Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[John]

Kažkur lyg skaičiau ar mačiau Youtube, kad sumoje offshore alektra iš esmės kainuoja tiek pat ar net pigiau, nei onshore. Tik aišku capital investicijos didesnės pradžioje, nes nu visgi jūroje. Po to atsipirkinėja greičiau.

Bet kadangi čia pabrėžiam pastovumą ir tolygumą, tai offshore yra objektyviai geriau, nei onshore ir problemų su vėjo nebuvimu žiemą ten bus labai retai.

[Arunasx]

Šią naktį turėtų mušti vėjo rekordus jei nenuluž mentės.

[Sula]

Šią naktį turėtų mušti vėjo rekordus jei nenuluž mentės.

Kokį vėjo greitį atlaiko standartinės vėjo jėgainės?

[John]

Kokį vėjo greitį atlaiko standartinės vėjo jėgainės?

Guglinant randa 20-25m/s kaip cut-off vėjo greitį po kurio turbinos apskritai sustabdomos. Ateinančiai nakčiai prognozės rodo 10-11m/s. Tai iki atlaikymo ribų dar toli. Efektyviausias vėjo greitis yra kažkur virš 12 m/s, tai jau kaip ir netoli to gali būti.

[DeSadas]

Vėjo energetikos parkai jūroje žinoma yra brangu, iš kitos pusės vėjas jūroje yra daug didesnis ir svarbiausia - pastovesnis. Galima tai pamatyti windy žemėlapyje, kur vėjo greitis ir kryptis rodoma realiu laiku ir 99.9% atvejų tas žemėlapis rodys, kad jūroje vėjo greitis daug didesnis nei sausumoje. Bet koks mums skirtumas? Juk vėjo jėgainių parkus jūroje statys ne iš valstybės lėšų, suplanuotas pirmas parkas gaus kažkokią menką finansinę paskatą (kas greitai atsipirks per surinktus mokesčius), o antrasis parkas išvis planuojamas, kad konkurso nugalėtojas turės sumokėti už licenciją, panašiai kaip mobiliaus ryšio tiekėjai moka už dažnius. Kiek tai kainuos ir ar tai apsimoka - tai jau ne mūsų reikalas, nes investuojam ne mes, o verslas ir elektrą jie pardavinės elektros biržoje, kur jeigu jų elektros kaina bus brangesnė ir jie dėl to patirs nuostolių - tai susimokėti turės jie iš savo kišenės, o ne mes. Yra 6 kompanijos, kurios aktyviai domisi konkursu statyti vėjo energetikos parką Lietuvoje ir jie tikrai geriau paskaičiuos ar jiems tai apsimoka, nei mes.

Didziai klysti, pirmas parkas yra su valstybes parama... patikek deminavimo darbai , nauju kabeliu tiesimai, aukstos itmpos liniju tiesimas i valstybes giluma, bus uz ES fondus, ty nebus skirta svietimui, paveldui ar kitam reikalui. Nesakau kad as pries, tiesiog elementariai visuomene turi but informuota kad atsipirkimo koeficientas juriniams parkams yra zemesnis nei statant sausumoje, net ir esant didesniam utilizavimo koeficientui.

[DeSadas]

Kažkur lyg skaičiau ar mačiau Youtube, kad sumoje offshore alektra iš esmės kainuoja tiek pat ar net pigiau, nei onshore. Tik aišku capital investicijos didesnės pradžioje, nes nu visgi jūroje. Po to atsipirkinėja greičiau.

Bet kadangi čia pabrėžiam pastovumą ir tolygumą, tai offshore yra objektyviai geriau, nei onshore ir problemų su vėjo nebuvimu žiemą ten bus labai retai.

Nope klysti nepigiau, labai brangu kabeliu nauju tiesiimas nuo juros iki elektors actual sunaudojimo vietos. Onshore statai ten kur mazdaug sunaudoja, juroj turi tiest atskira kabeli iki vos ne Kauno supranti kad jei bus statoma tai bus statoma 1 GW , galvoji esami tinklai atlaikys visa sita varijuojanti geri
? Cia kazkas panasaus iseina kaip su atominem bet ten lenviau nes galima statyt arciau didesniu miestu.

