Elektromobiliai

[booraz]

Kauno miesto savivaldybė paskelbė konkursą "Elektromobilių nuomos pirkimas"

4.1. Variklis – 100 proc. elektrinis

4.2. Variklio galingumas – ne mažiau kaip 145 kW

4.3. Gamintojo deklaruojamas vidutinis nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu pagal WLTP – ne mažiau kaip 380 km

4.4. Gamintojo deklaruojamas elektros energijos suvartojimas pagal WLTP – ne daugiau kaip 18,00 kWh/100 km

4.5. Akumuliatoriaus pašildymo ir aušinimo sistema

Kažin į kokius jie čia elektromobilius taikosi?
Nuoroda į viešąjį prikimą:
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2020-638981

[Lettered]

Kauno miesto savivaldybė paskelbė konkursą "Elektromobilių nuomos pirkimas"

4.1. Variklis – 100 proc. elektrinis

4.2. Variklio galingumas – ne mažiau kaip 145 kW

4.3. Gamintojo deklaruojamas vidutinis nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu pagal WLTP – ne mažiau kaip 380 km

4.4. Gamintojo deklaruojamas elektros energijos suvartojimas pagal WLTP – ne daugiau kaip 18,00 kWh/100 km

4.5. Akumuliatoriaus pašildymo ir aušinimo sistema

Kažin į kokius jie čia elektromobilius taikosi?
Nuoroda į viešąjį prikimą:
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2020-638981

Nelabai įsivaizduoju, kaip su minimum 145 kW galios gali tilpti į 18 kWh/100 km sąnaudas, net leafas ar golfas turintys 100-110 kW variklius daugiau sunaudoja. Apskritai tokia galia atrodo truputį perteklinė, realiai bet prabangių auto kategorijos rinkoje tik Hyundai turi panašios galios auto (Kona 150kW).

[themanual]

Kas patobulės (ir labai to tikuosi), tai nebent pati baterijų technologija, bet šitai mes stengiamės padaryti jau 15 metų ir nesėkmingai, o pinigai ten eina milijardais.

Kad čia mitas, manot kas nors prieš 15 metų būtų galėjęs pagaminti tokio energijos tankio bateriją kuri atlaiko 250kW įkrovimą ir tokį ciklų kiekį? Tiesiog neįvyko didesnių revoliucijų, bet jos ir nevyko dėl to, kad dabartinės technologijos tobulėjimas vyksta patenkinamais tempais.

Ir tas matoma visose industrijose, pavyzdžiui pasižiūrėkit smulkią elektroniką - telefonų baterijų tankis ten išvis tris kartus išaugo per tuos 15 metų, dabar visi plytas nešiotumėmes jeigu technologija būtų likusi tokia pat. O paskutinių metų inovacijos greitam krovime apskritai išsprendė ir talpos problemas, kai per dešimt minučių gali su warp cahrge'ingu įkrauti pusę baterijos.

Visos tos revoliucinės nanotechnologijų baterijos su įspūdingais parametrais irgi niekur nedingo ir yra realios, tik jos ir toliau gulės laboratorijose, kol nebus sukurtas pigus gamybs metodas.

[mskapss]

Vien kokiam VVT norint pakrauti aubusus per nakti, reikia ~15-20MW įvado, o tai yra vieno iš Kauno HE hidroagregatų galia. Šiuo atveju, kai daug galio reikia atvesti į vieną teritorija - viskas kiek papraščiau, tuo labiau kad visai šalia yra galingi tinklai (aukšto įtampos linija). Aišku, kita vertu elektros tinklai tokiais vartotojais turėtų džiaugtis, nes atsiranda labai stiprūs vartotojai pagrindinai ne piko metu. Pagrindinė problema būtų atvesti pakankamą kiekį pakrovimo stotelių į daug galinių taškų, nes čia yra didžiuliai pinigai jei į kiekvieną kiemą atvesti po vidutinės įtampos tinklus.

[mskapss]

Kad čia mitas, manot kas nors prieš 15 metų būtų galėjęs pagaminti tokio energijos tankio bateriją kuri atlaiko 250kW įkrovimą ir tokį ciklų kiekį? Tiesiog neįvyko didesnių revoliucijų, bet jos ir nevyko dėl to, kad dabartinės technologijos tobulėjimas vyksta patenkinamais tempais.

