mėnuo pilnai kaip Eidvis skaičiuoja.
Ir beje man rimtai kirba mintis, kad turėtų atsirasti "integruoti" sprendimai kai valandinis skaitliukas namuose + valandinė sutartis pagal NP + valdomas auto baterijų krovimas stebint on-line NordPool kainas. Aišku ne pagal rankinį ON/OFF, bet automatiškai.

Manau tai nors ir geras sprendimas bet realybėje retai veiksiantis. Žmonės norės on/off pasirinkimo kad "patys galėtu nuspręsti" ir išbalansuos visą sistemą. Be to ne visada gali tiesiog laukti kol elektra bus pigesnė, kartais reikės tiesiog krauti nepriklausomai nuo kainos.

Manau, namų sąlygomis padaroma su elementariu Python skriptuku ar Arduino ir kokiu nors 220V valdikliu (kad ir šviesos jutiklis už kelis eurus). Pythonas/Arduino liepia įžiebt led geriausios kainos valandą, šviesos jutiklis pradeda krovimą (nedarykite taip, tik iliustuoju ;] ).

Idomu, kaip į tokį junginėjimą reaguotų a utomobilio baterija. Ar tai nepadidintų susidėvėjimo kaip pvz mobiliuose telefonuose?

Tas tavo 'beveik niekur nevažiuodamas' yra vidutiniškai važiavimas po 53 km. per dieną. Tau atrodo nesąmonė, kad aš paimu vidutinio vairuotojo statistiką, o man atrodo nesąmonė, jei aš imčiau ne vidurkį, o tavąją statistiką ar pradėčiau rašinėti, kad 'Geriečio ar kokio Petro atveju skaičiavimai gali skirtis'. Ir vaikui turėtų būti aišku, kad kalba eina apie vidutinį vairuotoją, o ne tavo ar Petro pravažiuojamus kilometrus.

Statistika vidutiniškai yra žemesnė nei aktyvių vairuotojų dėl tokių automobilistų kaip aš, kur automobilis naudojamas beveik vien užmiesčio kelionėms ir dažniausiai tik savaitgalį. 7000 km per metus, vidutiniškai su geriečiu gausis panašiai kaip tavo skaičiavimai, bet mūsų degalinių lankymo įpročiai bus labai skirtingi.

[PredatorGTR]

dar kartą pabrėžiu, kad grafikas tik orientacinis, dar reikėtų atsižvelgti į dienos/nakties tiek gamybos, tiek vartojimo skirtumus, bet grafikas orientacinis 2025-iems metams, kai iš vėjo planuojama pasigaminti 40% elektros, o kai gaminama bus 70% - tai tų pigios elektros laikotarpių bus žymiai daugiau.

Tai kaip suprantu ir toliau žaisime... pradžiai pažaidėm su nemokamomis krovimo stotelėmis, nepaėjo - užraukinėja, tuoj pasibaigs ir saulės "pasaugojimo" malonumas... o dabar pigių "laimės" valandų paieškos... gal reik pamąstyt, kad pasiekus ženklias kiekvieno etapo kraunamų auto apimtis tradiciniai nusistovėję dėsniai ima nebeveikti. Kaip reaguos elektros birža, kaip bus balansuojamas elektros tinklas kai atsiras tokie automatiškai sukuriami el. vartojimo pikai?

[Tomas]

Pvz. Aš per du metus nuvažiavau per nepilnus 2 metus 39'000 beveik niekur nevažiuodamas.

Aš kiekvieną darbo dieną darban važiuoju beveik 50 km ir tiek pat namo. Per metus prisuku šiek tiek daugiau nei 20000 km. Todėl visada stebina žmonės kurie niekur nevažiuodami sugeba per metus nuvažiuoti tuos 20000 km.

[vaidasp]

Aš kiekvieną darbo dieną darban važiuoju beveik 50 km ir tiek pat namo. Per metus prisuku šiek tiek daugiau nei 20000 km. Todėl visada stebina žmonės kurie niekur nevažiuodami sugeba per metus nuvažiuoti tuos 20000 km.

Atsimenu kai dar nebuvome Šengeno zonoje, muitininkai pasienyje visada klausdavo "ką vežate?". Taip pat atsimenu, kad visada atsakydavau "nieko". Ir čia panašiai

[Eidvis]

Tai kaip suprantu ir toliau žaisime... pradžiai pažaidėm su nemokamomis krovimo stotelėmis, nepaėjo - užraukinėja, tuoj pasibaigs ir saulės "pasaugojimo" malonumas... o dabar pigių "laimės" valandų paieškos... gal reik pamąstyt, kad pasiekus ženklias kiekvieno etapo kraunamų auto apimtis tradiciniai nusistovėję dėsniai ima nebeveikti. Kaip reaguos elektros birža, kaip bus balansuojamas elektros tinklas kai atsiras tokie automatiškai sukuriami el. vartojimo pikai?