Ps. sita problema yra vokietijoje, juros jegaines siaures juroje o pramone imli elektrai Bavarijoje . Tai naujas mega linijas stato jau 8 metus ir vis dar nepabaigia.

[DeSadas]

Guglinant randa 20-25m/s kaip cut-off vėjo greitį po kurio turbinos apskritai sustabdomos. Ateinančiai nakčiai prognozės rodo 10-11m/s. Tai iki atlaikymo ribų dar toli. Efektyviausias vėjo greitis yra kažkur virš 12 m/s, tai jau kaip ir netoli to gali būti.

labai priklauso nuo turbinu, naujesnes atlaiko daugiau, bet taip prie kazkokios vertes aplamai jas sustabdo.

[DeSadas]

Spręsime apie tai tada kai visa ES masiškai ant kažko pereidinės. Gal per 10 metų atsiras veikiantys maži branduoliniai reaktoriai ir pastatysime po 1 kiekvieno didmiesčio centrinėje aikštėje.

apie tuos mazus branduolinius reaktorius svaigsta jau 20 metu... nei vieno net statyba nepradeta. Itariu onshore vejas su mega baterijom arba green hydrogen yra jau pigiau nei branduoline energetika.

[John]

Nope klysti nepigiau, labai brangu kabeliu nauju tiesiimas nuo juros iki elektors actual sunaudojimo vietos. Onshore statai ten kur mazdaug sunaudoja, juroj turi tiest atskira kabeli iki vos ne Kauno supranti kad jei bus statoma tai bus statoma 1 GW , galvoji esami tinklai atlaikys visa sita varijuojanti geri
? Cia kazkas panasaus iseina kaip su atominem bet ten lenviau nes galima statyt arciau didesniu miestu.

Ps. sita problema yra vokietijoje, juros jegaines siaures juroje o pramone imli elektrai Bavarijoje . Tai naujas mega linijas stato jau 8 metus ir vis dar nepabaigia.

Taigi sakau, kad kapitalo investicijos didesnės, niekas to neneigia. Bet offshore identiška turbina sugeneruos maždaug 2x daugiau alektros, nei tokia pati turbina onshore. Galutiniam rezultate per turbinos gyvenimo laiką gausis panaši kaina. Bet alektros gaminimo pastovumas geresnis.

[DeSadas]

Taigi sakau, kad kapitalo investicijos didesnės, niekas to neneigia. Bet offshore identiška turbina sugeneruos maždaug 2x daugiau alektros, nei tokia pati turbina onshore. Galutiniam rezultate per turbinos gyvenimo laiką gausis panaši kaina. Bet alektros gaminimo pastovumas geresnis.

Taip capital investment daug didesni, bet pats planavimas yra du kart ilgesnis ir velgi vienas kabelis, rusai ar kinieciia nukerpa ir sedim su zvakem. Jei tai butu panaceja visi tik tuos jurinius parkus ir greit statytu.

ps. nebloga ideja yra ofshore pertekline energija naudot green hydrogen gamybai ir siust ji vamzdziais i zemyna. kas nera bloga ideja bet kas bus efektyvviausia sunku pasakyt.

bet velgi pasikartosiu be hydro ar atomines ar angliu ar duju elektriniu musu platumose neapseisim.

[Savitarnos kasa]

ps. nebloga ideja yra ofshore pertekline energija naudot green hydrogen gamybai ir siust ji vamzdziais i zemyna. kas nera bloga ideja bet kas bus efektyvviausia sunku pasakyt.