Ir tas matoma visose industrijose, pavyzdžiui pasižiūrėkit smulkią elektroniką - telefonų baterijų tankis ten išvis tris kartus išaugo per tuos 15 metų, dabar visi plytas nešiotumėmes jeigu technologija būtų likusi tokia pat. O paskutinių metų inovacijos greitam krovime apskritai išsprendė ir talpos problemas, kai per dešimt minučių gali su warp cahrge'ingu įkrauti pusę baterijos.

Visos tos revoliucinės nanotechnologijų baterijos su įspūdingais parametrais irgi niekur nedingo ir yra realios, tik jos ir toliau gulės laboratorijose, kol nebus sukurtas pigus gamybs metodas.

Bet tau vis tiek reikės "sukišti" tuos 200kw galią į mašiną, o tam jau reikia arba aukštos įtampos (su stora izoliacija), arba piršto storumo laidų. Dabar įsivaizduokime, kaip tokie laidai laikys nuolat bejudinami (atjungti prijungti) besilankstydami prie -20

[MedinisStrazdas]

Kad čia mitas, manot kas nors prieš 15 metų būtų galėjęs pagaminti tokio energijos tankio bateriją kuri atlaiko 250kW įkrovimą ir tokį ciklų kiekį? Tiesiog neįvyko didesnių revoliucijų, bet jos ir nevyko dėl to, kad dabartinės technologijos tobulėjimas vyksta patenkinamais tempais.

Ir tas matoma visose industrijose, pavyzdžiui pasižiūrėkit smulkią elektroniką - telefonų baterijų tankis ten išvis tris kartus išaugo per tuos 15 metų, dabar visi plytas nešiotumėmes jeigu technologija būtų likusi tokia pat. O paskutinių metų inovacijos greitam krovime apskritai išsprendė ir talpos problemas, kai per dešimt minučių gali su warp cahrge'ingu įkrauti pusę baterijos.

Visos tos revoliucinės nanotechnologijų baterijos su įspūdingais parametrais irgi niekur nedingo ir yra realios, tik jos ir toliau gulės laboratorijose, kol nebus sukurtas pigus gamybs metodas.

Prieš 15 metų buvo ta pati ličio jonų technologija. Tankis šiek tiek padidėja praktiškai kasmet, bet tai nėra žymus pokytis. Baterijų atlaikymas yra salyginis, jeigu nebiasu tai, kad sumažini pkarovimų ciklų skaičių 10-100 kartų gali krauti 250 kW. Taip kaip ir pakraunamas AA baterijas galėjai greitai užkrauti bet po kelių kartų tai pakraunant nebelaikydavo.

Dabartinės technologijos tobulėjimas nevyksta patenkinamais tempais. Praktiškai visa robotikos pramonė yra stabdoma to, kad nėra lengvų didelio tankio baterijų. Kaip minėjau yra skiriami milijardai bandant atrasti ekonomiškai masiškai gaminamas baterijas kursio būtų geresnės.

Visos tos revoliucinės nanotechnologijų baterijos yra "not economically viable". TIkėkimės tas pasikeis. Panašiai buvo su saulės jėgianėmis, kai nuo 1970 jos nelabai ekonomiškos buvo bet po ~30 metų tobulinimo tapo naudingos ir naudotinos.

[Shernas]

Panašiai buvo su saulės jėgianėmis, kai nuo 1970 jos nelabai ekonomiškos buvo bet po ~30 metų tobulinimo tapo naudingos ir naudotinos.

Tai ir dabar nieko gero, fotoelektrikai be subsidijavimo neišsilaikytų.

[SoulMulticast]

Kauno miesto savivaldybė paskelbė konkursą "Elektromobilių nuomos pirkimas"

4.1. Variklis – 100 proc. elektrinis

4.2. Variklio galingumas – ne mažiau kaip 145 kW

4.3. Gamintojo deklaruojamas vidutinis nuvažiuojamas atstumas vienu įkrovimu pagal WLTP – ne mažiau kaip 380 km

4.4. Gamintojo deklaruojamas elektros energijos suvartojimas pagal WLTP – ne daugiau kaip 18,00 kWh/100 km

4.5. Akumuliatoriaus pašildymo ir aušinimo sistema

Kažin į kokius jie čia elektromobilius taikosi?
Nuoroda į viešąjį prikimą:
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2020-638981

Nekuom neparemtos salygos. Naturalu, kad Teslas galime atmesti, tai lieka tikrai manau koks vienas variantas rinkoje. Vel kazkokiam seimos draugui pinigeliai nubyres.