Nemokamos įkrovimo stotelės elektromobiliams ar saulės energijos 'pasaugojimo' paslauga yra priemonės pradiniame etape paskatinti tiek elektromobilių, tiek saulės elektrinių diegimą, savaime suprantama, kad tosp priemonės gali būti naudojamos tik pradžioje, nes po to jų kaštai pasidaro per dideli, dėl to nelabai suprantama ką reiškia tas 'nepaėjo', nes tiek elektromobilių skaičius keliuose, tiek saulės elektrinių plėtra buvo labai sparti.

Nelabai suprantu kur čia problema matoma ir dėl vėjo energetikos. Neva nereikia mums plėtoti vėjo energetikos, nes jinai turi didelius svyravimus? Ar galvojama, kad apie tuos svyravimus nėra galvojama ir nėra skaičiuojama kaip juos atlaikys elektros tinklas?

[PredatorGTR]

Nelabai suprantu kur čia problema matoma ir dėl vėjo energetikos. Neva nereikia mums plėtoti vėjo energetikos, nes jinai turi didelius svyravimus? Ar galvojama, kad apie tuos svyravimus nėra galvojama ir nėra skaičiuojama kaip juos atlaikys elektros tinklas?

Kur problema? Problema paprasčiausiame "smegenų pudrinime". Gal reik kalbėti faktais nenutylint nepatogių "jeigu". Čia kaip su šilumos siurbliais. Pasaulio išsigelbėjimas tik pirkit, nesvarbu ar namas A+ ar kaimo bakužė. O po to kodėl tiek daug elektros reik, juk žadėjo iš oro šildysimės. Su elektromobiliais panašu: nu jo brangokas, bet žiūrėk kiek bus pigu, jei krausiesi namuose ar nemokamose stotelėse, dar geriau jei saulės elektrinę įsirengsi, dar geriausiai jei galėsi pigiausiom biržos valandom krautis. O kai jau nusipirksi bus tavo problemos kaip kur ir už kiek teks kraut. Kažko tai nedrįstama, garsiai pasakyti, kad tai nėra pigus malonumas, ne visiems ir visur tinkamas su šiandieninėm specifikacijomis. Ir kai viskas vertinama per statistinį vidurkį gaunasi labai jau keistai.

[Eidvis]

Kažkoks minčių kratinys nesuprasi apie ką, greičiausiai apie kažkokias konspirologijas. Aš tiesiog surašiau faktus.
Faktas Nr. 1 - Lietuvoje yra suplanuota daug vėjo jėgainių projektų, vien per tris metus jų galia turėtų būti patrigubinta.
Faktas Nr. 2 - Lietuvoje veikia elektros birža ir stipriai pučiant vėjui, bus viršytas elektros poreikis, atitinkamai tuo metu elektros kaina biržoje taps labai pigi. Taip veikia ekonominiai dėsniai.
Faktas Nr. 3 - Elektros kainos svyravimais biržoje gali pasinaudoti elektromobilių naudotojai juos įkraudinėdami tuo metu, kada ta kaina yra pigiausia.
Kur tu čia matai 'smegenų pudrinimą'? Ar pirkti elektronobilį ar ne - aš apie tai net nekalbėjau, aš kalbėjau apie tai, kad Lietuvoje sparčiai vystant vėjo energetiką elektros kainos svyravimai biržoje taps tik didesni, o ar tau pirkti elektromobilį - tai pats turi galvą ant pečių ir pats galvok, aš neprivalau čia surašyti visų elektromobilių turėjimo minusų

[PredatorGTR]

Kažkoks minčių kratinys nesuprasi apie ką, greičiausiai apie kažkokias konspirologijas. Aš tiesiog surašiau faktus.
Faktas Nr. 1 - Lietuvoje yra suplanuota daug vėjo jėgainių projektų, vien per tris metus jų galia turėtų būti patrigubinta.
Faktas Nr. 2 - Lietuvoje veikia elektros birža ir stipriai pučiant vėjui, bus viršytas elektros poreikis, atitinkamai tuo metu elektros kaina biržoje taps labai pigi. Taip veikia ekonominiai dėsniai.
Faktas Nr. 3 - Elektros kainos svyravimais biržoje gali pasinaudoti elektromobilių naudotojai juos įkraudinėdami tuo metu, kada ta kaina yra pigiausia.
Kur tu čia matai 'smegenų pudrinimą'? Ar pirkti elektronobilį ar ne - aš apie tai net nekalbėjau, aš kalbėjau apie tai, kad Lietuvoje sparčiai vystant vėjo energetiką elektros kainos svyravimai biržoje taps tik didesni, o ar tau pirkti elektromobilį - tai pats turi galvą ant pečių ir pats galvok, aš neprivalau čia surašyti visų elektromobilių turėjimo minusų

Lygiai toks pat kratinys, kaip ir pagal "statistiškai" nuvažiuojamo atstumo vidurkį svarstyti apie krovimo galimybių tendencijas.
Faktas Nr. 1 - kuo vėjo jėgainių statybos apimčių didėjimas susijęs su elektromobiliais, be to kad vienas gamina kitas vartoja?
Faktas Nr. 2 - Šis ekonominis dėsnis veikia tol kol nereik energijos. Jei tarkim teoriškai visi ims krautis vienu metu, tai kur tas perteklius bus? Noriu pamatyti, kaip subalansuosi tarkim kokio gyv. kvartaliuko 0,4kV tinklą?
Faktas Nr. 3 - Teoriškai arklys, praktiškai nesikelia. Varškę ir galima pirkt ir valgyt tik per akcijas.