Vandenilį gamina kai NĖRA galimybės pajungti prie žemyno. Jeigu eina pajungt prie žemyno, tai galima tiesiog tiesiogiai gaminti elektrą, kam užsiimti tarpiniais veiksmais, kurie mažina efektyvumą

[DeSadas]

Vandenilį gamina kai NĖRA galimybės pajungti prie žemyno. Jeigu eina pajungt prie žemyno, tai galima tiesiog tiesiogiai gaminti elektrą, kam užsiimti tarpiniais veiksmais, kurie mažina efektyvumą

dabar paaiskinsiu, kai yra labai vejuota tada elektros kaina patampa neigiama ponaiti.. o praplautos smegenelem pseudo zalieji statys dar daugiau vejo malunu, tada neigiama arba nuline kaina uzsilaikys ilgam... kur ja det? dabar elektrodus i zeme ir tiesiog iskrauna... zinoma kita ideja gamint vandenili is nemokamos arba labai pigios elektros energijos.

ps. vandenilis iseina kaip lanksti batareja

[Eidvis]

Pagal dabartinius skaičiavimus, planuojami du jūriniai vėjo jėgainių parkai, iš esmės bus skirti tenkinti vietinės elektros paklausos poreikius. Tai, kad bus momentų, kada tie poreikiai bus viršijami nereiškia, jog vien dėl to negalima statyti vėjo jėgainių jūroje. Viršijus paklausą perteklinė elektra gali būti nukreipta į Kruono hidroakumuliacinę elektrinę, kuri buvo pastatyta būtent šiam tikslui, gali būti eksportuojama, kabelius jau turim į Skandinaviją, Baltijos šalis (+Suomiją), į Lenkiją, perteklinė elektra gali būti nukreipiama ir į mano jau minėtą elektromobilių įkrovimą, na ir blogiausiu atveju dalis vėjo turbinų būtų tiesiog stabdomos. Yra planai ir perteklinę elektrą naudoti vandenilio gamybai, bet tie planai susiję su tuo, kad planuojama, jog jūroje bus pastatyti ne 2, o iš viso 6 vėjo jėgainių parkai, o vandenilio gamybai būtų naudojama ir iš Latvijos jūrinių vėjo jėgainių parkų gaunama perteklinė elektros energija.

[Riedutis]

dabar paaiskinsiu, kai yra labai vejuota tada elektros kaina patampa neigiama ponaiti.. o praplautos smegenelem pseudo zalieji statys dar daugiau vejo malunu, tada neigiama arba nuline kaina uzsilaikys ilgam... kur ja det? dabar elektrodus i zeme ir tiesiog iskrauna... zinoma kita ideja gamint vandenili is nemokamos arba labai pigios elektros energijos.

ps. vandenilis iseina kaip lanksti batareja

Aš gal iš neišmanymo kalbu, bet man atrodo, kad vandenilis yra labai netikusi energijos laikymo forma dėl jo mažo tankio.
Tai prie vėjo malūnų dabar statyti Akropolio dydžio saugyklas, kad pasaugoti kelias MWh? Juolab, kad vandenilį laiko tik aukštame slėgyje (kitu atveju iš viso beveik nieko vertingo nepasaugosi), tai žiūriu, jog vertina, kad tokio laikymo būdo našumas yra tik apie 50% (dėl būtinumo suslėgt/atleist dujas).

Kažkas panašaus į antrą Kruonį nebūtų efektyviau?

[Mantini]

Aš gal iš neišmanymo kalbu, bet man atrodo, kad vandenilis yra labai netikusi energijos laikymo forma dėl jo mažo tankio.
Tai prie vėjo malūnų dabar statyti Akropolio dydžio saugyklas, kad pasaugoti kelias MWh? Juolab, kad vandenilį laiko tik aukštame slėgyje (kitu atveju iš viso beveik nieko vertingo nepasaugosi), tai žiūriu, jog vertina, kad tokio laikymo būdo našumas yra tik apie 50% (dėl būtinumo suslėgt/atleist dujas).

Kažkas panašaus į antrą Kruonį nebūtų efektyviau?

Kruonyje dabar yra 4 iš 8 galimų agregatų ten, 5-asis jau planuojamas tai ten dar yra galimybių trim agregatam.

[Arunasx]

Jei bus iš offshore perteklius kokiems 2% laiko ar tai jau taip svarbu? Svarbu turėti pigios kokius 70% kai iš viso nors kiek rimčiau pučia.

[ignaloidas]

Kruonyje dabar yra 4 iš 8 galimų agregatų ten, 5-asis jau planuojamas tai ten dar yra galimybių trim agregatam.