[dinux]

Kauno mieste 380km?
Jei geri sužiūrėjau du modeliai: Tesla Model 3 Long Range Dual Motor https://ev-database.org/car/1138/Tes...nge-Dual-Motor
Realus variantas: Hyundai Kona https://ev-database.org/car/1204/Hyu...lectric-64-kWh

Daugiau realiai gaminamų modelių nelabai ir radau.

[MedinisStrazdas]

Tai ir dabar nieko gero, fotoelektrikai be subsidijavimo neišsilaikytų.

Na ne visai. Be subsidijų jie išsilaikytu ten, kur eletros kaina yra didelė. Pvz vokiečiai moka beveik tris kartus daugiau nei męs už kilovatvalandę, o saulės ten yra daugiau nei pas mus. Be subsidijų fotoelektrikai saulėtose vietose (pvz teksas) atsiperka per 10-15 metų. Kas verslo atžvilgiu yra prasta investicija, bet realiai ilguoju liakotarpiu nėra nuostolinga veikla (su minimalia priežiūra gali iki 30 metų veikti).

Aišku čia vistiek įskaičiuotos gaminimo subsidijos, kurias dažniausiai padengia kinija, be jų situacija turbūt būtų prastesnė.

[mantasm]

Ar Vokietijoje elektros kaina nėra didelė būtent dėl įvairių mokesčių, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz netaikant to mokesčio vienai ar kitai rūšiai) subsidijuojamos tam tikros rūšys?

[MedinisStrazdas]

Ar Vokietijoje elektros kaina nėra didelė būtent dėl įvairių mokesčių, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz netaikant to mokesčio vienai ar kitai rūšiai) subsidijuojamos tam tikros rūšys?

Na nesidomėjau kaip ten visa sistema veikia bet pagal šitą tai apie pusę yra mokesčiai: https://1-stromvergleich.com/power-p...y-electricity/

Vokiečiai padarė klaidą uždarydami savo atomines jėgaines ir dėl to teko pristatyti anglies deginimo jėgainių, tai jų subsidijos matyt neefektyvios.

[mantasm]

Panašu, kad dar tik ateityje sužinosim kaip išsilaikys be subsidijų

German utility EnBW has signed off on the investment for a 180-megawatt subsidy-free solar farm. As well as becoming Germany's largest solar farm, EnBW says it will be the first major unsubsidized solar project in the country.

Work on the Weesow-Willmersdorf plant, in the state of Brandenburg, will begin at the start of next year. The company expects commissioning to take place before the end of 2020.

But utility EnBW warns that renewables projects must retain priority access to the grid to remain viable in a post-subsidy world.

https://www.greentechmedia.com/artic...e-subsidy-free

[VNS]

Vakar Tesla šventė pirmą milijoną.

[themanual]

Birželį registruotas rekordinis skaičius elektromobilių Lietuvoje - 96. Jau per pirmus 6 mėnesius registruota daugiau nei per praėjusių metų pimus 10 mėnesių.

[SoulMulticast]

Patinka, bet tai visiskos asaros palyginus su senu dyzeliu registraciju skaiciumi.
Palyginimui Amsterdamas:

Gasoline and diesel fueled cars and motorcycles will be banned from Amsterdam from 2030 in an effort to clean up the city's air, the Dutch capital's council said

Noreciau is as kvepuoti grynu oru, bet artimiausius 100 metu Lietuvoje vazines dyzeliai.

[digital]

Nevažinės.

[themanual]

Patinka, bet tai visiskos asaros palyginus su senu dyzeliu registraciju skaiciumi.
Palyginimui Amsterdamas:



Noreciau is as kvepuoti grynu oru, bet artimiausius 100 metu Lietuvoje vazines dyzeliai.

~40 metų max iškastinio kuro automobiliams liko Lietuvoje, o dyzeliams turbūt ir dar mažiau.

[Garbanius]

bet kur tas elektromobilių proveržis apie kurį čia visi šneka?

[MedinisStrazdas]

~40 metų max iškastinio kuro automobiliams liko Lietuvoje, o dyzeliams turbūt ir dar mažiau.

Lieutvoje iškastinio kuro automobiliams išvis nėra, o pasaulyje priklausys labia nuo kainos, nes daug klodų naftos išgauti verta bus tik jeigu kaina kils.

Beje, dyzeli galima gaminti be iškastinio kuro, taigi esant kuro stygiui būtent dyzeliniai, o ne benzininiai išliks.