[Panevezietis]

Kažkoks minčių kratinys nesuprasi apie ką, greičiausiai apie kažkokias konspirologijas. Aš tiesiog surašiau faktus.
Faktas Nr. 1 - Lietuvoje yra suplanuota daug vėjo jėgainių projektų, vien per tris metus jų galia turėtų būti patrigubinta.
Faktas Nr. 2 - Lietuvoje veikia elektros birža ir stipriai pučiant vėjui, bus viršytas elektros poreikis, atitinkamai tuo metu elektros kaina biržoje taps labai pigi. Taip veikia ekonominiai dėsniai.
Faktas Nr. 3 - Elektros kainos svyravimais biržoje gali pasinaudoti elektromobilių naudotojai juos įkraudinėdami tuo metu, kada ta kaina yra pigiausia.
Kur tu čia matai 'smegenų pudrinimą'? Ar pirkti elektronobilį ar ne - aš apie tai net nekalbėjau, aš kalbėjau apie tai, kad Lietuvoje sparčiai vystant vėjo energetiką elektros kainos svyravimai biržoje taps tik didesni, o ar tau pirkti elektromobilį - tai pats turi galvą ant pečių ir pats galvok, aš neprivalau čia surašyti visų elektromobilių turėjimo minusų

Bet kaip žinoti tam krovimo prietaisui, kad dabar kaina pigiausia? Gal už valandos bus dar pigesnė.
Turbūt pasiekus tam tikrą ribą įsijungs/išsijungs? Ryte atėjęs gali rast ir nepasikrovusią bateriją?

Dauguma tų autoelektrikų mano, kad elektromobiliai turėtų būti kraunami prie darbo arba gyv. name. Prie daugiabučių nepasikrausi.

Kaip prie darbo sugaudyti tą gerą elektros kainą? Kaip ir stovėsi su kabeliu įjungtu, bet krausies arba ne. Ar laukdamas pigios elektros refrešinsi kokią programėlę telefone?
Užimsi vietą to, kuris nori krautis visas 8 valandas būdamas darbe. Vėl belekas.

Čia tiek tų niuansų.

[Eidvis]

Man net nesinori atsakinėti į tokius minčių vingius, atsakysiu, bet bet jei po to bus daugiau klausimų iš panašios temos - tai jau teks googlintis pačiam.

Faktas Nr. 1 - kuo vėjo jėgainių statybos apimčių didėjimas susijęs su elektromobiliais, be to kad vienas gamina kitas vartoja?

Kur aš sakiau, kad tai susiję? Sąsaja yra, bet man nesinori bandyti aiškinti kur, nes po to bus 10 durnų klausimų į lankas.

Faktas Nr. 2 - Šis ekonominis dėsnis veikia tol kol nereik energijos. Jei tarkim teoriškai visi ims krautis vienu metu, tai kur tas perteklius bus?

Pučia didelis vėjas -> vėjo elektrinės generuoja didelius kiekius elektros -> gamintojai neturi kur jos dėti, nes paklausa yra mažesnė, dėl to sumažina elektros kainą-> maža elektros kaina pritraukia daugiau vartotojų, pvz. pradedami krauti elektromobiliai -> elektros pertekliaus nebelieka, jei atsiranda didelė paklausa, tai ir kaina pakyla. Taip veikia fizika, gamta ir ekonominiai dėsniai. Jeigu to nesupranti - tai suprantamiau to nepaaiškinsiu.

Noriu pamatyti, kaip subalansuosi tarkim kokio gyv. kvartaliuko 0,4kV tinklą?

Tas elektros gamybos perteklius atsiras dažniausiai naktį, kada vėjas pūs, o elektros vartojama bus mažai, dėl to ir elektros tinklai bus mažiau apkrauti, o jei bus vietų, kur tinklų pralaidumas neleis - tai jie tiesiog ir neturės galimybių pasinaudoti galimybėmis nusipirkti daugiau elektros už mažesnę kainą. Beje, ESO į elektros tinklų modernizavimą per ateinančius kelis metus yra numatę investuoti 2 mlrd. eurų.

Teoriškai arklys, praktiškai nesikelia. Varškę ir galima pirkt ir valgyt tik per akcijas.

Prie ko čia šitas išvis nesuprantau.