Kruonis geriau, bet turi limitą kiek gali laikyti - mano supratimu dabar tai yra apie 10GWh - agregatai keičia tik galimą maksimalią galią, ir kažkiek efektyvumą. Jei naktį smagiau vėjas užpūs, tai gali ir pritrūkti vietos kur energiją saugoti Kruonyje. O antrą statyt tai variantų nėra daug ir jie gana invaziniai - sovietų studijoj HAE statymui antras geriausias variantas buvo prie Sudervės, bet tam būtų reikėję užtvenkti Nerį - nemanau kad dabar toks reikalas lengvai pasisektu padaryti, nes visokie "ekologai" ir "žalieji" smagiai užprotestuotų.

[Riedutis]

Kruonyje dabar yra 4 iš 8 galimų agregatų ten, 5-asis jau planuojamas tai ten dar yra galimybių trim agregatam.

Aš ne papildomus agregatus turiu omeny, o pačią "laikmeną", t.y., ar nebūtų logiškiau dar vieną baseiną kažkur įrengti, vietoje to, kad apie vandenilio gamybą, slėgimą, laikymą, išslėgimą ir konvertavimą argal į elektrą galvot...

[Eidvis]

Aš gal iš neišmanymo kalbu, bet man atrodo, kad vandenilis yra labai netikusi energijos laikymo forma dėl jo mažo tankio.
Tai prie vėjo malūnų dabar statyti Akropolio dydžio saugyklas, kad pasaugoti kelias MWh? Juolab, kad vandenilį laiko tik aukštame slėgyje (kitu atveju iš viso beveik nieko vertingo nepasaugosi), tai žiūriu, jog vertina, kad tokio laikymo būdo našumas yra tik apie 50% (dėl būtinumo suslėgt/atleist dujas).

Kažkas panašaus į antrą Kruonį nebūtų efektyviau?

Galbūt vandenilį galima šaldyti taip jį suskystinant, tokiu principu veikia mūsiškis LNG terminalas ir dujomis Lietuva apsirūpina sulaukiant vos vieno laivo per mėnesį. Bet šiaip vandenilis bus reikalingas pramonei, kuri anksčiau ar vėliau turės atsisakyti dujų, atgal jo į elektrą niekas nekonvertuos. Kas dėl antro Kruonio, tai kažką teko girdėti, kad Baltarusija planavo statytis galingas baterijas, kad Astravo perteklinę elektrą būtų kur padėti, bet man šiaip įdomu ar negalima tuo tikslu būtų išnaudoti Kauno hidroelektrinės ir Kauno marių, taip investuoti apskritai nieko nereikėtų, juk Nemunu skirtingais metų laikais teka skirtingas kiekis vandens, tai galbūt niekas nenukentėtų jei turint elektros perteklių būtų sulėtintas Nemuno vandens išleidimas, pakeltas Marių lygis, panašiai kaip jis yra pakelinėjamas per potvynius ir po to, kai jau atsirastų elektros trūkumas, galima būtų jį išleidinėti gaminant elektrą.

[ignaloidas]

man šiaip įdomu ar negalima tuo tikslu būtų išnaudoti Kauno hidroelektrinės ir Kauno marių, taip investuoti apskritai nieko nereikėtų, juk Nemunu skirtingais metų laikais teka skirtingas kiekis vandens, tai galbūt niekas nenukentėtų jei turint elektros perteklių būtų sulėtintas Nemuno vandens išleidimas, pakeltas Marių lygis, panašiai kaip jis yra pakelinėjamas per potvynius ir po to, kai jau atsirastų elektros trūkumas, galima būtų jį išleidinėti gaminant elektrą.

Mano supratimu tai jau kažkiek vyksta, bet kadangi kai Kruonis pildosi, Kauno hidroelektrinė generuoja mažiau (nes pigesnės kainos) ir kai Kruonis generuoja, Kauno hidroelektrinė generuoja daugiau(nes brangesnės kainos), tad vandens lygis išlieka daugmaž pastovus - jėgainės išbalansuoja bendrą tekėjimą iš/į marias.